Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Kroatijos vidurinių mokyklų moksleivių laisvalaikio stokos veiksniai
Full text linkFor a person’s overall health, it is important to establish a proper connection between work and leisure. This paper shows the results of theoretical and empirical research on factors leading to a lack of leisure time in high school students. The main goal of this paper was to determine whether high school students have any leisure time and what activities take their leisure time away. To examine this, an empirical study was conducted among 468 students in three high schools in the city of Split (general-education high school, medical high school, and electrical engineering high school). Descriptive and inferential statistics were used in the analysis. The research has shown that parents-imposed duties are minimal and do not take away a lot of students’ leisure time. On the other hand, class-related activities, i.e. homework and learning take away the greatest part of students’ leisure time, students are not prone to participate in extracurricular and out-of-school activities. Moreover, if they do engage in such activities, their choices may be influenced by gender norms.Siekiant užtikrinti bendrą žmogaus sveikatą, svarbu tinkamai susieti darbą ir laisvalaikį. Straipsnyje pateikiami teorinio ir empirinio tyrimo, kokie veiksniai lemia vidurinių mokyklų moksleivių laisvalaikio trūkumą, rezultatai. Pagrindinis straipsnio tikslas buvo nustatyti, ar vidurinių mokyklų mokiniai turi laisvalaikio ir kokios veiklos jį iš jų atima. Siekiant tai ištirti, atliktas empirinis tyrimas, kuriame dalyvavo 468 mokiniai iš trijų Splito miesto vidurinių mokyklų (bendrojo ugdymo vidurinės mokyklos, medicinos vidurinės mokyklos ir elektrotechnikos vidurinės mokyklos). Analizei naudota aprašomoji ir indiferencinė statistika. Tyrimas atskleidė, kad tėvų nustatytos pareigos yra minimalios ir neatima daug mokinių laisvalaikio. Kita vertus, su mokykla susijusiai veiklai, t. y. namų darbams ir mokymuisi, tenka didžiausia mokinių laisvalaikio dalis, be to, mokiniai nėra linkę dalyvauti popamokinėje ir užklasinėje veikloje. Rezultatai rodo ir tai, kad jeigu mokiniai ir dalyvauja tokiose veiklose, įtakos jų pasirinkimams gali turėti lyčių normos
Metaforinis būsimųjų geografijos mokytojų sąvokos „geografija“ suvokimo vertinimas
Full text linkThis study was carried out to reveal the metaphors by geography teacher candidates about the concept of “Geography.” The data of the study were collected with qualitative research method and the study was carried out on the pattern of phenomenology. The data were subjected to content analysis. In order to determine the students’ perceptions about the concept of geography, a semistructured form was prepared, and this form included the sentence of “Geography is like a/an ..........., because ........” Students were asked to complete this sentence in the form. When the findings of the study were evaluated, it was seen that 86 valid metaphors had been produced by the students. These metaphors were coded in terms of their common features and 8 different conceptual categories were created. The prominent ones of these categories were “Geography as the source of discovery and learning,” “Geography as the source of diversity,” “Geography as similar to humanity,” “Geography as the source of peace and acceptance,” and metaphor numbers and frequencies of these categories were high.Straipsnyje pristatomu tyrimu siekiama atskleisti, kokias metaforas sąvokai „geografija“ taiko būsimieji geografijos mokytojai. Tyrime taikyta kokybinio fenomenologinio metodo prieiga, atlikta duomenų turinio analizė. Siekiant ištirti tyrime dalyvavusių studentų geografijos sąvokos suvokimą, buvo parengta pusiau struktūruota forma, į ją įtrauktas sakinys: „Geografija yra kaip ..........., nes ........“, ir studentų buvo paprašyta užpildyti šį sakinį formoje. Tyrimo radiniai atskleidė, kad studentai pateikė 86 validžias metaforas. Metaforos buvo koduojamos pagal bendrus bruožus, sukurtos 8 konceptualios kategorijos. Iš jų labiausiai išsiskiria šios: „Geografija kaip atradimų ir mokymosi šaltinis“, „Geografija kaip įvairovės šaltinis“, „Geografija kaip tai, kas panašu į žmoniją“, „Geografija kaip taikos ir pripažinimo šaltinis“ – visos šios kategorijos išsiskyrė metaforų skaičiumi ir dažnumu
