Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Tarpkultūrinis aukštojo mokslo tarptautiškumo dėmuo bei formaliojo ir neformaliojo švietimo tarpkultūrinio mokymosi samprata: Italijos ir Ukrainos ekspertų nuomonė
Full text linkThis research seeks to contribute to a deeper understanding of intercultural dimension of internationalisation of higher education and intercultural learning through perception of educators, policy-makers, representatives of civil society sector in Italy and Ukraine. We have attempted to study if internationalisation has operated a shift towards qualitative learning objectives, making universities to focus on intercultural learning within the internationalisation process. For educators the growing presence of debates on intercultural issues has posited a series of challenges on preparing interculturally competent graduates. Methodology used consisted semistructured interviews of the selected experts in both countries. Findings indicate that intercultural dimension of internationalisation can intwine appropriately with the goals of higher education however analysis showed that qualitative outcomes of internationalisation process are rather underestimated at national and institutional levels in both countries. The study underscores the critical importance of integrating intercultural dimensions into the internationalisation of higher education, revealing distinct approaches in Italy and Ukraine, advocating for collaborative efforts between academia and civil society to enhance intercultural awareness and competences, and emphasising the positive potential for a transformative evolution in the future.Tyrimu siekiama prisidėti prie gilesnio aukštojo mokslo tarptautinimo ir tarpkultūrinio mokymosi supratimo išanalizavus Italijos ir Ukrainos pedagogų, politikos formuotojų bei pilietinės visuomenės sektoriaus atstovų nuostatas. Bandėme ištirti, ar tarptautinimas paskatino universitetus orientuotis į kokybinius mokymosi tikslus ir ar tarptautinimo proceso metu universitetai skiria daugiau dėmesio tarpkultūriniam mokymuisi. Pedagogams vis dažniau diskutuojant apie tarpkultūrinius klausimus, kyla nemažai iššūkių rengiant tarpkultūriškai kompetentingus absolventus. Taikyta metodologija: pusiau struktūruoti interviu su atrinktais abiejų šalių ekspertais. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarpkultūrinė tarptautinimo dimensija tinkamai įsilieja į aukštojo mokslo tikslus, tačiau kokybiniai tarptautinimo proceso rezultatai abiejose šalyse nėra pakankamai vertinami nacionaliniu ir instituciniu lygmenimis. Tyrime pabrėžiama tarpkultūrinių dimensijų integravimo į aukštojo mokslo tarptautinimą svarba, atskleidžiami skirtingi požiūriai Italijoje ir Ukrainoje, rekomenduojama bendradarbiauti akademinei bendruomenei ir pilietinei visuomenei siekiant didinti tarpkultūrinį sąmoningumą ir kompetencijas bei pabrėžiamas galimų naujovių potencialas ateityje
Mokinių mentorystė: Šv. Juozapo mokyklos atvejis
Full text linkThe article discusses the topic of mentoring within the education system as well as analyzes the experience of the project “Schoolchildren for Schoolchildren” carried out at St. Joseph’s school as part of the project “Optimization of the network of higher schools and improvement of the quality of studies by connecting Šiauliai University to Vilnius University“.A mentorship model was developed and implemented in the school, followed by senior schoolchildren assisting primary school pupils with learning difficulties. Mentoring activities were evaluated by the research consisting of a questionnaire, a focus group method, as well as notes recording experiences. Mentors, parents and teachers of primary school pupils participated in the research.During the project, the mentors tried themselves in a new activity, developing competences of dutifulness, responsibility, teaching others, communication and collaboration. Despite the difficulties arisen and motivation decrease during the process, this activity instilled them with satisfaction and positive emotions, as they felt having spent their time meaningfully, developing the teaching and communication skills