Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Lietuvos gyventojų požiūris į tos pačios lyties porų šeimines teises
Get PDFA discussion about family rights of the same sex couples plays an important role in a discourse of the family’s institution future. For this reason it is important to know the public opinion (attitudes) towards these rights (right to register a family, right to adopt and educate a child for homosexuals). In October 2014, a representative survey was carried out and 1005 adult respondents were interviewed. According to this survey, majority of the population (86,3%) is against the possibility to register a marriage for homosexuals, and even more (94,8%) is against the possibility to adopt a child. More tolerant towards the rights of homosexuals is the younger generation, people having university education, living in big towns (especially in Vilnius).Diskusijose apie šeimos socialinės institucijos pokyčius reikšminga vieta tenka tos pat lyties porų šeiminių teisių aptarimui. Todėl aktualu žinoti kaip šias teises (tarp kurių svarbiausios: teisė sudaryti juridiškai pripažįstamą santuoką ir teisė ugdyti vaikus, įsivaikinti) vertina visuomenė. Siekiant nustatyti Lietuvos gyventojų požiūrį į tos pačios lyties porų šeimines teises atlikta reprezentatyvi, atstovaujanti visai populiacijai, apklausa. Apklausta 1005 vyresnių nei 18 metų žmonių. Apklausos rezultatai rodo, kad dauguma respondentų 866 (86,3%) nepritaria tos pat lyties asmenų santuokai. Daugiau ar mažiau pritariantys tos pat lyties asmenų poros teisei registruoti santuoką buvo 135 (13,4%) respondentų. Dar žymesnis nepritarimas tos pat lyties asmenų poros teisei įsivaikinti. Šiai teisei nepritarė 952 (94,8%), o pritarė - 49 (4,9%) respondentų. Nustatytas teigiamas ryšys tarp palankumo tos pat lyties asmenų poros šeiminėms teisėms ir amžiaus, išsilavinimo bei miestų dydžio (labiau palankus jaunimas, turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys, vilniečiai)
Elito ir elitologijos paieškos
Get PDFReview: Masiulis, Kęstutis. 1997. Lietuvos elitas. Ekonomines vertybes. Politines orientacijos. Prognozės. Vilnius: Pradai.Recenzija: Masiulis, Kęstutis. 1997. Lietuvos elitas. Ekonomines vertybes. Politines orientacijos. Prognozės. Vilnius: Pradai
„Heideggerio bylos“ byla: filosofijos silpnatvė ir stiprybė
Get PDFIt is claimed that excerpts from “Schwarzen Hefte” published in 2014–2015 do not provide sufficient ground for affirming Heidegger’s Nazism even if it was latently prevalent. Instead, the current upheaval concerning the Heidegger affair is to be understood in diagnostic terms of contemporary philosophical discourse: first of all it is the scientistic discrediting of Geisteswissenschaften and their fullfledged epistemological potential so that it is widely held that these sciences and foremost philosophy are not capable of following the methodology based on fact/value distinction, and consequently their “products”, as in this case Heidegger’s philosophical corpus, must be judged by axiological standards (moral and political beliefs of the author) rather than epistemological merits.Straipsnyje teigiama, kad 2014–2015 m. paskelbtos „Schwarzen Hefte“ ištraukos neįrodo nacistinių ar rasistinių–antisemitinių Heideggerio pažiūrų, net jeigu jų iš tiesų tokių būta, o nūdienis Heideggerio bylos ažiotažas aiškintinas šiuolaikinio Vakarų filosofijos diskurso diagnostikos terminais – visų pirma scientistiniu dvasios mokslų (Geisteswissenschaften) menkinimu nuodugniai paneigiant jų visavertį epistemologinį statusą: sykis šie mokslai, visų pirma filosofija, neįstengia laikytis fakto ir vertybės perskyra grįstos metodologijos, jų sukurta „produkcija“, – šiuo atveju Heideggerio filosofinio palikimo korpusas, – turi būti matuojamas ne epistemologiniais, o aksiologiniais terminais, t. y. dorovine ir politine šio korpuso autoriaus laikysena
Pratarmė