PISA vertinimo pagrindu parengtos ugdymo programos poveikis matematikos pasiekimams
Full text linkThis study aimed to investigate the impact of an educational program rooted in the Program for International Student Assessment (PISA) on the mathematical achievement of tenth-grade female students. The study adopted a quasi-experimental approach, with two distinct groups: an experimental group exposed to the PISA-based educational program and a control group receiving conventional instruction. A meticulously crafted mathematical achievement test served as the primary assessment tool. The findings unequivocally revealed a substantial improvement in the mathematical achievement of both study groups post-test. Notably, significant differences in arithmetic means and standard deviations were observed between the groups, with the experimental group exhibiting markedly higher achievement scores. To determine the statistical significance of these differences, ANCOVA analysis was employed, alongside effect size calculations. In addition, the displayed results indicated statistically significant differences favoring the experimental group. In conclusion, this study underscores the substantial positive impact of the educational program based on the International Study for Student Assessment PISA on the mathematical achievement of tenth-grade female students. These results contribute to the body of knowledge on effective educational strategies and emphasize the potential benefits of integrating PISA-based educational programs into math instruction.Tyrimo tikslas – ištirti Tarptautinio mokinių vertinimo programos (PISA) pagrindu parengtos ugdymo programos poveikį dešimtos klasės mergaičių matematikos pasiekimams. Tyrime taikytas kvazieksperimentinis metodas, jame dalyvavo dvi skirtingos grupės: eksperimentinė grupė, kuriai buvo taikoma PISA vertinimu grindžiama ugdymo programa, ir kontrolinė grupė, kuriai taikytas įprastinis mokymas. Pagrindinis vertinimo instrumentas buvo kruopščiai parengtas matematikos pasiekimų testas. Rezultatai atskleidė, kad abiejų tiriamųjų grupių matematikos testo rezultatai gerokai pagerėjo. Be to, tarp grupių nustatyti reikšmingi aritmetinių vidurkių ir standartinių nuokrypių skirtumai – eksperimentinės grupės pasiekimų įverčiai buvo gerokai aukštesni. Skirtumų statistiniam reikšmingumui nustatyti atlikta ANCOVA analizė ir apskaičiuotas efekto dydis, visi rezultatai atskleidė statistiškai reikšmingą eksperimentinės grupės pranašumą. Apibendrinant galima teigti, kad tyrimas parodė svarbų teigiamą tarptautinio PISA vertinimo pagrindu parengtos ugdymo programos poveikį dešimtos klasės mergaičių matematikos pasiekimams. Šie rezultatai papildo ugdymo proceso dalyvių žinias apie veiksmingas strategijas ir pabrėžia galimą PISA vertinimu grįstų ugdymo programų integravimo į matematikos mokymą naudą
Mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo galimybės ir iššūkiai ugdant tėvų sveikatos raštingumą
Full text linkThe aim of this study is to use the experience of two Latvian schools to outline the potential of school-parent collaboration in promoting parental health literacy by answering the following questions: 1) How is the concept of health literacy understood by parents, teachers, and school administration? 2) What factors limit or hinder school-parent collaboration in promoting health literacy? 3) What are the recommendations of the actors involved to improve school-parent collaboration in promoting parental health literacy? This study adopts a qualitative case study approach and explores two cases of schools in Latvia. The data are obtained from 4 focus group discussions and 2 interviews with 26 respondents, including teachers, parents, and school principals, as well as from school records. The data are processed using content analysis.