Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Mokymosi analitikos nauda edukacijai: Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų patirčių analizė
Get PDFThe article discusses the benefits of learning analytics for education: the theoretical part reveals the concept of learning analytics, discusses how learning analytics technologies help to improve the teaching / learning process. The focus is on the most important group of learning analytics beneficiaries - teachers. The benefits of learning analytics in teachers’ pedagogical work are discussed. The empirical part of the article presents the results of a qualitative study for the analysis of teachers’ experiences. The study involved 17 teachers from Lithuanian general education schools with experience in working with learning analytics tools. The semi-structured interview method allowed to gather the research participants’ insights into the use of learning analytics in Lithuanian schools from the perspective of teachers. Qualitative analysis of the content of the informants’ answers revealed teachers’ opinion on the benefits of learning analytics for teaching and learning, teachers’ competencies to work with learning analytics tools, empowering teachers to use learning analytics tools and to make data-based pedagogical decisions.Straipsnyje aptariama mokymosi analitikos nauda edukacijai: teorinėje dalyje atskleidžiama mokymosi analitikos samprata, aptariama, kaip mokymosi analitikos technologijos padeda tobulinti mokymo(si) procesą. Dėmesio skiriama svarbiausiai mokymosi analitikos naudos gavėjų – mokytojų – grupei. Teoriškai atskleidžiama mokymosi analitikos nauda mokytojų pedagoginiame darbe. Empirinėje straipsnio dalyje pristatomi kokybinio tyrimo, skirto mokytojų patirčių analizei, rezultatai. Tyrime dalyvavo 17 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų, turinčių darbo su mokymosi analitikos priemonėmis patirties. Pusiau struktūruoto interviu metodas leido surinkti tyrimo dalyvių įžvalgas apie mokymosi analitikos naudojimą Lietuvos mokyklose žvelgiant iš mokytojų perspektyvos. Kokybinė informantų atsakymų turinio analizė atskleidė mokytojų nuomonę apie mokymosi analitikos naudą mokymui(si), mokytojų kompetencijas dirbti su mokymosi analitikos priemonėmis, mokytojų įgalinimą naudoti mokymosi analitikos priemones ir priimti duomenimis grįstus pedagoginius sprendimus
Recenzija: Morgan, G. A., Liao, H. F., & Józsa, K. (2020). Assessing Mastery Motivation in Children Using the Dimensions of Mastery Questionnaire (DMQ)
No full text
Ekopedagogika – dehumanizacija ar humanizacija: P. Freire ir Z. Baumanas
Get PDFThis paper analyzes whether Paulo Freire’s critical pedagogy, which Freire defines as humanization, can be ecopedagogy, and if ecopedagogy is humanization. The text addresses the question of the actuality of Freire’s critical pedagogy and inquires whether it responds to such contemporary questions as the relation between the human being and the planet, or whether it, in a modern manner, prioritizes free human agency before the environment. As an instrument, a comparison is used of Paulo Freire’s and Zygmunt Bauman’s conceptions of phenomena encompassed by dehumanization and humanization. After an analysis of the social critique suggested by the thinkers in the aspect of dehumanization, a conclusion is made that ecopedagogy is humanization in the Freirean critical pedagogy sense, and Bauman’s social conception can serve as an example for a contemporary re-inventing of Freire’s critical pedagogy.Straipsnyje nagrinėjama, ar Paulo Freire kritinė pedagogika, kurią jis apibrėžia kaip humanizaciją, gali būti ekopedagogika, ir ar ekopedagogika yra humanizacija. Iškėlus Freire kritinės pedagogikos aktualumo klausimą, nagrinėjama, ar ši koncepcija atliepia tokius šiuolaikinius klausimus, kaip antai žmogaus santykis su planeta, ar modernistiškai prioritetizuoja žmogaus kaip laisvo veikėjo poziciją prieš aplinką, – tam pasitelkiamas Paulo Freire ir Zygmunto Baumano dehumanizacijos ir humanizacijos apimamų reiškinių koncepcijų palyginimas. Apžvelgiant šių mąstytojų dehumanizacijos socialinę kritiką, prieinama prie išvados, kad ekopedagogika yra humanizacija Freire kritinės pedagogikos reikšme, o Baumano teorija gali pasitarnauti Freire kritinės pedagogikos šiuolaikiniam atradimui iš naujo
Apie Vilniaus universiteto mokslininkų kolektyvinę monografiją „(Ne)išmatuojamas švietimo efektyvumas ir našumas“
Get PDFMokyklos veiklos kokybės vertinimas kaip Įdėmus žvilgsnis
