Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Galios samprata elito ir pliuralizmo teorijose
Get PDFThis article analyses and compares the concept of power in elite and pluralist theories, particularly the work of Michels and that of the pluralists Lindblom and Woodhouse, with the aim of considering how power is interpreted within these theories. While elite theories emphasise the central role of the elite in shaping political change, pluralist theories oppose elite theories and do not attribute such a significant role to the elite. A comparison of elite and pluralist views on the issue of power consolidation, however, shows a basic assumption underlying the two bodies of work: for both, power is concentrated in the hands of the ruling elite, which is stable and which is slowly renewed with new members. Via direct or indirect assimilation, the ruling elite absorbs those connected with strategic state resources (military, economic, and so forth), and maintains its integrity and unity by, for instance, integrating opponents into state bureaucracy structures, or through the use of force, or assimilation or the creation of internal closure via internal rotation. Those not belonging to the elite – poor, marginal actors – are disconnected from the realisation of their interests.Straipsnyje analizuojama ir lyginama galios samprata elito ir pliuralizmo teorijose. Elito teorijose yra pabrėžiama, kad svarbiausias vaidmuo politinių pokyčių metu atitenka elitui, nes jame yra sukoncentruota galia. Pliuralizmo teorijų atstovai atmeta elito teorijų kategoriškumą ir neakcentuoja tokios didelės elito įtakos. Tekste bandoma pažvelgti, kaip šios oponuojančios teorijos traktuoja galią. Taip pat aiškinamasi, kaip į elito pozicijų išlaikymo klausimus atsako elito ir pliuralizmo teorijos. Straipsnio pabaigoje pateikiamas elito ir pliuralizmo teorijų palyginimas. Palyginimas atskleidžia, kad abiejų teorijų atstovai remiasi ta pačia galios savininkų samprata, t.y. kad galia yra sukoncentruota lėtai atsinaujinančios mažumos, valdančiojo elito, rankose
Mokslo žemėlapiai: vizualinės mokslų klasifikavimo praktikos
Get PDFArticle deals with the analysis of various maps of science. Map is defined as visual means, such as atlases, diagrams, tables or trees, which are applied in classification and arrangement of different sciences and scientific disciplines. The article aims at the analysis of the visual means practiced in classifications of sciences, critical evaluation of their assumptions, principles of mapmaking, and their informativity. Approaches of philosophy and sociology of science are supported by geographic and cartographic methodologies that enable to investigate maps as more or less accurate representations of scientific field, which increases their convincing potential in power-related games.Straipsnyje nagrinėjami mokslo žemėlapiai. Žemėlapiais vadinamos vaizdinės priemonės: atlasai, diagramos, lentelės ar medžiai, naudojamos klasifikuojant ir grupuojant skirtingus mokslus bei mokslines disciplinas. Straipsnio tikslas – ištirti mokslų klasifikacijose naudojamas skirtingas vizualines priemones, kritiškai įvertinti jų prielaidas, sudarymo principus bei informatyvumą. Mokslo filosofijos ir sociologijos prieigos straipsnyje papildomos geografinėmis ir kartografinėmis įžvalgomis, padedančiomis analizuoti žemėlapius kaip daugiau ar mažiau tikslias mokslinio lauko reprezentacijas, kurios turi potencialą būti naudojamos kaip įtikinimo priemonės galios žaidimuose
Įžanga
No full textIntroduction to a special issue of “Sociologija. Mintis ir veiksmas” that contains a number of original papers presented at the international conference “European Public Spheres, Civil Society and Civic Mass Media“, organized by Vytautas Magnus University, Kaunas in April 2007.Įžanga, skirta žurnalo numeriui, kuriame pateikiami straipsniai skaityti tarptautinėje konferencijoje Vytauto Didžiojo universitete
Kooperacija ir išsilaisvinimo politika: Aristotelis ir Marxas