Šio tyrimo tikslas – apibūdinti mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo potencialą ugdyti tėvų sveikatos raštingumą remiantis dviejų Latvijos mokyklų patirtimi ir atsakant į šiuos klausimus: 1) Kaip tėvai, mokytojai ir mokyklos administracija supranta sveikatos raštingumo sąvoką? 2) Kokie veiksniai riboja arba trukdo mokyklos ir tėvų bendradarbiavimui skatinant tėvų sveikatos raštingumą? 3) Kaip dalyviai rekomenduotų pagerinti mokyklos ir tėvų bendradarbiavimą skatinant tėvų sveikatos raštingumą? Tyrime naudojamas kokybinis atvejo studijos metodas ir nagrinėjami du Latvijos mokyklų atvejai. Duomenys surinkti iš keturių fokusuotų grupių diskusijų ir dviejų interviu su 26 informantais, įskaitant mokytojus, tėvus ir mokyklų direktorius, taip pat iš mokyklų dokumentų. Duomenys analizuoti taikant turinio analizę
Lietuvos streikuojančių mokytojų portretas
Full text linkTeachers are one of the most frequent and largest groups of strikers in Lithuania. Using data from the four waves of Teachers‘ Civic Empowerment Index survey, the article aims to give individual level description of the teachers participating in the strikes in Lithuania. The results of the analysis show that teachers who participate in strikes have significantly stronger civic power in terms of civic activism and influence than teachers who do not participate in strikes. Cultural theories of political action, which emphasise the importance of pro-democratic value orientations, also are important explaining the behaviour of striking teachers.Lietuvoje mokytojai yra viena iš dažniausiai ir gausiausiai streikuojanti profesinė grupė. Straipsnyje, panaudojant keturių bangų Mokytojų pilietinės galios indekso tyrimo duomenis, siekiama aprašyti streikuose dalyvaujančius Lietuvos mokytojus. Analizės rezultatai atskleidžia, kad streikuose dalyvaujantys mokytojai išsiskiria itin stipria pilietine galia, susijusia su pilietiniu aktyvumu ir siekiu daryti įtaką, nei streikuose nedalyvaujantys pedagogai. Streikuojančių mokytojų elgesį taip pat padeda paaiškinti kultūrinės politinio veikimo teorijos, pabrėžiančios prodemokratinių vertybinių orientacijų svarbą
Tapti klimato kaitos ugdytoja: pirmos klasės veiklos tyrimas
Full text linkThis paper presents the results of the action research conducted by the research team in 2022-2023 with first-grade pupils at one Vilnius primary school in Lithuania. Primary, the action research aimed to improve the teaching practice of a primary school teacher on the topic of climate change and also develop her professional competence in climate change education; secondary, stimulate the learning process and possible actions for first-grade children on tackling climate change. The study reveals the learning process of the primary school teacher who integrated a series of 14 climate change lessons the research team created, her learning outcomes, and the main challenges she faced during the process. The results highlight specific changes that are taking place in the teacher‘s daily practice that are also undoubtedly leading to an increase in first-grade pupils‘ awareness of climate change topics. The study highlights a key aspect: becoming a climate change educator means developing her professional competence to work on climate change and developing a personal relationship with climate change phenomenon that moves beyond the classroom environment. The development of a personal relationship with climate change brings to the forefront the teacher‘s awareness of the need for climate change education at school to reduce the destructive activities of human beings in relation to the planet and mitigate the effects of human-induced climate change.