Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Kokia yra mokyklų, kaip mokymosi institucijų, naujovių diegimo įgyvendinimo praktika iš vietos valdžios institucijų perspektyvos?
Full text linkThe approach of the school as a learning organisation was updated in the world with rapid changes in teaching and learning processes, in the governance of educational institutions and learning content and learning outcomes. Introducing, promoting and strengthening the approach of schools as learning organisations can also be observed in the field of education in Latvia. The learning organisation approach is based on cooperation between different parties to achieve common learning goals. In order to introduce, implement and strengthen the changes initiated in education in Latvia, it is necessary not only to develop cooperation between the different stakeholders, including the cooperation between the educational institution and its founder, particularly the municipality, but also to understand whether all stakeholders, especially municipalities, fully understand the approach of the school as a learning organisation when facilitating educational institutions to become learning organisations. The aim of the study was to find out the practice of the school as a learning organisation approach in education institutions in Latvia from the perspective of Latvian local governments. It was find out that the implementation of Latvian education policy in the context of school as a learning organisation in local governments does not take place within a single, unified system. It was identified that the obstacles or difficulties identified by local governments in the implementation of school as a learning organisation are applicable both at the level of education policy planning, at the whole-school level and at the school management level, furthermore, modelling and growing learning leadership is one of the weakest dimensions of the school as a learning organisation in educational institutions.Mokyklos kaip mokymosi institucijos pozicija patyrė virsmų visame pasaulyje, nes sparčiai keitėsi mokymo ir mokymosi procesai, švietimo įstaigų valdymas, mokymosi turinys ir siekiniai. Latvijos švietimo srityje taip pat matomas mokyklos kaip mokymosi institucijos pozicijos formavimasis, skatinimas ir stiprinimas. Mokymosi institucijos pozicija grindžiama įvairių suinteresuotųjų šalių grandžių bendradarbiavimu siekiant bendrų mokymosi tikslų. Latvijoje inicijuotiems pokyčiams švietimo srityje priimti, įgyvendinti ir stiprinti būtina ne tik plėtoti skirtingų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą, įskaitant švietimo įstaigos bendradarbiavimą su jos steigėju – savivaldybe, bet ir suprasti, ar visos suinteresuotosios šalys, ypač savivaldybės, visapusiškai supranta mokyklos, kaip mokymosi institucijos, poziciją sudarant sąlygas švietimo įstaigoms tapti mokymosi institucijomis. Tyrimo tikslas – išanalizuoti mokyklos kaip mokymosi institucijos pozicijos raišką Latvijos švietimo įstaigose iš Latvijos savivaldybių perspektyvos. Rezultatai atskleidė, kad Latvijos švietimo politikos įgyvendinimas mokykloje kaip mokymosi institucijoje nevyksta vienoje, bendroje sistemoje su vietos savivaldos institucijomis. Nustatyta, kad vietos savivaldos išskiriamos kliūtys ir sunkumai, su kuriais susiduria mokykla kaip mokymosi institucija, reiškiasi tiek švietimo politikos planavimo, tiek visos mokyklos ir jos valdymo lygmenimis, be to, mokymosi lyderystės modeliavimas ir ugdymas yra viena iš silpniausių mokyklos kaip mokymosi institucijos dimensijų švietimo įstaigose
Tėvų dalyvavimas vaikui ruošiant namų darbus: „Turiu padėti savo vaikui nepaisydamas jokių COVID-19“