Get PDFThis article aims to provide an alternative conception of the politics of emancipation against the background of Aristotelian and Marxist theories. It links emancipatory politics with a specific notion of faith as a fundamental feature of being in the world, one enabling the interpellation of dominant ideologies and distorted political power structures. Aristotle’s conception of the zoon politikon is reinterpreted in terms of an intersubjectivity based on human cooperation, and its three essential aspects – symmetry/symmetry, teleology and structures of meaning – are analysed. Once these concepts have been articulated, a philosophical critique of neoliberal capitalism becomes possible: the logic of capital circulation becomes irrational when seen from the viewpoint of intersubjective cooperation, given that capitalism is based on profit maximisation, on subordinating labour to capital, on control over the entire production process through the private ownership of the means of production, and on the commodification of human life. The article ends with a brief account of economic democracy.Straipsnyje analizuojama alternatyvi išsilaisvinimo politikos samprata remiantis Aristotelio ir Karlo Marxo idėjų analize. Teigiama, kad ši samprata turi būti siejama su specifine tikėjimo, esminės veikimo ir orientavimosi pasaulyje funkcijos, samprata, padedančia kritiškai žvelgti į dominuojančias ideologijas ir deformuotas politinės galios institucijas. Aristotelio zoon politikon koncepcija yra pakartotinai interpretuojama kaip žmogiškai būčiai esminė intersubjektyvi kooperacija. Straipsnyje analizuojama ontologinė kooperacijos samprata aptariant tris svarbiausius jos komponentus: asimetriją/simetriją, tikslinamą ir įprasminimo/prasmės struktūras. Išskleidus šias sąvokas tampa įmanoma filosofinė neoliberalaus kapitalizmo kritika. Tariant, kad kapitalizmas yra grįstas pelno maksimizavimo institucionalizavimu, prasmingo darbo/veiklos pajungimu abstrakčiam kapitalui, privačios gamybos priemonių nuosavybę turinčiųjų gamybos proceso visiška kontrole ir daugialypių žmogiškų santykių suprekinimu, kapitalo cirkuliacijai būdinga logika yra iracionali, vertinant intersubjektyvios kooperacijos požiūriu. Straipsnio pabaigoje pateikiama glausta ekonominės demokratijos samprata
Fenomenologiškai grindžiamos socialinės teorijos sampratos klausimu. I. Sociologija, fenomenologiškai grindžiama metodologija ir kriterijų radikalizavimas
Get PDFThe first part of the article aims to specify some reflexive aspects of phenomenologically grounded understanding of sociology. The article seeks to elaborate the internal structure of the problem of rationality and to draw attention to the taken for granted, „seen but unnoticed“, character of ordinary social life in terms of methodologically complicated relationship between scientific mind and common sense. This article aims to provide an argument that the specification of three criteria – a) rationality of social world, b) radical reflexivity, c) epoche of the natural attitude – are the main sources of methodological radicalization of phenomenologically grounded social theory.Pirmoje trijų dalių esė dalyje tikslinama fenomenologiškai grindžiamos sociologijos samprata eksplikuojant jungties taškus tarp dviejų metodologiškai radikalių – fenomenologinės filosofijos ir fenomenologinės sociologijos – nuostatų. Konkretinant racionalumo problemos sudedamąsias dalis, dėmesys sutelkiamas į „matomą, bet nepastebimą“ santykį tarp sveiko protavimo ir mokslinio protavimo struktūrų. Analizuojamos subjektyvumo bei inter-subjektyvumo dimensijos, reikšmingos veiksmo prasmės požiūriu. Teigiama, kad trijų kriterijų – a) racionalumo relevantiškumo socialiniame pasaulyje, b) radikalaus reflektyvumo ir c) natūraliosios nuostatos epoché – tikslinimas sudaro fenomenologinei sociologijai būdingo radikalumo (epistemologinio ir metodologinio) branduolį. Kriterijų tikslinimas teikia galimybę įvertinti vidinę fenomenologinių komponentų dermę fenomenologiškai grindžiamose sociologijos kryptyse. Trečioje šio teksto dalyje, orientuojantis į tris nurodytus kriterijus, eksplikuojamas santykis tarp Alfredo Schutzo konstitutyvios natūraliosios nuostatos fenomenologijos ir Haroldo Garfinkelio fenomenologiškai orientuotos rutininių socialinio veiksmo pagrindų sociologijos
Pilietiškumas ir pilietinis aktyvumas šiandieninėje Bulgarijoje: (ne-) europietiški matmenys