of juniors, as well as strengthening and fostering relationships with peer mentors. The research found that primary school pupils benefited from homework help from mentors - some of them improved learning motivation, skills and performance, as well as communication skills.The project demonstrated that the mentoring model is also a way to develop schoolchildren’s leadership, strengthen the relationships inside the school community; apart from that, it contributes to the creation of a culture of solidarity and social capital based on generosity and unconditionality. The model utilized at this school can be further developed and adopted elsewhere, taking into account the proposals of the research participants to publicize the project more, include it in the mentorship program and leisure activities, thus creating conditions for the development of children’s creative leisure time and mutual friendship.Straipsnyje aktualizuojama mentorystės tema švietimo sistemoje, nagrinėjama Šv. Juozapo mokykloje vykdyto projekto „Mokiniai – mokiniams“ patirtis. Mokykloje buvo kuriamas ir diegiamas mentorystės modelis, pagal kurį vyresniųjų klasių moksleiviai, lydimi projekto komandos, padėjo pradinių klasių mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų. Be pagalbos mokantis, buvo plėtojami mokinių bendravimo įgūdžiai, lyderystė, stiprinamas bendruomeniškumas. Tyrimo nustatyta, kad mentorių dėka pradinių klasių mokiniai pagerino mokymosi įgūdžius ir rezultatus, bendravimą. Mentoriams iškilę sunkumai silpnino jų motyvaciją užsiimti su vaikais, tačiau visi liko iki projekto pabaigos ir mentorystę įvertino kaip turiningo ir prasmingo laiko leidimo bei savęs augimo galimybę. Šis modelis laikytinas pagalbos ir prevencine priemone sunkumų patiriantiems, probleminio elgesio vaikams, solidarumo, bendruomeniškumo puoselėjimo pavyzdys ir siūlytinas plėtoti bendrojo lavinimo mokyklose
4–8 metų vaikų estetinio suvokimo ugdymas taikant dailės kūrinių stebėjimo metodą
Full text linkIn the research on cultural education activities in European countries (2021), questions are raised about whether digital development and improved children’s access to cultural resources inherently contribute to a more successful development of children’s aesthetic perception. International studies on children’s aesthetic education (Savva, Acer, Beck, Kim, Denac, Bergman, Yi-Huang Shih Ching, etc.) highlight children’s participation in observing works of art as a condition for promoting children’s aesthetic perception. However, attention is drawn to the insufficient art competencies of early childhood educators in the context of exploring works of art. This article aims to demonstrate that the method of observing works of art can be an effective means of fostering children‘s aesthetic perception, provided that educators seek to acquire sufficient knowledge and competencies for the application of the art observation method. For this purpose, a literature analysis method was chosen for the study: based on insights provided by foreign and Lithuanian researchers, the article presents the structure of the art observation/research method, distinguishing visual and aesthetic components of the artwork. It also introduces recommended artists from foreign studies, identifies the most effective ways and forms of presenting artworks for the development of children’s aesthetic perception, and reviews the contexts and practices of applying the art observation method in international studies for children aged 4–8.Europos šalių kultūrinės edukacijos veiklų tyrimuose (2021) keliami klausimai: ar skaitmeninė plėtra ir gerokai pagerėjusi vaikų prieiga prie kultūros išteklių savaime sudaro sąlygas sėkmingesniam vaikų estetinio suvokimo ugdymui. Tarptautiniuose vaikų estetinio ugdymo tyrimuose (Savva, Acer, Beck, Kim, Denac, Bergman, Yi-Huang Shih Ching ir kt.) akcentuojama vaikų dalyvavimo stebint iškilius dailės kūrinius svarba skatinant jų estetinį suvokimą, tačiau pabrėžiama nepakankamų ankstyvojo amžiaus vaikų ugdytojų kompetencijų, ypač dailės kūrinių tyrinėjimo, problema.Straipsnyje siekta parodyti, kad dailės kūrinių stebėjimo metodas