Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Nuobodulio fenomenologija: iš nuo-bodulio į nuobodulį
Get PDF...„– Laikas eina greitai, o... kokia čia nuobodybė! – pasakė ji, nežiūrėdama į jį.Taip tik sakoma, – kad nuobodu. Tūlas gyvena sau kur nors Beliove arba Žizdroje, – ir jam ne nuobodu, o štai čia atkanka: „Oi, nuobodu! Oi, dulkės!“ Pamanytum, kad jis iš Grenados atkako.“(ЧЕХОВ 1986; 570
Postmaterialiųjų vertybių raida netikrumo sąlygomis. Lietuvos atvejis
Get PDFThis article presents the data of value surveys conducted in 1990, 1999, 2005 and 2008 in Lithuania with the focus on postmaterialist value change in fragile social, political and economic context. As the data prove, value orientations of the population are not clearly formed and consolidated as they change quickly reacting to momentary economic and political situations. The most unexpected was the fact that at the moment of the fastest economic growth of the country the highest level of respondents with materialist orientations was recorded in Lithuania. The distribution of these value orientations among society and their dynamics, as well as their relationship with associated attitudes is also hardly explained by postmaterialist theory. All this suggests that postmaterialist values orientation is not an organic and relatively stable part of personal values system, which brings together and determines other attitudes. It reflects not so much the deep-rooted values but rather instant judgments related to very specific problems that actualize in specific social and economic situations.Vakarietiškose visuomenėse stebima vertybių kaita, kuri įvardijama kaip laipsniškas perėjimas nuo išlikimo prie savirealizacijos vertybių. Ligšioliniai postmaterialiųjų nuostatų tyrimai Lietuvoje rėmėsi dviejų Europos vertybių tyrimų duomenimis – 1990 ir 1999 metų. Jie parodė, kad mūsų visuomenė nėra homogeniška šių vertybių požiūriu, ir yra prasminga kalbėti apie postmaterializmą Lietuvos kultūros kontekste, tačiau paliko daug neatsakytų klausimų apie postmaterialiųjų vertybių dinamiką mūsų visuomenėje. Šiame straipsnyje pristatomi 2005 ir 2008 metų tyrimų duomenys, kurie suteikia pagrindą naujoms įžvalgoms apie materialiųjų ir postmaterialiųjų vertybių pokyčius trapiame Lietuvos socialiniame, politiniame ir ekonominiame kontekste
Kritinė teorija ir jos kontroversijos
No full textThe essay explicates the debates within the Critical School, including the major controversy between Habermas and Gadamer. While the debates are within the “inner circle” of this school, external questions enter concerning the status of sciences, technology, life world, values, language and the possibility of reflective emancipation. Thus, the question of scientific “neutrality” becomes relevant with respect to objective rationality, resulting in a debate whether reason is in a position to justify itself without becoming circular. The critical part of the essay consists of the demonstration that reflective reason offers another level of discursive practice, capable of adjudicating the issues in terms of primacy of experience – in a broadest sense of the term.Straipsnyje svarstomos Frankfurto kritinės mokyklos diskusijos, įskaitant kontroversiją tarp Habermaso ir Gadamerio. Teigiama, kad problemos, kurios svarstomos šios mokyklos „vidinio diskurso“ lauke, glaudžiai susijusios su platesnės apimties – mokslo, technologijos, gyvenimo-pasaulio, verčių, kalbos ir reflektyvaus išsilaisvinimo galimybių – klausimais. Analizuojama mokslinio „neutralumo“ ir racionalumo tarpusavio santykio problema. Teigiama, kad reflektyvus racionalumas atveria diskursyvios praktikos lygmenį, susijusį su patyrimo pirmumo – plačiausia šio žodžio prasme – klausimais
Istoriografijos teorijai Lietuvoje – du šimtai metų, arba kaip Joachimas Lelewelis tapo moderniosios lyginamosios istorijos pionieriumi
