Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Darbo motyvacija ir savarankiškumas karjeroje kaip moterų subjektyvios sėkmės STEM karjeroje prediktoriai
Get PDFThe minority status of women in science, technology, engineering and mathematics (STEM) professions makes their successful career development difficult. Due to gender-specific challenges, career dissatisfaction contributes to women dropping out of STEM careers. Therefore, women’s subjective career success (SCS) is important to persist and progress in their STEM careers. This study analyzed the influence of different types of work motivation and the perceived career autonomy on SCS of women. Specifically, 318 women working in STEM professions in Germany completed a quantitative online questionnaire. Using an ordinary least squares regression for variables predicting SCS measured as career satisfaction, we found that an intrinsic work motivation positively affects women’s SCS. The perception of high career autonomy was related positively, and the perception of low career autonomy was related negatively to SCS. Unexpectedly, the findings also revealed the positive influence of income on women’s SCS. The findings show that intrinsic work motivation and high perceived autonomy are promoting factors for SCSs, which could also contribute to their retention in STEM professions.Mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) profesijose moterų yra mažuma, todėl moterims čia sunku siekti sėkmingos karjeros. Moterų nepasitenkinimas savo profesija kyla dėl su socialine lytimi susijusių problemų ir prisideda prie to, kad moterys nutraukia STEM veiklas. Todėl norinčioms išlikti ir tobulėti STEM profesijose moterims svarbi subjektyvi karjeros sėkmė (SKS). Šiame tyrime analizuojama įvairių darbo motyvacijos tipų ir savarankiškumo karjeroje įtaka moterų subjektyviai karjeros sėkmei. 318 STEM profesijose Vokietijoje dirbančių moterų užpildė kiekybinį klausimyną internete. Naudodami įprastą mažiausiųjų kvadratų regresiją subjektyvią karjeros sėkmę (matuojamą pasitenkinimu karjera) prognozuojantiems kintamiesiems nustatėme, kad teigiamai moterų SKS prognozuoja vidinė darbo motyvacija. Didelis savarankiškumas karjeroje su SKS susijęs teigiamai, o mažas savarankiškumas karjeroje – neigiamai. Tyrimo rezultatai netikėtai atskleidė ir teigiamą pajamų įtaką moterų SKS. Rezultatai rodo, kad vidinė darbo motyvacija ir didelis savarankiškumas yra tie skatinantys SKS veiksniai, kurie taip pat galėtų prisidėti prie moterų išlaikymo STEM profesijose
Mokymasis: nuo universaliųjų įgūdžių iki tvaraus vystymosi
Get PDFThe concept of transdisciplinarity has been extensively researched since the 1970s and still does not have one comprehensive definition, as it is considered highly context-dependent. Merging the knowledge synthesized by the scholars of transdisciplinary research, practice, and learning, transdisciplinary learning features have been identified and briefly elaborated on in this article, pointing out the functional and instructional nature of transdisciplinarity in modern education systems. Simultaneously, the article reflects on the connection of transdisciplinarity with the Education for Sustainable Development and transversal skills design, stating the significance of transdisciplinarity in tackling complex and uncertain social and environmental problems. As an approach, it promotes mutual and transformational learning, transcendence, problem-solving and transgression and is reflected in the values of active participation of learners and their orientation towards real-world problem-solving, blending disciplinary knowledge and constructing new knowledge, skills, competencies, and values collaboratively with peers, teachers, and the wider society.Transdiscipliniškumo sąvoka plačiai tiriama nuo praėjusio šimtmečio septinto dešimtmečio ir vis dar neturi vieno bendro apibrėžimo, nes manoma, kad transdiscipliniškumas labai priklauso nuo konteksto. Straipsnyje pateikiama transdisciplininių tyrimų, praktikų ir mokymosi patirčių apžvalga, identifikuojami ir trumpai aptariami transdisciplininio mokymosi bruožai atskleidžiant funkcinį ir mokomąjį transdiscipliniškumo pobūdį šiuolaikinėse švietimo sistemose. Kartu straipsnyje apmąstomas transdiscipliniškumo ryšys su darnaus vystymosi ugdymu ir universalių įgūdžių formavimu, aptariama transdiscipliniškumo reikšmė sprendžiant sudėtingas ir nevienareikšmes socialines ir aplinkos problemas. Transdiscipliniškumas kaip viena iš galimų prieigų skatina abipusį transformuojantį mokymąsi, transcendavimą, problemų sprendimą; jį rodo besimokančiųjų aktyvaus mokymosi vertybės bei siekis spręsti realaus pasaulio problemas, taip pat atskirų mokslinių disciplinų dermė ir naujų žinių, įgūdžių, kompetencijų bei vertybių formavimas bendradarbiaujant bendraamžiams, mokytojams ir platesnei visuomenei