gali būti veiksminga vaikų estetinio suvokimo ugdymo priemonė, su sąlyga, kad ugdytojai sieks įgyti pakankamai žinių ir kompetencijų dailės kūrinio stebėjimo metodui taikyti. Tyrimui pasirinktas literatūros analizės metodas, grindžiamas užsienio ir Lietuvos tyrėjų pateiktomis įžvalgomis. Straipsnyje pristatoma dailės kūrinio stebėjimo / tyrinėjimo metodo struktūra, išskiriant dailės kūrinio vizualiuosius ir estetinius komponentus. Taip pat pateikiami užsienio tyrimuose siūlomi dailės kūrinių autoriai, identifikuojami veiksmingiausi būdai ir formos, kuriomis siūloma pristatyti dailės kūrinius vaikams jų estetiniam suvokimui ugdyti, aptariami tarptautinių dailės kūrinių stebėjimo metodo taikymo tyrimų kontekstai ir praktika, susijusi su 4–8 metų amžiaus vaikais
Informatinio mąstymo be kompiuterio įgūdžių tobulinimas pasitelkiant probleminio ir diferencijuoto mokymosi integravimą Indonezijoje
Full text linkIndustry 4.0 era is characterized by the development of technology and the existence of flexible and effective data exchange. This has an impact on the emergence of new jobs that require the ability to solve problems effectively and efficiently, especially computational thinking. This Classroom Action Research aims to improve students’ computational thinking (abstraction, data collection, data analysis and algorithms) in solving problems about probability through problem-based learning integrated with differentiation learning. This research was conducted in four stages: planning, implementation, observation, and reflection. Thirty-four students of class X-E7 SMA Negeri 5 Surakarta in Indonesia were the subjects of this research. It was concluded that the application of problem-based learning model integrated with differentiated learning (content and process) significantly improves students’ computational thinking skills and promotes cognitive development through problem-solving activities. The improvement of computational thinking ability is caused by: data collection activities in the form of dice/coin simulations, abstraction activities of sample points and important information in the problem, activities to formulate solution steps (algorithms) and data analysis activities in the form of interpretation of results and calculations. Differentiated learning (content and process) plays a role in improving students’ computational thinking through ability-based scaffolding and content based on their interests and learning modalities.Pramonės 4.0 erai būdinga technologijų plėtra bei lankstūs ir veiksmingi duomenų mainai. Tai leidžia kurti naujas darbo vietas, kurioms reikia gebėjimo efektyviai ir veiksmingai spręsti problemas, o ypač – informatinio mąstymo gebėjimo. Šiuo klasės veiklos tyrimu siekiama pagerinti mokinių informatinį mąstymą (abstrahavimą, duomenų rinkimą, duomenų analizę ir algoritmų sprendimą) sprendžiant tikimybių uždavinius taikant probleminį ir diferencijuotą mokymąsi. Tyrimas buvo vykdomas keturiais etapais: planavimo, įgyvendinimo, stebėjimo ir refleksijos. Tyrimo dalyviai – trisdešimt keturi Surakartos miesto (Indonezija) valstybinės vidurinės mokyklos X-E7 klasės mokiniai. Tyrimo išvada tokia – probleminio ir diferencijuoto mokymosi (turinio ir proceso) taikymas reikšmingai pagerina mokinių informatinio mąstymo įgūdžius ir skatina kognityvinį vystymąsi sprendžiant įvairias užduotis. Geresnius informatinio mąstymo gebėjimus lemia tokia veikla: duomenų rinkimas, pasitelkiant žaidimus su kauliukais / monetomis, pateikiamų pavyzdžių ir uždaviniams svarbios informacijos abstrahavimas, sprendimo žingsnių (algoritmų) formulavimas bei rezultatų interpretavimas ir skaičiavimas ( duomenų analizė). Diferencijuotas mokymasis (turinys ir procesas) labai svarbus gerinant mokinių informatinį mąstymą, nes jame integruojami individualūs mokinių gebėjimai ir mokymo turinys, kuriuo atsižvelgiama į mokinių interesus ir mokymosi būdus
Organizacijos viduriniosios grandies vadovams kylantys tarnaujančiosios lyderystės kompetencijų ugdymo iššūkiai