No full text In 1815 distinguished Polish historian Joachim Lelewel (1786–1861) published in Vilnius his Historyka, marking the origin of the theory of historiography in Lithuania and Poland. This paper, originally presented at the international conference at Vilnius university in November 2015 to celebrate 200-year anniversary of this event, explores the evolution and original features of Lelewel’s views on writing history. Main focus is on the relation between his methodological and substantive work: did Lelewel’s huge time and effort input into methodological reflection did pay off, endowing him with the competitive advantages in the “doing history”? The author argues that Lelewel’s unconventional idea of the essential unity of history and statistics did help him to conceive his pioneering comparison of Poland and Spain in 16–18th centuries. Tabular form of presentation and implicit use of the multilateral multivariate comparisons can be attributed to Lelewel’s dual institutional role of the professor of universal history and of statistics at Vilnius university in 1822–1824. Lelewel’s unconventional conception of the relation between historical studies and statistics is another expression of this dualism. Another source of Lelewel’s inspiration as comparativist is Plutarch’s “Parallel Lives”.1815 m. žymus lenkų istorikas Joachimas Lelewelis (1786–1861) čia Vilniuje išleido “Istoriką”, tuo padarydamas pradžią istoriografijos teorijai Lietuvoje ir Lenkijoje. Straipsnio pagrindas – pranešimas, kurį straipsnio autorius perskaitė tarptautinėje konferencijoje, įvykusioje Vilniaus universitete 2015 m. lapkričio mėnesį šiai sukakčiai pažymėti. Jame atskleidžiama J. Lelewelio pažiūrų istorijos metodologijos klausimais evoliucija bei išryškinami jų originalūs bruožai. Pagrindinis dėmesys skiriamas Lelewelio metodologinių ir dalykinių istorijos tyrimų santykio klausimui: ar didžiulės lenkų istoriko pastangos ir laiko sąnaudos metodologinei refleksijai “atsipirko”, suteikdamos jam lyginamųjų konkurencinių pranašumų “darant istoriją”? Teigiama, kad J. Lelewelio esminio istorijos ir statistikos tapatumo nekonvencinė idėja jos autorių paskatino ir padėjo išplėtoti pionierišką 16–18 amž. Lenkijos ir Ispanijos palyginimą. Tam skirtame J. Lelewelio darbe naudojamą tabuliarinę dėstymo formą bei implicitiškus daugiašalius multivariacinius palyginimus galima sieti su Lelewelio dviguba visuotinės istorijos ir statistikos profesoriaus institucine tapatybe Vilniaus universitete 1822–1824 metais. J. Lelevelio nekonvencinė istorijos ir statistikos santykio samprata yra tik dar viena šios dvigubos tapatybės išraiška. Kitas Lelevelio kaip komparatyvisto inspiracijos šaltinis – Plutarcho “Paralelinės biografijos”
Dėl miestų lituanizavimo proceso ištakų ir specifikos
Get PDFIn the long nineteenth century, the process of the nationalization of cities, perceived as the efforts of people identified themselves with particular national community to get established in the cities in a variety of ways, manifested itself throughout a large part of the East Central Europe. In almost all cases such nationalization meant the transformation of a pluricultural city into “one’s own”, allegedly belonging to one nation. In European historiography, research of this process is far from being innovative. Still, investigation of the Lithuanians’ efforts to get established in the cities are gaining momentum only now, while a number of questions, particularly those concerned the initial stages of the process, remain unanswered so far. On the basis of researches into this process in their contemporary stage of development, the article examines, whether the efforts of Lithuanians to get established in the urban areas can be summarized and contextualised according to some general European example. The author aims to answer the question of whether the Lithuanization of cities was somehow exceptional in the regional context. He also examines the factors that led to the specifics of that Lithuanization.Miestų nacionalizavimo procesas – su nacionaline bendruomene besitapatinančiųjų žmonių pastangos įvairiais būdais tame mieste įsigalėti – ilgajame XIX šimtmetyje reiškėsi didelėje Vidurio Rytų Europos dalyje. Toks nacionalizavimas šiame regione beveik