Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
S. Šalkauskio didaktinės pažiūros
Full text linkThe article presents didactic ideas of Stasys Šalkauskis. Understanding didactics as a science of intellectual education, involving the activity of teacher and students in which the teacher is a middleman between a taught subject and the student, Šalkauskis pays considerable attention to the analysis of the characteristics of the participants of the training process. Šalkauskis concentrates mostly on theoretical problems of didactics, analyzes them concisely but deeply, consistently, clearly defining the content and substance of pedagogical terms. Especially Šalkauskis was interested in learning the process as a whole. He discusses the logical, psychological and pedagogical aspects of the process and their interaction. The paper also analyzes the narrower didactic aspects, such as the learning environment, teaching objectives, teaching content, teaching methods and forms. Šalkauskis didactic reasoning shows the effort to combine classical pedagogy with of the new educational theory of the end of 19th and beginning of 20th century.Straipsnyje pristatomos Stasio Šalkauskio didaktinės idėjos. Didaktiką suprasdamas kaip lavinimo (protinimo) mokslą, apimantį mokytojo ir mokinių veiklą, kurioje mokytojas yra tarpininkas tarp mokomojo dalyko ir mokinio, Šalkauskis nemažai dėmesio skiria būtent mokymo proceso veikėjų charakteristikų analizei. Vis dėlto, labiausiai Šalkauskis koncentruojasi ties teorinėms didaktikos problemoms, jas analizuoja glaustai ir kartu giliai, nuosekliai, aiškiai apibrėždamas pedagoginių terminų turinį ir esmę. Ypač Šalkauskį domino mokymo procesas kaip visuma. Jis aptaria loginius, psichologinius ir pedagoginius šio proceso aspektus bei jų sąveiką. Analizuojami ir siauresni didaktikos aspektai, tokie kaip mokymo aplinka, mokymo tikslai, mokymo turinys, mokymo metodai ir formos. Didaktiniuose Šalkauskio samprotavimuose jaučiamos pastangos derinti klasikinę pedagogiką su XIX a. pab. - XX a. pr. naujojo ugdymo teorija
Aktyviosios mokyklos idėjų atspindys J. Laužiko didaktinėse pažiūrose
No full textJonas Laužikas (1903-1980), in his works, focused on studying foreign pedagogical thought. He was well aware of the pedagogical currents of the end of 19th century and beginning of the 20th century (work, school activities, action, experimental, personality, pragmatist, aesthetic education, existentialist and others. pedagogical currents), with practical experience foreign teachers. Particular attention Laužikas devoted to the new German school, whose theory and practical experience he had very thoroughly studied and had found valuable things there. However, it should be noted that Laužikas was quite critical of all theories (both traditional and new) and practice, showing not only positive but also negative aspects and mistakes made. Critical analysis of new ideas was assisted by a great knowledge of the history of pedagogy. Laužikas dealt with almost every educational problem, especially issues of personalization and differentiation of training, activeness of the students, from the historical point of view, trying to show historical origins and evolution of the issues discussed.Jonas Laužikas (1903-1980) savo darbuose daug dėmesio skyrė užsienio pedagoginei minčiai studijuoti. Jis buvo gerai susipažinęs su XIX a. pab. - XX a. pr. pedagoginėmis srovėmis (darbo, veiklos mokykla, veiksmo, eksperimentinė, asmenybės, pragmatistinė, estetinio auklėjimo, egzistencialistine ir kt. pedagogikos srovėmis), su užsienio pedagogų praktine patirtimi. Ypač daug dėmesio Laužikas skyrė Vokietijos naujosioms mokykloms, kurių ne tik teorijas, bet ir praktinę patirtį buvo itin nuodugniai išstudijavęs ir radęs vertingų dalykų. Tačiau, reikia pastebėti, kad Laužikas visas teorijas (tiek tradicines, tiek naująsias) ir praktiką vertino gana kritiškai, parodydamas ne tik teigiamus, bet ir neigiamus aspektus, padarytas ir daromas klaidas. Kritinei naujų idėjų analizei padėjo puikus pedagogikos istorijos išmanymas. Mokslininkas beveik kiekvieną pedagoginę problemą, o ypač mokymo individualizavimo ir diferencijavimo klausimus, mokinių aktyvumo problemą nagrinėjo ir istoriniu požiūriu, stengdamasis parodyti svarstomų klausimų istorines ištakas, jų raidą
