Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Pasirengimas vertinti neformaliai ir savaime įgytą kompetenciją
Get PDFThe aim of the paper is to discuss the role and readiness of evaluators to assess non-formally and informally acquired competences of adults entering university. Research made at Vytautas Magnus University prepared university community for new activities – evaluation of competences acquired in labor market, non-formally and informally. The paper presents theoretical background for research based on critical analysis of references. Six main areas of competences of evaluators were defined: preparing evaluation process and planning; preparing candidates for evaluation; preparing process of evaluation; organization and performance of evaluation; development of evaluation process; professional and personal development of evaluators. 35 future evaluators, including university teachers and administration staff members, were trained accordingly to the defined competence areas. Questionnaires were filled in before and after the teaching process. The results showed that evaluators think they can act differently in separate areas of competence evaluation and perform assessment better after teaching sessions. However, it is necessary to organize teaching sessions for evaluators because of complexity of the activities and the new phenomenon at university.Profesorė socialinių mokslų (edukologija)habilituota daktarė Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44044 Kaunas Tel. (8 37) 327 821Docentė socialinių mokslų (edukologija)daktarė Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44044 Kaunas Tel. (8 37) 327 821Edukologijos magistrantė Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44044 Kaunas Tel. (8 37) 327 821Straipsnyje pristatomi tyrimo, skirto atskleisti universiteto bendruomenės narių požiūrį į savo pasirengimą universitete vertinti neformaliai ir savaime įgytą kompetenciją, rezultatai. Kompetencija apima: individo žinias, įgūdžius ir gebėjimus, patirtį, požiūrius, įsitikinimus ir vertybines nuostatas. Tiriant pasitelkti įvairių šalių mokslinės literatūros kritinė ir sisteminė analizė ir kiekybinis tyrimas – apklausa (anketa). Empirinio tyrimo dalyviai – Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai ir administracijos darbuotojai. Apklausa atlikta dviem etapais. Ir pirmajame, ir antrajame etape dalyviai įsivertino savo kompetenciją remdamiesi vertintojo kompetencijos aprašu. Palyginus pirmosios ir antrosios apklausos duomenis, nustatytas vertintojų požiūris į savo pasirengimą vertinti neformaliai ir savaime įgytą kompetenciją. Rezultatai rodo, kad mokymas(is) padėjo bendruomenės nariams geriau pasirengti vertinimui. Tačiau, siekiant kokybiškai vertinti, būtina nuolat stebėti jų veiklą, tobulinti vertintojų rengimą
Profesinio tobulinimo vertinimas Lietuvos švietime: problemos ir perspektyvos
No full textThis article examines professional development evaluation as a concept and as a process taking place in Lithuania, weighing the theoretical ideal against its practical application. The article describes research done on various levels with key players in professional development evaluation from Ministry officials to teachers, and concludes that achieving our goals is possible and within our grasp. Means of doing so are included.Professor, habil. DoctorSocial Science (Educology)Vilnius UniversityUniversiteto str. 3, LTLT-01513 Vilnius, LithuaniaTel. (+370 5) 268 70 01E-mail: [email protected] of Arts, cum laudeMaster of EducationKlaipeda CollegeDariaus ir Girėno str. 8, LTLT-92255 Klaipėda, LithuaniaE-mail: [email protected] švietimo koncepcija (1992) pabrėžia kokybės veiksnį. Siekiant kokybės, reikia, kad mokytojai mokytųsi nuolat. Ilgalaikė Valstybinė švietimo strategija 2003–2012 m. (2003) tai patvirtina.