Full text linkThe study deals with parental involvement in the child’s home preparation. The qualitative research with parents of primary school pupils showed the parental homework attitudes and conditions, and reflected changes and strategies in home preparation during pandemic times. Regardless of any pandemic, the results showed differences in homework management; nevertheless, parental help directs to achieve independence and responsibility for the child’s learning, no matter the pandemic. Tyrime nagrinėjamas tėvų dalyvavimas vaikui ruošiant namų darbus. Kokybinis tyrimas su pradinių klasių mokinių tėvais atskleidė tėvų požiūrį į namų darbų ruošimą ir sąlygas, atspindėjo pokyčius ir strategijas ruošiant namų darbus pandemijos metu. Nepriklausomai nuo pandemijos rezultatai atskleidė skirtumus pagal tai, kaip vaikai ruošia namų darbus; tėvų pagalba padeda siekti savarankiškumo ir didina atsakomybę už vaiko mokymąsi, ir tai nėra susiję su pandemija
Gamtos mokslų mokytojų darbo galimybės ir iššūkiai mokant nuotoliu: mokytojų įsitikinimai ir nuostatos
Full text linkThe COVID-19 pandemic has had a catastrophic impact on all sectors of the economy worldwide, including education. This led to the closing of schools, soon followed by online teaching that replaced traditional classroom teaching for the duration of the pandemic. This case study is relevant to examining natural science teachers’ attitudes and beliefs about online teaching and the challenges they faced during the pandemic. Data were collected using standardized, open-ended interviews with six outstanding natural science teachers from elementary schools. In this article, we explore the work-related challenges and opportunities experienced by outstanding teachers because of the COVID-19 pandemic and the introduction of online teaching. The results of the study show that teachers are open to changes and express relatively positive attitudes and beliefs about online teaching during the COVID-19 crisis, such as using a variety of digital tools during online teaching and after returning to classroom teaching. They are developing and improving their digital competences as well as their self-reflection skills, which give them the space they need to reflect consciously and deeply on their teaching. However, they encounter various obstacles to teaching online, such as technical difficulties, difficulties in assessment, excessive parental involvement in children’s work, etc. The efforts to develop personally and professionally improve the quality of pedagogical work, including distance learning, and contribute to the development of teachers’ professional identity. The limitation of this study is relatively small group of teachers who participated in the research, i.e., only six of them.COVID-19 pandemija turėjo katastrofišką poveikį visiems pasaulio ekonomikos sektoriams, įskaitant švietimą. Dėl to buvo uždarytos mokyklos, o netrukus prasidėjo mokymas nuotoliu, kuris pandemijos metu pakeitė tradicinį mokymą klasėje. Ši atvejo studija padėjo ištirti gamtos mokslų mokytojų požiūrį ir įsitikinimus apie mokymą nuotoliu bei iššūkius, su kuriais jie susidūrė pandemijos metu. Duomenys buvo renkami naudojant standartizuotus, atviro tipo klausimų interviu su šešiais ypač talentingais gamtos mokslų mokytojais iš pradinių mokyklų. Straipsnyje nagrinėjami mokytojų išskiriami su darbu susiję iššūkiai ir galimybės, atsiradusios dėl COVID-19 pandemijos ir prasidėjusio nuotolinio mokymo. Tyrimo rezultatai rodo, kad mokytojai yra atviri pokyčiams ir išsako gana teigiamą požiūrį į nuotolinį mokymą COVID-19 krizės metu, pavyzdžiui, jie naudojasi įvairiais skaitmeniniais įrankiais mokydami nuotoliu ir vėliau vesdami pamokas gyvai. Jie tobulina ir lavina savo skaitmenines kompetencijas bei savirefleksijos įgūdžius, o šie suteikia jiems erdvės sąmoningai ir giliai apmąstyti mokymo procesą. Tačiau mokydami internetu mokytojai susiduria su įvairiomis kliūtimis – techniniais sunkumais, vertinimo sunkumais, pernelyg dideliu tėvų įsitraukimu į vaikų darbą ir kt. Pastangos tobulėti asmeniškai ir profesionaliai gerina pedagoginio darbo, įskaitant nuotolinį mokymąsi, kokybę ir prisideda prie mokytojų profesinio identiteto formavimo. Šio tyrimo ribotumas – santykinai nedidelė tyrime dalyvavusių mokytojų grupė (tik šeši mokytojai)
Tėvų, ugdančių vaikus šeimoje, funkcijos: Lietuvos atvejis
