Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Nuo tautų draugystės ir socialistinės demokratijos koncepcijos iki daugiakultūriškumo atsiradimo: Latvijos kelias (1991–2004)
Full text linkThe article explores the concepts of multiculturalism and democracy in the educational context of Latvia and provides a brief historical overview of the background and evolution of these ideas. The study of multiculturalism in post-Soviet countries acquires particular significance and relevance considering the profound transformations these nations have undergone since the collapse of the Soviet Union. With the transition from a ‘socialist way of life’ to nation-state building, post-Soviet societies have faced unique challenges to cultural integration. The authors emphasize the importance of examining the past, including the socialist model of democracy and the Soviet concept of ‘friendship of peoples’, to understand the contemporary approaches to multiculturalism and the challenges of its implementation in the post-Soviet space.The article considers multiculturalism as a scientific concept, a discourse on cultural differences, an integration policy, and a strategy for managing inter-ethnic interactions. It also investigates the changes in the Latvian educational system under the influence of different political regimes, with particular attention to the role of language and ethnicity in the educational policy and the impact of these factors on social and cultural processes.Straipsnyje nagrinėjamos daugiakultūriškumo ir demokratijos sąvokos Latvijos švietimo kontekste ir pateikiama trumpa istorinė šių idėjų atsiradimo ir raidos apžvalga. Daugiakultūriškumo tyrimai posovietinėse šalyse ypač reikšmingi ir aktualūs dėl gilių permainų, kurias šios tautos patyrė žlugus Sovietų Sąjungai. Pereidamos nuo „socialistinio gyvenimo būdo“ prie tautinės valstybės, posovietinės visuomenės susidūrė su unikaliais kultūrinės integracijos iššūkiais. Autoriai pabrėžia, kad, norint suprasti šiuolaikinius požiūrius į daugiakultūriškumą ir jo įgyvendinimo iššūkius posovietinėje erdvėje, svarbu tirti praeitį, taip pat socialistinį demokratijos modelį ir sovietinę „tautų draugystės“ koncepciją.Daugiakultūriškumas straipsnyje nagrinėjamas kaip mokslinė sąvoka, kaip diskursas apie kultūrų skirtumus ir kaip integracijos politika bei strategija, skirta tarpetniniams santykiams valdyti. Taip pat tiriami Latvijos švietimo sistemos pokyčiai, kuriuos lėmė skirtingi politiniai režimai. Ypatingas dėmesys skiriamas kalbos ir etninės priklausomybės vaidmeniui švietimo politikoje bei šių veiksnių įtakai socialiniams ir kultūriniams procesams
Būti pabėgėlių vaikų mokytoju: teorinės įžvalgos
Full text linkThe refugee crisis is not a new concept in Europe, but it has become well-known in Lithuania in the summer of 2021 when a large number of illegal migrants entered the country across the border with Belarus. According to the Illegal Migration Monitor, in 2023, 24 percent of the refugees consisted of minors. Following Russia’s invasion in Ukraine on February 24, 2022, the number of refugees across Europe increased to one million. Within the first 10 days of the Russian – Ukrainian war, 4,611 Ukrainian refugees entered Lithuania, and, according to the latest data from the Migration Department under the Ministry of the Interior of the Republic of Lithuania in 2023, 76,607 war refugees from Ukraine are registered in Lithuania. While the European education system has accrued significant experience in educating children of ethnic minorities, there is still very little research which would analyze the education of refugee children. The education of refugee and immigrant children is very different, as highlighted by Pastoor in 2016. This is the first time Lithuania has faced such an influx of refugee families with children, leading to a lack of experience and research in the education of refugee children in Lithuania. The main focus has been on the integration and socialization of refugees, with hardly any attention paid to the education of refugee children. This raises the following research questions: What are the experiences of preschool teachers working with children with the refugee status? What challenges are preschool teachers facing? How are preschool teachers working with refugee children without official descriptions prepared by the State of Lithuania?Straipsnyje analizuojama ikimokyklinio ugdymo mokytojų patirtis dirbant su pabėgėlių vaikais ne tik