Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Mokinių įsitraukimo į mokymąsi naudojant skaitmenines priemones stiprinimas
Get PDFThis paper analyzes teaching and learning in the context of the implementation of digital technology in educational practices. On the basis of the data obtained from focus group discussions and creative workshops with primary school teachers, ways are identified to recognize and strengthen student engagement in learning through the use of digital tools, based on artificial intelligence and integrating learning analytics. As evidenced by the analysis of the research data, students’ cognitive, emotional, and behavioral engagement in learning increases due to the use of digital learning tools. To support and strengthen student engagement, teachers need to rethink their habitual educational practices, anticipate the barriers to engagement caused by digital technologies and the ways of coping with them, make use of digital tools for personalized and in-depth learning, and apply effective means to manage classrooms and interactions between students.Šiame straipsnyje analizuojamas mokymas ir mokymasis skaitmeninių technologijų diegimo ugdymo praktikoje kontekste. Remiantis fokus grupių diskusijos bei kūrybinių dirbtuvių su pradinių klasių mokinius mokančiais pedagogais metu gautais duomenimis išskiriami būdai, kaip atpažinti ir sustiprinti mokinių įsitraukimą į mokymąsi naudojant dirbtiniu intelektu paremtas ir mokymosi analitiką integruojančias skaitmenines mokymosi priemones. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad naudojant skaitmenines mokymosi priemones stiprėja mokinių pažintinis, emocinis ir elgesio įsitraukimas į mokymąsi. Įsitraukimui palaikyti ir stiprinti mokytojai turi pergalvoti įprastą ugdymo praktiką, numatyti skaitmeninių technologijų nulemtus įsitraukimo trikdžius ir jų šalinimo būdus, išnaudoti skaitmeninių mokymosi priemonių teikiamas galimybes personalizuotam ir giluminiam mokymuisi, taikyti veiksmingus klasės valdymo ir sąveikos tarp mokinių užtikrinimo būdus
Virtualios mokymosi aplinkos: naujos mokymosi politikos strategijos modeliavimas
Get PDFThe paper examines the modelling dimension of the virtual teaching/learning environment and its implementation practices. Changing trends of the educational processes become apparent; thus, it is necessary to reflect and justify the contours of modeling the virtual educational environment. When looking for new ways of conceptualizing teaching/learning strategies, it is especially important to understand the inclusive, enabling context of the open learning spaces, to adequately assess the content elements and to predict the possible characteristics of their expression in the context of inclusive and sustainable economy. In this paper, the process of modeling the virtual learning environment is analyzed using reflexive approaches. It is stressed that the aim of the new education policy strategy is to create learning environments that enable people of different talents and interests to receive appropriate learning, adapt to different life situations and goals, and reconcile, say, formal learning and self-education. Qualitative data is presented along with both teachers’ and educational experts’ attitudes.Straipsnyje nagrinėjama virtualios mokymo(si) aplinkos modeliavimo dimensija ir jos įgyvendinimo praktika. Išryškėja besikeičiančios ugdymo tendencijos, todėl būtina atspindėti ir pagrįsti virtualios ugdymo aplinkos modeliavimo kontūrus. Ieškant naujų mokymo(si) strategijų konceptualizavimo būdų, ypač svarbu suvokti įtraukų, įgalinantį atvirų mokymosi erdvių kontekstą, adekvačiai įvertinti ugdymo turinio elementus ir numatyti galimas jų raiškos ypatybes įtraukiojo mokymosi kontekste. Straipsnyje refleksyviais metodais analizuojamas virtualios mokymosi aplinkos modeliavimas. Pabrėžiama, kad naujosios švietimo politikos strategijos tikslas – sukurti mokymosi aplinką, kurioje skirtingų gabumų ir pomėgių žmonės galėtų tinkamai mokytis, prisitaikyti prie skirtingų gyvenimo situacijų ir tikslų, derinti, tarkime, formalųjį mokymąsi ir saviugdą. Pateikiant kokybinius duomenis kartu pristatomi mokytojų ir švietimo ekspertų požiūriai bei vertinimas
