Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Sociologija ir šiuolaikinė kritinė teorija
No full textThis editorial summarises a series of eight papers for the Sociologija. Mintis ir veiksmas special issue, ‘Sociology and Contemporary Critical Theory’, the impetus for which came out of a symposium held in April 2017 at Leeds Beckett University, entitled ‘Critical and Philosophical Issues after Post-Structuralism’. The event was organised by the Critical Theory Research Group, its members’ intellectual interests spanning social and cultural theory, political theory, visual culture and social psychology; their aim was and is to reflect upon various tactics for politically engaged and socially active theoretical writing in the wake of a fundamental questioning of knowledge and certainty, and also more recently of the rise of cultural and political developments that would deny the rights of the Other.Specialus Sociologija. Mintis ir veiksmas numeris skirtas kritinei sociologijai ir teorijai. Jame publikuojami aštuonių autorių tekstai, kurių idėjos pristatytos ir aptartos seminare „Filosofinės ir kritikos problemos po post-struktūralizmo“, įvykusiame Leeds Beckett universitete 2017 m. balandį. Seminarą surengė Kritinės teorijos tyrinėjimų grupė, jungianti labai plačių interesų mokslininkus, besidominčius socialine ir kultūrine teorija, politine teorija, vizualiąja kultūra ir socialine psichologija. Svarbiausias įvykusio sambūrio, o sykiu ir šio numerio užmanymas buvo siekis apmąstyti taktikas, kaip plėtoti politiškai angažuojantį ir socialiai reikšmingą teorinį kalbėjimą šiandienos visuomenėje, kai iš esmės kvestionuojamas bet koks žinojimas ar tikrumo pamatai ir kai stiprėja kultūriniai bei politiniai judėjimai, neigiantys Kito teises. Kviestinių redaktorių A. Salemo ir Chriso Tillio parengtame įvade trumpai pristatoma numerio idėja ir jame publikuojami tekstai
Socialinio pripažinimo patologijos: Axelis Honnethas ir kritinės teorijos atsinaujinimo galimybė
No full textThis article is a critical engagement with the work of Axel Honneth and his significance for contemporary Critical Theory, social explanation, and emancipatory politics. I begin by exploring Honneth’s sympathies for, and criticisms of, both first generation critical theory and Jürgen Habermas’s emphasis on communicative action. I then consider Honneth’s turn to Hegel’s early work on recognition and his emphasis on the underlying forms of mutual recognition, along with the accompanying forms of self-relation/realisation, disrespect and the potential for moral development and resistance. I explore these alongside Honneth’s ‘formal conception of ethical life’ which he hopes can successfully mediate between formal Kantian morality and substantive communitarian ethics whilst also providing him with both a philosophical justification for his normative position and a standard of moral development for evaluating forms of, and struggles for, recognition. I also briefly outline his recent work on reification and recognition before then considering a number of critical responses to Honneth’s project as a whole. Whilst sympathetic to his focus on recognition, my criticisms of his work emphasise his tendency to idealise the notion of recognition, his lack of a sufficient conception of misrecognition, the ideological role that recognition often plays, and ultimately the abstract and procedural nature of his ‘formal’ conception of ethical life.Straipsnyje kritiškai įvertinami Axelio Honnetho teoriniai darbai ir jo indėlis į šiuolaikinę kritinę teoriją, sociologinę analizę ir išsivadavimo politiką. Teksto pradžioje aptariamas Honnetho darbų santykis su pirmąja kritinės teorijos karta ir Jürgeno Habermaso komunikatyvaus veiksmo teorija. Vėliau pereinama prie Honnetho susidomėjimo ankstyvaisiais Hegelio darbais apie pripažinimą ir abipusio pripažinimo formas, kurios struktūruoja savivertės, savęs realizavimo, nepagarbos, moralinio vystymosi ir pasipriešinimo galimybes. Analizuodamas moralinio vystymosi standartus, leidžiančius įvertinti visuomeninį pripažinimą ir sykiu kovoti dėl jo, Honnethas kuria „formaliąją etinio gyvenimo koncepciją“. Joje jis bando suderinti komunitarinę etiką ir formalią Kanto moralės filosofiją ir sykiu pagrindžia savo paties normatyvinę laikyseną. Pabaigoje, trumpai pristačius Honnetho vėlyvuosius darbus apie sudaiktinimą ir pripažinimą, imamasi išsamios jo teorijos kritikos. Nors Honnetho pasiūlyta pripažinimo samprata išplečia kritinės teorijos perspektyvas, labiausiai kritikuotinas yra jo polinkis idealizuoti pripažinimo sąvoką, argumentuotos nepripažinimo koncepcijos stoka, ideologinio pripažinimo vaidmens ignoravimas ir abstrakti bei procedūrinė „formalios etinio gyvenimo koncepcijos“ prigimtis
