Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Teorijos ir praktikos ryšio plėtotė socialinio darbuotojo profesinėje veikloje
Get PDFThe activity of the social worker is multiple and complex, and the result is difficult to predict. The tension between the personal and professional identity arises, and personal, professional, and social experience interact to lay the foundation for the competence of the social worker to intervene in the case of a crisis.The process of social work and the system of competence of the social worker embrace a reflective model that stimulates to continuously revise one’s own professional experience.On the basis of empiric data (accumulated during a research project Design of a Supervision Application Model in the Development of Professional Competences of Social Workers, subsidized by the National Fund of Science and Studies and carried out by I. Dirgėlienė, A. Kiaunytė, V. Kanišauskaitė, J. Ruškus and N. Večkienė, 2007), the article seeks to reveal the experience of the development of the interrelationship between theory and practice in the professional activity of the social worker. As witnessed by the data of the research, the application of theoretical knowledge to practice was recognized by respondents – university graduates, senior executives (the fact also linked with higher education). The respondents who recognized the link of theory and practice expressed the need for the knowledge of general professional subjects, as well as for the knowledge in the fields of the humanities, social, and economic sciences. One can believe that the attitude was influenced by studies based on the model of reflective thinking, when in the process of studying students were enabled to assess the significance of the integration of knowledge, values, and skills in the context of social work. Those who recognized the significance of the link between theory and practice were characterized by self-confidence that facilitated the overcoming of the stages of the social work process; those respondents were able to use the resources of specialist help. That was the attribute of independent learning. Those were respondents ready to implement the idea of life-long learning.Key words: professional experience, personal and professional identity, reflection, interaction, learning society, a professional ‘overburning syndrome’.Docentė socialinių mokslų (edukologija) daktarėKlaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetoSocialinio darbo katedraH. Manto g. 84, LTLT-92294 KlaipėdaTel. (8 46) 39 85 63El. paštas: [email protected] analizuojama teorijos ir praktikos ryšio plėtotės patirtis socialinio darbuotojo profesinėje veikloje aktualizuojant naujos pagalbos žmogui profesijos formavimąsi Lietuvos sociokultūrinėje erdvėje. Aktualizuojama socialinio darbuotojo, veikiančio krizės intervencijos sąlygomis, kompetencijos sistema, kuri remiasi refleksyviuoju modeliu bei mokymosi iš patirties būtinybe, kaip svarbia besimokančios visuomenės sąlyga
Santykių su tėvais pokyčių aspektai: paauglių požiūris
Get PDFThe article raises the problem of teenagers’ attitudes to family in the context of globalisation. Having in mind globalization researchers’ viewpoint that globalization strengthens the relations of contemporary man with the world at large on the one hand, but on the other, it might weaken the relations with local communities (family, school and other institutions of micro-surroundings) and their separate members, the main attention is focused on teenagers’ attitude towards their relations with parents. The article also attempts to reveal teenagers’ evaluations of relationship with their teachers and friends as their close people and their relations with themselves. On the basis of longitudinal research data, the changes in teenagers’ attitude to their relationships are unfolded having taken place in the period of eight years. The comparison of senior (16–18) and younger (13–15) teenagers’ attitude to their relations with the above-mentioned people is also provided.Profesorė socialinių mokslų(edukologijos) daktarėVilniaus universitetoEdukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (8 5) 266 76 25Profesorė socialinių mokslų(edukologijos) daktarėVilniaus pedagoginio universitetoEdukologijos katedraStudentų g. 39, LT-08106 VilniusTel. (8 5) 279 00 42Straipsnyje keliama šiuolaikinių paauglių santykių su tėvais kaitos problema globalizacijos kontekste. Turint galvoje, kad globalizacija, stiprindama šiuolaikinio žmogaus ryšius su pasauliu kaip su visuma, gali silpninti santykius su lokalinėmis bendruomenėmis (šeima, mokykla ir kitomis mikroaplinkos institucijomis) bei su kiekvienu jų narių, svarbiausias dėmesys sutelkiamas į tai, kaip paaugliai žvelgia į savo santykius su tėvais. Kartu siekiama atskleisti, kaip paaugliai vertina ir savo santykį su pačiu savimi. Straipsnyje lyginami vyresnių (16–18) ir jaunesnių (13–15) metų paauglių požiūriai į savo santykius, taip pat ryškinami paauglių požiūrių į santykius pokyčiai, įvykę per aštuonerius metus
Antano Maceinos tautinio auklėjimo idėjos globalizacijos kontekste