No full textThis paper presents some theses on the development of citizenship issues in Bulgaria in recent decades. A working notion of citizenship is proposed in correspondence with the modern achievements of the theory. The historical context of the concept is briefly outlined bringing forth the formulation of two major problems. The discourse of rights is analyzed as both a basis of and an internal limitation on developing contemporary citizenship framework. The Bulgarian case is considered through the prism of the pre-democratic heritage and the consequences of the democratic change to the modification of state-citizens relationship. The protest activity is proved to be the key manifestation of civic activism. In the light of this, two illustrating examples are provided so that the character, the direction, the depth and the main elementsof change can be traced. At the end, some conclusions on perspectives of citizenship are made.Straipsnyje nagrinėjamos pilietiškumo problemos ir formuluojami teiginiai, kurių paskirtis – analizuoti paskutiniųjų dešimtmečių Bulgarijos visuomenės raidą. Pateikiama euristinė pilietybės sąvoka, kuri apibrėžiama atsižvelgiant į dabartinės socialinės teorijos pokyčius. Glaustai svarstomi istoriniai šios sąvokos aspektai į pirmą vietą iškeliant dvi pagrindines problemas. Analizuojamas teisių diskursas – ir kaip šiuolaikinės pilietiškumo struktūros pagrindas, ir kaip vidinis pilietiškumo raidos suvaržymas. Bulgarijos visuomenė analizuojama ikidemokratinio paveldo aspektu, o taip pat atsižvelgiant į demokratinių pokyčių poveikį valstybės ir piliečių santykių raidai. Protesto veiksmai traktuojami kaip esminė pilietinio aktyvumo forma. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus pateikiami du informatyvūs pavyzdžiai, kurie atskleidžia svarbiausiuspokyčių elementus, jų pobūdį, kryptį, intensyvumą. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, sietinos su pilietiškumo plėtros galimybėmis
Ekologinės modernizacijos teorija: esminiai bruožai ir kritinės įžvalgos
Get PDFThe aim of the article is to discuss the theoretical paradigm of ecological modernization which represents one of the attempts to theorize the issues of enviromental care that only recently became an object of sociological analysis (Catton ir Dunlap, 1979; Buttel, 1987). The article is being developed in a few directions. First, the author develops a comparative analysis of the main sociological perspectives on the environmental care: ecological modernization (Mol, 1995; Weale, 1992; Hajer 1995; Spaargaren, 1997; Rinkevičius, 1998), the theory of risk society and reflexive modernization (Beck, 1992; Beck, Giddens ir Lash 1994), conception of self-purposive capitalistic production (Schnaiberg, 1980) and ecological socialism (Pepper, 1993; Dickens, 1992). Second, in developing such a comparative analysis, the author critically discusses the different theories by concerning both the environmental problems that contemporary societies face and the changes that the societies undergo in the spheres of values and institutions.Aplinkosaugos klausimai tik neseniai tapo sociologinių tyrimų objektu (Catton ir Dunlap, 1979; Buttel, 1987). Aprašant ekologinę modernios visuomenės problematiką, susiformavo keletas aplinkosaugos sociologijos teorinių krypčių - ekologinės modernizacijos (Mol, 1995; Weale, 1992; Hajer 1995; Spaargaren, 1997; Rinkevičius, 1998), rizikos visuomenės bei refleksyvios modernizacijos (Beck, 1992; Beck, Giddens ir Lash 1994), savitikslės kapitalistinės gamybos "smagraičio" (Schnaiberg, 1980), ekologinio socializmo (Pepper, 1993; Dickens, 1992) bei kitos. Kiekviena teorinė kryptis skirtingai aiškina modernios visuomenės ekologinės krizės ištakas bei galimus visuomenės kaitos scenarijus. Siekiant atskleisti svarbiausius ekologinės modernizacijos teorijos teiginius ir bruožus, šiame straipsnyje ji nagrinėjama, lyginant su kitais teoriniais aplinkosaugos sociologijos požiūriais. Straipsnyje pateikiama originali ekomodernistinės teorijos interpretacija, išryškinami jos svarbiausi aspektai bei jų tarpusavio sąsajos. Teorijų analizei ir palyginimui pasitelkiami svarbūs socialinės realybes faktai, kurie leidžia atskleisti vieno ar kito teorinio požiūrio adekvatumą lyginant su empirika ir pagrįsti ekomodernistinės teorijos tinkamumą ekologinio imperatyvo skatinamų Lietuvos visuomenės vertybinių bei institucinių pokyčių analizei