Pasaulietinio ugdymo tikslai
Full text linkFollowing the failure of educational goals based on Marxist ideology, mostly oriented to the needs of the economy, one of the biggest challenges faced by the schools of independent Lithuania is the search for educational objectives. The main guidelines of the educational goals should be a human being and the treatment of human nature, human interaction with the empirical values of the environment, and human interaction with ideal and spiritual values. However, in order to avoid unilateral educational objectives should be derived not only from the conception of human personality, not only from the sociological doctrines or philosophy of culture, not only from religious or atheistic interests, but from a holistic approach to reality and the process of education. The overall objective of education can be defined as follows: to help a human being in the development of the whole of the natural data on the basis of real and ideal values, and to be able to act wisely, creatively and act honestly in own life. In terms of goals, the word "help" is to be especially emphasized. Helping the student should change the now entrenched commanding. Teacher helping a student should set goals for himself, reflect on how to achieve them, and take practical action.Nepasiteisinus marksistine ideologija pagrįstiems ugdymo tikslams, labiausiai orientuotiems į ekonomikos poreikių tenkinimą, vienu didžiausių iššūkių nepriklausomos Lietuvos mokykloms tapo ugdymo tikslų paieška. Pagrindinėmis ugdymo tikslų gairėmis turėtų būti žmogus ir jo prigimties traktavimas, žmogaus sąveika su empirinėmis aplinkos vertybėmis ir žmogaus sąveika su idealinėmis ir dvasinėmis vertybėmis. Tačiau siekiant išvengti vienašališkumo ugdymo tikslus reikėtų kildinti ne vien iš žmogaus asmenybės sampratos, ne vien iš sociologinių doktrinų ar kultūros filosofijos, ne vien iš religinių ar ateistinių interesų, bet iš visybinio požiūrio į tikrovę ir ugdymo procesą. Bendrą ugdymo tikslą galima apibrėžti taip: padėti žmogui realinėmis ir idealinėmis vertybėmis plėtoti prigimties duomenų visumą, kad gebėtų išmintingai, kūrybingai ir dorai veikti gyvenime. Kalbant apie tikslus, žodis „padėti” ypač akcentuotinas. Pagalba mokiniui turėtų pakeisti įsigalėjusį vadovavimą. Mokytojui padedant mokinys turėtų pats sau kelti tikslus, apmąstytų, kaip juos pasiekti ir imtųsi praktinių veiksmų
Pedagogiškai apleisti paaugliai
No full textThe article contradicts the opinion often voiced in the discussions of the teachers, that it is not worth wasting effort to work with hard-educated teenagers, and that policemen and not teachers should take care of the juvenile crime prevention. It is noted that today’s criminal youngsters, angry, aggressive or sluggish, who see no prospects in life, are yesterday’s pedagogically neglected teenagers, and neither the family nor the school should avoid its responsibility. In order to develop an effective methodology for overcoming pedagogical and social neglect, it is important to have knowledge of this phenomenon. The article presents empirical survey carried out on pedagogically neglected adolescents in Kaunas. The survey of 1988 was of a more declarative nature. The aim was to identify the external factors influencing pedagogical neglect. Another survey "Educational neglect and overcoming it through the cooperation of schools, families and society" was carried out in 1988-1989. This survey aimed to clarify the external factors and to identify internal causes leading to pedagogical neglect, and to prepare methods of coping with it.Straipsnyje prieštaraujama pedagogų diskusijose vis pasigirstančiai nuomonei, kad neverta eikvoti jėgų dirbant su sunkiai auklėjamais paaugliais, kad nepilnamečių nusikalstamumo prevencija turėtų rūpintis ne pedagogai, o policininkai. Pažymima, kad šiandieniniai nusikalstamo elgesio jaunuoliai, pikti, agresyvūs arba vangūs, nematą perspektyvos gyvenime, - tai vakarykščiai pedagogiškai apleisti paaugliai ir nei šeima, nei mokykla neturėtų vengti atsakomybės. Norint sukurti veiksmingą metodiką pedagoginiam ir socialiniam apleistumui įveikti, svarbus yra šio reiškinio pažinimas. Straipsnyje pristatomi empiriniai Kauno mieste atlikti pedagogiškai apleistų paauglių tyrimai. 