Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Mišraus mokymo poreikiai socialinių mokslų studentų ir dėstytojų požiūriu
Get PDFContemporary higher education is changing under the influence of many factors, among which the advancement of technologies has an important role. Due to this advancement, both traditional teaching / learning, and the studies that are incorporating e-learning elements, are being implemented. Studies that incorporate e-learning (distance learning) elements are called blended learning. Researchers in the field provide arguments that blended learning complements the most advantageous characteristics of both traditional and distance learning in studies. However, in Lithuania there are not many studies in the field, and especially with the focus on whether teachers and students in higher education find blended learning acceptable. In the first part of the paper discussions on the contents and the scope of blended learning are provided. In the second part the needs of teachers (in HE), who try to integrate e-learning (distance) into their teaching, are analysed. The third part describes the needs of students who experience or try to implement technologies in their studies to a greater extent. Lastly, the fourth part of the paper presents the results of the empiric research. The empiric research was carried out in 2008, the method of interview was employed. It was aimed at identifying the needs of teachers who have experience in implementing e-learning elements in traditional studies (i.e., implement blended learning). It was also aimed at identifying the students who have experience in blended learning. Both teachers and students represented the sphere of social sciences rather than information sciences, where such experience is more common. Results of the analysis of interviews revealed that the teachers need to have a challenge in their work and in order to implement blended learning they need professional development in the field of technologies, they also need to feel support for blended learning and to meet the needs and expectations of their students. The study also revealed that students among the other needs mentioned the need to acquire additional skills that are crucially important in blended learning, namely, time management.Doktorantė, Vytauto Didžiojo universitetoSocialinių mokslų fakultetoEdukologijos katedraK. Donelaičio g. 58, LT-44044 KaunasTel. 8 37 32 78 21Socialinių mokslų (edukologijos) daktarėVytauto Didžiojo universitetoSocialinių mokslų fakultetoEdukologijos katedraK. Donelaičio g. 58, LT-44044 KaunasTel. 8 37 32 78 21Tyrėja Vytauto Didžiojo universitetoSocialinių mokslų fakultetoEdukologijos katedraK. Donelaičio g. 58, LT-44044 KaunasTel. 8 37 32 78 21Šiandien studijų sistema kinta veikiama informacinių ir komunikacinių technologijų, todėl stengiamasi derinti tradicines studijas su nuotolinio mokymo elementais – tai mišrusis mokymo(si) būdas. Tačiau Lietuvoje dar nėra gausu tyrimų, kuriuose būtų aiškinamasi, ar aukštosios mokyklos studentams ir dėstytojams mišrusis mokymas(is) yra priimtinas. Todėl pirmoje straipsnio dalyje aptariama mišriojo mokymo(si) samprata. Antroje dalyje analizuojama mokslinė literatūra apie dėstytojų, integruojančių informacines ir komunikacines technologijas į tradicines studijas, poreikius. Trečioje dalyje apžvelgiama mokslinė literatūra apie studentų poreikius, diegiant informacines ir komunikacines technologijas į tradicinę studijų aplinką. Ketvirtoje dalyje pateikiami rezultatai kokybinio tyrimo, kuriuo buvo siekiama išryškinti dėstytojų, kuriančių ir diegiančių mišrųjį mokymą(si), ir studentų, besimokančių mišriuoju būdu, poreikius
Pratarmė
