Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Metakognityvinių skaitymo strategijų įtaka magistrantūros studentų anglų kaip užsienio kalbos skaitymo įgūdžiams ir akademiniams pasiekimams
Get PDFThe paper investigates correlation of learners’ academic achievements with the application of metacognitive reading strategies (MRS) by the master students in EFL academic reading activities. The study was conducted in Ternopil Volodymyr Hnatiuk National Pedagogical University. Data was collected by means of focus groups interview and adapted scales of the MARSI questionnaire. The highlighted research is of a descriptive character; it has been completed with the aim of collecting the information at the initial stage of the experiment on master students’ usage of MRS in EFL academic reading activities.Straipsnyje nagrinėjama magistrantų akademinių pasiekimų ir metakognityvinių skaitymo strategijų (MSS) taikymo anglų kaip antrosios kalbos akademinio skaitymo užduotims koreliacija. Tyrimas atliktas Ternopilio Volodymyro Hnatiuko nacionaliniame pedagoginiame universitete. Duomenys buvo renkami tikslinių grupių interviu ir adaptuotomis MARSI klausimyno skalėmis. Straipsnyje pristatomas tyrimas yra aprašomasis, jis atliktas siekiant surinkti informaciją pradiniame eksperimento etape – eksperimentu tiriamas magistrantų MSS naudojimas atliekant anglų kaip antrosios kalbos akademinio skaitymo užduotis. Tyrimo dalyvių palankiausiai vertinamas MSS tipas buvo problemų sprendimo strategija, jos pritaikymo rodiklis didžiausias (bendras įverčio vidurkis 3,7), be to, keturios iš penkių dažniausiai pasirinktų strategijų irgi buvo problemų sprendimo tipo. Lyginamoji tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad aukštus ir žemus akademinius pasiekimus turintys magistrantai dažniausiai naudoja panašias MSS, skyrėsi tik šių dviejų respondentų grupių MSS taikymo dažnis anglų kaip antrosios kalbos akademinio skaitymo užduotims. Gerai besimokantys magistrantai (72 respondentai) MSS taikė vidutiniškai dažnai ir dažnai, jų įverčių vidurkis buvo nuo 3,0 iki 4,2, o prastai besimokantys studentai (58 dalyviai) strategijas taikė vidutiniškai dažnai ir retai, jų įverčių vidurkiai varijavo nuo 2,0 iki 3,2. Tyrimo teorinė nauda ta, kad pristatomi svarbūs rezultatai apie MSS taikymo poveikį Ternopilio Volodymyro Hnatiuko nacionalinio pedagoginio universiteto magistrantų skaitymo gebėjimams. Praktinė tyrimo implikacija ta, kad į magistrantams skirtas mokymo programas turėtų būtų įtraukiami pagrindinius arba pasirenkamuosius dalykus papildantys teksto supratimo kursai, ir jie turėtų būti kuriami vadovaujantis metakognityvinių strategijų naudojimo mokant anglų kaip antrosios kalbos teksto supratimo praktiniais mokymo vadovais
School Leaders’ Attitudes, Expectations, and Beliefs Starting a Character Education Training in Latvia
Get PDFThis article explores school leaders’ expectations and beliefs when starting a professional development course about character education in Latvia. The survey used mixed methods, involved 30 participants, and was conducted in 2020. School leaders expected to enhance their practical know-how in this field, the desired opportunities for personal reflection and sharing with colleagues, and believed that shared values and a friendly atmosphere were the key points. The findings can be useful for future similar initiatives.Straipsnyje nagrinėjami Latvijos mokyklų vadovų lūkesčiai ir įsitikinimai pradedant profesinio tobulėjimo kursą apie charakterio ugdymą (toliau – programa). Atliktame tyrime nagrinėti šie klausimai: kokios buvo mokyklų vadovų nuostatos ir lūkesčiai pradedant programą? Kokie buvo jų pirminiai įsitikinimai apie savo žinias ir lyderystės kompetenciją šioje srityje? Kokių jie turėjo pirminių įsitikinimų apie savo vaidmenį ir įtaką mokinių moraliniam brendimui ir jų pačių moraliniam tobulėjimui?Norint atsakyti į šiuos klausimus, 2020 m. pavasarį ir rudenį atlikta apklausa naudojant anketą su uždarais ir atvirais klausimais. Apklausoje dalyvavo 30 Latvijos mokyklų vadovų (iš Rygos, Rygos apylinkių ir Siguldos). Mokyklų vadovų profesinės patirties įvairovė suteikė tyrimui reikšmingų įžvalgų.Dalyviai pasitikėjo savo profesine patirtimi ir kompetencija, tačiau kartu buvo pasirengę tobulinti profesinę praktiką ir žinias savo srityje. Jie pabrėžė norą dalytis žiniomis ir idėjomis bei išreiškė viltį, kad turės galimybę refleksijai ir bendrautii. Tyrimo dalyviai pabrėžė, kaip svarbu sukurti draugišką, bendra vertybių ir dorybių sistema besiremiančią atmosferą. Vienas iš tvirčiausių jų įsitikinimų buvo tas, kad jie patys turi įkūnyti dorybes, kurias norėtų matyti savo mokiniuose, ir užmegzti pasitikėjimu grįstą bendravimą kaip mokinių ir jų pačių moralinio augimo sąlygą.Tyrimo rezultatai buvo naudinga atspirtis apibrėžiant tolesnio programoje vykdomo veiklos tyrimo kontekstą: jie naudojami kaip orientyras vertinant dalyvių nuostatas apie programos įgyvendinamumą ir įtaką jai pasibaigus. Šie radiniai taip pat gali būti vertingi panašioms iniciatyvoms ateityje, nes atskleidžia svarbių aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti organizuojant charakterio ugdymo lyderystės mokymo kursus
