Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Ar profesūra pasižymi vadybiškumu? Universitetų valdymas ir besikeičiantis mokslininkų bei dėstytojų vaidmuo kelyje į žinių visuomenę
Get PDFChanges in the governance system have been viewed as one of the key issues of higher education since about the 1990s. In many countries, the “managerial university” emerged accompanied by a controversial discourse about its strengths and about dangers implied. As academics are key actors performing key functions in higher education and as governance reforms increased the power of university management to steer academics, the academics’ perception of and response to the “managerial university” is crucial for its successes and failures. International comparative surveys of academics undertaken in the early 1990s and during the years 2007-2010 indicate that the modes of governance and the responses to these modes by academics vary more substantially across countries than the convergent international discourse suggests. Altogether, scholars’ views and behavior seem to have changed to a lesser extent than expected. The third comparative survey of that kind addresses similar issues, but additionally raises the question of whether strong footprints can be observed of the move toward a “knowledge society” with regard to the governance of higher education and academics’ views and activities.Maždaug nuo 1990 metų vienas iš pagrindinių klausimų aukštajame moksle tapo valdymo sistemos pokyčiai. Daugelyje šalių atsirado „vadybiniai universitetai“, o su jais ir prieštaringas diskursas apie tokių universitetų stiprybes ir numanomus pavojus. Kadangi mokslininkai ir dėstytojai atlieka pagrindines aukštojo mokslo funkcijas, o valdymo reformos padidino universiteto vadybos galią paveikti šią bendruomenę, jos narių „vadybinio universiteto“ vizija ir atsakas į jį labai svarbūs tokio universiteto sėkmei arba nesėkmei. Praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio pradžioje ir 2007–2010 metais atliktos tarptautinės lyginamosios mokslininkų ir dėstytojų apklausos atskleidė, kad universitetų valdymo būdai ir jų darbuotojų atsakas į šiuos būdus tam tikrose šalyse skiriasi labiau, nei rodo daug sąlyčio taškų randantis tarptautinis diskursas. Bendra išvada ta, kad mokslininkų požiūris ir elgesys pasikeitė mažiau nei tikėtasi. Trečioje tokio pobūdžio lyginamojoje apklausoje gilinamasi į panašius klausimus, tačiau papildomai keliamas klausimas, ar aukštojo mokslo valdymas ir mokslininkų bei dėstytojų požiūris ir veikla rodo virsmo į „žinių visuomenę“ poveikį
Psichopedagoginė intervencija kaip vaikų dvasinio intelekto vystymasis: teorinio pagrindo paieškos
Get PDFThe scientific topicality of this study undergirds the demand for innovative, theoretically and empirically grounded program of psychopedagogical intervention for the development of children’s spiritual intelligence. The task for the spirituality research today is building of scientifically sound definitions, theoretical models and constructs of spiritual development. Currently the terminology in this field is rather vague; guidelines for the application of spiritually oriented terminology in research and intervention practice are missing. The paper aims toward the theoretical analysis of concepts like spirituality, spiritual intelligence and spiritual development as well as toward the description of the theoretical approaches determining the up-to-date research related to phenomena and processes in the field of spiritual development. The authors focus on cognitive-developmental, social ecology and dynamic systemic approach to the theoretical analysis of the spiritual development. Thus, the envisaged psychopedagogical intervention will be grounded on comprehensive investigation in relation to the concepts of spirituality, spiritual intelligence, and spiritual development as well as on determination of targets and methods for the development of spiritual intelligence.Mokslinis šio darbo aktualumas susijęs su poreikiu