Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Nuo kolegialumo link vadybiškumo Lietuvos aukštajame moksle
Get PDFIn this paper we focus on the development and academics’ perceptions of managerialism in Lithuanian higher education (HE). We systematically investigate historical changes in HE governance and policies in Lithuania and conduct an analysis of data collected through the APIKS Lithuania project survey of academics at Lithuanian public universities (N=389). We find that Lithuanian HE policies shifted to a rather market-oriented paradigm. The survey results reveal that the majority of respondents perceive their university as highly managerial, which points out to high managerialism in practice in line with the policies. Based on our key findings, we discuss theoretical and practical implications.Straipsnyje nagrinėjama vadybiškumo raida Lietuvos aukštajame moksle (AM) ir suvokimas akademinėje bendruomenėje. Sistemiškai aptariami istoriniai Lietuvos AM valdymo ir politikos pokyčiai bei atlikta APIKS projekto įgyvendinimo Lietuvoje metu vykusios valstybinių universitetų akademinės bendruomenės apklausos (N = 389) duomenų analizė. Tyrimas atskleidė Lietuvos AM politikos slinktį link į rinką orientuotos paradigmos. Apklausos rezultatai parodė, kad dauguma respondentų mano universitetą esant labai orientuotą į vadybą, taigi aukštas vadybiškumo lygis praktiniu lygmeniu atitinka vykdomą AM politiką. Straipsnyje aptariami reikšmingiausi teoriniai ir praktiniai tyrimo rezultatai
Profesiniai ir etiniai aspektai studijų ir profesinės praktikos aplinkose: tyrimas Talino sveikatos priežiūros kolegijoje
Get PDFThe exposure of healthcare professionals to (un)ethical situations starts in the educational institution, and the first serious cases occur during internships. The aim of the current study is to investigate the problems and causes (concerning unethical situations) related to students’ perception of ethics in the study and practice environment and to describe the awareness of Tallinn Health Care College’s students of professional ethics and the use of existing support systems in solving unethical problems.The findings indicated the importance of ethical communication and behaviour by all respondents. Empathy, ethical feedback, and confidentiality were perceived to be an integral part of ethical standards within the study and training environment. Respondents pointed out that ethical issues may occur not only between a health care professional and a patient, but also between a health care professional and doctor, supervisor, or teacher. A practical approach to ethical decision-making integrated into professional training has been assessed by all respondents.Sveikatos priežiūros specialistų sąlytis su (ne)etiškomis situacijomis prasideda institucijoje, kurioje studijuojama, o su pirmaisiais sunkiais atvejais susiduriama profesinės praktikos metu. Šio tyrimo tikslas yra ištirti su studentų etikos suvokimu studijų ir praktikos aplinkose susijusias problemas ir jų priežastis (neetiškomis situacijomis). Taip pat siekiama atskleisti Talino sveikatos priežiūros kolegijos studentų informuotumą apie profesinę etiką ir kaip jie naudoja esamas paramos sistemas spręsdami neetiškomis situacijomis kylančias problemas.Rezultatai atskleidė, kad visiems respondentams svarbus etiškas bendravimas ir elgesys. Empatija, etiškas grįžtamasis ryšys ir konfidencialumas suprantami kaip svarbios etikos standartų dedamosios studijų ir praktikos aplinkose. Respondentų teigimu, problemų dėl etikos gali kilti ne tik tarp sveikatos priežiūros specialisto ir paciento, bet ir tarp sveikatos priežiūros specialisto ir gydytojo, vadovo ar dėstytojo. Visi respondentai išskyrė praktinio ir į profesinį mokymą integruoto požiūrio į etinių sprendimų priėmimą svarbą
Ugdymas antropoceno epochoje: nuo teoretikų iki jaunų klimato kaitos aktyvistų
Get PDFThis paper continues the scientific discussion on education in the Anthropocene and focuses on the complexity of future education from the learner’s perspective. The first part of the paper explores proposals for education in the Anthropocene from the posthumanist perspective, based on the critical remarks and ideas of different theorists, such as Annette Gough, Nathan Snaza, and Brad Petitfils. The second part focuses on the children of the Anthropocene as the reality of today’s education. The third part looks at the case of young climate activists, who can be considered to be children of the Anthropocene, and how their relationship with education is changing. Young climate activists experience doubts, distrust, and disappointment over formal education, its practice, and its future. Therefore, climate activism movements can be treated as a unique learning environment for young people that also compensates what children of the Anthropocene are missing in formal education.Straipsnyje tęsiama mokslinė diskusija apie ugdymą antropoceno epochoje bei parodoma ugdymo ateities problematika žvelgiant iš vaiko, kaip besimokančio asmens, perspektyvos. Pirmoje straipsnio dalyje orientuojasi į