Būsimų ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos įsivertinimas
Get PDFOne of the objectives of the European Higher Education Area is to promote the development of competences, with an emphasis on those competences that people need to maintain their current quality of life and high level of employability in the face of a changing society and labor market. This study analyzed the self-assessment of student preschool teachers’ professional competence, using a tool (survey) for assessing teachers’ professional competence. A structure of preschool teachers’ professional competence was analyzed. The results indicate that the developed survey can be used as a tool for the self-assessment of teachers’ professional competence. The most highly evaluated sub-competences were general tasks of ensuring professional activity; implementation of learning process; and improvement of professional competence. The data analysis revealed that the question “Is the work related to the field of study?” with the statements included in the survey sections “Implementation of the learning process” and “Improvement of professional competence” is an important indicator in the self-assessment of professional competence among student preschool teachers for the material situation.Vienas iš Europos aukštojo mokslo erdvės tikslų yra skatinti kompetencijų ugdymą, ypatingą dėmesį skiriant toms kompetencijoms, kurių žmonėms reikia norint išlaikyti esamą gyvenimo kokybę ir aukštą įsidarbinimo lygį kintančios visuomenės ir darbo rinkos sąlygomis. Šiame tyrime analizuojamas būsimų ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos įsivertinimas naudojant mokytojų profesinės kompetencijos vertinimo instrumentą (apklausą). Straipsnyje nagrinėjama ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos struktūra. Rezultatai atskleidė, kad tyrimo instrumentas gali būti naudojamas kaip mokytojų profesinės kompetencijos įsivertinimo priemonė. Palankiausiai įvertintos subkompetencijos – tai bendrosios profesinės veiklos užtikrinimo užduotys, mokymosi proceso įgyvendinimas ir profesinės kompetencijos tobulinimas. Duomenų analizė rodo ir tai, kad svarbus būsimų ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos įsivertinimo esamoje situacijoje rodiklis yra klausimas „Ar jūsų darbas susijęs su studijų sritimi?“ bei teiginiai, pateikiami apklausos dalyse „Mokymosi proceso įgyvendinimas“ ir „Profesinės kompetencijos tobulinimas“
Mokytojų požiūris į savo inkliuzinio ugdymo kompetencijas
Get PDF The purpose of this paper is to share findings about teachers’ perceived competencies for inclusion based on data gathered from 1590 (N = 1590) teachers representing 69 mainstream schools of Riga municipality using a survey. In answering the research questions on how teachers perceive themselves, if they have the necessary competencies for implementation of inclusive education, and what is missing, the results showed teachers self-reporting that despite the lack of specific qualification for inclusive education, they have the necessary competencies for inclusion. Teachers indicated that they have a slightly higher level of general competence; however, there is room for improvement in both general and specific competencies for inclusive education. Two of the most important specific competencies for inclusive education that they lack are the “implementation of an inclusive and supportive learning process for everybody by differentiating and adapting the curriculum” and a “timely identification of pupils’ difficulties in the learning process.” The findings reveal the challenges, problems, and limitations that would arise in providing high quality inclusive education to meet the needs of all learners. Despite the fact that teachers perceive that they have certain competencies for inclusive education, the majority of teachers do not feel comfortable and confident in practice in the inclusive classroom. Answers to the other research question revealed a connection between teachers’ age, teaching experience, education, and teachers’ perception of general competencies