Get PDFThe article makes an attempt to highlight and actualise the key ideas of A. Maceina on national education and their value in our modern society under conditions of globalisation. These ideas, inspiring the wish and attempts to cognise and nurture own NATIONAL vocation, to involve the nation into the international life and simultaneously focusing on nation’s protection from loosing own identity, are of utmost importance in many aspects nowadays. On the other hand, national education ideas get a response among apologists, who perceive national identity as existence and survival of an individual within the same ethnic group, which is considered to be their nation on the basis of shared geographic, linguistic and cultural features. Following the systemic principle which sees NATIONAL education as an integral phenomenon, the focus is laid on A. Maceina’s conception of the key notions in national education: nation and native land. An attempt is made to reveal functions, goals and objectives of A. Maceina’s national education, to highlight external and internal factors conditioning efficient national education and to describe NATIONAL education aids. The author expresses the idea that penetration into the depth of elements of A. Maceina’s national education would also ensure a more purposeful development of fundamental education theory and methodology. Profesorė socialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. 266 75 25Straipsnyje siekiama išryškinti esmines Antano Maceinos tautinio auklėjimo idėjas ir pagrįsti jų vertingumą šiuolaikinės globalizacijos kontekste. Remiantis sisteminiu principu, įgalinančiu tautinį auklėjimą suvokti kaip vientisą fenomeną, svarbiausias dėmesys straipsnyje sutelkiamas į A. Maceinos tautos ir tėvynės – esminių tautinio auklėjimo sąvokų – sampratos suaktualinimą, į tautinio auklėjimo funkcijų, tikslų ir uždavinių atskleidimą, į efektyvaus tautinio auklėjimo veiksnių ir priemonių apibūdinimą
Ar Lietuvos aukštojo mokslo sistemos organizacijų kultūra palanki moterims mokslininkėms?
No full textThe number of women in the fields of high education that involve and deal with Engineering & Technology (E&T) has always been smaller than men’s. Some feminists explain this phenomenon by pointing out the manner in which the terminologies, methodologies and relationships between dominant majority group (Euro men) and “different” / “other” social identity group (Euro women) of these research fields have been recognized as central issues affecting the advancement, legitimacy and survival of organizations themselves. This strand of feminist research has underlined the masculine aspect of technology socially constructed on the exclusion of women from engineering and technological domains. Soon enough this analysis has become a mainstream foundation for the strategies that attempt to transform organizational cultures of these fields so as to make them friendlier to women in Lithuanian educational environment. [...]Docentė, socialinių mokslų daktarėŠiaulių universiteto Lyčių centro direktorėP. Višinskio g. 25, LT-76001 ŠiauliaiTel. (8 41) 59 57 57El. paštas: [email protected]ė, socialinių mokslų daktarė Šiaulių universitetas Architektų g. 1, LT-76001 Šiauliai Tel. (8 41) 59 58 87 El. paštas: [email protected]ė, socialinių mokslų daktarė Šiaulių universitetas Vilniaus g. 141, LT-76001 Šiauliai Tel. (8 41) 59 58 40 El. paštas: [email protected] pristatomas Lietuvos kontekstą atspindinčios tarptautinės studijos fragmentas apie palankios kultūrinės aplinkos poveikį aukštojo mokslo srityje ir kylančias problemas moterims, kurios atlieka tyrimus industrijų ir technologijų srityse. Siekta nustatyti, kaip edukacinės aplinkos moterų „kitoniškumas“ yra paaiškinamas, remiantis hierarchiniais, biurokratiniais santykiais, kaip „vyriškoji“ kultūra paveikia moterų mokslininkių karjerą. Išanalizavus Lietuvos moterų mokslininkių, dirbančių šiose srityse, nuomones bei aplinkai būdingus faktus paaiškėjo, kad Lietuvoje vyrauja stereotipinė nuostata, jog moterys mokslininkės netinka dirbti „vyriškų“ profesijų srityse (kaip antai technologė, inžinierė); akivaizdžiai deklaruojamas nepasitikėjimas moters sugebėjimais bei kvalifikacija industrinių ir technologinių tyrimų srityse; jau beveik dvidešimt metų vyksta Rytų Europos šalių plėtra link gerovės valstybės ir laisvosios rinkos santykių, konstruojanti moterims paradoksalią mokslininkių būseną „tarp modernumo ir patriarchalumo“. Straipsnyje siūlomos neatidėliotinos priemonės, kurių būtina skubiai imtis mūsų šalyje, siekiant paremti moteris mokslininkes, pažangą ir padėti joms įsitraukti į Europos mokslinių tyrimų erdvę
Dvasingumas: ištakos ir metodologinės ugdymo prieigos
