Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Kūrybinis mąstymas ir jo vaidmuo Pramonės 5.0 eroje
Full text linkThe present study characterizes the emerging era of Industry 5.0 (Gabriel, 2021) and highlights the importance of creative thinking for this future. Industry 5.0 deals with technological development not only through technical and economic evaluation, but also with the help of innovations. It moves the industry’s goals from optimizing production processes to sustainable, socially beneficial and, above all, human-centered production. The technological aspect should be balanced by strengthening human talents and investing in education. The article presents the results of the OECD’s PISA 2022 (OECD, 2024) global survey, which aimed, among other things, to determine the level of creative thinking among 15-year-old respondents from around the world, i.e., the future productive generation. A total of approximately 690,000 pupils, representing around 29 million pupils in 81 countries and economic regions around the world, participated in PISA 2022. The study also shows the teaching strategies that led to achieving the best results in the PISA 2022 tests for pupils from Singapore. In the Czech Republic, 430 schools and nearly 11,000 pupils participated in the survey (PISA 2022 National Report Creative Thinking, 2023). The results of this investigation were contrasted with the results of the Urban Figurative Test of Creative Thinking for primary school pupils in the Czech Republic. The results of this test, however, showed that fifth-grade pupils achieved the highest scores, which has also been proven by other research (Chalupa, 2012; Novotný, 2012). The study also points out social development and its influence on education, where creative thinking will be very important. Based on the results of various studies, this study also presents the competencies necessary in the Industry 5.0 era (Earp, 2024).Tyrime apibūdinama nauja Pramonės 5.0 era (Gabriel, 2021) ir parodoma kūrybinio mąstymo svarba. Pramonė 5.0 technologijų plėtrą vertina ne tik techniniu ir ekonominiu požiūriu – pasitelkdama inovacijas, ši paradigma perkelia pramonės tikslus nuo gamybos procesų optimizavimo prie tvaraus, socialiai naudingo ir, svarbiausia, į žmogų orientuoto gamybos modelio. Technologinė Pramonės 5.0 dimensija turėtų būti subalansuota stiprinant žmogiškąjį potencialą ir investuojant į švietimą. Straipsnyje pateikiami OECD PISA 2022 (OECD, 2024) tarptautinio tyrimo rezultatai. Tyrimo tikslas, be kita ko, buvo nustatyti būsimos produktyvaus darbo kartos – 15 metų amžiaus respondentų iš viso pasaulio kūrybinio mąstymo lygį. PISA 2022 tyrime dalyvavo apie 690 000 mokinių, atstovaujančių apie 29 milijonams viso pasaulio mokinių iš 81 šalies ir ekonominio regiono. Tyrimas taip pat atskleidė mokymo strategijas, kurios leido Singapūro moksleiviams pasiekti geriausių PISA 2022 testų rezultatų. Čekijoje tyrime dalyvavo 430 mokyklų ir beveik 11 000 moksleivių (PISA 2022 nacionalinė ataskaita „Kūrybinis mąstymas“, 2023). Šio tyrimo rezultatai buvo palyginti su Čekijos pradinių mokyklų mokinių Urbanistinių figūrų kūrybinio mąstymo testo (angl. The Urban Figurative Test of Creative Thinking) rezultatais. Šio testo rezultatai atskleidė, kad aukščiausius įvertinimus gavo penktokai, tai patvirtina ir kiti tyrimai (Chalupa, 2012; Novotný, 2012). Tyrime taip pat atkreipiamas dėmesys į socialinę raidą ir jos įtaką švietimui, kur kūrybinis mąstymas bus labai svarbus. Remiantis įvairių tyrimų rezultatais, straipsnyje taip pat pateikiamos Pramonės 5.0 erai būtinos kompetencijos (Earp, 2024)
Būsimųjų sveikatos priežiūros darbuotojų ugdymo skatinimo link: Darbo su neįgaliaisiais supratimo tyrinėjimas pasitelkiant koliažo techniką
No full textThe healthcare system has long discussed the need to remove barriers faced by people with disabilities, however, health workers are often still not prepared to efficiently work with such people, and their education is still inadequate. This article explores future health workers’ understanding of the work with people with disabilities. The research study included five students from institutions of higher education studying in programmes training health workers. Research analysis included collages by two groups, transcripts of their presentations and researcher field notes. Analysis of the research study has helped to identify the topics of contextuality of professional activity and professional agency. When considering their future professional work with people with disabilities, students