Šiame straipsnyje pristatomi tyrėjų komandos 2022–2023 metais atliktos klasės veiklos tyrimo vienoje Vilniaus pradinėje mokykloje rezultatai. Tyrimu siekta pagerinti pradinių klasių mokytojos mokymo klimato kaitos temomis praktiką, paskatinti pirmokų mokymąsi bei galimus jų realius klimato kaitos veiksmus. Atliktas tyrimas atskleidė pradinių klasių mokytojos, integravusios sukurtą 14 klimato kaitos pamokų ciklą gamtos pažinimo pamokose, mokymo procesą, iššūkius bei išmokimus, padedančius suprasti, kas ugdytojui aktualu integruojant klimato kaitos ugdymo turinį pirmoje klasėje. Tyrimas taip pat parodė konkrečius pokyčius, vykstančius mokytojos profesionalės mokymo kasdienybėje klimato kaitos pamokų metu. Šie pokyčiai neabejotinai skatina vis didesnį mokinių įsitraukimą į klimato kaitos temų nagrinėjimą. Atliktas tyrimas išryškino kertinį tapsmo klimato kaitos ugdytoja aspektą: tapsmas reiškia ne tik mokytojos kompetencijos dirbti klimato kaitos tematika formavimąsi, bet ir jos asmeninio santykio su klimato kaitos reiškiniu kūrimo procesą. Asmeninio santykio su klimato kaitos tema kūrimas aktualina mokytojos supratimą apie klimato kaitos ugdymo būtinybę mokykloje siekiant mažinti destrukcinę žmogaus veiklą planetos atžvilgiu ir mažinti žmogaus veiklos nulemiamus klimato kaitos padarinius
Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų organizacinės kultūros adaptyvumo charakteristikos raiška
Full text linkIn the context of organizational culture, in order for organizations to be adaptive, to develop adaptability in daily activities, it becomes important to look for solutions on how to systematically adapt to constantly changing conditions in the organization and help organizations to become more adaptive. However, it is not easy, and it becomes a problem, because adaptability in educational institutions is systemic and it is one of the processes of organizational culture. Therefore, the aim of the article is to reveal the expression of the trait of adaptability and its constituent indicators (creating change, organizational learning and customer focus) in the study of organizational culture in general education schools based on the internationally recognized Denison Organizational Culture Survey (DOCS). The results of the study revealed that educational institutions of Lithuania pay great attention to organizational learning, however, there are challenges in the creating change and customer focus fields of organizational culture.Organizacinės kultūros kontekste organizacijoms, siekiančioms būti adaptyviomis, ugdyti adaptyvumą, kasdienėje veikloje tampa svarbu ieškoti sprendimų, kaip sistemiškai organizacijoje prisitaikyti nuolat kintamomis sąlygomis ir tapti labiau adaptyviomis. Tačiau tai nėra lengva ir yra problemiška, nes adaptyvumas ugdymo įstaigose yra sisteminis ir vienas iš organizacinės kultūros procesų. Todėl straipsnio tikslas – remiantis tarptautiniu mastu pripažintu Denison organizacinės kultūros instrumentu (angl. Denison Organizational Culture Survey (DOCS) atskleisti adaptyvumo charakteristikos ir ją sudarančių rodiklių (pokyčių įgyvendinimo, organizacinio mokymosi, požiūrio į klientus) raišką tiriant organizacinę kultūrą bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos ugdymo įstaigose skiriama daug dėmesio organizaciniam mokymui, tačiau kyla iššūkių pokyčių įgyvendinimo ir požiūrio į klientus organizacinės kultūros srityse
Mokyklos kaip besimokančios organizacijos modelio taikymas vykdant profesinį mokymą: Latvijos pavyzdžiu
Full text linkContext. Recent studies recognise that the use of the School as a Learning Organisation (SLO) approach in educational management is the key factor ensuring a general education institution’s ability to effectively implement the education policy goals and adapt to change as the use of SLO. Although vocational education has different predominant goals and different target groups, likewise general education, it is exposed to dynamic change and new challenges.Purpose. Within the framework of the study, it was researched whether and how SLO can be applied in vocational education as the use of SLO facilitates a high level of professional competence of the management and academic staff, enhances common strategic vision, responsibility and autonomy, diverse collaboration, effective resource