Klaipėdos garsovaizdis (I): (ne)girdėtas miestas
Full text linkThis article deals with urban soundscapes. A soundscape is a sonic environment and a multitude of sound sources that reach the human ear. By comparing the different ways in which the soundscape of Klaipėda is constructed, we seek to analyse the aural background of Klaipėda. This research is based on the methodological distinction between hearing and listening. The first is a passive reception of sound, while the latter is interpreted as an activity consisting of both the searching for sounds as well as their interpretation and analysis. The current article concentrates on the hearing mode, which is to be found on the websites that officially represent the city of Klaipėda (Klaipėda Municipality and Klaipėda Tourist and Culture Information Centre websites), the noise regulation rules and the noise maps of Klaipėda, newsletters of the newly built real estate in Klaipėda and its suburbs. The second article will analyse the notion of urban soundscape via the listening mode, concentrating on the practices of sound theorists and sound artists.Straipsnyje nagrinėjamas miesto garsovaizdis. Garsovaizdis suvokiamas kaip garsinė aplinka bei daugybiniai garso šaltiniai, kurie pasiekia žmogaus ausį. Gretinant skirtingus Klaipėdos garsovaizdžio kūrimo būdus, siekiama rekonstruoti ir ištirti nūdienos Klaipėdos garsinį foną. Tyrimas grindžiamas metodologine skirtimi tarp girdėjimo ir klausymo, kai pirmasis suvokiamas kaip pasyvus garso priėmimas, o antrasis – aktyvus veiksmas, apimantis tiek garsų paieškas, tiek jų interpretacijas bei analizę. Šiame straipsnyje dėmesys sutelktas į girdėjimo modusą, kurį geriausiai išreiškia ir perteikia oficialus miesto pristatymas Klaipėdos miesto savivaldybės bei Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro tinklalapiuose, Klaipėdos triukšmo reguliavimo taisyklės ir triukšmo žemėlapiai, nekilnojamojo turto vystytojų reklaminiai tekstai. Antrame straipsnyje bus nagrinėjama klausymo kategorija, apimanti garso teoretikų ir garso menininkų pastangas suvokti miesto garsovaizdžio fiksavimo ir konstravimo principus
Politinio pokyčio konceptualizacijos Alaino Badiou ir Jacques’o Rancière’o teorijose
Full text linkThis article discusses the conceptualizations of political transformation, proposed in the political theories of Alain Badiou and Jacques Rancière. These authors criticize the disappearance of ideological differences in modern liberal democratic states. As their subject, they choose the marginal parts of society, which can make a rupture in an existing status quo by acting collectively and rebelliously. Both authors propose theories of praxis, in which thoughts have an influence on the material world and, on the opposite, the material world having influence on theory. This article examines the transformational logic of these political concepts and tries to reveal their main limitations.Straipsnyje nagrinėjamos Alaino Badiou ir Jacques’o Rancière’o politinėse teorijose siūlomos politinio pokyčio konceptualizacijos. Autoriai kritikuoja liberaliose atstovaujamosiose demokratijose vyraujančią ideologijų niveliaciją, o savo politiniu subjektu pasirenka marginalias visuomenės grupes, kurios aktyviais kolektyviniais veiksmais gali sutrikdyti esamą status quo. Abu autoriai siūlo praxis teorijas, kuriose pagrindžia tiek minties įtaką transformuojant materialų pasaulį, tiek, atvirkščiai, materialaus pasaulio įtaką teorijai. Šiame tekste bandoma atskleisti politinės transformacijos koncepcijų logiką ir parodyti jų ribotumą
Ekonominis objektyvumas ir nepasitenkinimas: Marxas, Adorno ir utopija
No full textThis article seeks to interpret the meaning of communism as a negative utopian possibility; one that continually negates the present on the basis of that which ought to be different yet, despite its injustice, is proclaimed as truth. In the first section, through the prism of Adorno’s negative dialectics, Marx’s materialism is explored and criticised on the basis of the epistemological certainty that it assumes. In the process, the concept of class in particular will be scrutinised. Next, I draw on economic objectivity theory in order to formulate a conception of class that avoids the assigning of ontological value, and instead appears as a negative consequence of the false society. In the final section, I outline my understanding of communism as negative utopia, and explore how this may translate into a theory of praxis.Straipsnyje svarstoma komunizmo, kaip negatyvios utopinės galimybės, prasmė. Siekiantieji paneigti dabartį priešpriešindami