paid attention to the geographical (local), social and political contexts. The agency in the professional activity was expressed weakly. Research participants introduced several ideas how it would be possible to solve problems of people with disabilities. However, they did not consider actions how it could be done, nor did they make a connection between the changes in the healthcare system and their future professional activities. The article raised a question how to consolidate the education of future health specialists so that, after graduation, they would be able to work more efficiently with people with disabilities and meet their needs.Sveikatos sistemoje seniai diskutuojama, kaip pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria žmonės, turintys negalią. Sveikatos sistemos darbuotojų edukacija šiuo požiūriu iki šiol yra nepakankama ir todėl šie darbuotojai dažnai yra nepasirengę efektyviai dirbti su tokiais žmonėmis. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip būsimieji sveikatos sistemos darbuotojai supranta jų darbą su žmonėmis, turinčiais negalią. Tyrime dalyvavo penki studijų programų, rengiančių sveikatos darbuotojus, aukštesnių kursų studentai. Tyrimo duomenų analizei naudoti dviejų grupių koliažai, jų pristatymo transkripcijos, tyrėjų lauko užrašai. Analizuojant tyrimo duomenis išskirtos profesinės veiklos kontekstualumo ir profesinio agentiškumo temos. Svarstydami apie būsimo profesinio darbo su žmonėmis, turinčiais negalią, paskirtį studentai atkreipė dėmesį į geografinį (vietos), socialinį ir politinį kontekstus. Profesinės veiklos agentiškumas, jų supratimu, silpnas. Tyrimo dalyviai pateikė keletą idėjų, kaip būtų galima prisidėti prie negalią turinčių žmonių problemų sprendimo. Tačiau nesvarstė, kaip tai turėtų būti daroma, sveikatos sistemos pokyčių nesiejo su savo būsima profesine veikla. Straipsnyje buvo keliamas klausimas, kaip stiprinti būsimųjų sveikatos darbuotojų edukaciją, kad baigę aukštąsias mokyklas jie gebėtų efektyviau dirbti su negalią turinčiais žmonėmis ir būtų kuo geriau atliepti šių žmonių poreikiai
Globalūs iššūkiai kaip švietimo organizacijų vadovų globalias kompetencijas įgalinantys veiksniai
Full text linkChanges taking place in the world, such as, i.e. pandemics, immigration, the geopolitical situation, global inclusive education, ecology, in context, and global competencies, which include understanding of the broad context and worldview, communication-based on understanding and respect, ensuring the common well-being, are a set of interdisciplinary and intercultural values and actions based on them, which help to create a successful educational system. The study aims to analyze the factors of global challenges that condition the empowerment of the global competencies of heads of educational institutions. A qualitative approach was chosen for the research - a survey with open questions to reveal diverse viewpoints. Thirty-five heads of educational institutions participated in the study. Latent content analysis was used to analyze the research data. The study results showed that global competence, in the context of the pandemic, was developed by creating networking and cooperation, implementing solutions for transferring education to virtual spaces, promoting the active involvement of students in the educational process, and implementing educational goals. The immigration challenge caused the need for global competencies of education managers in managing the integration and education processes: the institutions faced the language barrier of the interested parties and the lack of interculturality. The global understanding of school leaders, based on the experience of foreign educational institutions, using various measures, is one of the solutions to the global immigration challenge. The challenge of ecological problems encourages the expression of global competencies of school leaders because the lack of infrastructure in educational organizations is experienced - sustainability is achieved through the purposeful use of resources, conservation, and the realization of various ideas in the educational process. School leaders develop global competencies to overcome the challenge of equality and inclusion through project and international activities and cooperation, considering examples of good practice and diversity of opinions.Pasaulyje vykstančių pokyčių, tokių kaip pandemija, imigracija, geopolitinė padėtis, visuotinis įtraukusis ugdymas, ekologija, kontekste globalios kompetencijos, apimančios plataus konteksto