Šiame darbe stengtasi keliais aspektais apibendrinti profesinio tobulinimo vertinimo vyksmą. Palyginti vertinimo sistema ir teoriniai modeliai, apžvelgti moksliniai šaltiniai ir diskusijos ir tai, kaip jie pritaikomi Lietuvoje. Imti interviu su ekspertais ir focus grupėmis siekiant nustatyti profesinio tobulinimo vertinimo apimtį, našumą ir galimas tobulinimo kryptis.Kol atestuojant bus „įskaitomi“ tik lankyti renginiai, tol jų poveikis moksleivių pasiekimams bus nerealus, profesinio tobulinimo ir geresnio mokymo koreliacija bus iš dalies atsitiktinė. Profesinio tobulinimo vertinimas netikslus dėl to, kad nediferencijuojami rezultatai ir tam abejingi respondentai. Išorinių ekspertų vertinimas mokslininkų traktuojamas kaip nepakankamas vertinimo būdas.Užsienyje pripažinti modeliai (aprašyti edukologų Fullan, Hargreaves ir Guskey) kol kas netaikomi, nors tam sukurtos prielaidos. Jau Tautinės mokyklos koncepcijoje (1989) nurodyta, jog profesinio tobulinimo renginiai turi būti vertinami. Tačiau tuo metu nebuvo aiškios metodikos, kaip tai padaryti. Dabar metodikos žinomos, belieka pasinaudoti teoriniu pagrindu, teisine baze ir administracinėmis priemonėmis bei lėšomis, reikalingomis, kad į vertinimus būtų atsižvelgta ir planuojama. Šis tyrimas atskleidžia, kad nestinga ir vienintelio (svarbiausio) elemento – pedagogų bei rengėjų geros valios
Prasmės suradimas tarp neapibrėžtų modernaus gyvenimo modelių ir asmeninės savivertės siekio
No full textSinnfindung in modernen Gesellschaften verläuft zwischen Unbestimmtheit bzw. Beliebigkeit und unverminderter Suche nach Gewissheit und Sicherheit. Bei oberflächlicher Betrachtung könnte man denken, dass der unreflektierte Lebensvollzug dieses Dilemma ungefährdet überstehen kann. Angesichts einschneidender Erfahrungen von Sinnverlust im Alltagsleben sollte aber klar werden, dass zumindest für professionelle Pädagogen und Sozialarbeiter diese naive Betrachtung nicht ausreicht. Es bedarf klarer Orientierungen, die einerseits realisierbarer, andererseits offen und gestaltbar sein müssen. Mit den Begriffen Integration und Anerkennung wurden solche Orientierungen vorgestellt und inhaltlich erläutert. Es kann gezeigt werden, dass ihre Realisierung zur Sinnfindung beizutragen vermag, ihr Vorenthalten aber verhängnisvoll für die Betroffenen ist. Mit Blick auf die Betroffenen stellt sich heraus, dass insbesondere sozial Benachteiligte häufig unverschuldet im Zuge ihrer Sozialisation ins Abseits gedrängt werden. Angesichts dieser Ausgrenzung und Missachtung stehen aber Möglichkeiten zur Verfügung, diesen Menschen mittels Inklusionsunterstützung und Anerkennung zu einer eigenbestimmten Sinnfindung zu verhelfen.Teologijos daktarasSociologijos profesoriusEv. Hochschule für Soziale Arbeit Dresden /University of Applied SciencePostfach 20 01 43, 01191 DresdenEl. paštas: [email protected] visuomenėms būdingas didelis mobilumas ir lankstumas. Tai atveria plačias galimybes, tačiau taip pat reiškia riziką bei nesaugumą. Šis nesaugumas stipriai atsiliepia, kai reikia rasti prasmę, netgi verčia iš esmės ja abejoti. Moderniame gyvenime nebeliko paprastų šios problemos sprendimo būdų, vis tik tai nereiškia, kad negalima išvysti prasmingo gyvenimo. Šioje esė kelias link užsibrėžto tikslo veda per integraciją ir pripažinimą. Dėl abiejų šių sąvokų diskutuojama kaip dėl pamatinių pedagoginio bei socialinio darbo sąvokų, lygiai kaip dėl sąvokų, būtinų asmeninio identiteto susiformavimui
Tikėjimas žmogaus ugdymo vyksme