for inclusive education. A connection was revealed between teachers’ age, teaching experience, and teachers’ perception of specific competencies for inclusive education. Based on the results, suggestions for further research and implications for practice are discussed.Straipsnio tikslas – pristatyti apklausos apie mokytojų inkliuzijos kompetencijas radinius. Tyrime dalyvavo 1 590 (N = 1 590) mokytojų iš 69 Rygos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų. Mokytojų savistatų atsakymai į pirmąjį tyrimo klausimą, kaip mokytojai suvokia save, ar turi reikiamų kompetencijų inkliuziniam ugdymui įgyvendinti ir ko tam trūksta, atskleidė, kad mokytojai mano turintys reikiamas inkliuzinio ugdymo kompetencijas, net jei nėra įgiję formalios kvalifikacijos. Mokytojai teigia pasiekę aukštesnį bendrosios kompetencijos lygį, tačiau jiems dar reikia tobulinti tiek bendrąsias, tiek specifines inkliuzinio ugdymo kompetencijas. Labiausiai ugdyti reikėtų dvi specifines inkliuzinio ugdymo kompetencijas, pavadintas „inkliuzinio ir visus palaikančio mokymosi proceso įgyvendinimas diferencijuojant ir pritaikant ugdymo turinį“ bei „savalaikis mokinių sunkumų mokymosi procese nustatymas“. Tyrimo rezultatai atskleidžia iššūkius, problemas ir apribojimus, kurių kyla siekiant, kad inkliuzinis ugdymas būtų aukštos kokybės ir atitiktų visų besimokančiųjų poreikius. Nepaisant to, kad mokytojai mano turintys tam tikrų inkliuzinio ugdymo kompetencijų, dauguma jų nesijaučia patogiai inkliuzinėje klasėje ir nepakankamai savimi pasitiki. Atsakymai į antrąjį tyrimo klausimą atskleidė ryšį tarp mokytojų amžiaus, mokymo patirties, išsilavinimo ir mokytojų nuostatų apie bendrąsias inkliuzinio ugdymo kompetencijas. Remiantis gautais rezultatais, aptariami pasiūlymai tolesniems tyrimams ir implikacijos praktikai
Būsimų mokytojų bendrųjų metakognicijų ugdymas
Get PDFThe current study explores the possibilities of promoting the prospective teacher’s domain-general metacognition in the university study process.The aim of the study is to investigate which content of reflection is more relevant for effective enhancing teacher education students’ domain-general metacognition.To reach the aim, the structure of metacognition is analysed; metacognition (MC) components are interpreted from the perspective of transformative learning to define the indices for the domain-general metacognition; a set of open-ended sentences is constructed for reflection which includes all components of MC; and the significance of different sentences for providing the students’ domain-general metacognition is proved in a mixed-methods study.Pristatomame tyrime siekiama išsiaiškinti, kaip galima ugdyti būsimų mokytojų bendrąsias metakognicijas universitetinių studijų metu.Tyrimo tikslas – ištirti, kokia refleksijos forma efektyviau padeda ugdyti bendrąsias studijuojančių būsimų mokytojų metakognicijas. Šiuo tikslu analizuojama metakognicijos (MK) struktūra, jos komponentai interpretuojami transformuojančio mokymosi prieigos aprėptyje. Siekiant apibrėžti bendrųjų metakognicijų parametrus, sukurtos visus MK komponentus apimančios sakinių užbaigimo užduotys refleksijai, o pristatomame mišrių metodų tyrime įrodoma sakinių užbaigimo užduočių reikšmė ugdant studentų bendrąsias metakognicijas
Latvijos mokyklų vadovų kompetencijos mokantis dabartinės ugdymo terminijos
Get PDFThis study examined competences of heads of schools when acquiring the current terminology of education in Latvia. In the school year 2020/2021 schools in Latvia implemented new approach to learning by introducing the curriculum reform called “Introducing the competence approach in the instructional content “Skola 2030”. The event led to several changes in the curriculum as well as an addition of various new terms to be used when introducing the reform to schools; therefore, to successfully implement the reform heads of schools have to fully understand the new curriculum and terms. The aim of this research paper was to study what the necessary competences of heads of schools are when acquiring the current terminology of education.To achieve the objective, analysis of theoretical literature, scientific research and statistics were performed; a survey for heads of schools was developed and conducted; the results of the study were compiled.In the empirical part it was clarified which were the necessary competences of heads of schools that related to acquiring, using, and passing on the terminology of education.The study found that in the acquisition of the current education terminology the most important competences are social competence, methodological competence, self-competence and their subcompetences.Straipsnyje nagrinėjamos mokyklų vadovų kompetencijos jiems pratinantis prie naujos Latvijoje priimtos ugdymo srities terminijos. 