visais atvejais reikšdavo daugiakultūrio miesto transformavimą į „savąjį“ miestą, esą priklausantį vienai nacijai. Nors šio proceso tyrimus Europos istoriografijoje šiandien jau sudėtinga būtų įvardyti inovatyviais, lietuvių pastangų įsigalėti miestuose tyrimai šiuo metu tik įsibėgėja, o į daugelį klausimų, ypač susijusių su pradiniu šio proceso etapu, iki šiol neatsakyta. Straipsnyje, remiantis dabartine tyrimų padėtimi, aiškinamasi, ar lietuvių pastangos įsigalėti miestuose gali būti apibendrinamos ir kontekstualizuojamos pagal bendraregionį pavyzdį. Siekiama atsakyti į klausimą, ar regiono kontekste miestų lituanizacija buvo kuo nors išskirtinė. Nagrinėjama, kokie veiksniai nulėmė šios lituanizacijos specifiką
Fenomenologiškai grindžiamos socialinės teorijos sampratos klausimu. III. Relevantiškumo problema
Get PDFThe third part of the article aims to specify the phenomenological aspects of the problem of relevance. The paper focus upon four major areas of concern: investigation of basic concepts such as social reality, human action, and social interaction (I); investigation of the philophical roots of the problem by focusing reflectively on the perceptual field, and attempting to describe the primary locus of self-evidence (II); analyses of fundamental matters of political philosophy as state, community, society, individual (III); and finally, investigation of the relationship between the freedom and equality, and of various aspects of this fundamental relationship in contemporary Lithuanian society.Trečioje esė dalyje nagrinėjama relevantiškumo problema. Pirma, relevantiškumas eksplikuojamas kaip gebėjimas nuskaidrinti „pamatinę metodinę įžvalgą“, vadovaujantis nuostata, kad analizė, įgyvendinta transcendentalinėje sferoje, taikytina ir natūraliosios laikysenos sferoje. Antra, tiriamos relevantiškumo problemos filosofinės ištakos, o tiksliau, aki-vaizdos problema. Trečia, relevantiškumo eksplikaciniai principai taikomi fenomenologiškai skaidrinant Tocqueville’io tezę (kad lygybė turi polinkį iš esmės pažeidinėti laisvės teises), skiriant keturis bendruosius laisvės nepakantumo nelaisvei ir nelaisvės artimumo laisvei postulatus ir tris konrečios analizės lygmenis. Kritiškai svarstoma skirtis tarp fenomenologijos ir liberalizmo
Žinojimo sociologijos tyrimo projektas kaip sociologijos didaktikos eksperimentas
Get PDFThe article in the framework of teaching research describes the didactic dimension of the project of the sociology of scientific knowledge. Based on sociological investigation of the academic field, it attempts to conceptualize the formation of the habitus of the sociological research. The identification of the sociological habitus is treated as epistemological break, which is followed by epistemological vigilance. The analysis of the chemist academic community reveals not only the unique but also invariant aspects academic field that also shape the field of sociology. The recognition of the specific and isomorphic structure of academic field is considered as entrenchment of the sociological habitus.Straipsnyje analizuojamas žinojimo sociologijos kaip sociologijos didaktikos projektas. Projekte dalyvavę sociologai, apklausdami chemijos specialybės doktorantus, analizavo mokslinį chemikų kolektyvą ir kartu reflektavo, kaip, tyrinėjant chemikų akademinę bendruomenę, aktualizuojasi sociologijos akademinis laukas ir sociologo habitus. Sociologo habitus atpažinimą susiejome su sociologijos sociologija arba reflektyviąja sociologija, kurią įtvirtina G. Bachelard‘o aprašyti epistemologinis lūžis ir epistemologinis budrumas. Tiek, kiek chemikų akademinio cecho analizė atskleidžia tipiškus akademinio lauko struktūros aspektus, chemikų lauko tyrimas yra tiesiogiai susijęs su sociologijos lauko savianalize. Žinojimo sociologiją studijų metu praktikavę sociologai apibendrino, kad sociologinis akademinio lauko struktūros atpažinimas, kurį pavyko užfiksuoti tyrinėjant chemikų akademinę bendruomenę, yra tiesioginis sociologinio habitus lavinimas, kuris yra svarbus sociologijos didaktikos požiūriu