Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Kritiškas žvilgsnis į dvikalbį fizinį ugdymą Ispanijoje
Full text linkThe main objective of the article has been to make a review of the most controversial aspects of bilingual education, mainly focusing on the subject of Physical Education. To this end, a search of the scientific literature was carried out in the main databases (Dialnet, Google Scholar, and SCOPUS) taking into account articles dealing with bilingual education, CLIL and Physical Education. In this way, a series of factors have been found that may go unnoticed and are not politically correct to publish as they are criticisms of the fashionable educational trend, bilingualism. The aspects dealt with are included in the following points: the content of the subject to be taught, motivation problems in students, difficulties and exhaustion on the part of teachers, the questioning of an inclusive school and analysis at a political level. These points are firstly discussed in general terms and, after that, more deeply in relation to the subject of Physical Education. All these aspects show that the Spanish educational system is at a crossroads in which it must reflect on the consequences of these changes and propose new alternatives.Straipsnio pagrindinis tikslas – apžvelgti prieštaringiausius dvikalbio ugdymo aspektus, daugiausia dėmesio skiriant fizinio ugdymo temai. Šiuo tikslu atlikta mokslinės literatūros paieška pagrindinėse duomenų bazėse (Dialnet, Google Scholar ir SCOPUS) ir į analizę įtraukti su dvikalbiu ugdymu, CLIL (integruotu dalyko ir užsienio kalbos mokymu(si) bei fiziniu ugdymu susiję straipsniai. Analizė atskleidė nemažai veiksnių, kurie gali likti nepastebėti ir kuriuos skelbti būtų politiškai nekorektiška, nes jie kritikuoja madingą švietimo tendenciją – dvikalbystę. Nagrinėjami aspektai apima šias kategorijas: mokomojo dalyko turinys, mokinių motyvacijos problemos, mokytojų patiriami sunkumai ir nuovargis bei įtraukiosios mokyklos kvestionavimas ir analizė politiniu lygmeniu. Pirmiausia šie klausimai kūno kultūros dalyko aspektu aptariami bendrai, vėliau siauriau ir giliau. Mūsų radiniai leidžia teigti, kad Ispanijos švietimo sistema atsidūrė kryžkelėje bei tai, kad turėtų būti apmąstyti visi pokyčių padariniai ir pasiūlyta naujų alternatyvų
Aukštojo mokslo STEAM programų transformacija nepastoviame, neapibrėžtame, sudėtingame ir dviprasmiškame pasaulyje
Full text linkCurriculum transformation is critical for higher education to meet the changing needs of society and industry in a volatile, uncertain, complex and ambiguous world. However, there is little consensus among stakeholders on its definition and implementation. This qualitative research explores understandings of curriculum transformation and the processes involved in its realization. Findings highlight three key dimensions in conceptualizing curriculum transformation: dynamic and adaptive change, the transformation continuum, and regulated change. The study reveals that the process of curriculum transformation is complex, structured and evolving, and involves information gathering and structural design. While highly contextualized, curriculum transformation generally falls between two models: a top-down approach driven by government influence, or a decentralized, bottom-up change process. Academics in Higher Education Institutions may adopt the integrative meaning of curriculum transformation proposed in this study to facilitate curriculum transformation in a holistic way in a volatile, uncertain, complex and ambiguous context.Studijų programų pertvarka yra labai svarbi, kad aukštasis mokslas atitiktų