2020–2021 mokslo metais Latvijos mokyklos patvirtino naują požiūrį į mokymąsi ir įdiegė ugdymo turinio reformą pavadinimu „Kompetencijų prieigos įdiegimas mokymo turinyje „Skola 2030“. Šis įvykis lėmė keletą pokyčių mokymo programoje, taip pat tai, kad, pristatant reformą mokyklose, turėjo būti vartojami nauji terminai. Todėl, norėdami sėkmingai įgyvendinti reformą, mokyklų vadovai turi visiškai suprasti naująją mokymo programą ir terminiją. Pristatomo tyrimo tikslas yra ištirti, kokios yra būtinos mokyklų vadovų kompetencijos mokantis dabartinės ugdymo terminijos.Tikslui pasiekti atlikta teorinės literatūros analizė, mokslinis tyrimas ir statistinė rezultatų analizė; parengta ir atlikta mokyklų vadovų apklausa bei apibendrinti tyrimo rezultatai. Empirinėje tyrimo dalyje išsiaiškinta, kokios yra būtinos su ugdymo terminijos įsisavinimu, vartojimu ir perteikimu susijusios mokyklų vadovų kompetencijos. Tyrimo nustatyta, kad svarbiausios kompetencijos mokantis dabartinės ugdymo terminijos yra socialinė kompetencija, metodologinė kompetencija, savikompetencija ir jų subkompetencijos
El. mokymasis aukštosiose mokyklose pandemijos metu ir po jos
Get PDFThe article deals with new challengers in higher education system in terms of reality caused by coronavirus COVID-19. Some positive experience in English distance teaching and learning (at the basis of Yaroslav Mudryi National Law University, Ukraine) is described as it is significant in pandemic and may become useful for post pandemic society to improve educational processes. The purpose of the paper is to share positive ideas for English e-learning organization at the tertiary level in pandemic in order to use e-learning gains in further educational practice, highlight and solve its problems. General theoretical methods (analysis and synthesis) as well as empirical (observation and discussion) helped to find out advantages and identify disadvantages of the issue under study. The study has reached the following conclusions: asynchronous distance learning is effective for highly motivated students; synchronous forms demonstrate ability for developing all kinds of language skills. Advantages of distance teaching and learning there are: opportunity to display necessary didactic material on screen, to play audio recording or video materials for students in better quality. We have identified these problems: necessity of strong students’ motivation, connected with self-organization and the ability to work independently; sometimes insufficient technical skills of academic staff; academic dishonesty, which leads to meaninglessness of testing.Straipsnyje aptariami koronaviruso COVID-19 realybės sukelti iššūkiai aukštojo mokslo sistemai. Pristatoma teigiama nuotolinio anglų kalbos mokymo ir mokymosi patirtis (Ukrainos Jaroslav Mudryi nacionaliniame teisės universitete) pasirodė reikšminga pandemijos metu ir gali būti naudinga visuomenei tobulinant ugdymo procesus ir po pandemijos. Straipsnio tikslas – pasidalyti teigiama patirtimi, kaip pandemijos metu aukštajame moksle organizuoti anglų kalbos mokymąsi elektroniniu būdu, siekiant ir vėliau panaudoti el. mokymosi pasiekimus švietimo praktikoje, išryškinti ir spręsti jos problemas. Išsiaiškinti nagrinėjamo klausimo pranašumus ir trūkumus padėjo bendrieji teoriniai (analizės ir sintezės) ir empiriniai (stebėjimo ir aptarimo) metodai. Tyrimo metu padarytos šios išvados: asinchroninis nuotolinis mokymasis efektyvus labai motyvuotiems studentams; sinchroninės mokymo formos padeda lavinti visų rūšių kalbinius įgūdžius. Nuotolinio mokymo ir mokymosi pranašumai – galimybė rodyti reikiamą didaktinę medžiagą ekrane, teikti studentams geresnės kokybės garso ar vaizdo medžiagą. Su tokiu mokymu siejamos problemos – būtina stipri studentų motyvacija, ši susijusi su studentų saviorganizacija ir gebėjimu dirbti savarankiškai; kartais nepakankami techniniai akademinio personalo įgūdžiai; akademinis nesąžiningumas, dėl kurio testavimas tampa beprasmis
Kokybės užtikrinimo plėtra Bosnijos ir Hercegovinos aukštojo mokslo sektoriuje: teksto analizė