Europos Sąjungos, bet ir kitose šalyse, kuriose mokytojai susidūrė su pabėgėlių šeimų, turinčių nepilnamečių vaikų, antplūdžiu. Analizuojant mokslinę literatūrą rasta, kad mokytojams tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse trūksta profesinio pasirengimo darbui su pabėgėlių vaikais, o esamos ugdymo programos nėra pritaikytos užtikrinti kokybišką pabėgėlių vaikų ugdymą. Tyrimo tikslas buvo atskleisti ikimokyklinio ugdymo mokytojų patirtį dirbant su pabėgėlių vaikais. Taikyta teminė analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojai, dirbantys su pabėgėlių vaikais, kasdien susiduria su skirtingomis situacijomis, kurios jiems yra visiškai naujos, o pabėgėlių vaikų ugdymas mokytojui tampa nauju ir niekada prieš tai netirtu fenomenu
Terpės konceptas ir ugdymo kaip antropocentrinio gyvenimo teritorizacijos perkrovos galimybė
Full text linkThe paper raises the problem of education at a theoretical level as an anthropocentric territorialization of life and seeks to consider the possibility of introducing a philosophical concept of the milieu in education as a possible solution to this problem. The paper examines the interpretation of the milieu concept from a philosophical point of view and discusses the manifestations of the concept of milieu in the field of educational science. It then draws on Linda Knight’s (2016) analysis of the playground as a medium, as well as on other empirical studies actualizing the changes in the child’s relationship to the environment and to non-humans in the context of the Anthropocene epoch with the objective to show how the concept of the milieu complements and highlights the fact that, in the process of education, radical encounters between the different actors can appear, in which the dualities of educator/pupil, teaching/learning, and human/non-human can be dissolved. The paper also argues that the concept of the milieu can help to rethink the fact that learning in specific places (both inside and outside of educational institutions) creates an awareness of the interconnectedness of all organisms and the possibility of experiencing it, which is relevant for the construction of a relationship between human beings and other species, and thus for the reduction of the territorialization of anthropocentric life in education.Straipsnyje teoriniu lygmeniu aktualizuojama ugdymo kaip antropocentrinio gyvenimo teritorizacijos problematika ir siekiama apsvarstyti filosofinio terpės koncepto įvedimo galimybę ugdant kaip galimą šios problemos sprendimą. Straipsnyje nagrinėjamas terpės koncepto aiškinimas filosofiniu aspektu ir aptariamos šio koncepto įvedimo apraiškos edukologijos mokslo lauke. Toliau remiantis Lindos Knight (2016) žaidimų aikštelės kaip terpės analize ir kitų empirinių tyrimų rezultatais, kuriuose aktualizuojami vaiko santykio su aplinka bei su nežmonėmis pokyčiai antropoceno epochos sąlygomis, parodoma, kaip terpės konceptas papildo ir išskleidžia tai, kad ugdymo procese tarp skirtingų veikėjų kuriasi radikalūs susidūrimai, kuriuose išnyksta dualumai, kaip ugdytojo / mokinio, mokymo / mokymosi, žmogaus / nežmogaus. Teigiama, kad terpės konceptas gali padėti permąstyti tai, kad mokymasis konkrečiose vietose (tiek švietimo įstaigose, tiek už jų ribų) kuria visų organizmų sąryšingumo supratimą ir patyrimo galimybę, kuri aktuali žmogaus ir kitų rūšių santykiui kurti, o kartu ir antropocentrinio gyvenimo teritorizacijai švietime mažinti
Mokytojų laisvalaikio veiklų ir mokymo stilių sąsajos
Full text linkThe aim of this paper is to explore the ways teachers spend their free time in relation to their place of residence, differences in teaching styles based on career advancement, class type, and school type, and the interrelation between teachers’ free-time activities and their teaching styles. This topic was examined by using a two-part questionnaire containing the Leisure Time Activity Questionnaire (LTAQ) and the Staffordshire Evaluation of Teaching Styles questionnaire (SETS). A total of 1492 class and subject teachers voluntarily participated in the research. The results of the empirical part of the research indicate that teachers usually spend their leisure time in organized activities with friends and family, but statistically significant differences were found in teachers’ leisure time activities with regard to their place of residence (city/village/island). Furthermore, the results of teachers’ self-assessments show that they most often take