1988 m. atliktas tyrimas labiau konstatuojamojo pobūdžio. Buvo siekiama nustatyti išorinius pedagoginį apleistumą sąlygojančius veiksnius. 1988 - 1989 m. buvo atliktas kitas tyrimas „Pedagoginis apleistumas ir jo įveikimas bendradarbiaujant mokyklai, šeimai, visuomenei”. Šio tyrimo metu siekta patikslinti išorinius veiksnius ir nustatyti vidines priežastis, formuojančias pedagoginį apleistumą ir parengti pedagoginio apleistumo įveikos metodiką
Duomenys apie Specializuotos tarybos darbą
Full text linkVilniaus universitete pedagogikos mokslų kandidato moksliniam laipsniui teikti 1978 m. gegužės 5 d. įkurte Specializuota taryba, veikianti prie predagogikos katedros. Šioje taryboje iki 1990 m. gruodžio 30 d. buvo ginamos 128 disertacijos (dvi iš jų daktaro laipsniui gauti), kitos kandidato; 89 iš Lietuvos ir 39 iš kitų respublikų (Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos, Tadžikijos). Daugiausiai disertacijų apginta iš aukštosios mokyklos pedagogikos
Jaunimo laisvalaikio problemos
No full textLeisure is very important area of life for youth. During leisure time young people can fully express their "I", satisfy their tastes and inclinations. In addition, leisure includes the least formalized activities, so here young people feel most free and independent. On the other hand, leisure form are highly dependent on the conditions. These should be such that young people choosing freely could express themselves, but would not become the subjects of deviant behaviour. The article, based on a quantitative survey, analyses the nature of youth leisure, its trends, and barriers in its organization. It also examines the connections of youth leisure with their parents’ social situation, young people’s sex, age, type of school attended. Another very important aspect of the study was the deviant behaviour of the youth, bad habits. A direct link was discovered between this aspect and improper way of spending leisure time. It is also predicted that increasing domination of commercial relationships in culture, sports and entertainment, can greatly exacerbate the problem of youth leisure activities and may lead to many negative long-term consequences.Laisvalaikis yra labai svarbi jaunimo gyvenimo sritis. Laisvalaikio metu jaunuoliai gali visapusiškai išreikšti savo „aš”, patenkinti pomėgius ir polinkius. Be to, laisvalaikis apima mažiausiai formalizuotas veiklos sritis, todėl jo metu jaunuoliai labiausiai jaučiasi laisvi ir savarankiški. Kita vertus, laisvalaikio leidimo formos labai priklauso nuo sąlygų. Šios turėtų būti sudarytos tokios, kad laisvai pasirinkdami, jaunuoliai galėtų išreikšti save, tačiau netaptų deviacinio elgesio subjektais. Straipsnyje, remiantis kiekybinio tyrimo duomenimis, analizuojama jaunimo laisvalaikio pobūdis, jo kaitos tendencijos, laisvalaikio organizavimo kliūtys. Taip pat nagrinėjama jaunuolių laisvalaikio sąsajos su jų tėvų socialine padėtimi, jaunuolių lytimi, amžiumi, lankomos mokyklos tipu. Dar vienas itin svarbus tyrimo aspektas buvo deviacinis jaunuolių elgesys, žalingi įpročiai. Randamos tiesioginės sąsajos tarp šio aspekto ir netinkamo laisvalaikio leidimo būdo. Taip pat prognozuojama, kad vis labiau įsigalint komerciniams santykiams kultūros, sporto ir pramogų srityje, jaunimo laisvalaikio užimtumo problema gali smarkiai paaštrėti ir sukelti daug ilgalaikių neigiamų pasekmių
Permainos VU pedagogikos katedroje
No full textGlausta VU pedagogikos katedros kronika nuo 1971 iki 1990, pateikiamas katedros darbuotojų sąrašas