Aukštojo mokslo tarptautinimas Rytų ir Vidurio Europoje: apibrėžimo konceptualizavimas regione
Get PDFThe article sets out to analyse previous research on the internationalisation in higher education in Central and Eastern Europe with a particular focus on the conceptualisation of ‘internationalisation’. While there is quite a lot of research regarding both theory and implementation of internationalisation, the majority of it is conducted in the West and the most commonly accepted definition hails from the research traditions of the Anglophone world. This literature review shows that when researchers in Central and Eastern European countries use the term ‘internationalisation’, they either refer to a policy change encouraged (or necessitated) by a supranational institution or global education discourse, or an education process through which an international or intercultural dimension is integrated into higher education.Straipsnyje analizuojami aukštojo mokslo tarptautinimo tyrimai Vidurio ir Rytų Europos regione, ypatingą dėmesį skiriant tarptautinimui konceptualizuoti. Nors tyrimų, susijusių tiek su internacionalizacijos teorija, tiek su jos įgyvendinimu, yra gana daug, dauguma jų atlikta Vakaruose, o labiausiai paplitęs apibrėžimas yra kilęs iš anglakalbio pasaulio mokslinių tyrimų tradicijų. Atlikta literatūros apžvalga leidžia daryti išvadą, kad Vidurio ir Rytų Europos šalių tyrėjų darbuose tarptautinimo (internationalisation) sąvoka vartojama įvardyti aukštojo mokslo politikos (policy) pokyčius, kurie vyksta skatinant ar reikalaujant viršnacionalinėms institucijoms (šiam reiškiniui apibūdinti taip pat vartojamas europeizacijos (Europeanization) terminas, norint pabrėžti siekį įgyvendinti Europos Sąjungos institucijų nustatomas ar siūlomas normas) ar pasauliniam švietimo diskursui, arba procesą, per kurį į aukštąjį mokslą integruojama tarptautinė ar tarpkultūrinė dimensija
Multimodal Education: Philosophy and Practice, by Baranova, Jurate and Duobliene, Lilija
Get PDFMultimodal Education: Philosophy and Practice, by Baranova, Jurate and Duobliene, Lilija, Washington: The Council for Research in Values and Philosophy, 2021, ISBN 1565183495, 9781565183490
Valdymas ir administravimas aukštajame moksle: Pietų Afrikos universitetų apgultis
Get PDFThe recent spate of changes in university management worldwide should be carefully considered, interrogated and assessed against its impact on the capacity of the university fulfilling its unique role in society. For various justifiable reasons, South African higher education has been finding itself under the spotlight of the international community since 1994. The article surveys the South African academic profession vis à vis the changes that have been taking place regarding university governance and management. It is concluded that the South African academic profession, as far as (de jure and de facto) governance and management are concerned, find themselves sandwiched between two forces: from national and institutional governance on top, and the student corps from the bottom. This threatens the very survival of the university. A new exercise surveying the South African academic profession, as provided for by the Academic Profession in Knowledge Society (APIKS) international survey of the academic profession currently taking place, appears both timous and promising.Neseniai įvykę universitetų valdymo pokyčiai visame pasaulyje turėtų būti kruopščiai apsvarstyti, išnagrinėti ir įvertinti pagal tai, kiek jie padeda universitetams atlikti unikalų vaidmenį visuomenėje. Dėl svarių priežasčių Pietų Afrikos aukštasis mokslas nuo 1994 m. atsidūrė tarptautinės bendruomenės dėmesio centre. Straipsnyje apžvelgiama Pietų Afrikos akademinė profesija pokyčių universitetų valdymo ir administravimo srityse kontekste. Daroma išvada, kad Pietų Afrikos dėstytojai ir mokslininkai de jure ir de facto valdydami ir administruodami universitetus atsiduria tarp dviejų jėgų: nacionalinio ir institucinio valdymo bei studentijos. Tai kelia universitetų išlikimo grėsmę. Todėl labai laiku ir daug žadanti nauja iniciatyva yra tarptautinė Akademinės profesijos žinių visuomenėje (angl. APIKS) apklausa, kurioje dalyvavo Pietų Afrikos akademinės profesijos atstovai
COVID-19 pandemijos poveikis aukštojo mokslo plėtrai