on the role of a lecturer, but also a student-oriented teacher. Statistically significant differences have been identified depending on the type of class unit they teach (regular/combined), the type of school (central/branch) they work in, and qualification status they have achieved (mentor/advisor/excellent advisor). A mutual correlation in teachers’ ways of spending leisure time and their teaching styles has also been established.Straipsnio tikslas – ištirti, kaip mokytojai leidžia laisvalaikį pagal gyvenamąją vietą, taip pat mokymo stilių skirtumus pagal pažangą karjeroje, pamokų ir mokyklos tipą, bei mokytojų laisvalaikio veiklų ir mokymo stilių ryšį. Tyrime naudota dviejų dalių apklausa – Laisvalaikio veiklų klausimynas (angl. The Leisure Time Activity Questionnaire (LTAQ) ir Stafordšyro mokymo stilių vertinimo klausimynas (angl. The Staffordshire Evaluation of Teaching Styles Questionnaire (SETS). Tyrime savanoriškai dalyvavo 1 492 mokytojai. Empirinės tyrimo dalies rezultatai atskleidė, kad mokytojai laisvalaikį paprastai leidžia organizuotoje veikloje su draugais ir šeima, tačiau buvo nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp mokytojų laisvalaikio veiklų pagal jų gyvenamąją vietą (miestas / kaimas / sala). Be to, mokytojų savistabos rezultatai rodo, kad jie dažniausiai atlieka lektoriaus, taip pat į mokinius orientuoto mokytojo vaidmenį. Nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų pagal mokomų klasių tipą (įprastos / jungtinės), mokyklos tipą (centrinė / filialas) ir pasiektą kvalifikaciją (mentorius / patarėjas / vyr. patarėjas). Taip pat nustatytos koreliacijos tarp mokytojų laisvalaikio praleidimo būdų ir jų taikomų mokymo stilių
Loginiu mąstymu pagrįstas ugdymas(is) etikos pamokose: tyrimų apžvalga
Full text linkThe purpose of this article is to present the researches conducted by the author of the article in the years 2006–2024 and their results; to retrospectively evaluate the value of the research conducted in the context of all research in the field under consideration in Lithuania and the world.The first research on logical thinking in the field of morality was conducted in Lithuania in 2009, and the results of the educational experiment showed that, after implementing the model of education of logical thinking competence in the field of morality and studying ethics for 6 months according to a specially prepared methodological tool, the logical thinking abilities of the experimental group of students in grades 9–10, when analyzing moral phenomena, improved significantly, while the control group’s result remained unchanged.A diagnostic study, conducted in 2024, revealed that the logical thinking skills in the morality field of 10th grade students in the schools where the research was conducted were at the same low/average level as they had been in 2006 and 2009.The empirical experiment, conducted by the author of this article, is the only research in Lithuania (and probably in the world) in the field of applying the rules of logical thinking in moral reasoning with 9–10th grade students. The methodological tool, designed for the development of logical thinking skills in the field of morality of 9–10th grade students, was developed, and its effectiveness was tested empirically and proven by the experiment using the newly developed test for assessing skills of logical thinking in the morality field. By comparing the conducted studies with other studies, it can be concluded that the educational experiment can be classified by longitude as medium-length research, whereas, by the number of participants, it qualifies as a large-scale study. In retrospect, this was one of the first large-scale studies of logical thinking.Šio straipsnio tikslas – pristatyti straipsnio autorės 2006–2024 metais atliktus tyrimus ir jų rezultatus bei retrospektyviai įvertinti atliktų tyrimų vertę Lietuvoje ir pasaulyje atliktų tyrimų kontekste.Pirmą kartą Lietuvoje atlikti loginio mąstymo moralės srityje tyrimai ir 2009 m. ugdomojo eksperimento rezultatai parodė, kad įdiegus loginio mąstymo kompetencijos moralės srityje ugdymo modelį ir 6 mėnesius mokantis etikos pagal specialiai parengtą metodinę priemonę 9–10 klasių eksperimentinės grupės mokinių loginio mąstymo gebėjimai analizuojant moralinius reiškinius labai pagerėjo, o kontrolinės grupės rezultatas liko nepakitęs.2024 metais atliktas diagnostinis tyrimas atskleidė, kad tirtose mokyklose 10 klasės mokinių loginio mąstymo įgūdžiai yra