Full text linkThe perception and identification of leadership are continuously being researched. However, in recent times the need for leadership has become more apparent in organisations of all kinds. The everyday reality of the present day is forcing us to rethink all the truths and theories of leadership that have been defended so far. This paper aims to reveal the challenges of middle managers in organisation towards servant leadership competencies development. A qualitative research design was used to explore the competencies of middle managers. Data was collected from seven middle managers in one of the Lithuanian Railways organisation LTG Link. These managers participated in three competency development assessments (self-confidence, emotional intelligence and leadership assessments), following focus group discussion where they were reflected on leadership concepts in the organisation, how they perceive themselves in the organisation, how they recognise servant leadership competencies and what challenges are facing in order to bring servant leadership as a dominant leadership style in the organisation. Managers were asked to reflect in three competency development layers: the reflection of middle managers’ understanding of leadership and management; understanding of the relationships between middle managers and subordinates; and understanding of relationships between middle managers and their management. According to the research findings, there are challenges in all the layers for middle managers to develop servant leadership competencies. Current leadership conception in the organisation is focused on a manager-centric approach, where the main focus is on the manager not the subordinate, in the servant leadership concept there is an employee-centric approach. The organisation’s processes and procedures are constructed to control and constrain the decision-making of middle managers. There is no working competency development and support system in the organisation to guide middle managers to become servant leaders, this leads to a nonunified leadership competency concept in the organisation, where middle managers bring their own understanding without any background. Furthermore, the hierarchical organisational structure limits the motivation of middle managers to develop their servant leadership competencies.Lyderystės suvokimas ir identifikavimas yra nuolat tiriamas, tačiau pastaruoju metu lyderystės poreikis tapo vis akivaizdesnis įvairaus pobūdžio organizacijose. Šių dienų kasdienybė verčia permąstyti visas iki šiol gintas lyderystės tiesas ir teorijas. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti organizacijos viduriniosios grandies vadovams kylančius tarnaujančiosios lyderystės kompetencijų ugdymosi iššūkius. Buvo atliktas kokybinis tyrimas. Duomenų jam gauta iš septynių tyrimo dalyvių – viduriniosios grandies vadovų, dirbančių vienoje iš „Lietuvos geležinkelių“ organizacijų „LTG Link“. Šie vadovai dalyvavo trijuose kompetencijų ugdymo (pasitikėjimo savimi, emocinio intelekto ir lyderystės motyvacijos) vertinimuose, paskui vyko fokus grupės diskusijų, kurių metu jie svarstė apie lyderystės sampratą organizacijoje, apibūdino, kaip jie suvokia save organizacijoje, kaip atpažįsta tarnaujančiosios lyderystės kompetencijas ir su kokiais iššūkiais susiduria siekdami, kad tarnaujančioji lyderystė taptų vyraujančiu vadovavimo stiliumi jų organizacijoje. Vadovų buvo prašoma reflektuoti trimis kompetencijų ugdymo lygmenimis: viduriniosios grandies vadovų lyderystės ir vadovavimo sampratos refleksija; viduriniosios grandies vadovų ir pavaldinių santykių supratimas; viduriniosios grandies vadovų ir jų vadovybės santykių supratimas. Remiantis tyrimo rezultatais, visais kompetencijų ugdymo lygmenimis viduriniosios grandies vadovams kyla iššūkių ugdantis tarnaujančiosios lyderystės kompetencijas. Dabartinė vadovavimo samprata organizacijoje orientuota į vadovo požiūrį, kai pagrindinis dėmesys skiriamas vadovui, o ne pavaldiniui, tarnaujančiojo vadovavimo koncepcijoje vyrauja į darbuotoją orientuotas požiūris. Organizacijos procesai ir procedūros kuriamos taip, kad kontroliuotų ir ribotų viduriniosios grandies vadovų sprendimų priėmimą. Organizacijoje nėra veikiančios kompetencijų ugdymo ir paramos sistemos, kuri padėtų viduriniosios grandies vadovams tapti tarnaujančiaisiais lyderiais, todėl organizacijoje susiformuoja nevientisa vadovavimo kompetencijų koncepcija, kai viduriniosios grandies vadovai turi savo individualų supratimą be jokio galimo pagrindimo. Be to, hierarchinė organizacijos struktūra riboja viduriniosios grandies vadovų motyvaciją ugdyti tarnaujančiojo vadovavimo kompetencijas