kintančius visuomenės ir pramonės poreikius nepastoviame, neapibrėžtame, sudėtingame ir dviprasmiškame pasaulyje. Tačiau suinteresuotosios šalys kol kas nesutaria dėl programos apibrėžimo ir įgyvendinimo. Šiame kokybiniame tyrime nagrinėjama studijų programų pertvarkos samprata ir su jos įgyvendinimu susiję procesai. Tyrimo rezultatai išryškina tris pagrindinius studijų programų pertvarkos konceptualizavimo aspektus: dinamiškus ir prisitaikančius pokyčius, pertvarkos tęstinumą ir reguliuojamus pokyčius. Tyrimas atskleidė, kad studijų programos pertvarkos procesas yra sudėtingas, struktūruotas ir besivystantis, apimantis informacijos rinkimą ir struktūrinį projektavimą. Nors studijų programų pertvarka labai priklauso nuo konteksto, paprastai ji priskiriama dviem modeliams: valdžios įtakos nuleidžiamam požiūriui iš viršaus žemyn arba decentralizuotam, ir iš apačios į viršų kylančiam pokyčių procesui. Šio tyrimo metu siūloma integracinė studijų programos pertvarka gali būti pritaikyta siekiant palengvinti holistinę studijų programos transformaciją nepastoviame, neapibrėžtame, sudėtingame ir dviprasmiškame kontekste
Kompetencijų apibrėžtis ir veiksmingumas kultūros vadybos sistemoje: Lietuvos kultūros centrų vadovų veiklos atvejis
Full text linkCompetence-based education and professional development have been topics of discussion among social science researchers in the field of educational science since the late 20th century. This article presents the definition of competence in the context of culture. It examines the identity of cultural centre leaders through the lens of social and pragmatic constructivism theories. Two qualitative studies analysed the performance of cultural centre leaders. The links between the identified domains and competences were evaluated, leading to the identification of characteristic competencies. A quantitative survey of cultural centre leaders established their typical activities. The study confirms that the activities of cultural centre heads not only preserve the cultural heritage, mobilise the community, and maintain relationships with society, but also create new meanings of culture. It was determined that the competences of the managers of cultural centres address not only the (re)production of culture, but also the making of sense through its development.Kompetencijomis grįstas ugdymas ir kvalifikacijos tobulinimas socialinių mokslų edukologijos krypties mokslininkams yra pažinūs ir gvildenami nuo XX a pabaigos. Šiame straipsnyje pateikiama kompetencijos apibrėžtis kultūros kontekste. Socialinio ir pragmatinio konstruktyvizmo teorijų pagrindu nagrinėjant kultūros centrų vadovų tapatybę, gilintasi į jų veiklos sritis. Vykdant du kokybinius tyrimus analizuotos kultūros centrų vadovų veiklos sritys. Vertintos išskirtų kultūros centrų vadovų veiklos sričių ir nustatytų gebėjimų sąsajos, kurių pagrindu išskirtos būdingos kompetencijos. Kiekybine kultūros centrų vadovų apklausa patvirtintos tipinės jų veiklos sritys. Tyrimo nustatyta, kad kultūros centrų vadovų veikla ne tik saugomas kultūros paveldas, telkiama bendruomenė, palaikomi ryšiai su visuomene, bet ir kuriamos naujos kultūros prasmės. Nustatyta, kad kultūros centrų vadovų kompetencijos skirtos ne tik kultūrai (re)produkuoti, bet ir ją plėtojant įprasminti
Mokytojų emocinio darbo strategijų ir patiriamo perdegimo ryšys