tokio paties žemo / vidutinio lygio, kaip ir buvo 2006 bei 2009 metais.Autorės atliktas empirinis eksperimentas yra vienintelis Lietuvoje (tikėtina, ir pasaulyje), galimybės taikyti loginio mąstymo taisykles moralės srityje tyrimas su 9–10 klasių mokiniais. Eksperimentui atlikti sukurta inovatyvi metodinė priemonė, skirta 9–10 klasių mokinių loginio mąstymo ugdymui moralės srityje. Metodinės priemonės veiksmingumas buvo patikrintas empiriškai ir įrodytas autorės atliktu ugdomuoju eksperimentu. Tyrėja pritaiko loginio mąstymo testo turinį konkrečiai moralinių reiškinių analizei. Palyginus atliktus tyrimus su kitais tyrimais galima daryti išvadą, kad pagal tiriamųjų imtį atliktas ugdomasis eksperimentas gali būti priskirtas prie vidutinės trukmės bei didelės apimties tyrimų. Vertinant retrospektyviai, tai buvo vienas iš pirmųjų didelės apimties loginio mąstymo tyrimų
Antrinė gamta: Adorno ir šiuolaikinis ugdymas
Full text linkThe paper aims to provide a conceptual basis for reconciling the radical resistance to totality posed by Adorno’s negative dialectics with contemporary considerations of the environment, capable of developing a more symbiotic educational approach in the context of contemporary crises. This is done by exploring the notion of ‘second nature’, the significance of which is underlined by its rootedness in the dialectical tradition of German philosophy and Adorno’s emphasis on the nonidentical as an essential condition for critique and a link between subjectivity and what is understood as nature and history.Straipsnyje konceptualiai pagrindžiamas Adorno negatyviosios dialektikos keliamo radikalaus pasipriešinimo totalumui suderinamumas su šiuolaikiniais aplinkos klausimais, siekiant simbiotiškesnio požiūrio į edukaciją šiuolaikinių krizių kontekste. Atspirties tašku čia tampa antrinės gamtos sąvoka, kurios svarba išryškinama remiantis jos tradicija dialektinėje vokiečių filosofijoje ir Adorno pabrėžiamu netapatumu, kaip esmine kritikos sąlyga, bei subjektyvumu ir to, kas suprantama kaip gamta ir istorija, jungtimi
Lyties perspektyvos komunikacija universiteto mokymo programose: atvejo analizė
Full text linkThe European Commission’s Gender Equality Strategy 2020–2025 stresses the need to mainstream gender in all policy areas, including education. In Lithuania, while discussions on gender mainstreaming in general education have already been ongoing for more than a decade, in higher education, the process has been limited to the development of gender equality plans, without any clearly developed programmes, methodologies or tools. The integration of gender perspectives into the curricula in higher education aims to promote critical thinking and recognise gender inequalities, but the process is facing challenges such as lack of policy, expertise and support.This article presents a study on gender mainstreaming into university curricula conducted by a team of Lithuanian researchers in the Erasmus+ KA2 project TInGLE – Academia (Through Intersectional and Gendered Lens to Equity in Academia, https://tingleacademia.org). Integration of a gender perspective enriches the academic discourse, contributes to the diversity and quality of the learning content, and reflects the experiences of all groups in society. The paper highlights the importance and implications of gender mainstreaming in the curriculum for the learning process and analyses the challenges faced. The study aimed to determine whether and how gender perspectives are integrated into the curricula of Bachelor’s and Master’s degree programmes in social sciences at university. A content analysis of 346 curricula has shown that gender mainstreaming is practically not integrated into the curricula content, and therefore gender is invisible in the curricula.Gender mainstreaming in higher education institutions requires major changes at both institutional and individual levels. First of all, a strategy needs to be developed with measures and guidelines for integrating a gender perspective into the curriculum. Organizations must maintain a gender-sensitive culture and care about gender equality. Curricula must be open to a gender perspective, and those who deliver them must be gender-sensitive and knowledgeable about integrating a gender perspective into the content of the subjects, which is why training in this area is essential. Training on the benefits of gender equality and sharing good practice with higher education institutions in other