Get PDFEducation is the bedrock of any nation. It is essential for individual and societal growth and development. This study investigates the role of quality assurance in achieving the expected outcome of education in Bosnia and Herzegovina’s higher education sector. A textual analysis is used to examine the National Qualification Framework. The study is based on a documented review and descriptive analysis of student enrollment and programs of studies. The textual analysis is largely qualitative in nature. Unlike the global trend, it can be seen that student enrollment is on the decline in Bosnia and Herzegovina. It was found that quality assurance is an indispensable tool for strengthening the higher education sector and for achieving the desired change and outcomes that education offers. It was also found that study programs and curricula are pivotal for teaching and learning processes, and that a unified qualification framework is essential for achieving set objectives of education at all levels. The study recommended that sound quality assurance systems as well as an appropriate structure for monitoring and accreditation be put in place and be judiciously followed in order to achieve the desired outcomes in conjunction with the set objectives of higher education in the country. Moreover, certain pressures (i.e., democratic, economic, and systemic) and obstacles are looked at that show signs of epistemological, political, and institutional barriers that Bosnia and Herzegovina faces as a developing country Europeanizing its system of education.Švietimas yra kiekvienos tautos pagrindas, būtinas asmens ir visuomenės augimui bei vystymuisi. Šiame tyrime analizuojamas kokybės užtikrinimo vaidmuo siekiant numatomų Bosnijos ir Hercegovinos aukštojo mokslo sektoriaus rezultatų. Nacionalinė kvalifikacijų sistema nagrinėjama pasitelkiant teksto analizės metodą – tyrimas grindžiamas dokumentuota, daugiausia kokybine studentų priėmimo ir studijų programų apžvalga bei aprašomąja analize. Tyrimas atskleidė, kad skirtingai nuo pasaulinių tendencijų, Bosnijoje ir Hercegovinoje studentų skaičius mažėja. Kokybės užtikrinimas yra nepakeičiama priemonė stiprinant aukštojo mokslo sektorių, taip pat norint pasiekti švietimo inicijuojamus pokyčius ir rezultatus. Atskleista ir tai, kad studijų programos ir ugdymo turinys turi lemiamą reikšmę mokymo ir mokymosi procesams, o unifikuota kvalifikacijų sistema yra būtina siekiant užsibrėžtų švietimo tikslų visais lygiais. Tyrime rekomenduojama įdiegti patikimas kokybės užtikrinimo sistemas, atitinkamą stebėsenos ir akreditavimo struktūrą bei jų apgalvotai laikytis, kad šalyje būtų pasiekti keliamus aukštojo mokslo tikslus atitinkantys rezultatai. Be to, tyrime aptariami labai svarbūs ir nuodugniai išanalizuoti lemiami veiksniai (demokratiniai, ekonominiai ir sisteminiai) ir trikdžiai – jie nusako epistemologinių, politinių ir institucinių kliūčių požymius Bosnijoje ir Hercegovinoje, besivystančioje šalyje, kuri yra švietimo sistemos europinimo pavyzdys
Pradinių klasių mokinių įgalinimas reflektuoti mokymąsi: lietuvių kalbos vadovėlių teikiamos galimybės
Get PDFIn Lithuania, the enablement of primary form students to reflect on learning, and especially during lessons of the Lithuanian language, is little investigated. Therefore, this paper discusses what possibilities are provided by student books on the Lithuanian language Taip and Pupa in this process. The method of thematic analysis was used for the analysis of the said student books. The research revealed that student books from the series Taip include high-quality instruments to achieve this aim, i.e., questions for children’s reflections, open-ended sentences, starting from form 1. Even though these elements remain the same in particular forms throughout an entire school year, a teacher can employ them for different purposes. It was also found that high quality instruments included in the Lithuanian language student books Pupa, i.e. questions on reflecting about learning, are introduced respectively from form 2. Like in student books on the Lithuanian language Taip, instruments for particular forms are the same for an entire school year. The research also revealed that instruments presented in student book series on the Lithuanian language Taip and Pupa are highly valuable, as teachers have the possibility to empower school students to reflect on learning during Lithuanian language lessons in many various aspects, such as cognitive, sensitive, and emotional activities, the problem and value of learning, decision-making, etc.Straipsnyje aptariama, kokių galimybių teikia lietuvių kalbos vadovėliai „Taip“ ir „Pupa“ (išleisti ne vėliau nei 2016 m, kada buvo atnaujinta „Pradinio ugdymo bendroji programa“) pradinių klasių mokinių įgalinimui reflektuoti mokymąsi. Naudojant teminės analizės metodą aptartos dvi temos: 1. užduočių pateikimas ir jų turinys lietuvių kalbos vadovėliuose „Taip“; 2. užduočių pateikimas ir jų turinys lietuvių kalbos vadovėliuose „Pupa“