Get PDFThe main research directions of the situation in European higher education and Ukraine such as emergency transition to distance learning and teaching; problems related to internationalization and academic mobility; the impact of COVID-19 pandemic on research; the importance of cooperation with various organizations; strengthening of European higher education at the international level; and consequences of the crisis and prospects for higher education have been defined. The threats and potential emergence of destabilizing natural circumstances for the development of educational systems in a society, in particular higher education, have been described in global, European and national dimensions.Four groups of teachers that have been formed in forced transition to distance education. The groups have included the teachers of the subjects that required a significant amount of practical and laboratory work; teachers who actively used digital technology before the pandemic; teachers familiar with digital technologies; teachers who failed to master new tools for organizing learning, teamwork and expanded use of digital resources. The problems of the lack of professionally developed programs for online learning, insufficient funding, the need for methodological training of teachers to work with students online, which are common to most universities, have been identified.Tyrime apibrėžiamos pagrindinės Europos aukštojo mokslo ir Ukrainos situacijos tyrimų kryptys, pavyzdžiui, skubus perėjimas prie nuotolinio mokymosi ir mokymo; su internacionalizacija ir akademiniu mobilumu susijusios problemos; COVID-19 pandemijos poveikis tyrimams; bendradarbiavimo su įvairiomis organizacijomis svarba; Europos aukštojo mokslo stiprinimas tarptautiniu lygmeniu bei krizės padariniai ir aukštojo mokslo perspektyvos. Pasauliniu, europiniu ir nacionaliniu mastu aprašomos destabilizuojančių gamtinių aplinkybių grėsmės švietimo sistemų, ypač aukštojo mokslo, plėtrai.Tyrime dalyvavo keturios grupės mokytojų, turėjusių priverstinai pereiti prie nuotolinio ugdymo – mokytojai tų dalykų, kurių mokant yra nemažai praktinių ir laboratorinių darbų; mokytojai, kurie prieš pandemiją aktyviai naudojo skaitmenines technologijas; mokytojai, kurie buvo susipažinę su skaitmeninėmis technologijomis; mokytojai, kuriems nepavyko įvaldyti naujų mokymosi organizavimo, komandinio darbo ir išplėsto skaitmeninių išteklių naudojimo priemonių. Tyrimas atskleidė daugumai universitetų būdingas problemas – profesionaliai sukurtų nuotolinio mokymosi programų trūkumas, nepakankamas finansavimas ir dėstytojų metodinio rengimo nuotoliniam darbui su studentais poreikis
Jaunų besimokančiųjų kalbų mokymosi požiūris: skirtumas tarp besimokančių Sirijos prieglobsčio prašytojų ir besimokančių turkų
Get PDFWelcoming more than 1.7 million refugee and asylum-seeker children, Turkey has put a considerable effort in turning this tragedy into an advantage for these children in terms of their education. Language teaching has played a remarkable role in this effort. Turkey has offered both Turkish and English language courses to these people. Considering the significance of English as a global language for social integration and future studies, this study attempted to investigate young Syrian refugee students’ attitudes toward English language and their reasons to learn English. Moreover, their perspectives were compared with Turkish young learners. Thirty-eight Turkish and 26 Syrian 5th graders (aged 10–11) voluntarily participated in this study. The findings indicated that learning English makes Syrian students happy, whereas Turkish students enjoy the fun activities in English classes. Learning English is considered both relatively easy and important by both groups. Turkish and Syrian young learners’ reasons to learn English differed slightly. Suggestions were provided for refugee young learners to overcome the potential problems regarding language learning.Turkija priėmė daugiau nei 1,7 milijono pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų vaikų ir dėjo daug pastangų, kad ši tragedija vaikams virstų jų išsilavinimo privalumu. Svarbus vaidmuo šioje iniciatyvoje tenka kalbų mokymui – Turkija šiems žmonėms siūlo tiek turkų, tiek anglų kalbos kursus. Atsižvelgiant į anglų, kaip globalizacijos kalbos, reikšmę socialinei integracijai ir studijoms ateityje, šiame tyrime analizuojamas Sirijos pabėgėlių moksleivių požiūris į anglų kalbą ir anglų kalbos mokymosi priežastys. Be to, jų nuostatos lyginamos su turkų moksleivių nuostatomis. Tyrime savanoriškai dalyvavo trisdešimt aštuoni penktų klasių (10–11 metų) moksleiviai iš Turkijos ir dvidešimt šeši moksleiviai iš Sirijos. Rezultatai atskleidė, kad pats anglų kalbos mokymasis sirų vaikams teikia daug džiaugsmo, o turkų moksleiviams anglų kalbos pamokose labiausiai patinka smagūs užsiėmimai. Abiem grupėms mokytis anglų kalbos atrodo gana lengva ir kartu svarbu. Šiek tiek skiriasi turkų ir sirų moksleivių pateikiamos priežastys mokytis anglų kalbos. Tyrime taip pat pateikiama siūlymų, kaip pabėgėliams moksleiviams įveikti galimus kalbų mokymosi sunkumus