paruošti inovatyvią, teoriškai ir empiriškai pagrįstą psichopedagoginės intervencijos programą, skirtą vaikų dvasinio intelekto vystymuisi. Dvasingumo tyrimai šiuo metu remiasi moksliškai pagrįstais apibrėžimais, teoriniais modeliais ir dvasinio vystymosi konstruktais. Tačiau terminologija šiame lauke nėra visiškai apibrėžta, trūksta su dvasingumu susijusios terminologijos, skirtos tyrimų ir praktikos sritims. Šiame straipsnyje orientuojamasi į teorinę dvasingumo, dvasinio intelekto ir dvasinio vystymosi konceptų analizę bei aprašomos teorinės prieigos, kurios lemia naujausius tyrimus, orientuotus į dvasinio vystymosi procesus. Autorės orientuojasi į teorinę dvasinio vystymosi analizę remiantis kognityvine-pažintine, socialinės ekologijos bei dinaminių sistemų prieigomis. Psichopedagoginė intervencija bus pagrįsta remiantis išsamiu dvasingumo, dvasinio intelekto ir dvasinio vystymosi konceptų nagrinėjimu bei remsis siekinių ir metodų, skirtų dvasinio intelekto vystymuisi, apibrėžimu
Apie mokytojų rengimo būdus ir jų institucionalizavimą
Get PDFThe article compares a concurrent route and a consecutive route of teachers’ training and critically evaluates their institutionalization. The analysis of the practices of institutionalization (study processes, certification of the studies, higher education institutions, study grants, and the classification of the study programmes and sciences) reveals that the contemporary political power supports the concurrent route of teacher training.Straipsnyje lyginami lygiagretusis ir nuoseklusis mokytojų rengimo modeliai ir kritiškai analizuojama jų institucionalizavimo praktika. Šios praktikos (pačių studijų, jų sertifikavimo, jas įgyvendinančių aukštųjų mokyklų, specialių stipendijų bei mokslo ir studijų klasifikavimo) analizė leidžia teigti, kad dabartinė švietimo politinė valia palaiko lygiagretųjį mokytojų rengimo modelį
Asmens branda ir jos atspindžiai konceptualiuosiuose Lietuvos švietimo dokumentuose
Get PDFThe 2019 guidelines for the renewal of general education programs in Lithuania state that there is a lack of coherence between the goals of education, the implementation of the curriculum, and the assessment of students’ achievements. The description of Lithuanian primary, basic and secondary education (2015) states that the main result of education is the gradually acquired competencies indicating the spiritual, intellectual and physical maturity of a person, which include knowledge, understanding, abilities and attitudes. This presupposes that state maturity exams should be designed to reflect the competencies, knowledge, understanding, abilities and attitudes that indicate a person’s maturity. Based on this idea, a qualitative study was conducted in 2020. Its aim was to determine the indicators of personal maturity in Lithuanian conceptual educational documents. To achieve the research goal, we applied the data collection method (document analysis) and the data processing method (content analysis). Qualitative research has shown that a person’s maturity in Lithuania is identified based on a set of competencies. To complete their general education, students should have the following competencies: social, emotional and healthy lifestyles; cognition; creativity; civil, cultural communication. A review of the scientific literature presupposes that at the stage of late adolescent personality development, a person is yet to be in search of their identity. The documents emphasize that competencies are assessed in teacher-student interactions by accumulating qualitative evidence of competencies. Meanwhile state maturity exams measure three groups of cognitive abilities: knowledge and understanding, application of knowledge, and advanced thinking abilities. Personal values and beliefs are not reflected in state maturity exams. The conclusion of the research is that maturity exams do not reflect the maturity of a person described in the conceptual documents of Lithuanian education.2019 metų bendrųjų programų atnaujinimo