Get PDFIn the secular society the youth avoids religion and its lessons at school. It provides conditions for weakening moral education, understanding the human worth in this world. All religion lessons support religious education in different branches of science at school and the community. The branches of andragogy such as pedagogy, andragogy, gerontagogy research human education in all levels of human ages and prepare methods for the interaction of estethical, moral and religious human development. In Lithuania there are good conditions for human education, but active involvement of families and pedagogical institutions is lacking. The statesmen must concern about the activity of educators. To make it possible to restore the youth’s religiosity.Profesorius socialinių mokslų (edukologijos)habilituotas daktarasAntakalnio g. 99–44, LT-10007 VilniusTel. (8 5) 276 84 91Straipsnyje teigiama, kad visais amžiais religinis tikėjimas, lydėjęs žmonių veiklą, džiaugsmus, rūpesčius, galias, negalias, mirtį, šiandien patiria visuomenės atotrūkį ir priešpriešą. Tam įtaką daro vadinamasis žinių amžius, globalizacija, sekuliarizuota socialinė ir kultūrinė aplinka. Jaunimas sunkiai geba suvokti dvasines vertybes. Šiame straipsnyje ieškoma būdų, kaip pakeisti tikėjimui blogą įtaką darančius veiksnius. Tarp jų nagrinėjami psichologiniai, antropogoginiai ir praktiniai krikščioniško tikėjimo ugdymo būdai, tikėjimo atkūrimas. Tai – sudėtinga problema
Aukštesniųjų klasių mokinių dorovinės kultūros raiškos tendencijos
Get PDFThis article discusses the concept of moral culture of senior pupils and presents character of it’s manifestation. The components of moral culture are analyzed on the basis of empirical research. The investigation of moral culture was based on the ideas of cognitive anthropology, cultural, existential and hermeneutic philosophy.The object of research was determined as the character of moral culture of senior pupils.The aim of research – to reveal character of moral culture of senior students.Moral culture is understood as unity of moral consciousness with the kind of behavior, based on internalization of moral codes, enabling successful activity of individual in its cultural surrounding. Character and expression of moral culture, as well as its relations to gender and quality of studies of senior pupils were investigated. 390 senior pupils from different types of schools took part in the research. The research data showed, that pupils recognize the importance of moral values, but their ability to evaluate situations and behavior is not mature, as less than half of the students showed high level of validity and contextuality of their evaluations. The analysis of the emotional component revealed, that pupils like emotions, which are related to moral values. The ability of decision making is closely related to stability of moral behavior. High level of independence in decision making was revealed. However, not all moral values are implemented in moral behavior. That means, that the maturity of moral culture of higher grade students is not high. The assumption, that increasing of level of evaluation ability can influence decision making and moral behavior of senior pupils was made. Salience of independent deci- sion making revealed the importance of personal identity of students to their moral culture. Possible influence of surrounding atmosphere on moral culture was found, as pupils are prone to tune to surrounding conditions. The investigation showed, that girls and successful students are of more mature moral culture.Klaipėdos universiteto doktorantas,Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos direktorius,muzikos mokytojas ekspertasTiltų g. 27–6, LT-91249 KlaipėdaEl. paštas: [email protected] analizuojami dorovinės kultūros raiškos ypatumai. Remiantis aukštesniųjų klasių dorovinės kultūros raiškos tyrimu, atskleidžiami jos pažintinio – vertinamojo, emocinio, sprendimų priėmimo ir praktinio – kūrybinio komponentų raiškos ypatumai. Aptariamas dorovinės kultūros ir mokinių lyties, mokymosi pažangumo ryšys
Šeima ir šeimos katechezė šių dienų Europoje. Klausimo diversifikavimas