Mokinių raštingumo problemos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino darbuose: sintaksės žinių spragos
Get PDFBased on the syntactic analysis of the essays composed in the course of the matura examination in 2019, the article seeks to answer the following major questions: How well are 12th grade pupils capable of observing the syntactic norms while writing a fluent text? Which syntactic phenomena do pupils find the most troublesome?A quantitative study revealed that the pupils have an insufficient knowledge of syntactic norms. Pupils find case government, the combinability of words, the choice of word forms in a phrase and in a sentence the most troublesome. The greatest syntactic problem is the incorrect use of cases. What is most obvious and problematic concerning case-related mistakes is the use of the instrumental case to express a state instead of the second component of double cases. The expression of the indefinite amount of things and the whole is also rather troublesome (the use of the accusative case instead of the genitive case expressing an indefinite amount or a part). In their essays, pupils often make mistakes in the use of the gerund. The mistakes related to the composition of the complex sentence are also rather numerous.It should be noted that the teaching of language system-related topics should pay adequate attention to the practical issues of language teaching as well as to tasks focusing on the correct usage of the spoken and written language.The errors made by 12th grade pupils show that it is essential to improve the skills of the correct usage of syntactic constructions in the final grades with due regard to the individual needs of pupils and the class.Straipsnyje aprašomo tyrimo objektas – 2019 m. lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rašinių sintaksės klaidos. Remiantis 300 silpnai ir patenkinamai įvertintų mokinių darbų iš visų 10 Lietuvos apskričių, analizuojama, dėl kurių sintaksės reiškinių vartojimo dvyliktos klasės mokiniams kyla daugiausia sunkumų kuriant nuoseklų struktūruotą tekstą. Apibendrinant tyrimo rezultatus daroma išvada, kad abiturientams daugiausia rūpesčių kelia linksnių ir padalyvio vartojimas. Mokymo(si) procese šiems dalykams turėtų būti skiriama daugiau dėmesio
Personalizuoto mokymo(si) koncepcijos taikymas universitetinėse studijose: kaip tai veikia?
Get PDFPersonalised learning embraces the elements of mutual ownership by learners and teachers, flexible content, tools and learning environments, targeted support, and data-driven reflection and decision making. The current study utilises a mix of instrumental case study (Stake, 1995) and deductive thematic analysis (Braun, Clarke & Terry, 2015; Terry et al., 2017) methods to explore the accounts of students of two teacher education study programmes at Vilnius University. The programmes were innovated to include practices of personalised learning in line with the framework developed by partners of the Erasmus+ Strategic Partnership Project INTERPEARL (Innovative Teacher Education through Personalised Learning). The results yielded three major themes which capture the successes and setbacks the students face, namely, personalisation in vivo: facilitation of growth as a would-be teacher; personalisation not manifest: what does not work; and personalisation in the making: the dos and don’ts.Personalizuotą mokymą(si) sudaro keturi pagrindiniai principai: 1) abipusė mokytojo ir besimokančiojo atsakomybė; 2) lankstus turinys, priemonės ir mokymosi aplinka; 3) tikslingas mokymas(is); bei 4) duomenimis grindžiami sprendimai ir refleksija. Šiame tyrime taikant instrumentinės atvejo studijos (Stake, 1995) ir dedukcinės teminės analizės (Braun, Clarke & Terry, 2015; Terry ir kt., 2017) metodus buvo tiriamos dviejų Vilniaus universiteto mokytojų rengimo studijų programų studentų savistatos apie mokymo(si) personalizavimo patirtis studijų metu. Programos buvo atnaujintos įtraukiant į jas inovatyvias personalizuoto mokymo(si) praktikas pagal „Erasmus+’ strateginių partnerysčių projekto „Inovatyvus mokytojų ugdymas taikant personalizuotą mokymą(si)’ (angl. Innovative Teacher Education through Personalised Learning (INTERPEARL) partnerių sukurtas gaires. Rezultatai atskleidė tris pagrindines temas, kurios atspindi sėkmingas ir nesėkmingas studentų patirtis: personalizavimas in vivo: būsimojo mokytojo augimo skatinimas; kai personalizavimo nėra: kas neveikia; ir personalizavimo tapsmas: ką daryti, o ko ne