Savanorių patirtis švietimo apie krizines situacijas ateičiai: bendruomenių įgalinimas, iššūkių sprendimas ir atsparios ateities vizija
Full text linkVolunteers are tremendous resources in space and time scale with their global footprints, qualifications, and scopes. However, volunteers are often ignored, especially in dealing with disasters. This study has been carried out to identify the basic problems that will shape the future education of volunteers working in disasters, based on real-life case studies. In this study, a qualitative case study method was used to focus on the activities completed by volunteers in the event of a disaster, and therefore reveal the problems which are experienced by volunteers. The data has been collected through participant observation and semi-structured interviews. Descriptive analysis was used to analyze the data. According to findings six themes of (1) participation, (2) quality, (3) attitude, (4) impact, (5) problems and (6) suggestions are determined as being related to the activities of volunteers who respond to and deal with disasters. The findings also indicate that although volunteers can easily join volunteer organizations in Türkiye, there are problems arising from disaster victims, volunteer organizations and volunteers. Consequently, whilst volunteers in Türkiye are important actors in dealing with disasters, it is thought that volunteers can be utilized much more and at a qualified level in the fight against disasters.Savanoriai yra didžiulis išteklius, jų indėlis, kvalifikacija ir veiklos diapazonas – beribis. Vis dėlto savanoriai dažnai ignoruojami, ypač reaguojant į krizines situacijas. Šis realių atvejų tyrimas buvo atliktas siekiant nustatyti pagrindines problemas, kurios ateityje padėtų formuoti savanorių, dirbančių krizinėmis situacijomis, ugdymą. Tyrime naudotas kokybinis atvejo studijos metodas, siekiant sutelkti dėmesį į savanorių vykdomą veiklą nelaimių atveju ir atskleisti sunkumus, su kuriais jie susiduria. Duomenys buvo renkami iš dalyvių stebėjimų ir iš pusiau struktūruotų interviu, duomenims analizuoti naudota aprašomoji analizė. Remiantis gautais rezultatais, išskirtos šešios temos: (1) dalyvavimas, (2) kokybė, (3) požiūris, (4) poveikis, (5) problemos ir (6) pasiūlymai, apimančios savanorių, kurie reaguoja į krizines situacijas ir jas likviduoja, veiklą. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad nors savanoriai gali nesunkiai prisidėti prie savanorių organizacijų Turkijoje, jiems kyla problemų, susijusių su nelaimių aukomis, savanorių organizacijomis ir pačiais savanoriais. Todėl, nors savanoriai Turkijoje yra svarbūs nelaimių padarinių likvidavimo dalyviai, galima daryti išvadą, kad krizinėse situacijose savanorių pagalba galėtų būti daug platesnė ir kvalifikuotesnė
Nuotolinis karo gydytojų mokymasis krizinėse situacijose: DILEMMA kryžminio tyrimo rezultatai
Full text linkDistance learning for medical personnel, although convenient in times of crisis (pandemics, military operations), can be a problem in terms of the limited practical component of such training. The goal of presented Survey on DIstance LEarning for students of the Ukrainian Military Medical Academy (DILEMMA) was to optimize the educational process for doctors studying at the Ukrainian Military Medical Academy (UMMA) based on the results of students’ survey dedicated to implemented forms of online teaching. Methods: The data presented reflect the results of 147 trainees’ survey dedicated to their satisfaction and ways to improve distance learning component of training/retraining at UMMA during such crisis situations as pandemics and hostilities. Primary and secondary endpoints were analyzed for groups of interns (DILEMMA-1, n=78) and physicians with