Full text linkThis study aims to pinpoint the emotional labor strategy most frequently used by teachers and gender differences identified in the emotional labor strategies. Furthermore, it examines the causal relationship between emotional labor strategies and teacher burnout. The study sample comprised (720) teachers in Jordan who completed the Emotional Labor Instrument (ELI) and the Maslach Burnout Inventory (MBI). The results show that suppression is the most common strategy teachers use, whereas surface acting is the least commonly used strategy. No differences in surface acting and emotional consonance were diagnosed according to gender. Female teachers used deep acting, suppression, surface acting, and deep-acting negative emotions more than their male counterparts. Finally, the results of the path analysis showed that surface acting, deep acting, and surface-acting and deep-acting negative emotions were all positively related with teacher burnout, while no relationship was detected between suppression, emotional consonance, and teacher burnout. The researchers’ recommendation is to study other factors, such as teacher competence, that may potentially affect their emotional labor strategies.Straipsnyje nagrinėjama, kurias emocinio darbo strategijas dažniausiai naudoja mokytojai ir (ar) strategijų naudojimas priklauso nuo lyties. Be to, analizuojamas mokytojų emocinio darbo strategijų ir patiriamo perdegimo ryšys. Tyrime dalyvavo 720 mokytojų iš Jordanijos, jie užpildė Emocinio darbo instrumentą (angl. The Emotional Labor Instrument (ELI) ir Maslach perdegimo klausimyną (angl. Maslach Burnout Inventory (MBI). Rezultatai atskleidė, kad dažniausiai mokytojų naudojama strategija yra slopinimas, o rečiausiai pasitelkiamas paviršutiniškas veikimas. Tyrime nenustatyta reikšmingų lyčių skirtumų pagal paviršutinišką veikimą ir emocinę dermę, tačiau moterys mokytojos dažniau nei vyrai pasitelkia autentišką veikimą, slopinimą, paviršutinišką veikimą ir patiria dėl autentiško veikimo kylančių neigiamų emocijų. Kelio analizės rezultatai rodo, kad paviršutiniškas veikimas, autentiškas veikimas ir dėl paviršutiniško bei autentiško veikimo kylančios neigiamos emocijos prognozuoja mokytojų perdegimą, o slopinimo, emocinės dermės ir mokytojų perdegimo sąsajos nėra reikšmingos. Ateities tyrimams rekomenduojame tirti kitų veiksnių, pvz., mokytojų kompetencijos, įtaką emocinio darbo strategijoms
Humanizuoti skaitmeninį kalbų mokymą 5.0 per Freire’o prizmę
Full text linkThe current paper employs the ontological and epistemological principles of critical pedagogy, namely Freire’s approach, to contemporary foreign language education by aligning his key tenets to the requirements set for both teachers and students in AI Guidelines. Document analysis highlights opportunities and challenges that, in a Freirean sense, are required to defy the banking concept of education by yielding conscientization and praxis in order to diminish student-teacher dichotomy and reach dialogue. The present conceptual analysis reinvents Freirean insights to provide implications for a humanised approach towards GenAI employment for language teacher education and their continuous education renewal.Šiame darbe pasitelkiami ontologiniai ir epistemologiniai kritinės pedagogikos principai, ypač Freire’o požiūris į šiuolaikinį užsienio kalbų mokymą, pritaikant pagrindinius principus su DI gairėse išryškinamais reikalavimais mokytojams ir studentams. Dokumentų analizė pabrėžia galimybes ir iššūkius, kurie, Freire’o požiūriu, turi nepaisyti bankinės švietimo koncepcijos, siekiant sąmoningumo, teoriją įgyvendinančios praktikos tam, kad būtų sumažinta mokinio ir mokytojo dichotomija bei pasiektas dialogas. Šioje konceptualioje analizėje yra suteikiamas modernus žvilgsnis į Freir’o įžvalgas, kurios turi įtakos humanizuotam požiūriui į generatyviojo DI taikymą rengiant kalbų mokytojus bei jų išsilavinimui nuolat atnaujinti
Kaip mokytis iš terpių?