management, and the dissemination of knowledge and good practice, which are also important in vocational education.Methods. Using qualitative data analysis, the paper analyses the experience of EU and OECD countries in the implementation of SLO in vocational education and identifies, which dimensions of the SLO model are represented in the policy and practice of vocational education in Latvia. In the focus group interviews with representatives of vocational education institutions of Latvia, the characteristics of the SLO approach in vocational education were studied, challenges were described and solutions proposed for the targeted implementation of the SLO approach in vocational education in Latvia.Results. All 7 dimensions of the SLO can be found in the education policy documents of the EU and OECD countries and Latvia, as well as in the focus group interviews, which shows that there is a gradual progress towards the transformation of vocational education institutions into learning organisations.Conclusions. For education policy makers: Since the features of SLO are only partially visible in vocational education documents in Latvia, the framework should be improved to cover all dimensions of the SLO, and norms and agreements on collective understanding should be harmonised in policy documents. For school representatives: Raise awareness of the staff of vocational education institutions of the essence of the SLO and its role in improving the quality of education and ensure that all dimensions of SLO are understood and addressed appropriately. For entrepreneurs: Help define the diverse, varied manifestations of professions in the sector in order to engage the individual potential of learners as effectively as possible. For researchers: Help find ways to resolve controversies by identifying good practice and research.Kontekstas. Naujausiuose tyrimuose pripažįstama, kad mokyklos kaip besimokančios organizacijos (angl. School as a Learning Organisation, SLO) modelio taikymas švietimo vadyboje yra pagrindinis veiksnys, užtikrinantis bendrojo ugdymo įstaigos gebėjimą veiksmingai įgyvendinti švietimo politikos tikslus ir prisitaikyti prie atsirandančių pokyčių. Nors profesiniam švietimui ir bendrajam ugdymui būdingi skirtingi tikslai ir tikslinės grupės, jie taip pat susiduria su dinamiškais pokyčiais ir naujais iššūkiais.Tikslas. Atliekant tyrimą buvo siekiama nustatyti, ar ir kaip mokyklos kaip besimokančios organizacijos modelis gali būti taikomas profesiniame švietime, nes tokio modelio taikymas padeda užtikrinti aukštą vadovų ir akademinio personalo profesinę kompetenciją, stiprina bendrą strateginę viziją, atsakomybę ir savarankiškumą, įvairų bendradarbiavimą, efektyvų išteklių valdymą, žinių ir gerosios patirties sklaidą – visa tai svarbu ir profesiniam švietimui.Metodai. Taikant kokybinę duomenų analizę, straipsnyje analizuojama ES ir EBPO šalių patirtis diegiant mokyklos kaip besimokančios organizacijos modelį profesiniame mokyme ir tiriama, kokios tokio modelio dimensijos reiškiasi Latvijos profesinio mokymo politikoje ir praktikoje. Fokusuotų diskusijų grupės interviu su Latvijos profesinio mokymo įstaigų atstovais buvo nagrinėjami minėto modelio ypatumai profesiniame mokyme, apibūdinami iššūkiai ir siūlomi sprendimai, kaip tikslingai įgyvendinti metodą Latvijoje.Rezultatai. ES ir EBPO šalių bei Latvijos švietimo politikos dokumentuose, taip pat fokusuotų diskusijų grupių interviu galima rasti visas 7 mokyklos kaip besimokančios organizacijos modelio dimensijas, o tai rodo, kad tolydžio vyksta profesinio mokymo įstaigų transformacija į besimokančias organizacijas.Išvados. Švietimo politikos formuotojams: kadangi Latvijos profesinio mokymo dokumentuose mokyklos kaip besimokančios organizacijos bruožai matomi tik iš dalies, reikėtų tobulinti sistemą, kad ji apimtų visus modelio aspektus, o politikos dokumentuose suderinti normas ir susitarimus dėl bendro supratimo. Mokyklų atstovams: reikėtų didinti profesinio mokymo įstaigų darbuotojų informuotumą apie SLO esmę ir vaidmenį gerinant ugdymo kokybę, taip pat būtina užtikrinti, kad visos modelio dimensijos būtų tinkamai suprantamos ir taikomos. Verslininkams: padėkite apibrėžti svarbius įvairių profesijų reikalavimus atskiruose sektoriuose, kad būtų galima kuo veiksmingiau panaudoti individualų besimokančiųjų potencialą. Mokslininkams: padėkite ieškoti būdų išspręsti prieštaras naudodamiesi gerąja praktika ir moksliniais tyrimais