posthumanistiniam požiūriui atstovaujančių teoretikų, kaip antai Annette Gough, Nathan Snaza, Brad Petitfils, svarstymus ir siūlymus ugdymui antropoceno epochoje. Antroje dalyje susitelkiama į antropoceno vaikų, kurie yra šiandieninio ugdymo realija, problematiką. O trečioji dalis tampa jaunų klimato kaitos aktyvistų, kaip vienos iš antropoceno vaikų grupių, balsu, padedančiu apmąstyti besimokančio asmens santykio su ugdymu pokytį šioje epochoje. Straipsnyje parodoma, kad jaunuoliai klimato aktyvistai išgyvena akivaizdžias abejones, nepasitikėjimą, nusivylimą formaliuoju ugdymu, jo praktikomis ir švietimo ateitimi. O klimato aktyvizmo veiklas galima vertinti kaip unikalią ar naują mokymosi terpę, papildančią ir netgi kompensuojančią tai, ko antropoceno vaikams formaliajame ugdyme šiuo metu trūksta
Meksikos akademinės bendruomenės mokymo, mokslinių tyrimų ir išorinių institucijų dalyvavimo kryptys
Get PDFSome results of the international survey Academic Profession in the Knowledge based Society (APKIS) applied in Mexico are presented. The orientation of the teaching, research, and external engagement activities, and the differentiating effect of some variables, was analyzed in a sample of 3,757 full-time academics of 116 Higher Education Institutions. Referencing the international surveys of 1992 and 2007, it was found that there are changes and continuities in the activities of Mexican academics. The type of institution variable has a generalized differentiating impact on the orientation of the activities.Straipsnyje pateikiami kai kurie Meksikoje atliekamos tarptautinės apklausos „Akademinė profesija žinių visuomenėje“ (angl. Academic Profession in the Knowledge based Society) rezultatai. 3 757 visu krūviu dirbančių mokslininkų ir dėstytojų iš 116 aukštųjų mokyklų imties analizuojamos mokymo, mokslinių tyrimų ir išorinių institucijų dalyvavimo kryptys bei diferencijuojamasis kai kurių kintamųjų poveikis. Lyginant su 1992 ir 2007 metų tarptautinių apklausų rezultatais nustatyta, kad Meksikos akademinės bendruomenės veikloje esama pokyčių ir tęstinumo. Be to, institucijos tipo kintamuoju, kuris lemia generalizuotą diferencijuojamąjį poveikį veiklos kryptims
Žinių valorizacija doktorantūros studijose Latvijoje: verslumo ir mokslinių tyrimų kompetencijų ugdymas studijų procese
Get PDFThe purpose of this paper is to analyse the self-assessment data of Latvian doctoral students relating to their entrepreneurship and research competencies and to explore how it correlates and what can be done to promote valorisation during the study process.An online survey using the QuestionPro platform was used to collect the data. The survey was fully completed by 43 doctoral students from various higher education institutions, and it consisted of 123 statements in which doctoral students assessed their competencies on a 7-point Likert scale. Five structured interviews were conducted in order to identify the supporting environment and other aspects that have an impact on the development of entrepreneurship and research competencies.The results of the research demonstrate a relatively low self-assessment of entrepreneurship competencies, which points to why doctoral students are unable to commercialise their knowledge. Unlike entrepreneurship competencies, research competencies can be considered as very high. According to the data, there is no clear correlation between entrepreneurship competence and research competence. The results also point to the fact that it is not sufficient to develop only one of the two competencies to ensure the valorisation of knowledge.For data to be fully representative, a higher number of respondents would have been desirable as well as a greater diversity of study programs represented, assuming that knowledge valorisation approaches and opportunities differ across sectors.Nonetheless, the results can be used for the development and implementation of the valorisation initiatives of higher education institutions.Straipsnio tikslas – išanalizuoti Latvijos doktorantų įsivertinimo duomenis apie jų verslumo ir mokslinių tyrimų kompetencijas bei ištirti, kaip šie kintamieji susiję ir ką galima padaryti skatinant valorizaciją studijų procese.Duomenys rinkti internetinės apklausos būdu „QuestionPro“ platformoje. Apklausos anketą užpildė 43 doktorantai iš įvairių aukštųjų mokyklų; ją sudarė 123 teiginiai, atsakydami į juos doktorantai savo kompetencijas vertino pagal 7 balų Likerto skalę. Tikintis atskleisti palankius aplinkos ir kitus įtakos verslumo ir mokslinių tyrimų kompetencijoms ugdyti turinčius veiksnius, papildomai atlikti penki struktūruoti interviu.Tyrimo rezultatai atskleidė gana žemą verslumo kompetencijų įsivertinimą, o tai leidžia suprasti, kodėl doktorantai nesugeba komercializuoti savo žinių. Mokslinių tyrimų kompetencijos, kitaip nei verslumo kompetencijos, gali būti laikomos labai aukštomis. Rezultatai taip pat atskleidė, kad verslumo ir mokslinių tyrimų kompetencijos reikšmingai nekoreliuoja. Be to, siekiant žinių valorizacijos, neužtenka ugdyti tik vieną iš dviejų kompetencijų.Kad duomenys būtų labiau reprezentatyvūs, tyrimui reikėtų pasitelkti didesnį respondentų skaičių ir platesnę studijų programų įvairovę, nes žinių valorizacijos metodai ir galimybės tam tikrose mokslo srityse gali gerokai skirtis. Nepaisant to, šio tyrimo rezultatai gali būti panaudoti plėtojant ir įgyvendinant aukštųjų mokyklų valorizacijos iniciatyvas