Full text link Environmental education requires a philosophical reevaluation. As evidence of this need, Humphreys and Blenkinsop (2017) note that educational theories remain fragmented due to the absence of strong philosophical foundations, while the educational discourse also lacks the coherence needed to transcend traditional disciplinary boundaries. Additionally, Sonu and Snaza (2016) argue that failing to question the assumptions underlying the concept of the human subject risks grounding the relationship between humans and the world in a ‘momentary ethic’, where partial knowledge is tied to accidental actions. In light of these critiques, it is clear that environmental education requires a philosophical reevaluation and rearticulation of issues such as entanglement to and with the individual. This paper argues that the abstract notion of ‘environment’, defined by its distinction from the individual, contrasts with the idea of ‘milieu’, which implies a connection to the individual, making the milieu a solid foundation for developing a philosophical theory of education. This argument is supported by bringing together theoretical and practical dimensions – namely, Gilbert Simondon’s theoretical concept of the ‘associated milieu’ and Phenomenon-Based Learning as a concrete educational practice. This approach not only identifies the individual as directly connected to the milieu but also demonstrates the potential to develop processes of connectedness to milieus as educational practices. In this respect, integrating philosophical insights with educational practices complements theories of environmental education, thereby creating an educational dimension which unites complex natural, cultural, and social phenomena.Aplinkodairinė edukacija reikalauja filosofinio permąstymo. Kaip šio poreikio įrodymą, Humphreys ir Blenkinsop (2017) pažymi, kad aplinkodairos švietimo teorijos išlieka padrikos būtent todėl, kad stokoja tvirtesnių filosofinių pamatų, kartu edukacijos diskurse trūksta nuoseklumo, kuris leistų atnaujinti nusistovėjusias disciplinas. Be to, Sonu ir Snaza (2016) tvirtina, kad, neužklausdami žmogiškojo subjekto sampratos prielaidų, rizikuojame žmogaus ir pasaulio santykį pagrįsti tik „momentine etika“, kai dalinės žinios susiejamos su atsitiktiniais veiksmais. Remiantis šiomis kritinėmis įžvalgomis akivaizdu, kad aplinkodairinė edukacija reikalauja filosofiškai permąstyti ir perartikuliuoti pačią susietumo su individu problematiką. Straipsnyje teigiama, kad abstrakčiai „aplinkos“ sąvokai, kuri paremta skirtimi nuo individo, priešpriešinant „terpės“ idėją, kuri implikuoja susietumą su individu, būtent terpė suteikia galimybę plėtoti filosofinę ugdymo teoriją. Šis siūlymas sukonkretinamas gretinant teorines ir praktines plotmes – t. y. Gilberto Simondono „susietosios terpės“ teorinę koncepciją ir fenomenais grįsto ugdymo kaip konkretaus švietimo praktiką. Parodoma, kad įmanoma ne tik identifikuoti individą kaip tiesiogiai susijusį su terpe, taip pat – plėtoti susietumo su terpėmis procesus kaip ugdymo praktikas. Šiuo požiūriu filosofinių įžvalgų integravimas į ugdymo praktiką papildo aplinkodairinio švietimo teorijas ir sukuria ugdymo dimensiją, susiejančią sudėtingus gamtos, kultūros ir socialinius reiškinius
Dekolonizuojančios literatūros studijos: postkolonijinių naratyvų atskleidimas buvusios Jugoslavijos šalių sostinių universitetų humanitarinių mokslų fakultetų literatūros mokymo programose
Full text linkThis paper explores the presence and integration of postcolonial studies in literature education within the faculties of philology in the capitals of the former Yugoslav countries. Focusing on the emerging field of critical curriculum studies, the research delves into the nuanced landscape of literature education, particularly at higher levels, specifically emphasizing literary students’ specialized education. The study contextualizes postcolonial studies as a hybrid space for theoretical discourse, tracing its roots to anticolonial critique and contemporary Western theories. Drawing on the anticolonial heritage of socialist Yugoslavia and its involvement in the Non-Aligned Movement, the paper navigates the