gairėse teigiama (Dėl bendrųjų programų atnaujinimo gairių patvirtinimo, 2019 m. lapkričio 18 d. Nr. V-1317, 2019), kad Lietuvoje trūksta dermės tarp ugdymo tikslų, ugdymo turinio įgyvendinimo ir mokinių pasiekimų vertinimo. Lietuvos pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo apraše teigiama, kad pagrindinis ugdymo rezultatas yra laipsniškai įgyjamos dvasinę, intelektinę ir fizinę asmens brandą rodančios kompetencijos, apimančios žinias, supratimą, gebėjimus ir nuostatas (Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo, 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. V-1309, 2015). Tai suponuoja, jog valstybiniai brandos egzaminai turėtų būti sudaryti taip, kad atspindėtų asmens brandą rodančias kompetencijas, žinias, supratimą, gebėjimus ir nuostatas. Remiantis šia mintimi 2020 metais atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas – nustatyti asmens brandos indikatorius Lietuvos konceptualiuosiuose švietimo dokumentuose. Pasiekti tikslui naudotas duomenų rinkimo metodas – dokumentų analizė. Surinktų duomenų apdorojimo metodas – turinio analizė. Atlikus kokybinį tyrimą nustatyta, kad asmens branda Lietuvoje yra tapatinama su kompetencijų visuma. Baigdami bendrąjį ugdymą mokiniai turėtų pasižymėti šiomis kompetencijomis: socialine, emocine ir sveikos gyvensenos; pažinimo; kūrybiškumo; pilietine; kultūrine; komunikavimo. Mokslinės literatūros apžvalga suponuoja, kad vėlyvosios paauglystės asmenybės raidos etape asmuo dar tik turi būti savojo identiteto paieškose. Dokumentuose pabrėžiama, kad kompetencijos yra vertinamos mokytojo ir mokinio sąveikoje, kaupiant kokybinius kompetencijų įrodymus. Tuo tarpu valstybiniai brandos egzaminai matuoja tris kognityvinių gebėjimų grupes: žinias ir supratimą, žinių taikymą ir aukštesniuosius mąstymo gebėjimus. Vertybinių nuostatų ir įsitikinimų egzaminas netikrina. Tyrimo išvada – brandos egzaminai neatspindi asmens brandos, aprašytos konceptualiuosiuose Lietuvos švietimo dokumentuose
Žinojimas ir švietimo sociologija
Get PDFThis paper does not go into detail concerning the current debate around the idea of “powerful knowledge”, however, a brief account of the history and context of the sub-discipline as it has developed in England, is presented. For that purpose, some references to the important works of Basil Bernstein are explicated. It was he after all, following the critical reception of his early work on linguistic codes, who first argued that knowledge, or as it is sometimes expressed “the stuff” and not just “the who” of education, was crucial to any serious debate. Some hot points in the debate between Bernstein and Michael Young are presented. The suggestion is given that differently from Bernstein ideas to take into account „pedagogical code“ in the knowledge reproduction we have to begin with the distinction between memorisation of knowledge which is close to the idea of consumption, and developing a relationship to knowledge which has more affinity with becoming a member of a community.Straipsnyje Michael Young pateikia švietimo sociologijos debatus apie žinias ir jų perdavimą mokykloje. Analizuojama žinojimo produkavimo analizės, kuri gali būti skaidoma į žinojimo sociologiją ir švietimo sociologiją, kontekstas bei naujosios žinojimo sociologijos atsiradimas, taip pat curriculum sociologiniu aspektu istorija ir kritika. Labiausiai susitelkiama į Anglijos kontekstą. Pasitelkdamas Basilo Bernsteino ir kitų švietimo sociologų įžvalgas, straipsnio autorius persvarsto žinių perdavimo klausimą praktikoje ir kaip tai skiriasi ar nesiskiria priklausomai nuo pasirinktos teorijos. Įvertinęs Bernsteino indėlį pateikiant pedagoginio kodo, kontrolės, galių ir socialinių klasių išsamią analizę žinių perdavimo procese, autorius komentuoja savo ankstesnį ginčą su Bernsteinu ir atskleidžia dabartinį savo požiūrį, kuriuo pabrėžia „žinojimo galios“ konceptą ir sampratą. Galiausiai jis siūlo atsitraukti nuo žinių įsiminimo, prioritetą teikti santykiui su žiniomis. Pastarasis, anot autoriaus, atsiranda tik bendruomenės veikloje