Balansuojant tarp paidia ir ludus: kompiuteriniai žaidimai mokyklos ugdymo(si) procese
Get PDFPlay, even though usually regarded as a natural practice for children, is a multifaceted, hard to define phenomenon, which connects to distinct features: playfulness and seriousness. The pragmatist J. Dewey has noted many links between education and play. But with technology advancing every day and with play having acquired a new form – video games – the ways in which we can integrate play into the process of education is still in its experimental phase. Even though the popularity and potential of this medium is vast, video games are very rarely included in the process of formal education in Lithuania. This article aims to discuss the ambiguous (paidia and ludus) nature of video games: what challenges and possibilities this characteristic brings into teaching and learning in schools while integrating video games. The empirical part – a case study of the project „Big Small Screens. Media Literacy in Schools of Lithuania“ (analysis of the documents and the interviews with teachers, who selected video games while participated in the project), started by VšĮ „Meno avilys“ in 2016, which ,among other audiovisual medias, video games were analyzed. The research shows that the project tries to highlight the serious side (ludus) of video games, which is less familiar in schools, suggesting to integrate it in class when analyzing and creating (them or with them). Yet the experiences of the teachers revealed that they are more likely to use the playful side (paidia) of video games in their classes and experience difficulty when integrating the serious side of video games because of various challenges, thus the possibilities of integrating video games in teaching and learning is limited.Šiuo straipsniu yra siekama aptarti kompiuterinių žaidimų dvipoliškumą (tarp žaismingumo (paidia) ir rimtumo (ludus)) – jo problematiką, ir šio bruožo suteikiamas naujas galimybes kompiuterinius žaidimus integruojant į mokymo(si) procesą bendrajame ugdyme, remiantis projekto „Dideli maži ekranai. Medijų raštingumas Lietuvos mokyklose“ atvejo studija, kuriame analizuojamos jame dalyvavusių mokytojų patirtys bei projekto dokumentai. Tyrimas parodo, jog kompiuteriniai žaidimai, nors esantys itin populiarūs mokinių tarpe, mokyklos kontekste dažniausiai yra vertinami kaip smagi atsikvėpimui skirta veikla ir retai kada yra atkreipiamas dėmesys į rimtąją kompiuterinių žaidimų pusę, galimai dėl kurios priežasties jie neturi jokios vietos Lietuvos formaliojo ugdymo procese
Lietuvos švietimas: efektyvus, našus, kokybiškas ir socialiai teisingas?
Get PDFThis paper discusses the problem of educational quality. The definition of quality is very broad; therefore, it is more convenient to use the term “educational effectiveness”. Effectiveness can be measured by choosing quantitative indicators that should reflect the level of student achievement as well as equity. It is also important to measure educational efficiency – the output in relation to the input. The current review presents key findings of research conducted in the domain of educational effectiveness and efficiency. The main conclusion of the research paper is that the currently existing mythology of educational quality should be replaced by evidence-based education policy.Straipsnyje nagrinėjama švietimo kokybės problema. Kadangi kokybės sąvoka yra labai plati, tikslingiau kalbėti ne apie švietimo kokybę, bet apie švietimo efektyvumą. Švietimo efektyvumą galima išmatuoti, pasirinkus kiekybinius rodiklius, kurie atspindėtų ne tik mokinių pasiekimus, bet ir pasiektą socialinio teisingumo lygį. Svarbu įvertinti ir tai, su kokiais ištekliais šie rodikliai buvo pasiekti, t. y. švietimo sistemos našumą. Apžvalgoje pateikiami svarbiausi švietimo efektyvumo ir našumo tyrimų rezultatai. Pagrindinė straipsnio išvada – šiuo metu vyraujančius mitus apie švietimo kokybę reikia keisti duomenimis grįsta švietimo politika
Skaitmeninis mokymas – Lietuva tarp kitų Europos Sąjungos šalių