jai kitokį privalomą būvį, kad ir ne visada teisingą, dažniausiai deklaruoja siekią tiesos. Pirmoji straipsnio dalis skirta Marxo materializmo koncepcijai ir jos implikuojamai epistemologinio tikrumo idėjai. Šiai koncepcijai kritikuoti pasitelkiama Adorno negatyvioji dialektika ir ypatingas dėmesys skiriamas klasės sąvokai. Vėliau siekiama parodyti, kaip, pritaikius ekonominio objektyvumo teoriją, galima suformuluoti naują klasės sąvoką, kuriai nesuteikiamas ontologinis statusas ir kuri gali būti interpretuojama kaip negatyvus neteisingos visuomenės padarinys. Straipsnio pabaigoje pateikiami svarstymai apie komunizmo kaip negatyvios utopijos sampratą ir kaip ji gali būti integruota į praxis teoriją
Isaiah Berlinas, Michelis Foucault ir neoliberalios laisvės politika
No full textStarting with a historical inquiry into the notion of freedom as a political concept, in this article I argue that neoliberal freedom has attempted to satisfy demands associated with two quite distinct forms of freedom, representing a new understanding of the concept. Drawing on Isaiah Berlin’s lecture on the two conceptions of liberty – positive freedom to and negative freedom from – I consider their apparent heterogeneity, stemming from alternate relations towards individuals, and forming the basis of opposing political systems. Against this opposition, the neoliberal notion of freedom, as developed in the early works of liberal economists and their vision of a social market economy, is marked by a synthesis of politics and the economy, one that enables social regulation in conformity with market demands. Reflecting Foucault’s argument that power operates through both productive and repressive practices, neoliberal freedom poses a new understanding of subjectivity, where individuals become ‘entrepreneurs of the self’. By connecting personal freedom to rational action in the competitive marketplace, neoliberal culture can claim to grant both negative freedoms from the state and enabling freedoms to be a rational subject. With brief reference to contemporary political events, I point out some of the problems and implications of this form of freedom.Pradedant istorine laisvės sąvokos apžvalga, šiame straipsnyje siekiama parodyti, kad neoliberalios laisvės idėja pasiūlo naują šios sąvokos turinį. Joje bandoma suderinti skirtingus poreikius, kylančius iš dviejų netapačių laisvės sampratų, aprašytų Isaiah Berlino. Dvi laisvės sampratos – pozityvi laisvė veikti kažką ir negatyvi laisvė nepriklausyti nuo kažko – skiriasi ne tik savo požiūriu į individą, bet ir savo implikacijomis į politinių sistemų struktūrą. Kitaip negu ši priešprieša, neoliberalios laisvės samprata, kurią randame ankstyvuose liberalų ekonomistų darbuose apie socialinę rinkos ekonomiką, pasižymi ekonomikos ir politikos sinteze, kur socialinis reguliavimas subordinuojamas rinkos poreikiams. Pasitelkus Foucault argumentus, kad galia veikia naudodamasi produktyviomis ir represyviomis praktikomis, neoliberalią laisvę galima suvokti kaip koncepciją, siūlančią naują subjekto savimonės apibrėžtį, kur individai tampa „savivokos antrepreneriais“. Konkurencinėje rinkoje neoliberali kultūra susaisto asmeninę laisvę su racionalia elgsena, o tai jai leidžia sykiu reikalauti negatyvios laisvės (valstybės nesikišimo) ir įgalina racionalaus subjekto laisvą pasirinkimą. Šios laisvės formos problemos ir implikacijos iliustruojamos pasitelkiant nuorodas į dabarties politikos įvykius
Vienų motinų su vaikais šeimos Lietuvoje: demografinės ir socioekonominės charakteristikos
Full text linkThe aim of this article is to reveal the socio-demographic and socio-economic characteristics of single mother families in Lithuania. The article is based on the 2011 Census data and presents the results of the individual level data analysis. Our findings prove that single parent families constitute a substantial share of all families with underage children in Lithuania. Nearly one third of all underage children live in single parent families and this places Lithuania in the forefront of other EU countries. Along with more traditional paths leading towards the single mother families, including divorce and widowhood, there is a significant share of married mothers living without a partner. Our results also highlight the economic vulnerability of lower-educated, rural-residing, non-married mothers, as almost half of them are depending on a formal social support system.Šiuo straipsniu siekiama atskleisti vienų motinų su nepilnamečiais vaikais šeimų Lietuvoje paplitimo, demografines ir socioekonomines charakteristikas. Straipsnis parengtas remiantis 2011 m. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo individualaus lygmens duomenų analize, todėl suteikia naujos empirinės informacijos apie šio tipo šeimas. Nustatyta, kad Lietuvoje tik su vienu iš tėvų (tik su juo arba ir su juo bei kitais asmenimis) gyvena beveik trečdalis vaikų ir, palyginti su ES, šis rodiklis yra labai didelis. Tyrimas atskleidė, kad didelė vienų vaikus auginančių motinų dalis (trečdalis) yra neįregistravusios ištuokos. Gauti rezultatai atkreipia dėmesį į mažo išsilavinimo vienų motinų su vaikais šeimų ekonominį pažeidžiamumą, priklausomybę nuo socialinės paramos sistemos ir ypač į niekada netekėjusias šios grupės motinas, kurių net pusės pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra pašalpos