Full text linkThe article presents the most illustrative results of a broader empirical study carried out in Lithuania in 2021–2022. The aim is to answer the question of what the functions of parents are and how the child’s education is organised in the case of homeschooling. The research data were collected using a semi-structured interview method and were processed using content analysis. The data were analysed under the topic “Functions of parents homeschooling their children”. The topic combines the following seven sub-topics: planning and organising the educational process, selecting/developing educational content, designing learning environments, ensuring a safe learning environment, recording learning achievements, assessing learning achievements, and ensuring socialisation. The research involved ten informants (five parents homeschooling their children and five heads of educational institutions) selected by criterion sampling. To summarise the results of the empirical research, it should be highlighted that when parents choose to homeschool their children, they essentially take over the main function of educational institutions and become responsible for the organisation of the entire educational process. The child is involved in the planning of the educational process; the individual needs of the child are better taken into account, and the child’s autonomy is encouraged. The curriculum and schedule are flexible, based on the child’s acquired knowledge, competences, and skills rather than on the number of lessons. Educational environments are constantly changing and are usually chosen by the child. Parents who participated in the study have identified difficulties in analysing the documents of the education system and the lack of access to the electronic diary. The heads of educational institutions have expressed doubts about the pedagogical preparation of parents to homeschool their children and to ensure purposeful socialisation; however, the parents have noted that socialisation is sufficient and takes place according to the child’s individual needs. In the authors’ opinion, the research carried out raises topical issues for discussion and the initiation of new research in this area, with the aim of better understanding the context of the phenomenon of homeschooling.Ugdymo(si) šeimoje pradžia siejama su praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio švietimo teoretiko ir mokyklų reformos šalininko Johno Holto idėjomis, teigiančiomis, kad mokyklose vyrauja slegianti emocinė aplinka, o ugdymu mokyklose siekiama, kad vaikų pasiekimai atitiktų reikalavimus, keliamus samdomiems darbininkams. Ugdymasis šeimoje suprantamas kaip savarankiškas pavienio mokymosi formos organizavimo būdas, kai vaikas yra ugdomas šeimos ir bendruomenės aplinkoje, pasitelkiant įvairias mokymosi priemones ir aplinkas. Šeimose ugdomų vaikų daugėja, vis daugiau tėvų domisi šia ugdymo(si) forma, gilinasi į teisinius šio proceso reglamentavimo aspektus. Šiame straipsnyje analizuojamas Lietuvos atvejis. Siekiama atsakyti į klausimus: kaip organizuojamas vaiko ugdymasis šeimoje? kokios yra tėvų funkcijos ugdymosi šeimoje atveju? Pasirinkta kokybinė tyrimo prieiga leido analizuoti tėvų, ugdančių šeimose vaikus, patirtį ir identifikuoti tėvų, kaip ugdytojų, veiklos funkcijas
Lietuvos mokyklos ateities scenarijai: „kas iš to?“
Full text linkThe article presents the results of our research project and development of four futuristic scenarios for the Lithuanian school attempting to answer the question: What’s the point? The idea of the article matured during the ongoing presentations of the project insights in public academic space, where two questions were often posed: What’s the point of this? What are the practical benefits? Therefore, the article features the methodology of scenario development and describes the benefits of these and similar scenarios, why they are created, and the possible benefits of the scenarios developed within the framework of this project.Straipsnyje pristatomi mokslo projekto rezultatai, kuriais remiantis sukurti keturi futuristiniai Lietuvos mokyklos scenarijai ir bandoma atsakyti į klausimą, kas iš to? Straipsnio idėja brandinta kartu su vykstančiais projekto įžvalgų pristatymais viešojoje akademinėje erdvėje, kurioje dažniausiai skambėjo klausimas – kas iš to? Kokia praktinė nauda? Todėl straipsnyje, pateikus scenarijų kūrimo metodologiją ir aprašius pačius scenarijus, pereinama prie svarstymų, kokia nauda iš tokių ar panašaus tipo scenarijų, kodėl jie kuriami ir kokia gali būti būtent šiame projekte pateiktų scenarijų nauda