Get PDF Digital learning has become an everyday experience for a significant part of the population during a pandemic, regardless of their technical and psychological readiness. Both the more and less technologically advanced countries have faced the inevitable need for large-scale deployment of digital learning. This paper presents an assessment of the development of digital learning in Lithuania and the EU countries in 2019, i.e., before the pandemic began. The evaluation is carried out using the Index of Readiness for Digital Lifelong Learning, developed by the Center for European Policy Studies (CEPS) using official indicators and expert evaluation.Despite the growing number of studies aimed at assessing the digital divide in modern society and in education in particular, there is still a lack of empirical material to shed light on the link between the extent of digitalization, its determinants (such as national governance in promoting digitalization), and changes in learning outcomes caused by digitalization. The findings from the CEPS study presented in the paper are the first attempt to move beyond the assessment of the prevalence of learning digitalization in different European countries, taking a holistic view of digitalisation-induced changes in learning outcomes and participation with a special focus on digital learning policy as an important component of digitalisation development.The aim of this article is to assess the digital learning situation in Lithuania using the Index of Readiness for Digital Lifelong Learning, which was developed before the pandemic in 2019. The progress of European Union countries in developing digital learning is reviewed in the paper, based on the results of CEPS (2019) research. The Index of Readiness for Digital Lifelong Learning and the results of Lithuania’s assessment using the methodology developed by CEPS are presented here. The description of the situation in Lithuania is based on the second component of the Index titled “Institutions and policies for digital learning”.In order to qualitatively assess the country’s strategic provisions for digital learning, the method of analysis of the country’s strategic documents was applied. Public expert opinions were included into the analysis of the situation in Lithuania. An interpretation of the comparative analysis of the obtained index values is presented.Standard indicators from the Eurostat, Eurobarometer, OECD, Bertelsmann Stiftung, World Bank, and expert surveys were used to create the combined Index of Readiness for Digital Lifelong Learning. The index is constructed as a weighted average of indicators divided into three categories: learning participation and outcomes, institutions and policies for digital learning, and availability of digital learning. The assessment of the situation in the EU countries, carried out according to the developed methodology, allowed to calculate the value of the Index for each country. Lithuania ranks 11th in the overall EU-27 ranking with an Index value of 0.623.A more detailed analysis allowed us to see that the countries’ ratings can differ significantly according to the different categories of the Index. The Scandinavian countries lead in terms of learning participation and outcomes and, together with the Netherlands and Austria, in terms of availability of digital learning. Southern European countries received relatively high ratings in the Index category “institutions and policies for digital learning”, which reflects their determination to strengthen their position in the digital world. Estonia and the Netherlands also found themselves among the leaders in this category. Lithuania’s relatively high position in the list is also based on positive evaluations of the indicators of the second component of the Index (i.e., policies and institutions), while participation and learning outcomes were assessed modestly. Using the example of Lithuania, the article provides arguments in favor of why the second component of the Index should not be given.Skaitmeninis mokymas pandemijos metu tapo daugelio gyventojų kasdienybe neatsižvelgiant į jų techninį ir psichologinį pasirengimą. Su neišvengiama būtinybe plačiu mastu diegti skaitmeninį mokymą susidūrė tiek labiau, tiek mažiau technologiškai pažengusios