supratimą ir pasaulėžiūrą, bendravimą, pagrįstą supratimu ir pagarba, bendros gerovės užtikrinimą, yra tardisciplininių ir tarpkultūrinių vertybių ir jomis grindžiamų veiksmų visuma, padedanti kurti sėkmingą švietimo sistemą. Tyrimu keliamas tikslas – išanalizuoti globalių iššūkių veiksnius, kurie skatina švietimo organizacijų vadovų globalių kompetencijų įgalinimą. Tyrimui atlikti pasirinkta kokybinė prieiga – atvirų klausimų apklausa, siekiant atskleisti įvairiapusius požiūrius. Tyrime dalyvavo 35 švietimo organizacijų vadovai. Tyrimo duomenų analizei taikyta latentinė turinio analizė. Tyrimo rezultatai atkleidė globalios kompetencijos raišką per nuolatinį tobulėjimą įvairiose profesinėse srityse, institucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, sistemiškai įgyvendinamus valdymo sprendimus, tvarumo idėjų įgyvendinimą ugdymo procese, nuomonių įvairovės skatinimą
Mokytojų profesinės kompetencijos tobulinimas pasitelkiant veiklos tyrimus kaip profesinio tobulėjimo formą
Full text linkAction research serves as a significant tool for the professional development of teachers, the enhancement of educational practice, and the advancement of student learning. This review study aims to provide an empirically grounded perspective on action research as a means of stimulating the development of teachers’ professional competence. Drawing upon the analysis of 28 empirical studies from the Scopus, WoS, EBSCO, ProQuest, and Science Direct databases over the past five years, the study identifies the contributions of action research to the development of both core and key professional competences among teachers. The findings confirm that action research not only supports the expansion and deepening of teachers’ knowledge base but also fosters the development of their key professional competences which are vital for effectively addressing the challenges of pedagogical practice. These findings highlight the potential of action research as a form of professional development and its application in establishing teacher professional communities centred on reflection and innovation, aimed at enhancing educational practice and student learning.Veiklos tyrimai yra svarbi mokytojų profesinio tobulėjimo, ugdymo praktikos tobulinimo ir mokinių mokymosi pažangos užtikrinimo priemonė. Šiuo apžvalginiu tyrimu siekiama pristatyti empiriškai pagrįstą požiūrį į veiklos tyrimus kaip mokytojų profesinės kompetencijos tobulinimo priemonę. Remiantis 28-ių per pastaruosius penkerius metus atliktų empirinių tyrimų iš Scopus, WoS, EBSCO, ProQuest ir Science Direct duomenų bazių analize, tyrimo nustatytas veiklos tyrimų indėlis ugdant pagrindines ir bendrąsias mokytojų profesines kompetencijas. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad veiklos tyrimai ne tik padeda plėsti ir gilinti mokytojų žinias, bet ir skatina jų pagrindinių profesinių kompetencijų, kurios yra gyvybiškai svarbios siekiant veiksmingai spręsti pedagoginės praktikos iššūkius, ugdymą. Šie radiniai išryškina veiklos tyrimų, kaip vienos iš profesinio tobulėjimo formų, potencialą ir jų taikymą kuriant į refleksiją ir inovacijas orientuotas mokytojų profesines bendruomenes. Visa tai padeda tobulinti ugdymo praktiką ir mokinių mokymąsi
Atsiliepimas apie E. Selevičienės ir N. Burkšaitienės monografiją „Web-based learning technologies in the studies of English for specific purposes in higher education (Internetinio mokymosi technologijos dalykinės anglų kalbos studijose aukštajame moksle)
Full text linkLyčių lygybės užtikrinimas: ugdymo turinio politika Lietuvos švietime
Full text linkThis article investigates the challenges of implementing gender equality education in Lithuanian schools through the Life Skills Programme. By combining feminist pedagogy and discourse analysis, it reveals how gatekeeping by institutional actors and community resistance undermines national efforts at gender mainstreaming. The analysis demonstrates that gender equality education is a contested space shaped by ideological conflicts and power relations, rather than a straightforward curricular reform. The study highlights the need for ongoing engagement with both structural and human factors to foster meaningful change in post-socialist educational contexts.