practical experience participating in postgraduate activities at UMMA (DILEMMA-2, n=69). Results. The overall evaluations of distance learning as measured by a 10-point scale (primary endpoint) were 5.9±3.3 for DILEMMA-1 and 6.5±3.3 for DILEMMA-2 (p=0.27), which indicates a moderate overall evaluation. The proportion of satisfied and very satisfied students was smaller in the DILEMMA-1 group compared to DILEMMA-2 but remained quite high (76.9% vs. 92.8%, respectively, p<0.05). Respondents of the DILEMMA-1 and DILEMMA-2 arms gave different answers to the questions related to their preferred forms of online education, mode, and schedule. In particular, representatives of the DILEMMA-2 arm mostly prefer to have their online classes after 3:00 p.m. (67.5%) with duration for about 2 hours (56.5%), while most participants in DILEMMA-1 arm (73.1%) choose time interval from 9:00 a.m. to 11:00 a.m. and 62.8% consider the optimal duration to be 3–4 hours of online classes per day. According to results of survey, optimization of distance learning component was made at UMMA. Conclusions. Differences in the perception of distance learning between interns and doctors with practical experience necessitate a differentiated approach to the implementation of distance learning for these groups of students. In addition, the special categories of respondents among students were identified by us, which lead to the destructuring of the response matrix and the nonparametric nature of some data, dictate the need to censor extremely negative (“denialists”) and extremely positive (“pleasers”) respondents when assessing the quality of teaching by anonymous survey of students, and therefore the size of the initial sample depending on contingent should be increased by 16–25%.nuotolinis medicinos personalo mokymas yra patogus krizių (pandemijų, karinių operacijų) metu, tačiau toks mokymas gali netikti dėl ribotų praktikos galimybių. Pristatomos Ukrainos karo medicinos akademijos studentų apklausos apie nuotolinį mokymąsi (angl. Survey on DIstance LEarning for students of the Ukrainian Military Medical Academy (DILEMMA) tikslas – optimizuoti Ukrainos karo medicinos akademijoje (UKMA) studijuojančių gydytojų mokymo procesą, remiantis studentų apklausa apie mokymo internetu formas. Metodai: tyrimo duomenys surinkti iš 147 studentų apklausos apie jų pasitenkinimą ir nuotolinio mokymo tobulinimo būdus UKMA tokiose krizinėse situacijose kaip pandemijos ir karo veiksmai. Pirminiai ir antriniai rodikliai buvo analizuojami stažuotojų (DILEMMA-1, n = 78) ir gydytojų, turinčių praktinės patirties bei dalyvaujančių podiplominėse studijose UKMA (DILEMMA-2, n = 69), grupėse. Rezultatai: bendras nuotolinio mokymosi vertinimas, matuojamas 10 balų skale (pirminis rodiklis), buvo 5,9±3,3 DILEMMA-1 grupės ir 6,5±3,3 DILEMMA-2 grupės (p = 0,27), tai rodo vidutinį vertinimą. Patenkintų ir labai patenkintų studentų dalis buvo mažesnė DILEMMA-1 grupėje, palyginti su DILEMMA-2, tačiau vis tiek ji buvo gana didelė (atitinkamai 76,9 % ir 92,8 %, p < 0,05). DILEMMA-1 ir DILEMMA-2 grupių respondentai skirtingai atsakė į klausimus, susijusius su jų pageidaujamomis mokymosi internetu formomis, metodais ir tvarkaraščiu. Pavyzdžiui, DILEMMA-2 grupės dalyviai dažniausiai pageidavo, kad nuotoliniai užsiėmimai vyktų po 15.00 val. (67,5 %) ir truktų apie 2 valandas (56,5 %), o dauguma DILEMMA-1 grupės dalyvių (73,1 %) rinkosi laiką nuo 9.00 iki 11.00 val. ir 62,8 % manė, kad optimali nuotolinių užsiėmimų trukmė yra 3–4 valandos per dieną. Remiantis apklausos rezultatais, UKMA pavyko optimizuoti nuotolinį mokymąsi. Išvados: skirtingas praktikantų ir praktinės patirties turinčių gydytojų požiūris į nuotolinį mokymąsi lemia būtinybę taikyti diferencijuotą požiūrį į nuotolinio mokymosi taikymą šioms studentų grupėms. Be to, tyrime buvo išskirtos tam tikros studentų grupės, kurių atsakymai išryškino būtinybę pakoreguoti galimus atsakymų variantus ir lėmė kai kurių duomenų neparametriškumą bei parodė, kad, vertinant mokymo kokybę anoniminės studentų apklausos būdu, svarbu cenzūruoti itin neigiamus („neigikus“) ir itin teigiamus („pataikūnus“) respondentus, todėl pradinės imties dydį priklausomai nuo sudėties reikėtų padidinti 16–25 %