Get PDFWithin this paper, the authors examine the school performance quality assessment system in Lithuania from the standpoint of pedagogical staff who find themselves in the status of the assessed. The philosophical concept of The Gaze is used for the interpretation of the results of a quantitative and qualitative survey. The concept of the Gaze, as conceptualized by Sartre and Foucault, helps to understand the sense of tension between freedom and control as experienced by pedagogical staff who find themselves in the status of the assessed. The authors, by applying principles of phenomenological interpretative analysis and descriptive statistics, examine the process of school performance quality assessment as experienced by teachers. The informants identify themes such as stress, distress, work simulation, and creativity restrictions. The authors conclude that school performance quality assessments do emerge as the Gaze, and furthermore as a dilemma of communication known as the Double Bind, when at the same time contradictory objectives are held, and a regressive state of stress and distress is generated as a result. On the bases of results of their research, the authors suggest that the actual school performance quality assessment system in Lithuania must be fundamentally improved by applying the empowering consultancy approach, while measures of quality assessment should be focused on objective indicators of school performance quality assessment.Straipsnyje autoriai kritiškai apmąsto mokyklų vertinimą. Remdamiesi Sartre ir Foucault Įdėmaus žvilgsnio konceptu, fokusuojamasi į mokyklų vertinimo ontologinę prigimtį, kuri apibūdinama kaip vertinamųjų išorinio stebėjimo metu patiriama įtampa tarp kontrolės ir laisvės. Taikant fenomenologinės interpretacinės analizės principus ir aprašomąją statistiką, analizuojama mokyklų vertinimo procesą patyrusių pedagogų patirtis. Tyrimo dalyvių patirtyje atpažįstamos tokios temos, kaip antai stresas, nepasitikėjimas, veiklos imitavimas, kūrybiškumo ribojimas. Autoriai prieina prie išvados, kad mokyklų vertinimas pasireiškia kaip Įdėmus žvilgsnis ir kaip Dvigubo susaistymo komunikacinė dilema, kai vienu metu siekiant prieštaringų tikslų, sukuriama regresyvi vertinamųjų streso ir nepasitikėjimo būsena. Remdamiesi tyrimo rezultatais, autoriai kelia prielaidą, kad esama mokyklų vertinimo sistema turi būti tobulinama keičiant įgalinančiu konsultavimu, o kokybės kontrolės priemones sutelkiant į objektyvių mokyklų rodiklius
Mokytojo minkštųjų įgūdžių tobulinimas naujoje švietimo paradigmoje: kompetencijos, vertybės, rodikliai, rezultatai
Get PDFThis paper deals with theoretical models of soft skills development in teacher education. The immediate purpose of this consideration is to develop a model for the development of a teacher’s soft skills as a competent, innovative, motivated, and competitive specialist in the labor market in the present time. The role of soft skills in the process of professional development of employees in all organizations has been increasing in recent times. However, the importance and necessity of teachers’ soft skills and, therefore, their formation among students studying in pedagogical areas are not yet adequately realized by many participants in the educational process. This paper examines the concept of soft skills and identifies the importance of these skills for the development of a specialist in the pedagogical field. In addition, a comparative analysis of hard skills and soft skills was conducted, and their components, namely competences, values, and behavioral indicators were evaluated. An analysis was conducted to assess the labor market needs for new qualifications. This made it possible to design a model of the modern teacher with skills reflective of their real environment. The results of this study can be further used in the improvement of lifelong learning and adult education.Straipsnyje nagrinėjami teoriniai minkštųjų įgūdžių tobulinimo modeliai mokytojų rengimo srityje. Tyrime pirmiausia buvo siekiama sukurti šiandienos mokytojo, kaip kompetentingo, novatoriško, motyvuoto, konkurencingo darbo rinkos specialisto, minkštųjų įgūdžių modelį. Pastaruoju metu organizacijose pastebimai didėja minkštųjų įgūdžių vaidmuo profesinio tobulėjimo srityje, tačiau daugelis švietimo proceso dalyvių dar nesupranta mokytojų minkštųjų įgūdžių svarbos ir to, kad juos būtina formuoti pedagoginių studijų studentams. Straipsnyje pateikiama minkštųjų įgūdžių samprata ir atskleidžiama šių įgūdžių svarba ugdant būsimus pedagogus. Atlikta lyginamoji kietųjų ir minkštųjų įgūdžių analizė bei įvertinti jų komponentai, kuriuos sudaro kompetencijos, vertybės ir elgesio rodikliai; atlikta ir naujų darbo rinkos poreikius tenkinančių kvalifikacijų analizė. Visa tai leido suprojektuoti modernaus ir realybę atitinkančių įgūdžių turinčio mokytojo modelį. Tyrimo rezultatai gali būti naudojami tobulinant visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir suaugusiųjų švietimą