„Tu esi vaikinas arba mergina – kito pasirinkimo nėra“. Biologinės lyties sampratos biologijos vadovėliuose analizė
Full text linkToday’s scientific discourse is increasingly criticizing the strict binary concept of biological sex. While science is progressively revealing the complexity of biological sex, the knowledge of biology for many is limited to what is acquired at school. Nonheteronormative, sex-wise atypical people still face isolation, misunderstanding and resulting social and psychological difficulties at school and in society in general. To explore the concept of biological sex presented in biology textbooks, qualitative content analysis was used. The analysis focused on the stages of sex development, the characteristics defining biological sex, the concept of sex being discrete or continuous trait, and the representation of differences in sex development. It was found that the information provided was inconsistent and superficial, failing to reflect the complexity of the sex development process. Biological sex was presented as an unambiguously discrete and binary trait, with no mention of differences in sex development. A poor understanding of biological sex does not encourage critical discussion about human biodiversity. It reproduces heteronormative norms, that condition discrimination and bullying.Šiandienos moksliniame diskurse vis dažniau pasigirsta kritika griežtai binariškai biologinės lyties sampratai. Nors moksle vis plačiau atskleidžiamas biologinės lyties kompleksiškumas – visuomenėje daugelio biologijos išmanymas apsiriboja mokykloje įgytomis žiniomis. Neheteronormatyvūs, lyties prasme netipiniai asmenys mokykloje ir apskritai visuomenėje vis dar susiduria su atskirtimi, nesupratimu ir iš to kylančiais socialiniais ir psichologiniais sunkumais. Pasitelkiant kokybinę turinio analizę buvo tirti biologijos dalyko vadovėliai, siekta suprasti, kokia biologinės lyties samprata juose perteikiama. Buvo vertinama informacija apie lyties vystymosi etapus, lytį aprašančius požymius, analizuojami lyties kaip diskretaus ar tolygiai kintančio požymio samprata ir lyties vystymosi skirtumų pavaizdavimas. Nustatyta, kad informacija apie lyties vystymąsi pateikiama nenuosekliai ir paviršutiniškai, neatskleidžiant šio proceso kompleksiškumo. Lytis perteikiama kaip vienareikšmiškai diskretus, binarinis požymis, nepavaizduojami lyties vystymosi skirtumai. Skurdi biologinės lyties samprata nekuria terpės kritinei diskusijai apie žmogaus biologinę įvairovę. Tai lemia heteronormatyvių lyties normų, kurios skatina diskriminaciją ir patyčias, reprodukavimą
Bendrojo lavinimo mokyklos mokinių socialinės kompetencijos ugdymas neformaliojo ugdymo kontekste
Full text linkThe paper describes an issue of development of social competence in high school students in the context of non-formal education. The research experiment involved 647 high school students from seven Ukrainian secondary comprehensive schools in Ternopil and Ivano-Frankivsk regions. The diagnostic methods, applied at the pre-experiment stage, were specified with key components of social competence structure. The corresponding criteria, indicators and descriptive scale of levels of formation were substantiated and characterised. Findings of the diagnostic survey indicated a significant lack of social competence of a future school graduate.The necessary socio-pedagogical conditions of realisation of the main provisions of non-formal education, were introduced in the course of the experiment from September 2017 until June 2019. They implied stimulation of the subjective position of a student, provided socio-pedagogical support and monitoring, modernisation of content, forms and methods of non-formal education, organisation of amateur space and support. Various forms of realisation