The Unveiling the Faces of Corruption in Education: A Systematic Review of Various Forms of Corruption across Countries and Educational Levels
No full textIn recent years, researchers have paid close attention to educational corruption. While numerous studies have investigated various forms of corruption in education, there has been a dearth of research that spans a wide range of countries and educational levels. Based on the findings of the previous decade, this study attempted to fill this research gap by undertaking a systematic review of various forms of corruption in education across countries and educational levels. Using a systematic literature review technique, this study assessed the prevalence of various forms of corruption in education, with a focus on bribery as the most commonly reported form across coutries. Furthermore, it showed that higher education institutions gained greater research focus regarding corruption and exhibited a diverse variety of corrupt activities compared to primary and secondary education. This review emphasised the significance of future research on corruption in elementary and secondary education, particularly on types of corruption other than bribery and mutually beneficial connections. This study contributed to the existing literature by enhancing our understanding of the many types of corruption in education and their prevalence across countries and educational levels. It also provided policymakers and educators with insights into how to establish effective tactics for eliminating corruption in education systems.
 
Mokytojavimo deprofesionalizacija: sociologinė analizė
Full text linkDrawing on various sociological theories on the characteristics of work, profession, and service, the paper analyses the validity of the classification of teachers’ occupation as a profession, raising the question of what teaching is if not a profession. It also explores the trend of the changing social position of teachers’ professional activities in contemporary contexts. The introductory part of the article reveals the sociological content of the concepts of profession, work, and service. It explains what features allow these concepts to categorize various occupations. Based on Abbott’s (1988) analysis of the development of professions, it identifies the processes taking place in all professions causing them to lose their privileged status in society. The loss of status of professions is analysed through the concepts of professionalization, deprofessionalization, bureaucratization, and proletarianization. The characteristics of these processes are revealed based on various authors.Based on theoretical studies, the article analyses the results of empirical research conducted in the spring of 2023. The research ‘Teachers’ daily professional activities’ was designed using the photovoice method. The study involved 47 teachers with different professional experiences from different regions of Lithuania. The study revealed that teaching in contemporary contexts is experiencing all the symptoms of deprofessionalization and bureaucratisation, as well as intensive proletarianization of teaching: teachers are subjected to various forms of exploitation; alienation from the school and pupils is increasing, and teachers are being dehumanized. The article concludes with the discussion statements.Straipsnyje analizuojamas mokytojo darbinės veiklos priskyrimo profesijoms pagrįstumas bei mokytojų darbinės veiklos pozicijų kaita šiuolaikiniuose kontekstuose. Įvertindami, kam – profesijai, darbui ar tarnybai – priskirtinas mokytojavimas, galime paaiškinti jo svarbą (kartu ir mokytojams) visuomenėje; įvertinti mokytojų turimą simbolinį kapitalą, mokytojavimui keliamų reikalavimų adekvatumą ir mokytojų galimybes juos įvykdyti. Toks įvertinimas svarbus aiškinantis mokytojavimo patrauklumo nuosmukio, matomo nuo pat XXI a. pradžios ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vakarų šalyse, priežastis ir ieškant būdų pagerinti mokytojų profesinę savijautą ir sąlygas, kuriomis jie veikia