countries would also help in the face of resistance to gender mainstreaming. It is crucial that these benefits should be understood not only by feminist academics or gender equality coordinators, but also by the whole institutional community. Šiame straipsnyje pristatomas Lietuvos mokslininkių komandos tarptautiniame Erasmus+ KA2 projekte TINGLE – Academia (Through Intersectional and Gendered Lens to Equity in Academia, https://tingleacademia.org) atliktas lyties perspektyvos integravimo į universiteto mokymo programas tyrimas. Lyties perspektyvos integravimas praturtina akademinį diskursą, padeda užtikrinti mokymosi turinio įvairiapusiškumą ir kokybę bei atspindi visų visuomenės grupių patirtis. Straipsnyje akcentuojama lyties perspektyvos integravimo į mokymo programas svarba ir reikšmė mokymo procesui, taip pat analizuojami iššūkiai, su kuriais susiduriama. Tyrimu siekta nustatyti, ar ir kaip integruojama lyties perspektyva į socialinių mokslų krypties bakalauro ir magistro studijų programų dalykų aprašus universitete. Atlikta 346 dalykų aprašų turinio analizė parodė, kad lyties perspektyva praktiškai neintegruojama į mokymo programų turinį, todėl lytis yra nematoma studijų programų turinyje
Lietuvos aukštojo mokslo akademinis diskursas – neoliberalizmo link
Full text linkThe purpose and challenges of higher education remain a widely debated topic in both public and academic discourse, often focusing on critiques of higher education’s shift toward the neoliberal ideology. There is an extensive body of literature on academic managerialism, audit culture, new public management, and other trends of the market logic in higher education. Despite this, there is a notable lack of comprehensive research on the position and perspectives of higher education researchers in Lithuania. In an attempt to address this gap, the present paper, grounded in the tradition of critical discourse analysis, explores the findings of a qualitative analysis of research publications on higher education in Lithuania spanning the years from 2005 to 2023. The study highlights that the Lithuanian academic discourse on higher education is largely shaped by the uncritical adoption of the knowledge-based economy discourse, predominantly derived from the Bologna Process documents. This dominant discourse frames higher education’s primary goal as the preparation of a highly skilled, internationally competitive workforce aimed at improving the European economic competitiveness. While this perspective prevails, it is supplemented by additional elements unique to the Lithuanian context. These include an emphasis on cultural and national identity education. Furthermore, there are occasional critical reflections on this dominant narrative or specific aspects of its implementation. However, such critiques are relatively sparse, suggesting a need for a more nuanced and critical engagement with the overarching discourse in Lithuanian higher education research.Aukštasis mokslas yra gausiai aptarinėjama tema viešajame ir akademiniame diskursuose, neretai kritikuojant aukštojo mokslo posūkį į neoliberalios rinkos logiką. Tačiau Lietuvoje tyrimų apie tai, kokią poziciją šiuo klausimu užima aukštojo mokslo tyrėjai, trūksta. Straipsnyje, sekant kritinės diskurso analizės tradicija, pristatoma kokybinė aukštojo mokslo tyrimų 2005–2023 m. Lietuvoje analizė. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad Lietuvos aukštojo mokslo akademiniam diskursui būdingas nekritiškas žinojimu grįstos ekonomikos diskurso perėmimas, ateinantis iš Bolonijos proceso dokumentų
Ugdymas kaip performatyvi prieštara: subjektyvumo ribotumai (ir galimybės) Antropocene
Full text linkAn environmentally reoriented educational policy is oftentimes regarded as the premier locus for a societal response to the climate crisis. As observed by Gough (2021), a general belief shared among both policy makers and academics is a consensus that education needs to be perceived less as an instrument for securing sociocultural reproduction and transmission of existing knowledge and more as a catalyst for social and cultural change. The aim of this article is a critical investigation into possibilities and obstacles for education to achieve such change, given the condition of ‘ontological insecurity’ (Hamilton, 2017) that the Anthropocene implies. It is divided into three parts: 1) following Chakrabarty, I identify the politico-aesthetic challenges posed by anthropogenic climate change