of non-formal education resulted in significant positive shift of development of social competence in participants of experimental groups.The comparative correlation of post-experiment survey estimated increase in number of students with high level of social competence up to 15% and decrease in number of respondents with low level up to 11%. Final analysis of the obtained data verified the hypothesis of the research and proved the significance of shifting focus to non-formal type of education from the formal type in development of social competence in high school students.Straipsnyje aprašomas vyresniųjų klasių mokinių socialinės kompetencijos ugdymas neformaliojo ugdymo kontekste. Eksperimentiniame tyrime dalyvavo 647 bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai iš septynių Ukrainos Ternopolio ir Ivano-Frankivsko sričių bendrojo lavinimo mokyklų. Išankstiniame eksperimento etape naudoti diagnostikos metodai buvo papildyti pagrindiniais socialinės kompetencijos komponentais, sukurti ir apibūdinti atitinkami kriterijai, rodikliai ir aprašomoji formavimosi lygių skalė. Diagnostinės apklausos išvados parodė, kad būsimiems mokyklos absolventams labai trūksta socialinės kompetencijos.Eksperimento metu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. birželio mėn. buvo sudarytos būtinos socialinės ir pedagoginės sąlygos pagrindinėms neformaliojo ugdymo nuostatoms, kurios apėmė mokinio subjektyvios pozicijos stimuliavimą, teikiamą socialinę ir pedagoginę pagalbą bei stebėseną, neformaliojo ugdymo turinio, formų ir metodų modernizavimą, erdvės ir pagalbos organizavimą, realizuoti. Įvairios neformaliojo ugdymo realizavimo formos lėmė reikšmingą teigiamą eksperimentinių grupių dalyvių socialinės kompetencijos ugdymo poslinkį.Lyginamoji poeksperimentinės apklausos rezultatų analizė atskleidė, kad aukštą socialinės kompetencijos lygį turinčių mokinių padaugėjo 15 proc., o žemą lygį turinčių respondentų sumažėjo 11 proc. Galutinė gautų duomenų analizė patvirtino tyrimo hipotezę ir įrodė, kaip svarbu ugdant vyresniųjų klasių mokinių socialinę kompetenciją perkelti dėmesį iš neformaliojo ugdymo į formalųjį
Stebėjimo eskizų diagnostinė analizė: Latvijos universiteto pavyzdžiai
Full text linkThe importance of freehand sketching is being updated and revised at a time when sketching by hand is, in many cases, being replaced by sketching with digital technologies. In addition, in Latvia, since the reform of the general education curriculum, sketching has been included in the new primary education curriculum, which requires primary school teachers to have experience and understanding of sketching. Freehand sketching is also part of the curriculum for future designers’ education. Researchers at the University of Latvia developed a task, criteria, and a description of the assessment levels (rubric) for sketching from an image to assess the initial preparedness and observational sketching skills of students on design and primary school education teachers’ programmes. The conclusion was that students’ sketching skills could be developed and extended by encouraging the use of different technical approaches and means of expression, as well as by practising the accuracy of observation.Eskizų piešimas laisva ranka šiandien įgyja naują prasmę, nes toks piešimas daugeliu atvejų pakeičiamas eskizavimu naudojant skaitmenines technologijas. Be to, Latvijoje po bendrojo ugdymo turinio reformos eskizavimas įtrauktas į naują pradinio ugdymo programą, todėl pradinių klasių mokytojai privalo turėti eskizavimo patirties ir supratimo apie jį. Eskizų piešimas laisva ranka taip pat yra būsimų dizainerių ugdymo programos dalis. Siekdami įvertinti studijuojančių dizaino ir pradinio ugdymo mokytojų rengimo programas studentų pirminį pasirengimą ir eskizavimo stebint įgūdžius, Latvijos universiteto mokslininkai parengė eskizavimo iš paveikslėlio užduotį, kriterijus ir vertinimo lygių aprašą (rubriką). Tyrimo išvada ta, kad studentų eskizavimo įgūdžius galima plėsti ir lavinti skatinant juos naudoti įvairius techninius metodus ir išraiškos priemones stebėjimo tikslumui lavinti