Performanso pedagogika: „Fluxus“ pedagogikos metodų taikymas šiuolaikiniame Lietuvos kontekste
Get PDFEducators practice performance pedagogy as the method where an educator/facilitator is seen as a performer or actor (Pineau 1994, p. 4). This paper presents an analysis of the historical roots of performance pedagogies in Fluxus pedagogies and performance pedagogy practices within participatory art events in Lithuania as exemplified by festivals AN88 (1988) and AN89 (1989). The case of my research rests on the contemporary implementation of performance pedagogy techniques during the course The Temporary Department of Time, Space, and Action for BA students at the Vilnius Academy of Arts in Lithuania. This research aims to define the concept theories within performance pedagogy in the art academy education, which developed behind the terms Human Semiotics (Andersen 2002), Hyper Performer,1 and InterMedia (Higgins 1984). This project was implemented using the strategy of critical utopian action research in the context of the Vilnius Academy of Arts. The empirical material was gathered during my employment as a guest lecturer and the implementation of my pedagogical internship at the Vilnius Academy of Arts.2These concept theories are defined through. a reflexive analysis of archive material on the historical origin of performance pedagogies, originating in Fluxus pedagogies, local Lithuanian participatory art, and data from the contemporary case of my project The Temporary Department of Time, Space and Action (2018), in the form of archive material, photographs, interviews, observations, notes, and my diary. The results of this research are the application of performance pedagogy concepts and terminology to the art and education projects and the definition of the key concept theories within this field. These results can be useful for artists and those practicing university pedagogy. Straipsnyje pateikiama performanso pedagogikos istorinių šaknų „Fluxus“ pedagogikoje analizės ir performanso pedagogikos praktikos Lietuvoje pavyzdžių (festivaliai AN88 (1988) ir AN89 (1989). Tyrimas susijęs su performanso pedagogikos metodų taikymu šiuolaikiniame projekte „Laiko, erdvės ir veiksmo departamentas“. Šiuo tyrimu siekiama apibrėžti performanso pedagogikos sąvokų teorijas, vartojant sąvokas „Žmogaus semiotika“ (Andersenas, 2002), „Hyper Performer“ ir „InterMedia“ (Higginsas, 1984). Šis projektas buvo įgyvendintas panaudojant kritinio utopinio veiksmo tyrimo strategiją Vilniaus dailės akademijoje. Empirinė medžiaga surinkta man dirbant kviestine dėstytoja ir atliekant pedagoginę stažuotę Vilniaus dailės akademijoje.Tyrimo rezultatai – apibrėžtos pagrindinės performanso pedagogikos sąvokų teorijos ir patikrintos šių sąvokų ir terminijos taikymo galimybės meno ir švietimo projektuose. Šie rezultatai gali būti naudingi dėstantiems menininkams
Anglų kalbos politika mokytojų ir mokytojų rengėjų atžvilgiu Latvijoje: įžvalgos pritaikius veiklos sistemų analizę
Get PDFThe ambitious objectives of European language policy and the strive for competitiveness have led to an increasing emphasis on foreign language competence at the level of national education systems. Using Spolsky’s onion model of language policy (2004) and Engeström’s Expansive Learning theory (1987, 2008), the study attempts to determine the formative influence of the existing multilayered language policy on the professional development of Latvian educators with the aim to compare the situation for teachers and teacher educators in respect of their English language proficiency.Given the prioritisation of English and strategic differences in foreign language management in relation to teachers and faculty, the activity systems analysis points to significantly higher demands and concomitant pressure in respect of English language competence of academic staff, and the lack of incentives to increase their proficiency for teachers. Remedying the existing situation