No full textIt is the intention of this contribution to explore various aspects of the situation of the family in Europe today: understanding the family. The understanding of the family in analysed in terms of a dynamic approace (the changing family, the family as a system providing philosophical presuppositions as well as the relationship of a person and a family. In a second part we intend to reconsider the contribution of catechesis to family in contemporary European context: diversifications and catachesis, models of family catechesis.Per pastaruosius keletą šimtmečių atrodė, kad religinis tapatumas ir etiniai tėvų bei vaikų santykių standartai yra neliečiami, tačiau drausminga ir doktriniškai gerai kontroliuojama Katalikų Bažnyčia Europoje dabar išgyvena permainų metą. Religingi tėvai ir mokytojai dažnai reiškia susirūpinimą dėl vaikų ir jaunuolių auklėjimo, nes būtent šeima yra ta vieta, kuri religijos ateitį visuomenėje garantuoja arba sunaikina.Kadangi šeima šiuolaikinėje visuomenėje keičiasi tiek, kad netgi diagnozuojama jos, kaip pamatinės in- stitucijos, pabaiga, tradicinė šeimos katechezė patiria krizę. Šiuolaikinė įranga ar efektyvesni mokymo metodai neveiksmingi, nes iššūkiai yra fundamentalūs, susiję su globaliu asmeninės ir kolektyvinės sąmonės pasikeitimu. Įprastai edukacinei praktikai neduodant rezultatų, kyla alternatyvos klausimas.Šio straipsnio tikslas – ištirti įvairius šeimos situacijos aspektus šių dienų Europoje ir aptarti, kuo ir kaip šiuolaikinės Europos kontekste katechezė gali padėti šeimai. Pirmoje dalyje pristatoma istorinė šeimos modelio raida; šeima analizuojama kaip sistema, kuri garantuoja visuomenės tvirtumą ir stabilumą. Antroje dalyje apžvelgiami katechezei kylantys iššūkiai dėl skirtingo gyvenimo būdo, vertybių ir moralinių standartų supratimo; pristatomas naujas požiūris į religinį ugdymą. Krikščioniškos bendruomenės kviečiamos reflektuoti savo tikėjimo unikalumą ir nustatyti, kas iš tiesų turi kokybinę reikšmę dabartiniame Europos kontekste; persvarstyti savo vaidmenį ir įnašą į žmonijos ir visuomenės raidą
Antano Maceinos ugdytinio veiklumo koncepcijos interpretacija asmenybės savikūros požiūriu
Get PDFEducational goals have always been directed towards the development of personality. A. Maceina considers the development of pupil’s activity as an important educational goal. Today it is universally agreed that a person’s activity paves the way to a holistic personality. The aim of this article is to show A. Maceina’s concept of pupil’s activity as an essential factor of personality’s self-creation. The article is based on the concept of the man as an active creature who is able to pursue self-development.The first part of the article gives A. Maceina’s conception of pupil’s activity. The comparison and analysis of traditional and labour schools provides the understanding of A. Maceina’s activity concept.A. Maceina describes activity through the prism of two contradictory words: active – passive. A. Maceina states that the pupil is neither active, nor passive. He is receptive. Further, the elements of receptiveness are introduced. Also C. R. Roger’s theoretical aspects of creativity are located and compared with A. Maceina’s conception of pupil’s activity.The second part of the article addresses the issue of pupil’s activity in education. It takes up and discusses A. Maceina’s idea that a pupil is not only an object but also a subject in education. In his opinijon it is impossible to mechanically form a person and hold an idea that a man’s spirit seeks to act being attempted by an eternal law of self-creation, which is a characteristic feature of the man. This part of the article also involves A. Maceina’s description of the nature of the man’s activity during different age periods.Profesorė socialinių mokslų (edukologijos)habilituota daktarėKlaipėdos universitetoEdukologijos katedraS. Nėries g. 5, LT-92227 KlaipėdaTel (8 64) 39 86 26El. paštas: [email protected] Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėKlaipėdos universitetosocialinio darbo katedraH. Manto g. 84. LT-92294 KlaipėdaTel. (8 64) 39 85 63El paštas: [email protected] Straipsnyje rašoma apie lietuvių pedagogikos klasiko Antano Maceinos pateiktos ugdytojo ir ugdytinio veiklumo ugdymo procese koncepcijos esmę. Atskleidžiama ugdytinio veiklumo samprata, filosofiniai jos pamatai. Straipsnyje skiriama vietos ugdytinio veiklumo raiškos ugdymo procese interpretacijai, veiklumo raiškos įvairiuose amžiaus tarpsniuose ypatumams.Pagrindiniai žodžiai: ugdytinis, ugdytojas, veikdinimas, veikimas, veiklumas, pedagoginė sąveika