No full textPreface to a special issue of “Sociologija. Mintis ir veiksmas” that contains a number of original papers presented at the international conference “European Public Spheres, Civil Society and Civic Mass Media“, organized by Vytautas Magnus University, Kaunas in April 2007.Pratarmė, skirta žurnalo numeriui, kuriame pateikiami straipsniai skaityti tarptautinėje konferencijoje Vytauto Didžiojo universitete
Viešosios erdvės bei pilietinės visuomenės europėjimas ir dialogo kultūros puoselėjimas: tinkamo nuotolio sąvoka
No full textAn ideal-type public sphere provides space for public debate regarding what makes for a ‘good society’, and for consideration of the issues involved in the development and sustainability of such a society. In general terms these debates are historically situated and nationally understood. Current developments in the process of fostering some development in the Europeanization of public spheres raise specific questions, such as: what are the obstacles for creating European public spheres that are inclusive for different groups in Europe? What is the role of the media in constructing civic cultures in Europe? To gain an understanding of the dynamics of the role of the media in relation to civil society involves understanding the ways in which the media and participation are culturally embedded and understood in late modernity and in the expansion of the European Union. Within Europe, cultural distinctiveness emerges through differences in ways of life and their respective institutional expression as well as personal and group identity formations. Dewey’s (1939) claim that society is realised through communication allows one to explore the question of cultural expression and dialogue in tracing the articulation of cultures within a changing Europe. The framework of analysis is that of ‘communication spaces’ of digital media and mass media in relation to the dynamics of participation. The paper draws on comparative European research of migrant and minority communities within Europe as well as more settled communities in Europe. The case studies show how mass media and new media are differentially appropriated within various contexts of use. The concept of ‘proper distance’ (Silverstone 2007) is used to explore these developments and to analyse the role of the media more generally in a changing Europe. Proper distance includes issues such as hospitality, responsibility and trust in the mediation of public and everyday life. It critically assesses the capacity of current mainstream mediato engender dialogue between the peoples of Europe with a focus on fostering respect and understanding in the creation of inclusive public spheres in the context and contradictions of Europeanization.Idealus viešosios erdvės modelis tinkamas viešoms diskusijoms, kurių paskirtis – svarstyti, kaip kuriami geros visuomenės pagrindai. Ne mažiau svarbūs klausimai, susiję su tolygia visuomenės raida. Šiems svarstymams dažniausiai daro įtaką istoriniai įvykiai, nacionalinės raidos ypatumai. Šiuolaikiniai procesai, susiję su viešosios erdvės europėjimu, skatina klausti: su kokiomis kliūtimis susiduriama kuriant Europos viešąją erdvę, siekiant įtraukti į šią erdvę skirtingas Europos socialines grupes? Be to: koks žiniasklaidos vaidmuo kuri ant pilietines kultūras Europoje? Norint suprasti žiniasklaidos vaidmenį kuriant pilietinę visuomenę, svarbu išsiaiškinti būdus, kuriais remiantis žiniasklaida ir piliečių dalyvavimas traktuojami atsižvelgiant į vėlyvosios modernybės sąlygas ir išsiplėtusią Europos Sąjungos erdvę. Europoje kultūrinį išskirtinumą lemia gyvensenos skirtumai, institucinės raiškos būdai, taip pat asmeninio ir grupinio identiteto formavimosi bruožai. Dewey (1939) suformuluota idėja, kad visuomenę kuria ir atkuria bendravimas, skatina tirti kultūrinės raiškos ir kitus dialoginius klausimus. Straipsnyje analizuojamas skaitmeninių priemonių ir tradicinės žiniasklaidos vaidmuokuriant bendravimo ir dalyvavimo erdves. Pateikiami lyginamųjų Europos migracijos ir Europos mažumų bendruomenių tyrimų rezultatai. Atvejų studijos rodo, kad tradicinė žiniasklaida ir naujoji žiniasklaida skirtinguose kontekstuose panaudojamos skirtingai. „Tinkamo nuotolio“ (Silverstone 2007) sąvoka leidžia įvertinti šiuos procesus ir analizuoti žiniasklaidos vaidmenį kintančioje Europoje. Tinkamo nuotolio idėja nusako svetingumą, atsakomybę ir pasitikėjimą medituojant viešąjį ir kasdienį gyvenimą. Tai leidžia kritiškai įvertinti dabartinės žiniasklaidos gebėjimą skatinti polilogą tarp Europos tautų, ugdyti pagarbą ir supratimą, kurti viešąsias erdves europinėse bendravimo ir besikristalizuojančių prieštaravimų aplinkose