šalys. Šiame straipsnyje pateikiamas Lietuvos ir ES šalių skaitmeninio mokymo plėtros 2019 metais vertinimas, t. y. prieš prasidedant pandemijai. Vertinimas atliekamas pasitelkiant pasirengimo skaitmeniniam mokymui indeksą (angl. Index of Readiness for Digital Learning), kurį sukūrė Europos politikos studijų centras (CEPS) pasitelkęs oficialiuosius rodiklius ir ekspertinius vertinimus.Nepaisant gausėjančio skaičiaus mokslinių tyrimų, skirtų skaitmeniniam atotrūkiui šiuolaikinėje visuomenėje ir atskirai švietimo srityje vertinti, dar trūksta empirinės medžiagos nušviesti skaitmenizacijos masto, ją lemiančių veiksnių (pavyzdžiui, nacionalinių vyriausybių vaidmens skatinant skaitmenizaciją) ryšį, taip pat skaitmenizacijos skatinamų mokymo rezultatų pokyčius. Straipsnyje pristatomo CEPS tyrimo rezultatai – pirmas bandymas ne tik įvertinti mokymo skaitmenizacijos paplitimą skirtingose Europos šalyse, bet ir kompleksiškai pažvelgti į skaitmenizacijos nulemtus mokymo pasiekimų ir dalyvavimo pokyčius, išskirtinį dėmesį teikiant skaitmeninio mokymo politikai kaip skaitmenizacijos plėtros veiksniui.Straipsnio tikslas – įvertinti Lietuvos situaciją skaitmeninio mokymo srityje prieš pandemiją, atspirties tašku pasirenkant 2019 m. suformuotą pasirengimo skaitmeniniam mokymui visą gyvenimą indeksą. Straipsnyje apžvelgiama Europos Sąjungos šalių pažanga plėtojant skaitmeninį mokymą, remiantis CEPS (2019) tyrimo rezultatais, pristatyti pasirengimo skaitmeniniam mokymui visą gyvenimą indeksą bei Lietuvos situacijos vertinimo rezultatus taikant CEPS sukurtą metodologiją. Lietuvos situacijos aprašymas remiasi antruoju indekso komponentu – skaitmeninio mokymo politika ir ją įgyvendinančiomis institucijomis.Siekiant kokybiškai įvertinti šalyje taikomas skaitmeninio mokymo strategines nuostatas, buvo naudojamas šalies strateginių dokumentų analizės metodas. Analizuojant Lietuvos situaciją taip pat buvo naudojami viešoje erdvėje prieinami ekspertiniai vertinimai. Pateikiama gautų indekso rezultatų lyginamosios analizės interpretacija.Kombinuotam pasirengimo skaitmeniniam mokymui indeksui sukurti buvo taikomi standartiniai „Eurostato“, „Eurobarometro“, EBPO, „Bertelsmann Stiftung“, Pasaulio banko indikatoriai ir ekspertų apklausa. Indeksas konstruojamas kaip rodiklių, suskirstytų į tris kategorijas – mokymo rezultatai ir dalyvavimas, institucijos ir įgyvendinama politika bei galimybės naudotis skaitmeniniu mokymusi – svertinis vidurkis. Pagal parengtą metodologiją atliktas ES šalių situacijos vertinimas leido apskaičiuoti kiekvienos šalies pasirengimo skaitmeniniam mokymui visą gyvenimą indekso reikšmę. Lietuva bendroje ES 27 rikiuotėje užima 11-tą vietą su indekso reikšme 0,623.Detalesnė analizė leido pamatyti, kad šalių įvertinimas pagal skirtingas indekso kategorijas gali gerokai skirtis. Skandinavijos šalys pirmauja pagal dalyvavimą rengiantis skaitmeniniam mokymui ir mokymo rezultatus bei kartu su Olandija ir Austrija – pagal skaitmeninio mokymo prieinamumą ir naudojimą. Indekso kategorijoje „skaitmeninio mokymo politika ir ją įgyvendinančios institucijos“ gana aukštų vertinimų sulaukė Pietų Europos šalys, tai rodo jų siekį stiprinti savo pozicijas skaitmeniniame pasaulyje. Tarp lyderių šioje kategorijoje taip pat atsidūrė Estija ir Olandija. Gana aukšta Lietuvos pozicija sudarytame sąraše taip pat grindžiama pozityviais antrojo indekso komponento (t. y. politika ir institucijos) rodiklių vertinimais, o dalyvavimas mokyme ir mokymo rezultatai buvo įvertinti kukliai. Remiantis Lietuvos pavyzdžiu straipsnyje pateikiama argumentų, kodėl antram indekso komponentui neturėtų būti teikiama didesnė reikšmė nei kitiems komponentams
Kaip universiteto administracijos darbuotojai supranta inkliuziją aukštajame moksle