Šiame straipsnyje analizuojami iššūkiai, su kuriais susiduriama siekiant įgyvendinti lyčių lygybės ugdymą Lietuvos mokyklose, daugiausia dėmesio skiriama Gyvenimo įgūdžių programai. Remiantis feministinės pedagogikos principais, Foucault įkvėpta diskurso analize ir autoetnografiniu požiūriu, atskleidžiama, kaip trikdžiai – nuo ministerijų iki savivaldybių ir mokyklų administracijų – bei bendruomenių pasipriešinimas (ypač iš vadinamųjų susirūpinusių tėvų) sistemingai silpnina nacionalines pastangas integruoti lyčių lygybę į švietimo turinį.Straipsnyje pabrėžiama, kad lyčių lygybės ugdymas nėra neutralus ar savaime suprantamas reformų procesas – tai ideologiškai ginčytina sritis, kurioje susiduria skirtingi galios santykiai, normos ir politiniai interesai. Nors formalūs dokumentai deklaruoja įtrauktį, realioje praktikoje dažnai pasireiškia atsargus, fragmentinis ar net vengiantis požiūris į tokias temas, kaip antai lytinė tapatybė ar lytiškumo ugdymas.Tyrimas rodo, kad prasmingam pokyčiui reikia ne tik politinio valingumo, bet ir nuoseklaus darbo įveikiant struktūrines kliūtis, vertybinius konfliktus bei gerinti pedagogų pasirengimą. Tokia švietimo reforma reikalauja kantraus, daugiasluoksnio dialogo tarp politikos, institucijų ir bendruomenių
Neoliberalusis aukštojo mokslo diskursas Lietuvos universitetų jungimo kontekste
Full text linkUniversity mergers are closely linked to the neoliberal higher education discourse which relies on competitiveness and the adoption of best market practices in institutional settings. The necessity of a second wave of university mergers has been dictated by the neoliberal order of higher education. The drive for greater competitiveness, more efficient system management and a better response to societal needs through university mergers coincides with the neoliberal higher education discourse. While mergers are not a new practice, they are often chosen as a policy instrument precisely because of the neoliberal conditions under which the system is organised. Therefore, the aim of the paper is to investigate how neoliberal discourses have been used to shape the perception of the need for university mergers in Lithuania.The analysis of online media messages related to university mergers (2005–2020) reveals that university mergers are an integral part of the discussions on other structural reforms of higher education, such as governance or funding. University mergers are framed as an imminent and obligatory solution to a wide range of higher education problems, mainly targeting discourses on study quality and international competitiveness. And while the arguments seem to remain similar over time, the content of both quality and competitiveness concepts is changing. Initially, quality was associated with standard setting and societal needs, with a later shift towards internationalisation and the labour market needs. The notion of competitiveness is also changing, from seeking to attract more domestic students, to the vision of attracting high-level academics and students from abroad, becoming regional or even European leaders and reaching top rankings.Analizuojant 2005–2020 metų internetinės žiniasklaidos pranešimus, siekiama parodyti, kaip ir su kokiais neoliberaliaisiais diskursais susijęs universitetų jungimo klausimas. Nustatyta, kad universitetų jungimas pasitelkiant neoliberaliuosius diskursus vaizduojamas kaip būtinas etapas siekiant geresnės kokybės, didesnio konkurencingumo ir efektyvumo. Taip pat atskleidžiama, kaip šie diskursai, siejami su universitetų jungimais, ilgainiui kinta
Lenkų moksleivių požiūris į pabėgėlius iš Ukrainos, ypač į jaunuosius ukrainiečius: Lenkijos Olkušo regiono pavyzdys
Full text linkAfter the outbreak of a full-scale war in Ukraine, thousands of children – refugees from Ukraine – appeared in Polish schools. On 1 September 2022, there were about 800,000 school-age children and teenagers from Ukraine in Poland. This caused changes in schools where, previously, the vast majority of students were Poles, especially in small towns and the countryside. Considering the above, the article will present the results of a pilot study from the town of Olkusz which can be called a ‘typical’ medium-sized Polish town. The qualitative research involved 280 young people aged 16–21. In the study, they were asked about their attitudes towards their friends from Ukraine and about their situation at school. The research is a pilot study; according to the author, the relationship between students from Poland and Ukraine in Polish schools has not yet been sufficiently explored. The results show that young people, despite their experience in helping Ukraine, are not particularly interested in contact with their peers from Ukraine and in their culture, but, on the other hand, they would not mind if their friend had a girlfriend or boyfriend from Ukraine. They also see that their Ukrainian friends have language problems, but there is no substantial language barrier between them. Research also shows the need for young people to learn about intercultural issues. Poland, accepting thousands of immigrants, like other Central European countries, must prepare for a gradual change in educational policy.Ukrainoje prasidėjus didžiulio masto karui, Lenkijos mokyklose atsidūrė tūkstančiai vaikų pabėgėlių iš Ukrainos. 