Pedagogo ir ASD turinčio vaiko susitikimas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje
Get PDFThe article focuses on the phenomenon of the first meeting between an educator and a child on the autism spectrum and the an educator’s experiences during the encounter. An analysis of the scientific literature shows that the number of autistic children in Lithuania is increasing. The text describes a meeting between a pre-school and a pre-primary school educator and a child with autism spectrum disorders. The analysis unfolds the experience of particular educators when they meet a child with ASD in an ordinary pre-school group. During a hermeneutical phenomenological analysis, the experience of the educators are based on two existential subjects: experienced relationship and experienced body. During the first meeting with a child with ASD, educators attempted to establish a relationship with the child. Although each participant of the analysis experienced this beginning individually, all of them were confronted with a challenge in communication while establishing these relationships. Autistic children avoided the methods of relation contracting that were usual to educators. When educators contacted with the autistic children, their experience unfolded through the children’s bodily experience (appearance and behaviour).Straipsnyje nagrinėjamas pedagogo pirmojo susitikimo su autizmo spektro sutrikimą turinčiu (toliau – ASD) vaiku fenomenas. Ką išgyvena pedagogas, kai pirmą kartą susitinka ASD turintį vaiką? Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad Lietuvoje ASD turinčių vaikų daugėja. Straipsnyje aprašoma situacija, kurioje susitinka ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistas ir ASD turintis vaikas. Atliktas tyrimas atveria konkrečių pedagogų išgyvenimus (pirmąsyk susidūrus su ASD turinčiu vaiku bendroje ikimokyklinėje ugdymo grupėje). Atlikto hermeneutinio fenomenologinio tyrimo metu pedagogų išgyvenimai susitelkė ties dviem egzistencinėmis temomis: išgyventas santykis ir išgyventas kūnas. Pirmojo susitikimo su ASD turinčiu vaiku metu pedagogai stengėsi užmegzti santykį su vaiku. Kiekvienas tyrimo dalyvis savitai išgyveno šią pradžią, tačiau patirtims bendra yra tai, kad užmezgant santykį susiduriama su komunikacijos iššūkiu. ASD turintys vaikai vengė priimti pedagogams įprastas santykio užmezgimo priemones. Kai pedagogai susidūrė su ASD turinčiu vaiku, jų išgyvenimai atsiskleidė ir per vaiko kūno patirtį (išvaizdą ir elgseną)
Suomijos universitetų akademinės profesijos padalytos galimybės valdyti ir vadovauti
Get PDFFinnish higher education consists of research-oriented universities and teaching-oriented universities of applied sciences, and both sectors have a role in research, development and innovation. This paper focuses on governance and management at the institutional and academic unit levels, based on responses to several questions in the APIKS survey regarding the influence of academics, performance targets of academic units and the influence of academics in decision making and workload. Institutions in both sectors of Finnish higher education emphasise strategies and are heavily reliant on public funding. Both sectors also have an orientation to strong performance management.Suomijos aukštąjį mokslą sudaro į mokslinius tyrimus ir taikomųjų mokslų dėstymą orientuoti universitetai, abu sektoriai yra svarbūs moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms. Šiame straipsnyje analizuojamas universitetų vadovavimas ir valdymas instituciniu ir akademiniu lygmenimis remiantis atsakymais į atskirus Akademinės profesijos žinių visuomenėje (angl. APIKS) apklausos klausimus apie akademinių padalinių veiklos tikslus ir mokslininkų bei dėstytojų įtaką ir galias priimant sprendimus bei svarstant darbo krūvį. Abiejų Suomijos aukštojo mokslo sektorių institucijos pabrėžia strategijų svarbą ir labai priklauso nuo viešojo finansavimo. Abu sektoriai taip pat orientuojasi į valdymą pagal veiklos rezultatus
Skaitmeninės atskirties veidai: formaliojo ugdymo dalyvių požiūris į skaitmeninę atskirtį ir jo kaita nuotolinio ugdymo laikotarpiu pandemijos sąlygomis