through policy making, both systemic and individual perspectives should be taken into account, as their interplay affects the agency of educators in achieving the goals.Ambicingi Europos kalbų politikos tikslai ir pastangos užtikrinti konkurencingumą paskatino nacionalinėse švietimo sistemose daugiau dėmesio skirti kalbų kompetencijai. Šiame straipsnyje naudojant Spolsky „svogūno“ kalbų politikos modelį (2004) ir Engeström besiplečiančio mokymosi teoriją (1987; 2008) siekiama nustatyti formuojamąjį daugiakryptės kalbų politikos poveikį profesiniam Latvijos ugdytojų rengimui bei norima palyginti esamas anglų kalbos mokėjimo sąlygas mokytojams ir mokytojų rengėjams.Nepaisant anglų kalbos prioretizavimo ir strateginių skirtumų administruojant užsienio kalbas mokytojų ir dėstytojų atžvilgiu, veiklos sistemų analizė atskleidė reikšmingai didesnius reikalavimus anglų kalbos kompetencijai ir su tuo susijusį spaudimą akademiniam personalui bei mokytojų paskatinimo stiprinti jų anglų kalbos mokėjimo lygį trūkumą. Gerinant esamą kalbų politikos situaciją, svarbu atkreipti dėmesį tiek į sisteminę, tiek į individualią perspektyvą, kadangi šių lygmenų sąveika turi įtakos tam, kaip mokytojų rengėjai pasieks išsikeltus tikslus
Visos dienos mokyklos steigimas Lietuvoje: institucinė analizė
Get PDFThe traditional model of general education organization, which focuses only on the provision of human capital as a guarantor of welfare, cannot effectively achieve this goal without removing other barriers to the child’s development (OECD 2016). The acquisition of human capital also significantly depends on a person’s social and cultural capital. In addition to its traditional functions, a school can also provide social and cultural capital by providing a space for the interaction of various social networks, promotion of new ideas and cultural diversity, and the involvement of social partners in school activities (Healy 2001). An all-day school is one of the tools to provide children with social and cultural capital. Despite the existing disparities between a pupil’s achievement and the low level of their social and cultural capital (Shleider 2018), all-day schools are not widespread.According to John Elster (2000), the actions of an organization are determined firstly by opportunities and then by interests. Opportunities are determined by economic, institutional, and psychological constraints. The aim of this study is to analyze the institutional limitations of establishing an all-day school. Elinor Ostrom (2009) argues that the whole set of institutions that determine the situation of action (in our case, the establishment or non-establishment of an all-day school) can be divided into 7 groups: boundaries, positions, choices, aggregation, information, potential outcomes, and payoff institutions. The institutional limitations of all-day school establishment were analyzed in the study using a qualitative content analysis of documents on the principle of axial coding, distinguishing subcategories and categories. The results of the study showed that institutional constraints do not limit access to an all-day school, but there is a high concentration of power, lack of accountability for service quality, and parental costs that may limit access to services for children from lower-income families with the greatest social and economic disadvantages.Tradicinis bendrojo ugdymo organizavimo modelis, orientuotas tik į žmogiškojo kapitalo teikimą kaip gerovės užtikrinimo garantą, negali efektyviai pasiekti šio tikslo nešalindamas kitų kliūčių vaiko vystymuisi (OECD, 2016). Žmogiškojo kapitalo įgijimas labai priklauso ir nuo asmens turimo socialinio ir kultūrinio kapitalo. Mokykla šalia savo tradicinių funkcijų gali teikti ir socialinį bei kultūrinį kapitalą, suteikti erdvę įvairiems socialiniams tinklams sąveikauti, skatinti naujas idėjas ir kultūrinę įvairovę, įtraukti socialinius partnerius į mokyklos veiklą (Healy, 2001). Visos dienos mokykla – viena iš priemonių suteikti vaikams socialinį ir kultūrinį kapitalą. Nepaisant esamų skirtumų tarp mokinių pasiekimų, jų turimo socialinio ir kultūrinio kapitalo (Shleider, 2018), visos dienos mokyklos yra steigiamos vangiai. Pagal Joną Elsterį (2000), organizacijos veiksmus pirmiausia lemia galimybės, o tada interesai. Galimybes savo ruožtu lemia ekonominiai, instituciniai ir psichologiniai apribojimai. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti institucinius visos dienos mokyklos steigimo apribojimus. Elinor Ostrom (2009) teigia, kad visą institucijų aibę, kuri lemia veiksmo situaciją (mūsų aptariamu atveju visos dienos mokyklos steigimą arba nesteigimą), galima suskirstyti į 7 grupes: ribų, pozicijų, pasirinkimo, agregacijos, informacijos, galimų rezultatų ir išlošio (angl. payoff) institucijų. Instituciniai visos dienos mokyklos steigimo apribojimai tyrime analizuoti taikant kokybinę dokumentų turinio analizę ašinio kodavimo principu išskiriant subkategorijas ir kategorijas. Tyrimo rezultatai parodė, kad instituciniai apribojimai neriboja galimybių steigti visos dienos mokyklą, tačiau yra didelė galios koncentracija, trūksta atskaitomybės už paslaugų kokybę mechanizmų, išlaidų patiria ir tėvai, o tai gali riboti paslaugos prieinamumą mažesnes pajamas turinčių šeimų vaikams: jiems labiausiai trūksta socialinio ir kultūrinio kapitalo
Apie Jūratės Baranovos ir Lilijos Duoblienės metodinę priemonę „Filosofija vaikams“
Get PDFAutorių J. Baranovos ir L. Duoblienės parengta metodinė priemonė „Filosofija vaikams“ turi labai aiškią struktūrą – kiekviena dalis pristatoma trumpa teorine apžvalga, po to pateikiamos užduotys arba, atsižvelgiant į pristatomą temą, siūloma žiūrėti filmą, toliau pateikiami klausimai pasvarstyti, diskusijos ir rekomenduojama literatūra. Pabrėžtina, kad siūlomos literatūros kiekvienai temai atskleisti yra įvairios ir daug, todėl atsiveria galimybė prieiti prie temos nagrinėjimo iš įvairiausių žiūros taškų. Tokia struktūra taip pat padeda nuosekliai pereiti nuo teorinių filosofinių ir psichologinių prie praktinių aspektų.
Autorės jau įvade paaiškina filosofijos vaikams sąvokos vartojimą siaurąja ir plačiąja prasme ir taip parodo, kaip nuo ankstyvo amžiaus vaikų ir vėliau, mokykloje, gali būti analizuojamos filosofinės problemos, sprendžiamos moralinės dilemos, ugdomas kritinis ir analitinis mąstymas. Remdamasi Įvade pateikta citata, kad „filosofijos mokymas ankstyvame amžiuje pagerina mokymosi rezultatus, leidžia labiau atsispirti ideologiniam poveikiui ir daro mokinius geresniais žmonėmis“, galiu teigti, kad mokytojas, turėdamas tokią metodinę priemonę, tikrai turės galimybę padaryti tam tikrą įtaką vaikų mąstymui. Pasak pačių autorių: „ši metodika nesiūlo skaityti paskaitų mokiniams. Jos principas: ne teigti, o klausti. Ji skatina gerbti klausimus ir išmokti paklausti. Paklausti savęs, kitų, tyrimo bendruomenės narių, mokytojų, paties pasaulio. Ne į visus klausimus iki galo įmanoma atsakyti net suaugusiam, bet užklausus, pradedama mąstyti ir ieškoma atsakymo.“ Taigi šioje metodinėje priemonėje pateikiamos užduotys yra labai konkrečios, bet sykiu ir reikalaujančios nuolatinės refleksijos, skatinančios ne tik kritiškai, analitiškai mąstyti, bet tiek mokinio, tiek pedagogo mąstyme jos padeda rastis filosofinei, kūrybinei minčiai.
Autorės remiasi Matthew Lipmano ir Ann Margaret Sharp metodika, taip pat pristatomos L. Degėsio, T. Sodeikos, J. Baranovos ir L. Duoblienės metodikos. Be to, siūloma daug įdomių temų analizei: Multimodalus ugdymas ir Filosofija vaikams metodika: kino filmai; Multimodalus ugdymas: kaip skaityti ir mąstyti medijas; Technikos pasiekimai ir transhumanistinis ugdymas; Įtraukusis ekologinis ir posthumanistinis ugdymas bei Transversalumas ir ugdymas.
Prieduose pateikiami trys išsamūs pamokų planai, įtraukiant J. Noršteino animacinio filmo ,,Ežiukas rūke“, A. Žebriūno filmo ,,Gražuolė“ ir ,,Paskutinė atostogų diena“ medžiagą.
Ši metodinė priemonė yra išbaigta – prisotinta turinio prasme, užduočių įvairove ir yra reali pagalba mokytojui