Universitetų dėstytojų darbo ir streso ypatumai
Get PDFThe reform of higher education, that lasts for a long time, as well as changes in universities force university teachers to adapt to new circumstances and demands. The article analyses stress and job attitude of university teachers in Lithuania. 255 teachers of different universities (49 percent male and 51 percent female) have been surveyed. The survey has revealed that during the last few years the work load of university teachers has increased significantly in all kinds of activities (teaching, research, participation in projects, international collaboration, etc.). For this reasons most of university teachers dedicate their free time to work. A significant difference has been estimated between activities, which are considered prior by university teachers and work, which university administration considers as priority. This discrepancy of opinions may be the reason for job disappointment, disagreement with the administration and even disloyalty to the employer. The biggest stressors for university teachers are higher education system, low motivation of students and big work load. Women teachers are more stressed by different work range than men. The investigation revealed that university teachers are quite satisfied with their job. Non of university teachers indicated being highly discontent with their job, while 15,2 percents stated, that they are very satisfied with their job at the university. The research has detected, that older teachers and those, who work at the university for a longer time, are more satisfied with their jobs than the younger and less experienced colleagues. It was ascertained, that the more stress is felt, the less job satisfaction is experienced.Docentė socialinių mokslų (psichologijos) daktarė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedra Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius Tel. +370 5 266 76 05 El. paštas: [email protected] socialinių mokslų (psichologijos) daktaras Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedra Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius Tel. +370 5 266 76 05 El. paštas: [email protected]ė socialinių mokslų (psichologijos) daktarė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedra Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius Tel. +370 5 266 76 05 El. paštas: [email protected] aukštojo mokslo reforma, pokyčiai universitetuose verčia dėstytojus prisitaikyti prie naujų sąlygų ir reikalavimų. Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos universitetų dėstytojų darbo stresiškumo ir požiūrio į savo darbą klausimai. Apklausti 255 įvairių universitetų dėstytojai (49 proc. vyrų ir 51 proc. moterų). Apklausa parodė, kad per pastaruosius metus labai padidėjo dėstytojų darbo krūvis visose veiklose (dėstymas, moksliniai tyrimai, projektinė veikla, tarptautinis bendradarbiavimas ir pan.). Nustatytas didelis skirtumas tarp veiklų, kurioms pirmenybę teikia dėstytojai, ir veiklų, kurias prioritetinėmis laiko universitetų administracija. Didžiausią stresą dėstytojams kelia švietimo sistema, menka studentų motyvacija ir didelis darbo krūvis. Nustatyta, kad kuo didesnį stresą patiria dėstytojai, tuo mažiau jie patenkinti darbu.
Konferencijos
Get PDFComparative Analysis of Educational Policy in the European ContextLyginamoji švietimo politikos analizė Europos kontekst
Disertacijos
Get PDFAbout A. Girdzijauskas’ Doctoral Dissertation: “Education of Moral Culture of Higher Classes Students by Musical Activity”Apie A. Girdzijausko daktaro disertaciją „Aukštesniųjų klasių mokinių dorovinės kultūros ugdymas muzikine veikla