Get PDFThis study investigates university administrative staff perception of inclusion in higher education at the university level. The study uses the University of Latvia as a case to answer the following research questions: What constitutes inclusion in university education, how accessibility is provided? What are the support systems provided for diverse students? What support and training are provided to administrative and academic staff to ensure that the educational needs of diverse student bodies are met? The methodology employed is exploratory and descriptive, and uses the interview method and semi-structured questionnaire. The sample is made of seven administrative staff members representing all levels of administration in the University. Findings suggest that administrative staff members perceive inclusion as a new principle for HE, where diversity is perceived in its broader sense. Findings indicate that support is provided to all students, but that the support is not designed specifically for students with diverse needs. Findings suggested that none of the administrative staff or academics had received training on how to address student diversity.Straipsnyje tiriamas universiteto administracijos darbuotojų inkliuzijos aukštajame moksle suvokimas. Aprašomame tyrime pasitelkiamas Latvijos universitetas kaip atvejis siekiant atsakyti į šiuos tyrimo klausimus: kas yra inkliuzija aukštajame moksle, kaip užtikrinamas prieinamumas? Kokios paramos sistemos teikiamos studentams, turintiems specialiųjų poreikių? Kokia parama ir mokymai teikiami administracijos ir akademiniam personalui siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti įvairių studentų ugdymosi poreikiai? Tyrime taikoma tiriamoji ir aprašomoji metodologija, naudojamas interviu metodas ir pusiau struktūruota anketa. Imtį sudaro septyni visiems universiteto administravimo lygiams atstovaujantys administracijos darbuotojai. Rezultatai atskleidė, kad administracijos darbuotojai inkliuziją suvokia kaip aukštajame moksle naujai taikomą principą, pagal kurį įvairovė suvokiama plačiąja prasme. Pagalba teikiama visiems studentams, ji nėra skirta vien tik turintiesiems specialiųjų poreikių. Rezultatai taip pat rodo, kad nė vienas administracijos darbuotojas ar dėstytojas nebuvo apmokytas spręsti studentų specialiųjų poreikių klausimų
Argentinos valstybinių universitetų mokslininkų ir dėstytojų įtaka institucijai išorės kontrolės kontekste
Get PDFThe paper studies the institutional influence of academics in Argentina within a context of increasing external control as a consequence of deep public reforms in the Higher Education system. Drawing on data from the Academic Profession in the Knowledge-Based Society (APIKS) survey, the aim is to analyse how much and in what sense the recent changes on the public policy level and the intermediate level of the state agencies have affected the academic profession in Argentina over teaching, research and social engagement activities, and its effects over the perception of institutional influence. Although we assume that academic power has been reduced within the new scenario, we believe that not all academics have responded in the same manner.Straipsnyje nagrinėjama Argentinos mokslininkų įtaka savo institucijai dėl gilių visuomenės reformų aukštojo mokslo sistemoje didėjančios išorės kontrolės kontekste. Remiantis Akademinės profesijos žinių visuomenėje (angl. APIKS) apklausos duomenimis siekiama išanalizuoti, kiek ir kaip pastarojo meto pokyčiai viešosios politikos ir valstybinių agentūrų lygmeniu paveikė akademinę profesiją Argentinoje – dėstymą, mokslinius tyrimus ir socialinio įtraukimo veiklas ir šių pokyčių įtaką suvokiant savo instituciją. Nors bendrai tikima, kad naujasis scenarijus sumažino akademinės bendruomenės galias, mūsų tyrime ne visi mokslininkai ir dėstytojai atsakė vienodai
Mokytojų požiūris į kritinio mąstymo ugdymą patirtinio mokymosi būdu
Get PDFThe content that is taught in school, but also outside it, needs to be connected with real (everyday) life. Teachers need to turn content into experience for their students, which is no easy task. The aim of this research is to determine the extent to which primary school teachers, secondary school teachers, and higher education teachers use this method in their work in order to develop critical thinking in their students and how much importance they attach to it during their work in teaching. A questionnaire on critical thinking and experiential learning (N = 168) was conducted, the results of which were analyzed with regard to gender, level of education, work experience, diluted