complexities of (post)colonial dynamics in the Balkans. This paper investigates the presence, or absence, of postcolonial theory in literature curricula within humanities faculties in the former Yugoslav countries’ capital cities. This research is based on the close interconnection of literature and postcolonial theory, whose origins lie within the literary representation of colonization relations. The primary objective is to discern the extent to which postcolonial studies are integrated into literary education and what implications this holds within the national context. Through an examination of course programs and content at various academic levels, the research aims to illuminate the role of postcolonial theory in shaping the narrative of literature education in the context of the former Yugoslavia.Straipsnyje nagrinėjamas postkolonijinių studijų paplitimas ir integravimas į literatūros programas buvusios Jugoslavijos sostinių universitetų filologijos fakultetuose. Dėmesys sutelkiamas į besiformuojantį kritinių studijų programų lauką, tyrime gilinamasi į niuansuotą literatūros mokymo, ypač aukštesnėse studijų pakopose, situaciją bei į specializuotą literatūros programų studentų ugdymą. Postkolonijinės studijos tyrime kontekstualizuojamos kaip hibridinė teorinio diskurso erdvė, atsekant jų šaknis antikolonijinėje kritikoje ir šiuolaikinėse Vakarų teorijose. Straipsnyje analizuojama sudėtinga (post)kolonijinė dinamika Balkanuose remiantis antikolonijiniu socialistinės Jugoslavijos paveldu ir jos dalyvavimu Neprisijungimo judėjime, taip pat nagrinėjamas postkolonijinės teorijos aktualumas buvusios Jugoslavijos šalių sostinių universitetų humanitarinių mokslų fakultetų literatūros studijų programose. Tyrimas grindžiamas glaudžiu ryšiu tarp literatūros ir postkolonijinės teorijos, kurios ištakos – literatūrinis kolonizacijos santykių vaizdavimas. Pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, kokiu mastu postkolonijinės studijos yra integruotos į literatūros programas ir kokią reikšmę tai turi nacionaliniame kontekste. Apibendrinant reikia pabrėžti, kad tyrimu siekiama nušviesti postkolonijinės teorijos vaidmenį formuojant literatūros ugdymo naratyvą buvusios Jugoslavijos kontekste nagrinėjant studijų dalykų aprašus ir turinį įvairių studijų pakopų lygmeniu
Kaip Prešovo universiteto nefilologinių ir filologinių studijų programų studentai supranta tarpkultūrinės komunikacijos reikšmę verslo anglų kalbos dalykuose
Full text linkIntercultural communication has been a widely discussed concept within the study of culture and communication in a social context. In classrooms today, intercultural communication is presented and explained even with greater variety than it is approached in theory and research. The aim of the paper is to analyse and compare the process of definition of intercultural communication in university textbooks with the definitions by philological and non-philological students of Business English courses at the University of Presov, to illustrate the possible problems with understanding the meaning as a result of different purposes and contexts of educational reality. The comparative analysis of definitions of intercultural communication by philological and non-philological students of Business English courses showed that philological students defined the concept in a more complex way, revealing a more developed linguistic competence in accordance with the definitions of intercultural communication in the analysed university textbooks. The analysis of university textbooks’ definitions also highlighted that approaches to intercultural communication are connected with disciplinary practices.Suprasti pagrindinių analizuojamos teorijos sąvokų reikšmę svarbu ne tik dėstant universitete. Tarpkultūrinės komunikacijos sąvoka akademiniame diskurse tebėra nevienalytė. Martin ir Nakayama (2022) mini tris pagrindinius požiūrius į tarpkultūrinę komunikaciją: funkcionalistinį, interpretacinį ir kritinį, autoriai siūlo juos analizuoti pasitelkiant sudėtingais ir paradoksaliais ryšiais grindžiamą dialektinę prieigą. Funkcionalistiniu arba socialinių mokslų požiūriu tarpkultūrinė komunikacija vertinama kiekybiškai, o