Dešines politines pažiūras turinčios populiacijos ir globaliųjų kompetencijų ryšys: įrodymai iš PISA 2018 ir European Social Survey tyrimų
Get PDFThis study explores the relationship between 15-year-olds results in the PISA 2018 assessment of global competence and citizens’ political views. In particular, we look at the correlations of 18 EU nation-states citizens’ political preferences (right-leaning) and students’ non-cognitive skills, attitudes, and values. Data from the OECDs’ PISA global competence and European Social Survey for the year 2018 were used. After the analysis, it can be presumed that the higher share of the right-leaning population in the country is associated with lower students’ global competencies.Šiame straipsnyje tiriamas ryšys tarp piliečių politinių pažiūrų ir penkiolikmečių rezultatų PISA 2018 globaliųjų kompetencijų tyrime. Taikant tiesinę regresiją ir skaičiuojant Spirmeno koreliacijos koeficientą, tiriamas ryšys tarp 18-os ES šalių piliečių politinių preferencijų (polinkis į politinę dešinę) ir mokinių nekognityvinių įgūdžių, vertybių ir nuostatų. Naudojami 2018 m. duomenys iš EBPO PISA globaliųjų kompetencijų ir European Social Survey tyrimų.Analizės rezultatai suponuoja, kad didesnė dešiniųjų pažiūrų gyventojų dalis šalyje yra susijusi su žemesnėmis mokinių globaliomis kompetencijomis. Nustatyta, kad dešiniųjų pažiūrų gyventojų dalis šalyje paaiškina daugiau nei 40 proc. globalių kompetencijų rezultatų, sietinų su mokinių nuostatomis dėl imigrantų ir (ne)pagarba kitų kultūrų žmonėms.Tyrimo išvadose teigiama, kad 15-mečių PISA 2018 globalių kompetencijų rezultatai gali būti paveikti šalies visuomenės politinio-ideologinio konteksto. Remiantis atlikta klasifikacija, Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Italijoje ir Bulgarijoje, kur daugiau nei 40 proc. gyventojų laiko save politiškai dešiniaisiais, mokiniai yra dažniau linkę nesutikti su tokiais teiginiais, kaip antai: aš gerbiu kitų kultūrų žmones kaip lygiaverčius žmones; su visais žmonėmis elgiuosi pagarbiai, nepaisant jų kultūrinės kilmės; ar imigrantų vaikai turėtų turėti tokias pat galimybes mokytis ir pan.
Diskusijos dalyje svarstoma, ar socialinės sanglaudos išlaikymas, empatijos, demokratiškų ir humanistinių vertybių puoselėjimas nėra tai, kas prarandama dėl perdėm didelio švietimo sistemų koncentravimosi į aukštą ekonominę pridėtinę vertę kuriančias mokinių gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo akademines žinias. Visuomenių poliarizacijos, dehumanizacijos ir augančios įtampos kontekste keliami klausimai dėl švietimo sistemų gebėjimo švelninti radikalizaciją ir ekstremizmą
Šiuolaikinės katalikiškojo ugdymo diskurso transformacijos: teminė Bažnyčios dokumentų analizė
Get PDFThis article analyzes changes in the official teaching of the Catholic Church on education since the late 1920s up to 2013. This is done in order to provide a comprehensive map of the Church‘s educational thought development, and thus facilitate a theoretical and practical discussion on possible ways of further development of the concept. Nine documents used in this analysis were retrieved from the public online database of the Congregation for Catholic Education. The documents in this study are treated as symbolic representations and social facts that make direct or indirect impact on the development of the concept of Christian education, and therefore are significant objects of the analysis. To better elucidate the development of the educational thought, the method of thematic analysis is applied for the content research of the document. Analysis revealed that anhropological shift in Churches‘ thought during the Second Vatican council had effected Churches’ educational thought, but this change was rather evolutionary-incremental than revolutionary-straight-forward.Straipsnyje analizuojama Katalikų Bažnyčios mokymo apie ugdymą kaita nuo XX a. pr. iki šių dienų. Tai daroma siekiant pateikti visuminį Bažnyčios ugdymo minties žemėlapį, atspindint kaitos trajektorijas ir kviečiant tolesnei diskusijai apie galimus katalikiškos ugdymo sampratos plėtotės kelius. Analizei naudojami Katalikiškojo ugdymo kongregacijos pateikiami dokumentai (iš viso – 9), kurių chronologinės ribos nuo 1929 iki 2013 metų. Dokumentai tyrime traktuojami kaip simbolinės reprezentacijos ir socialiniai faktai, darantys tiesioginę ir (ar) netiesioginę įtaką katalikiškojo ugdymo sampratos plėtotei, tad ir reikšmingi analizės objektai. Dokumentų turinio tyrimui naudotas teminės analizės metodas atskleidė reikšmingus turinio skirtumus ir inkrementinę sampratos kaitos specifiką, įkvėptą Vatikano II susirinkimo