Get PDFValues serve as an integrating thread between personal powers and individuals. Thus, their role for educators is of particular importance. Moreover, values become a foundation for competence development.The state of educators’ value principles is revealed through the hierarchy of prioritised values. The following terminal values received highest ratings among the educators in the research: health, happy family, internal harmony, wisdom, active lifestyle; such instrumental values as honesty, responsibility, intelligence, altruism and sophistication were pointed out as the most important. Thus, moral and cognitive (of truths of science) values prevail, including the universally recognised good: health and active lifestyle, which serve as an answer to present challenges and may be neutral from the moral point of view or even acquire a negative meaning.The least important terminal values include: pleasures, national security, comfortable life, beauty and the least prioritised instrumental values comprise: obedience, pride, imagination, tidiness and joy. Hence, the values embodying beauty, relations with the nation and faith still give little sense to educators’ lives.Educators lack deep perception of spiritual values. Firstly, such different values in their content as obedience and pride are juxtaposed to each other; secondly, there is a vague understanding of the importance of beauty dimension, especially, when all its manifestations make up the group of least acceptable values and their influence on the individual lose importance; thirdly, only a certain part of values influence educators’ attitude to the actual dissemination of spiritual values, the mission of an educator is narrowly perceived, since it fails to comprise national as well as world history.The research results revealed a devaluation tendency in love as a spiritual value.The key factors influencing the realisation of spiritual values comprise gender and the acquired qualification, whereas working experience is of no relevance.Profesorė socialinių mokslų (edukologija)habilituota daktarėVilniaus pedagoginio universiteto Edukologijos katedraStudentų g. 39, LTLT-08106 VilniusTel. (8 5) 279 00 42El. paštas: edukologija @vpu.ltStraipsnyje analizuojamas dvasingumo ugdymas, kaip dabarties visuotinė problema, kurios sprendimą sunkina žmogaus būties samprata, nes dvasinė dimensija, aptinkama fenomenologiniais tyrimais, dažnai lieka tik nuojautos lygmens. Todėl filosofinės, teologinės, psichologinės, pedagoginės literatūros kontekste aptariamos dvasingumo ištakos, gilinamasi į dvasinių vertybių turinį, ieškoma metodologinių dvasingumo ugdymo prieigų
Vaikų kompiuterinės kultūros komunikacinio diskurso empirinis tyrimas
No full textThe paper deals with a communicative discourse of children’s computer culture. A theoretical approach to a research on a communicative discourse of children’s computer culture in the context of social reality construction is presented highlighting the aspects of communication freedom, communication mobility, communication relations, changes of roles, significance (positive and negative) of communication. The paper reveals how one of modern methodological approaches, a social reality construction theory (Berger, Luckman, 1999). The procedure of carrying out this kind of research and the characteristics of data analysis have been described. Methodological approaches based on phenomenology, postmodern discourse, theory of social reality construction and methodology of qualitative research of a carried out qualitative research are presented. Children’s understanding of a communicative discourse of computer culture has been described using the method of an essay; research organisation and qualitative data analysis procedures based on I. E. Seidman’s strategy, inductive logics, content analysis and the method of continuous comparison are presented. Referring to the peculiarities of children’s virtual communication the authors have described children’s communicative discourse of computer culture in detali and have identified that children construct a communicative discourse of computer culture recognizing a computer as a communication technology. They have showed the content of this discourse as well as its socio-educational meaning highlighting full-fledgedness of children’s computer culture and its significance for the development of general communicative culture of society. Children’s computer culture has been advocated as a modern socio-educational phenomenon as well as a children’s life practice of worldview significance for both the educators and the parents. It is important to understand and tolerate in order to develop children’s as creators of communicative culture competences.Profesorė socialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarė Šiaulių universitetas P. Višinskio g. 25-108, LT-76351 Šiauliai Tel. (8 41) 59 57 46 El. paštas: [email protected]ų mokslų (edukologijos) daktarė Šiaulių universitetas P. Višinskio g. 25-412, LT-76351 Šiauliai Tel. (8 41) 59 57 10 El. paštas: [email protected] nagrinėjamas vaikų kompiuterinės kultūros komunikacinis diskursas, vykstantis patirtinio žinojimo kontekste. Atskleidžiama, kaip šio diskurso empiriniam tyrimui yra taikoma viena iš šiuolaikinių metodologinių prieigų – socialinės tikrovės konstravimo teorija (Berger, Luckman, 1999). Nurodomas minėto diskurso turinys ir jo socialinės-edukacinės prasmės, išryškinančios vaikų kompiuterinės kultūros visavertiškumą, jos svarbumą, kuriant bendrąją komunikacinę kultūrą