Lietuvos inovacinių tinklų integracija į Europos mokslinių tyrimų erdvę: žvilgsnis į asmeninę tinklaveiklą iš vidaus ir išorės
Get PDFThe basic principles of a personal networking may reflect on the perspectives of integration of Lithuanian innovative networks in the European Research Area from a sociological outlook. For this reason, Lithuanian and Swiss researchers’ national and international experience in the personal networking is analyzed using the social network analysis as a way of looking at a problem. It is meaningfully to say that institutional and inter-institutional relations and networked individualism as well should matter for the process of the personal networking. However, quality of the personal network is ensured only by personalized and direct communication. Therefore, any innovative network is rather a formal organization if the permanent, direct and personalized communication between the different institutional actors of the network is absent.Pagrindinė straipsnio idėja – reikšmingų asmeninio tinklo kūrimo ir išlaikymo veiksnių Lietuvos akademinėje aplinkoje nagrinėjimas siekiant numatyti Lietuvos inovacinių tinklų integracijos į Europos mokslinių tyrimų erdvę galimybes, sociologiniu požiūriu. Siekiant šio tikslo nagrinėjama Lietuvos ir Šveicarijos tyrėjų asmeninės tinklaveiklos nacionalinė ir tarptautinė patirtis taikant socialinio tinklo analizės principus. Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad nors instituciniai ir tarpinstituciniai santykiai bei internetinė individuali tinklaveika yra reikšmingi veiksniai asmeninio tinklo kūrimui, tačiau užtikrinti asmeninio tinklo kokybę gali tik įasmeninti ir tiesioginiai ryšiai
Žiniasklaidos utopija: visuomenės kuriamos žiniasklaidos link
No full textThe paper deals with contemporary mass media dependence on politics and capital and attempts to discern what, if anything, is still public about mass media in general, and public broadcasting in particular. A consideration of the public as a phenomenon of individual aspirations is central to this discussion, seeing as it will help shed light on public broadcasting’s (in)ability to encompass the public’s activity, particularly when addressing the public in its transnational appearances. The paper makes use of public broadcasting in Slovenia as a model through which it examines public broadcasting as a framework for the economic and political interests of the nation-state. The paper proceeds to thematize lack of potential of public broadcasting to address the dispersed public that is emerging transnationally, outside of fixed ideas of identity and national affiliations. The argument is presented as for why contemporary discussions of the potentials of the public in its relation to the media should consider the practices of the public not only in the sphere of mass media, but also beyond and, to a certain extent, in contrast to mass media – through examples of attempts to reactivate the public in the potentials of “public-generated media”.Šiame straipsnyje nagrinėjama šiuolaikinės žiniasklaidos priklausomybė nuo politikos ir kapitalo, siekiama išsiaiškinti, ar ir kiek žiniasklaida plačiąja prasme ir, konkrečiai, visuomeninis transliuotojas yra vieši. Pagrindinis tyrimo dalykas – individualių siekių ir viešumo santykis. Drauge aiškinamasi, ar ir kaip visa tai padeda nušviesti viešojo transliuotojo gebėjimą arba negebėjimą sužadinti visuomeninį aktyvumą, ypač tada, kai kalbama apie platesnes už nacionalines transliavimo formas. Straipsnyje pasitelkiamas Slovėnijos visuomeninio transliuotojo pavyzdys kaip modelis, kuriuo remiantis tiriamas visuomeninis transliuotojas kaip struktūra, panaudojama nacionalinės valstybės ekonominių ir politinių interesų vardan. Straipsnyje aktualizuojamos visuomeninio transliuotojo problemos, ypač nesugebėjimas pritraukti išsklaidytų visuomenės sluoksnių, besiformuojančių už nacionalinės valstybės sienų, apibrėžtų tapatumo ribų ir nacionalinių ryšių lauko. Pateikiami argumentai, įvardijantys, kodėl šiuolaikinėse diskusijose apie viešumo potencialą žiniasklaidoje reikia atsižvelgti į viešumo apraiškas ne tik pačioje žiniasklaidoje, bet ir už jos ribų, pasitelkiant „visuomenės kuriamos žiniasklaidos“ galimybes