Sėkmingos Europos komunikacijos link: studijų atradimai ir žiniasklaidos polikos rekomendacijos
No full textIn the context of media developments world-wide including convergence of media system, journalism homogenization, diversification of political communication, it is important to understand how these processes will affect (trans)formation of the European public sphere. There has been no European news agenda across media in Europe so far, except for rare cases when European Union becomes an issue of top importance across Europe. Most often these are sensational events, crises or official meetings of the EU representatives. On the other hand, journalists are confronted with their audience, which is poorly informed and has inadequate knowledge about the EU. The aim of the article is to reassess the major challenges of European social imaginary by addressing key measures to be taken to communicate Europe effectively.Žiniasklaidos sistemų konvergencijos, žurnalistikos kultūrų homogenizacijos, politinės komunikacijos priemonių, formų ir turinio įvairovės kontekste svarbu suvokti, kaip visi šie procesai paveiks Europos viešosios erdvės (trans)formacijas. Deja, kol kas nėra susiformavusios europinių naujienų darbotvarkės, todėl galime stebėti tik pavienius atvejus, kuomet ES tampa žiniasklaidos priemonių tema Europos mastu. Šiais atvejais naujienų šaltiniais tampa sensacingi įvykiai, krizės, oficialūs ES atstovų susitikimai. Kita vertus, žurnalistai orientuojasi į auditorijos poreikius, neišsamias jos žinias apie ES. Straipsnyje siekiama įvertinti svarbiausius Europos kaip naujo socialinio vaizdinio ypatumus, aptarti esamas ir potencialias problemas, įvardyti priemones, kurias galima panaudoti veiksmingiau perduodant informaciją apie Europos aktualijas
Niklas Luhmannas: stebėjimo sistemų ir socialinės kritikos klausimu
No full textThis article on the theories of the German sociologist Niklas Luhmann starts with a discussion of the formal codes that give what he calls communication systems their boundaries and coherence. It continues with an account of how these differentiating, observing systems can be seen to operate independently of human intervention, leading to a split between active, conscious human action and impersonal communication systems operating under their own logic, and more specifically to a split between conscious critique and social change. Throughout it is argued that observing and observed, reference and self-reference, and seeing and blindness, are all inseparably linked, raising serious questions about the status and function of social critique as conventionally understood.Straipsnyje aptariama vokiečių sociologo Niklaso Luhmanno socialinė teorija. Pradžioje formuluojama formalaus kodo, nusakančio komunikacijos sistemos ribas ir darnaus funkcionavimo principą, idėja. Siekiama atskleisti, kaip diferencijuojančio-stebėjimo sistemos gali veikti nepriklausomai nuo žmogaus, kaip atsiranda atotrūkis tarp sąmoningo, aktyvaus žmogiškojo veiksmo ir nuasmenintos komunikacijos sistemos, veikiančios pagal savo vidinę logiką. Toks atotrūkis pastebimas ir sąmoningos socialinės kritikos atveju. Kritika inicijuoja pokyčius, bet antrieji plėtojasi savarankiškai, pagal vidinius sisteminius principus. Straipsnyje teigiama, kad stebintis ir stebimas subjektai, nuoroda į kitą ir savęs įvardijimas, akivaizdumas ir aklumas yra tarpusavyje susiję reiškiniai, o į tai svarbu atsižvelgti svarstant aktualius socialinės kritikos paskirties ir funkcijų klausimus
Lietuvos energetinio saugumo diskurso formavimas: politikų, mokslininkų ir žiniasklaidos vaidmuo