to teach the work environment. The results show that the method of experiential learning with the aim of developing critical thinking is used to a greater extent in teaching (mean = 4.17, SD = 0.55). Differences were observed only with respect to work experience, where teachers with more work experience work statistically significantly more (F = 0.027; t = 3.31; p < 0.01) on developing critical thinking. On the other hand, the need for further awareness, especially of younger teachers, on how to apply experiential learning and what it is important for has been proven. This research has shown the already recognized importance and aspiration to develop critical thinking in students at all levels of education, which will ultimately result in both developed and self-aware individuals and society. It is worrying that about 40% of teachers still do not conduct interactive learning on a regular basis, but it is encouraging that most teachers still recognize how important it is and apply it on a daily basis.Visa tai, ko mokoma mokykloje ir už jos ribų, turi būti siejama su realiu (kasdieniu) gyvenimu. Mokytojai turi padėti mokiniams paversti mokymosi turinį patirtimi, o tai nėra lengva. Šio tyrimo tikslas – nustatyti, kiek pradinių, vidurinių ir aukštųjų mokyklų mokytojai naudoja tokį metodą siekdami ugdyti kritinį mokinių mąstymą ir kokią reikšmę jie tam skiria mokydami. Tyrime naudota kritinio mąstymo ir patirtinio mokymosi anketa (N = 168), jos rezultatai buvo analizuojami pagal lytį, išsilavinimo lygmenį, darbo patirtį ir darbo aplinką. Rezultatai atskleidė, kad mokant dažnai naudojamas patirtinio mokymosi metodas, kuriuo siekiama ugdyti kritinį mąstymą (M = 4,17, SD = 0,55). Skirtumų nustatyta tik pagal darbo patirties kintamąjį – didesnę darbo patirtį turintys mokytojai statistiškai reikšmingai labiau (F = 0,027; t = 3,31; p < 0,01) stengiasi ugdyti mokinių kritinį mąstymą. Kita vertus, rezultatai atskleidė, kad ypač jaunesni mokytojai turėtų būti geriau informuoti, kaip pritaikyti patirtinį mokymąsi ir kodėl jis yra svarbus. Tyrimas parodė plačiai pripažįstamą mokinių kritinio mąstymo svarbą ir siekį jį ugdyti visais švietimo lygmenimis, nes tai padeda tobulėti ir ugdyti savivoką tiek individams, tiek visai visuomenei. Nerimą kelia tai, kad apie 40 proc. mokytojų vis dar nenaudoja interaktyvaus mokymosi metodų nuolat, tačiau džiugina, kad daugelis mokytojų pripažįsta tokio mokymosi svarbą ir naudoja jį kasdien
XXI a. mokyklos architektūros modelis: tyrimų rezultatų sintezė
Get PDFThis paper is intended to identify the most relevant and most frequently discussed research topics in the literature, including pedagogy and the physical learning environment. It can be stated that the goals and objectives of education may even indirectly be related to the physical learning environment; therefore, it is relevant to analyze the ways, means, aspects and methodologies of this interface in the research works of other researchers. To achieve this goal, the article presents a systematic analysis of literature sources. Based on the conclusions of the systematic analysis and the goals and objectives of modern education, the model of a good school in the general case was formed and presented in the article. This is the 21st century school model that reveals those factors and characteristics of the physical learning environment that would help create a physical learning environment corresponding to modern education.Straipsnyje išskiriamos ir analizuojamos aktualiausios ir dažniausiai nagrinėjamos šių dienų tyrimų temos, apimančios pedagogiką ir fizinę mokymo(si) aplinką, stengiantis analizuoti šios sąsajos būdus, priemones, aspektus ir metodikas kitų tyrėjų mokslo darbuose. Nagrinėjant pedagogikos ir fizinės mokyklų aplinkos sąsajas buvo pasitelkta sisteminė literatūros šaltinių analizė. Remiantis sisteminės analizės rezultatais straipsnyje yra pateikiamas mokyklų architektūros ir šiuolaikinio bendrojo ugdymo(si) tikslų ir uždavinių sąveikos modelis. Tai XXI a. mokyklos modelis, atskleidžiantis tuos fizinės mokymo(si) aplinkos veiksnius ir savybes, kurios padėtų sukurti šiuolaikinį ugdymą(si) atitinkančią fizinę mokymo(si) aplinką