kultūrinė elgsena kaip nuspėjama. Remiantis interpretaciniu požiūriu pirmenybė teikiama subjektyviai kultūros sampratai, o žmogaus elgesys laikomas kūrybišku. Pasitelkus kritinį požiūrį daugiausia dėmesio skiriama tekstų analizei ir tam, kaip kultūrą veikia galios santykiai. Slovakijos universitetų vadovėliuose autoriai tarpkultūrinei komunikacijai daugiausia taiko funkcionalistinį požiūrį, tačiau kai kurie aspektai, pavyzdžiui, užsienio kalba kaip tarpkultūrinės komunikacijos dalis, nagrinėjami ir pasitelkiant interpretacinį požiūrį. Su tarpkultūrinės komunikacijos sąvoka verslo anglų kalbos dalykuose susiduria ir Prešovo universiteto filologinių bei nefilologinių studijų programų studentai, ji yra jų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo dalis. Studentų siūlomų tarpkultūrinės komunikacijos apibrėžimų analizė, sintezė ir palyginimas atskleidė, kad filologijos studentai šią sąvoką apibūdina kompleksiškiau, vadovaudamiesi universiteto vadovėliuose pateiktais apibrėžimais. Apibrėžimai taip pat implikuoja tradicinį požiūrį į kultūrą, sąsajas su konkrečiomis šalimis ir tautomis. Atskleista ir tai, kad tarpkultūrinėje komunikacijoje svarbu atsižvelgti į skirtingus mokymo(si) tikslus bei kontekstus, o ateities tyrimams svarbu, kad prasmės supratimo skirtumai susiję su tikslu ir kontekstu bei kultūros samprata
Verslumo mąstysenos ir kompetencijų ugdymas rengiant mokytojus
Full text linkThe article aims to identify the teacher students’ experiences regarding entrepreneurship education in pre-service training to empower the development of the entrepreneurial mindset of future teachers. Estonia belongs to one of the few countries in Europe where entrepreneurship education is a compulsory topic in pre-service teacher education. To frame entrepreneurial studies for future teachers, the competence model was created. Based on literature relating to entrepreneurial education and teacher’s competence model, qualitative research was conducted. Data was collected from 24 in-depth interviews with the teacher students. Inductive content analysis is used as the method of data analysis. The paper argues that addressing transferable competencies (e.g., creative thinking, teamwork and communication skills, self-management) is crucial for promoting entrepreneurial mindset and engagement of teacher students. When planning the content of entrepreneurial studies, experiential learning, authentic assignments, collaborative and reflective methods are the most potential to have an impact on meaningful learning. Teacher students evaluate these activities as motivationally challenging and essential for developing an entrepreneurial mindset. The results of the study are valuable for designing entrepreneurial studies module and integration of entrepreneurial competence as a cross-curricular theme in pre-service teacher education.Straipsnio tikslas – atskleisti pedagogikos studentų patirtis, susijusias su verslumo ugdymu profesinėje praktikoje, ir stiprinti būsimųjų mokytojų verslumo kompetencijas bei mąstyseną. Estija yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kuriose verslumo ugdymas yra privaloma profesinės mokytojų rengimo praktikos tema. Siekiant apibrėžti būsimųjų mokytojų verslumo ugdymą studijose, buvo sukurtas kompetencijų modelis, vėliau su verslumo ugdymu ir mokytojų kompetencijų modeliu susijusios literatūros pagrindu atliktas kokybinis tyrimas, duomenys surinkti iš 24 giluminių interviu su būsimaisiais mokytojais. Duomenys analizuoti indukcinės turinio analizės metodu. Rezultatai atskleidė, kad siekiant skatinti pedagogikos studentų verslumą ir įsitraukimą, labai svarbu atkreipti dėmesį į perkeliamąsias kompetencijas (pvz., kūrybinį mąstymą, komandinio darbo ir bendravimo įgūdžius, savarankiškumą). Planuojant verslumo studijų turinį, didžiausią potencialą daryti poveikį prasmingam mokymuisi turi patirtinis mokymasis, autentiškos užduotys ir bendradarbiavimo bei refleksijos metodai. Studentai šias veiklas vertina kaip motyvuojančias ir labai svarbias verslumo mąstysenai ugdyti. Tyrimo rezultatai vertingi kuriant verslumo modulį studijoms ir integruojant verslumo kompetenciją kaip tarpdalykinę temą į mokytojų profesinį rengimą