Get PDFThis article makes use of discourse analysis to examine the interrelation of politics, science and media in the Lithuanian discourse on energy security. It argues that, considered as a discursive formation in Foucault’s terms , this energy security discourse is still in the early stages of its development: within it, politicians, scientists and media commentators have different arguments, orientations, procedures, terminologies and finally goals. There is for example no clear rational framework for using scientific arguments in the context of politics. It is also unclear how the media can serve as a substantive watchdog over government policy towards energy. Further, scientific writing noticeably lacks communicative efficacy, the effect being to restrict the potential of scientific discourse in helping politicians make more sustainable decisions, and in helping media commentators to ground their arguments on a more solid and scientific basis. All of this leads to a rather spontaneous and elementary discursive formation, one which does not permit the realisation of more consistent and complete state policies towards energy security.Straipsnyje, analizuojant politinį, mokslinį ir žiniasklaidos diskursus bei parodant jų tarpusavio santykius, atskleidžiami viešojo Lietuvos energetinio saugumo diskurso formavimo ypatumai. Diskurso analizė paremta M. Foucault teikiamais diskurso analizės principais (Foucault 1972; Foucault 1998). Siekiama parodyti politinio, mokslinio ir žiniasklaidos diskursyvaus žinojimo kryptį, jų kūrimo trajektorijas, sutinkamas įsitvirtinimo strategijas bei konkuravimo taškus. Analizuoti diskursai pasižymi skirtinga orientacija, autentiška terminologija, naudojamomis specifinėmis diskurso argumentų autorizacijos procedūromis. Formuojant viešąjį Lietuvos energetinio saugumo diskursą santykiai tarp politikų, mokslininkų ir žiniasklaidos dar tik formuojasi. Kol kas nematyti aiškių principų, kaip politiniame diskurse galėtų būti racionaliau panaudojami moksliniai argumentai arba kaip žiniasklaida galėtų paskatinti valdžią labiau argumentuoti realizuojamos energetikos politikos atitikimą visuomeniniam interesui
Šalies įženklinimas: pokyčiai šalies įvaizdžio politikoje
No full textIn spite of the fact that the rational country image communication is severely criticised by some scholars, it is gaining a big importance worldwide. It is applied for strengthening identities and developing economy, politics, and culture of the countries. In this paper, the phenomena of country branding, emerged at the end of the 20th century in Europe, is discussed in the new perspective, comparing it to other approaches of the country image communication, i.e. the traditions of the USSR and of the USA, trying to find its distinctive features.Nors šalies įvaizdžio politikos formavimas kai kurių mokslininkų yra stipriai kritikuojamas, jis įgyja didžiulę svarbą pasaulyje vystant ekonomiką, politiką bei šalių kultūrą. Šalies įženklinimo fenomenas, kilęs XX a. pabaigoje Europoje, straipsnyje yra pristatomas naujoje perspektyvoje, lyginant jį su kitomis šalies įvaizdžio politikos strategijomis, t.y. Sovietų Sąjungos ir JAV tradicijomis. Siekiama atskleisti specifinius Lietuvos įženklinimo strategijos bruožus
Europos viešosios erdvės idealai ir Europos Sąjungos žurnalistika
No full textTransnationalization of European politics and governance clearly causes challenges to the relations between political action, citizens and journalism. This article approaches these challenges by comparing the normative ideals of a public sphere to the conventions of contemporary journalism of the European Union. It seems that the ideals of public sphere, features of the EU’s executive character and media logics do not fit well with each other.Europos politikos ir valdymo globalėjimas kvestionuoja ryšius tarp politinio veiksmo, piliečių ir žurnalistikos. Šie iššūkiai nagrinėjami lyginant normatyvinius viešosios erdvės idealus ir šiuolaikinės žurnalistikos Europos Sąjungoje praktiką. Teigiama, kad viešosios erdvės idealų, ES vykdomosios valdžios ir žiniasklaidos logikos santykiai – prieštaringi