Vertybiniai kartų skirtumai dabartinėje Lietuvos visuomenėje
No full textThe article uses European Value Survey data to analyze intergenerational differences in Lithuanian society in the domains of religion, morality, family, work and sociopolitical attitudes and the development of these differences during the twenty years of independence. Results of the analysis show atrend of an intercohort value change in 1990-2008 toward increasing individual secularization, moderation of conservative attitudes in the domains of family and individual sexual morality as well as leniency toward breaches of public morality. The development of work-related attitudes does not show any intercohort differences in value orientations. These trajectories of development can be explained by a variety of interrelated macro-level factors: Lithuanian cultural and historical heritage, structural changes that took place in the transition of society, characteristics of the existing institutional context, modernization of society, media- and globalization-induced spread of Western culture.Šiame straipsnyje, naudojant Europos vertybių tyrimo duomenis, siekiama atskleisti, kaip skiriasi Lietuvos gyventojų kartos savo vertybinėmis nuostatomis dėl religijos, moralės, šeimos, darbo bei socialinių ir politinių pažiūrų ir kokia buvo šių skirtumų dinamika per dvidešimt šalies nepriklausomybės metų. Duomenų analizės rezultatai rodo, kad Lietuvos visuomenei 1990–2008 metais buvo būdingos vertybinių kartų skirtumų brėžiamos sekuliarizacijos individualiu lygmeniu, vertybinių nuostatų konservatyvumo šeimos ir asmeninės seksualinės moralės srityje nuosaikėjimo, didesnio atlaidumo viešosios moralės principų pažeidimų kaitos trajektorijos. Darbo vertybių dinamika neatskleidžia su kartų kaitasietinų vertybinių pokyčių visuomenėje. Šias kaitos trajektorijas galima suprasti ir paaiškinti atsižvelgiant į daugybę makrolygio veiksnių ir jų tarpusavio sąveiką: Lietuvos kultūrinį ir istorinį paveldą, pereinamojo laikotarpio visuomenėje vykusius struktūrinius pokyčius, esamos institucinės aplinkos bruožus, visuomenės modernizaciją, vakarietiškos kultūros plitimą, susijusį su medijų plėtra ir globalizacijos procesais
Sovietinio laikotarpio kasdienybės – išgyvenimo strategijos ideologijų sankirtose
Full text linkHere in this paper, theoretical premises of subaltern studies, post-colonialism and pop-culture studies are applied for analysing Soviet popular consciousness and Soviet subjectivities. The research is based on the theoretical principles of subaltern studies, i.e., the ability of human consciousness to transform, appropriate and “consume” the dominant structures of meaning for individual purposes. The primary focus of this research is the “silent majority”, people who have not been either political activists or opponents of the regime. It is explored, on the basis of multiple interviews, how ideologies operate at the level of everyday life, how people perceive and interpret both official Soviet ideology and traditional pro-catholic upbringing. Particular aspects addressed in this article are the official Soviet and traditional religious holidays, church attendance and membership in official Soviet organisations, memories of the independence period, oral histories about deportations and informal knowledge about better living in the “West” as opposed to official Soviet propaganda and historiography.Šiame straipsnyje siekiama pritaikyti subaltern, postkolonializmo ir popkultūros teorijas analizuojant sovietinio subjekto santykį su oficialia sovietine ideologija ir tradicine, prokatalikiška morale. Čia remiamasi pamatiniu subaltern studijų principu – kad subjekto sąmonė nėra tabula rasa, į kurią dominuojantis režimas „įrašo“ pageidaujamas reikšmes, o subjektas geba aktyviai dalyvauti kuriant prasmes. Straipsnyje, remiantis atliktais interviu, analizuojama, kaip ideologijos funkcionuoja kasdienio gyvenimo situacijose ikiteorinio žinojimo lygmeniu vėlyvuoju sovietmečiu Lietuvoje