and formulate their relevance as an educational ordeal; 2) I enquire about the challenges and possibilities for environmental education to foster societal change and conclude that, while a general policy change toward sustainable education may be insufficient, education remains a premier site where negotiations could take place between the deep-seated beliefs about subjectivity and an open anticipation of unforeseen modes of agency; 3) after providing a comparative analysis of classical humanist Bildung and post-humanist accounts of subjectification in education, I conclude that these approaches constitute a performative contradiction, which allows the experiential challenges of the Anthropocene to be approached in terms of a reimagined aesthetic education thematized as a critique of (human) capacity.Aplinkodairiniu požiūriu orientuota švietimo politika dažnai laikoma bene pagrindine visuomenės atsako į pasaulinę klimato krizę priemone. Kaip pastebi Gough (2021), tiek politikos formuotojai, tiek mokslininkai laikosi bendros nuomonės, kad į švietimą reikia žiūrėti ne tiek kaip į priemonę, užtikrinančią sociokultūrinę reprodukciją ir esamų žinių perdavimą, o veikiau kaip į socialinių ir kultūrinių pokyčių katalizatorių. Šiame straipsnyje siekiama kritiškai įvertinti galimybes ir kliūtis tokiems pokyčiams įvykti švietimo srityje, atsižvelgiant į „ontologinio nesaugumo“ (Hamilton, 2017) būklę, kurią suponuoja antropoceno samprata. Tekstas suskirstytas į tris dalis: 1) sekant Chakrabarty, išryškinamos ir susiejamos dėl antropogeninės klimato kaitos kylančios politinės ir estetinės problemos bei svarstoma jų reikšmė bei edukacijai metami iššūkiai; 2) Antrojoje dalyje vertinamos edukacinio atsako į šiuos iššūkius galimybės bei jų efektyuvumas. Daroma išvada, kad plataus masto programiniai pokyčiai dažnai yra prieštaringi ir nepakankami, tačiau edukacija išlieka svarbiausia terpe deryboms tarp giliai įsišaknijusių įsitikinimų apie subjektyvybę ir naujų, dar nežinomų santykiavimo su aplinka formų; 3) trečiajame skyriuje svarstoma galimybės naujai edukacinės subjektifikacijos interpretacijai antropoceno sąlygomis. Pateikęs klasikinio humanistinio Bildung ir posthumanistinio subjektyvacijos švietimo srityje sampratų lyginamąją analizę, darau išvadą, kad šie požiūriai sudaro performatyvią priešpriešą, kuri leidžia į patirtines antropoceno problemas pažvelgti naujai iš estetinės edukacijos (tematizuotos kaip (žmogaus) gebos kritika) perspektyvos
Lietuvos bendrojo ugdymo turinio kaita: siauras ar platus ugdymo turinys
Full text linkThe curriculum in general education schools is the primary educational element connecting theoretical educational ideas with their practical implementation. Due to constant scientific, political, social, and cultural changes, curriculum transformation is an integral part of its development. Therefore, analyzing the curriculum requires an examination of the factors influencing its evolution as an inseparable element of the educational process.This article explores two dominant curriculum perspectives – specifically, the narrow (traditionalist) and the broad (reconceptualist) approaches – in the context of the current changes in the Lithuanian general education curriculum. The traditionalist approach is based on a standardized, outcome-oriented curriculum, whereas the reconceptualist perspective emphasizes curriculum dynamism, individualized learning, and a contextualized educational process. The article analyzes how these two perspectives manifest in the development of Lithuania’s general education curriculum, particularly in relation to competency-based learning, inclusive education, and the flexibility of the curriculum.Bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo turinys – pagrindinis ugdymo elementas, suteikiantis ugdymui atpažįstamą formą ir priartinantis prie skirtingų ugdymo kontekstų, nes juo sujungiamos dvi ugdymo dimensijos – teorija ir praktika – ugdymo idėja ir jos praktinė išraiška. Dėl ugdymo turinį veikiančių mokslinių, politinių, socialinių ir kultūrinių įtakų, kaita yra neatsiejama ugdymo turinio dalis. Todėl, siekiant suprasti ugdymo turinį, svarbu tirti ir jo pokyčiui turinčius įtakos veiksnius kaip neatsiejamą ugdymo turinio elementą, t. y. jo kontekstą. Straipsnyje pristatomos vyraujančios ugdymo turinio sampratos – siauroji (tradicionalistinė) ir plačioji (rekonceptualistinė) – kontekstualizuojant jas su dabartinio Lietuvos bendrojo ugdymo turinio pokyčiais