Mokinių dalyvavimas nepamokinėje veikloje ir santykiai su mokytojais
Get PDFThis article presents research data, the aim of which was to find out the relationship of schoolchildren’s participation in extracurricular activities and their trust in teachers and their inter respect. When analysing research data, the nature of extracurricular activities was also considered. The study included 1382 schoolchildren of different ages (sixth – eleventh grades) from various schools in Kaunas district (the main schools, secondary schools and gymnasiums). The results showed that schoolchildren usually choose sport activities, while artistic training activities are less chosen, and technical activities are the rarest. One fifth of schoolchildren attend several extracurricular activities at the same time. One third of schoolchildren do not attend extracurricular activity at all. The analysis of research data has revealed that schoolchildren, who attend extracurricular activity, trust in teachers more. Compared with schoolchildren who do not attend any after school activity, pupils who attend this activity are more inclined to reveal their personal problems to teachers and believe that teachers would listen to them. On the other hand, more than half of respondents, who attend and do not attend any extracurricular activities, named only several teachers to whom they could appeal for help. Research data has shown a tendency that schoolchildren who are engaged in sport activities trust teachers less if compared with those schoolchildren who attend other activities. Though schoolchildren who attend various extracurricular activities notice respect from teachers more, they themselves are not inclined to respect teachers more. While evaluating data according to the nature of extracurricular activities, no such differences were noticed.Socialinių mokslų (edukologijos) daktaras Lietuvos kūno kultūros akademijos Kinantropologijos ir sporto raidos katedra Sporto g. 6, LT-44221 Kaunas Tel. (8 37) 30 26 37 El. paštas: [email protected] pristatomi empirinio tyrimo, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti pasitikėjimo mokytojais ir tarpusavio pagarbos sąsajas, atsižvelgiant į tai, ar mokiniai dalyvauja popamokinėje veikloje, ir kokios yra šios veiklos pakraipos, duomenys. Nustatyta, kad dalyvaujančius popamokinėje veikloje mokinius dažniau išklauso mokytojai, šie mokiniai dažniau linkę mokytojams atskleisti asmenines problemas. Nors tokie mokiniai dažniau jaučia mokytojų rodomą pagarbą, patys nėra linkę labiau gerbti mokytojus
Inteligentija: jos samprata, raida ir ugdymas Stasio Šalkauskio konepcijoje
Get PDFThe concepts of intellectuals and intelligentsia were defined and analysed in terms of educational ideas of Stasys Šalkauskis. Such analysis is actual because named concepts often are confused. In contemporary literature „inteligentas“ and „intelektualas“ are considered as identical concepts.After definitions and analysis by S. Šalkauskis of those concepts were prooved that they are essentially different acordingly to the difference between concepts of an inteligent person and an intelectual person. Although in English both concepts are named with the same word „intellectual“.The community of intellectuals which satisfy the criterions of intelligentsia defined by S. Šalkauskis compose intelligentsia which have a dominant and positive role in cultural and social processes in society, nation and state.The role of intelligentsia in Lithuania in different periods of lithuanian history were viewed. It is shown that intelligents and intllectuals are not in consolidation but rather are divided in different groups which are of different world oulook and often are in state of mutual noncomunication and involved in severe conflicts.The result of such a situation is social, cultural and political chaos which create danger for identity of Lithuanian nation its culture and independence of the Lithuanian state. The progress in this unhappy situation is possible only if the new young positive and active intelligentsia in accordance with the concept of Šalkauskis can be created.Gamtos mokslų daktaras (fizika)Lietuvių katalikų mokslų akademijaPilies g. 8, LTLT-01123 VilniusEl. paštas: [email protected] aptariamos ir išskiriamos dažnai painiojamos intelektualo, inteligento ir inteligentijos sąvokos remiantis Stasio Šalkauskio darbais. Parodytas Lietuvos inteligentų vaidmuo siekiant tautinio ir valstybinio atgimimo įvairiais mūsų istorijos laikotarpiais. Apžvelgti inteligentijos ugdymo metodai Šalkauskio pedagogikoje. Pažymėtas intelektualų ir inteligentų susiskaldymas ir jo neigiamas poveikis visuomenės, tautos ir valstybės raidai, nulėmęs visuomenės, tautos ir valstybės krizę. Tik naujos, sąmoningos, veiklios inteligentijos susikūrimas ir jos pozityvių vertybinių orientacijų perėmimas visuomenėje leistų padėti iš šios krizės išeiti
Disertacijos
No full textG. Čiuladienės’ Doctoral Thesis “Teenagrers’ Conflicts and Pedagogical Preconditions of Their Solution”Gražinos Čiuladienės daktaro disertacija „Paauglių konfliktai ir jų sprendimo pedagoginės prielaidos