2022 m. rugsėjo 1 d. Lenkijoje gyveno apie 800 000 mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių iš užpultos šalies. Tai lėmė pokyčius mokyklose, nes iki tol jose didžiąją daugumą mokinių sudarydavo lenkai, ypač mažuose miestuose ir kaimuose. Todėl straipsnyje pateikiami Olkušo mieste atlikto bandomojo tyrimo rezultatai – šį miestą galima vadinti tipiniu vidutinio dydžio Lenkijos miestu. Kokybiniame tyrime dalyvavo 280 16–21 metų jaunuolių. Tyrimo metu jų buvo klausiama apie požiūrį į draugus iš Ukrainos ir apie padėtį mokykloje. Tyrimas bandomasis – autoriaus nuomone, Lenkijos mokinių ir mokinių iš Ukrainos santykiai Lenkijos mokyklose dar nėra pakankamai ištirti. Rezultatai atskleidė, kad jaunuoliai, nepaisant jų patirties padedant Ukrainai, nėra itin suinteresuoti bendrauti su bendraamžiais iš Ukrainos ir domėtis jų kultūra, tačiau jie neprieštarautų, jei jų draugai turėtų merginą ar vaikiną iš Ukrainos. Jie taip pat mato, kad ukrainiečiai draugai patiria sunkumų dėl kalbos, tačiau tuo pat metu jie nejaučia esminio kalbos barjero. Atskleista ir tai, kad jaunimui reikia ugdyti tarpkultūriškumą. Tūkstančius imigrantų priimanti Lenkija, kaip ir kitos Vidurio Europos šalys, turi rengtis laipsniškiems švietimo politikos pokyčiams
Universiteto studentų ketinimo nutraukti studijas studijų aplinkos ir psichologiniai veiksniai
Full text linkStudent dropout is a pressing issue demanding immediate attention from most universities. It profoundly affects the psychological well-being of students, their financial status, career path, relationship with others while also raising concerns within the university about the quality of studies, study programs, academic personnel, resource reallocation or reputation management. Furthermore, dropout can impact the students’ close relatives and even society at large, which may face a shortage of skilled professionals in the future.Our study aims to uncover the relationship between the study environment and psychological factors, and university students’ dropout intentions with the potential to provide valuable insights which would enable the development of effective preventive measures and programs.350 university students (of whom, 20% males and 80% females) participated in the study. The participants filled out a questionnaire measuring Study engagement (Schaufeli et al., 2019), Academic resilience (Martin & Marsh, 2006), Study satisfaction (Schmitt et al., 2008), Study environment characteristics (autonomy, feedback, support from teachers and students, and opportunities for development) (Bakker, 2014), Study-related stress, Intention to drop out, along with questions on sociodemographic data.The results show that study engagement is predicted by academic resilience, satisfaction with studies, and study environment factors. Study-related factors, student engagement, and stress predict the dropout intention. Moreover, it was discovered that study engagement mediates the effect of academic resilience, student satisfaction and study environment factors on dropout intention. Study-related stress has a direct positive effect on the intention to drop out. The results of the study confirmed that study environment factors (autonomy, feedback, teacher and student support, and development opportunities) together with psychological characteristics (student engagement, academic resilience, study satisfaction and study-related stress) are important predictors of students’ intention to drop out.These aspects are important to consider when developing and implementing preventive programs and measures to manage students’ dropout from universities.Studijų nutraukimas – daugumai universitetų aktuali problema. Tyrimas parodė, kad universiteto studentų įsitraukimas į studijas visiškai medijuoja psichologinio atsparumo, pasitenkinimo studijomis bei studijų aplinkos ryšį su ketinimu nutraukti studijas. Streso patyrimas su ketinimu nutraukti studijas susijęs tiesiogiai. Gauti tyrimo rezultatai patvirtino studijų aplinkos ir psichologinių veiksnių svarbą kuriant studijų nutraukimo prevencines priemones bei programas