Get PDF With formal education moving online during the COVID-19 pandemic in Lithuania, issues related to digital literacy and digital exclusion have become more visible. Especially concerning is the growing digital exclusion of those social groups in the society which before the pandemic were already affected by social and economic problems, or other special needs. Further, the shift of formal education online created new challenges around digital exclusion. Recent literature dealing with the subject of digital exclusion, such as the study by Beaunoyer et. al. (2020), suggests that digital exclusion can be caused by a lack of digital literacy skills. Thus, even people with good technological equipment might experience difficulties to fully partake in online education, correctly understand information, or make full use of technologies involved in the online learning process because of a lack of knowledge, missing competencies, or motivation. Other scholars involved in researching digital exclusion argue that this binary approach in understanding the phenomenon is not sufficient (i.e., when the causes for it are seen only in insufficient technical equipment or missing skills). A third aspect of the social, cultural and economic context has to be added. In this article, digital exclusion will be analysed according to the three levels classification as suggested by Scheerder et al. (2017, 2019): (1) lack of technical equipment, (2) missing digital literacy skills, and (3) differences caused by sociodemographic and socioeconomic factors.During the months of June to December 2020, qualitative research was conducted in which pupils from 5th–8th grades, their parents, the teachers of the primary and secondary schools, and the school administration have been interviewed. The research consisted of two stages: the first one in relation to the first COVID-19 wave in Lithuania in June–July 2020, the second one – in relation to the second COVID-19 wave in October–December 2020. The data was collected via focus groups, both during face-to-face meetings and online. Research has shown that at the beginning of the online education process, the main focus of the schools was to tackle the first level difficulties (technical equipment), but the main challenges were related to the third level (sociodemographic and socioeconomic differences). In solving problems related to technical equipment, both school communities and parents have been mobilized. This depended on parents being able to ensure that their children had a proper enough computer and sufficient internet connection to ensure appropriate online learning at home. The teachers sometimes also felt individually responsible for tackling technical equipment and internet connection problems related to single pupils or their own classes. Many more difficulties were caused by the challenges related to the second level of problems involving digital literacy for all participants in online learning. Since there was not a sufficient level of open and coordinated communication during the period of distance learning, some groups within the school communities (including teachers) felt “left out” or accused of not having the necessary digital skills.The accumulated experience led to a realisation that the emerging problems here should not be seen and dealt with individually (i.e., only as the issues and responsibilities of separate pupils or teachers) but could be much more effectively tackled with the involvement of the whole school community (including the school administration and parents). During the first COVID-19 wave, school communities struggled most with the third-level difficulties of digital exclusion: it was very challenging to appropriately integrate pupils with special needs or at-risk children into the distance learning process. This was already the case before the pandemic, but distant learning created an additional edge to the existing problem of social exclusion for those groups. The lack of special needs professionals in formal school education, missing expertise and skills for working online with special needs pupils, insufficient collaboration between educational specialists and social work professionals – these problems became significant factors in the social exclusion of certain pupils during the periods of distance learning.Therefore, an understanding of digital exclusion as a complex, multi-layered phenomenon is significant in creating effective systemic strategies for tackling it, in which all participants of the school community are included and collaborate with each other.Prasidėjus COVID-19 pandemijai Lietuvoje ir perkėlus formalųjį ugdymą į skaitmeninę erdvę, išryškėjo iki šiol buvusios skaitmeninio raštingumo, informacinių įgūdžių trūkumų keliamos problemos. Šiame straipsnyje remiamasi 2020 m. birželio – gruodžio mėnesiais atlikto kokybinio tyrimo duomenimis. Apklausus 5–8 klasių mokinius, pradinių ir pagrindinių klasių mokytojus, tėvus ir mokyklų administracijų atstovus išryškėjo trijų lygmenų skaitmeninės atskirties aspektai (Scheerder et al., 2017, 2019): techninio aprūpinimo problemos (1 lygmuo), skaitmeninio raštingumo įgūdžių trūkumas (2 lygmuo) bei kompleksinės (3 lygmens) skaitmeninės atskirties keliamos problemos, labiausiai palietusios šias ugdymosi sistemos dalyvių grupes: vaikus iš nepalankios socialinės aplinkos, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, pabėgėlio statusą turinčių ar jo siekiančių šeimų. Atskirtį gilino tiek nauji nuotolinio mokymosi iššūkiai, tiek pandemijos sąlygomis fragmentiškai veikianti įprastos pagalbos ir socialinės paramos sistema