(Ne)susvetimėjimas Lietuvos mokyklose: keturių abiturientų atvejų analizė
Full text linkThis article focuses on the alienation manifested in the field of the teacher-student relationship. The study uses Morinaj, Hadjar and Hascher’s (2020) quantitative-diagnostic instrument for determining the level of alienation, with the help of which participants experiencing 2 high and 2 low alienation in relation to teachers were selected from the studied population of twelfth graders (n=227). The latter were invited to a qualitative semi-structured interview. The aim of this study was to better understand the problem of alienation in the student–teacher relation, discuss and reflect on the possibilities of the diagnostic instrument and reveal the experiences of (non)alienation of four research participants. It was found that the participants interpreted the statements of the instrument differently, giving different answers, which could potentially distort the results of the diagnostic study. The revealed diversity of pedagogical experiences showed that alienation is an individual and multifaceted phenomenon, thus it is meaningful to supplement further alienation research with a qualitative methodological perspective.Straipsnyje analitinis dėmesys kreipiamas į mokytojo ir mokinio santykio lauke besireiškiantį susvetimėjimą. Tyrime naudojamas Morinaj, Hadjar ir Hascher (2020) kiekybinis-diagnostinis susvetimėjimo lygio nustatymo klausimynas (skalė), kuriuo iš tiriamos dvyliktokų populiacijos (n = 227) atrinkti du didelį ir du mažą susvetimėjimą santykio su mokytojais lauke patiriantys tyrimo dalyviai. Jie pakviesti į kokybinį pusiau struktūruotą interviu, kurio metu siekta geriau suprasti mokinio ir mokytojo susvetimėjimo problemą.Tyrimu siekta geriau suprasti susvetimėjimo reiškinį atsižvelgiant į mokytojo ir mokinio santykio sritį, aptarti ir reflektuoti diagnostinio klausimyno galimybes ir atskleisti keturių tyrimo dalyvių (ne)susvetimėjimo santykyje su mokytojais patirtis. Tyrimo nustatyta, kad dalyviai skirtingai interpretavo klausimyno teiginius, pateikė skirtingus atsakymus, kas galėjo iškreipti diagnostinio tyrimo rezultatus, o atskleista pedagoginių patirčių įvairovė parodė, kad susvetimėjimas yra individualus ir daugiaplanis reiškinys, į kurio tolesnius tyrimus prasminga įtraukti ir kokybinę metodologinę perspektyvą
Mokytojų stresas ir laisvalaikis kaip streso įveikimo erdvė
Full text linkThe aim of this paper is to examine teachers’ stress and free time as a space for coping with stress. When teachers experience negative emotions such as anxiety or frustration due to some form of their work, this is referred to as teacher stress. Research shows that teachers’ reported stress levels continue to increase. Free time is a space where teachers can use external support and personal resources to mitigate the negative effects of teacher stress. From a pedagogical point of view, it is therefore important to design quality free time to prevent and reduce teacher stress and improve teacher well-being.Šio straipsnio tikslas – ištirti mokytojų patiriamą stresą ir laisvalaikį kaip streso įveikimo erdvę. Mokytojų patiriamos neigiamos emocijos, tokios kaip nerimas ar nusivylimas dėl tam tikrų savo darbo ypatumų, vadinamos mokytojų stresu. Mokytojų savistatų tyrimai rodo, kad jų streso lygis nuolat didėja. Laisvalaikis – erdvė, kurioje mokytojai gali pasinaudoti išorine parama ir asmeniniais ištekliais, kad sušvelnintų neigiamą streso poveikį. Todėl pedagoginiu požiūriu svarbu kurti kokybišką laisvalaikį, kad būtų užkirstas kelias mokytojų stresui arba sumažintas jo mastas ir pagerinta mokytojų gerovė