Get PDF...Leidinio 22-ąjį tomą sudaro trys skyriai. Remiantis postmodernizmo filosofų įžvalgomis, pirmajame skyriuje „Metodologiniai ugdymo aspektai“ analizuojamos šiuolaikinės ugdymo ir švietimo problemos, susijusios su subjektyvizmu, reliatyvizmu ir neapibrėžtumu, turinio sumaištimi, ironišku žodynu, autoritetų praradimu ir kt. Bandoma atsakyti, ar šiuolaikinė postmodernioji mintis, besiskverbianti į švietimą, daugiau sukelia abejonių, ar daugiau jų išsklaido. Turint galvoje hermeneutines ir fenomenologines tradicijas, svarstoma, kurios ugdymo ir mokytojavimo prieigos gali atverti ugdytinio potencialių galių sklaidą. Siekiama parodyti, kaip lavinant asmuo gali būti išlaisvinamas, išskleidžiamos jo galios, susijusios su kitais. Aptariant auklėjimą išeities tašku pasirenkama priedermė, kuri suvokiama kaip priemonė, kildinama iš įvairių žmogaus prigimties įgymių. Ieškoma būdų, kaip įgymiai gali tapti veikimo priedermėmis, o jos – toliau plėtoti įgymius ir daryti juos vertybėmis. Šių klausimų erdvėje suaktualinamos ir moralinio ugdymo prielaidos, siejamos su proto ir jausmų dermės paieška ir jos svarbos apibrėžtimi.Antrajame skyriuje „Vertinimo ir kompetencijų tobulinimo modeliai“ pirma pristatoma solo taksonomija, kaip nauja mokinių rašinių vertinimo priemonė, išryškinant sąryšingumą su kitomis taksonomijomis ir atskleidžiant naujus jos lygmenis. Toliau pateikiamas efektyvaus studentų karjeros kompetencijų ugdymo sąlygų įvertinimas. Be to, vertinamos moterų ir vyrų mokslinių karjerų (doktorantūros, mokslinės veiklos ir akademinės hierarchijos) pokyčių tendencijos Lietuvoje ir Suomijoje. Kadangi švietimui yra labai svarbios mokytojų kompetencijos, nes tik kompetentingas mokytojas gali ugdyti kitus, skelbiami nauji pačių pedagogų požiūrio į šių kompetencijų turinio apraiškas tyrimo duomenys. Kita vertus, siekiant sudaryti suaugusiesiems palankias įsidarbinimo, išsilavinimo ir profesinio tobulėjimo sąlygas, universitete svarbu pripažinti ir vertinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimus. Pažymėtina, kad pasiekimų vertinimas šiame skyriuje analizuojamas ne tik politiniu ir teoriniu aspektu, bet ir praktiniu – organizaciniu.Trečiajame skyriuje „Juozo Vaitkevičiaus indėlis į edukologijos mokslą“ siekiama suaktualinti žymaus Lietuvos pedagogo mokslines idėjas jo 80-ųjų gimimo metinių proga. Tam visų pirma atskleidžiamos jo atliktų mokslinių empirinių tyrimų metodologinės prieigos bei pozicijos, vertinamos šiuolaikinio rekonstrukcionizmo, egzistencializmo, fenomenologijos, simbolinio interakcionizmo idėjų fone. Kartu norėta ne tik apskritai nusakyti J. Vaitkevičiaus indėlį į edukologijos mokslą – socialinę bei kultūrinę edukologiją, lyginamąją didaktiką, istorinę pedagogiką ir kt., bet ir konkrečiau paanalizuoti, kaip jis suprato mokymo proceso vaidmenį asmenybės raidai, socializacijos esmę ir ją nulemiančių veiksnių sistemą, mokytojų savęs pažinimo ir saviugdos reikšmę
Klasikinės mokytojo sampratos raidos atspindys Magdalenos Karčiauskienės darbuose
Get PDFThe article aims to show how the works by professor Magdalena Karčiauskienė reveal the development of classical conception of a teacher in Lithuania. The origins of this conception and the problems that occurred during its formation in the second half of the 19th century are discussed, the classical nature of this conception in the first half of the 20th century is analysed and the relevance of it is emphasised. In the first half of the 20th century the professional duty of a teacher was perceived as a civic obligation or public order which was particularly obvious: to restore the national school. The answer to the question what kind of teacher was capable of and had to fulfil these obligations is found through the analysis of the research papers by prof. M. Karčiauskienė and in her professional insights and references to the studied literature sources. The analysed studies highlight the conception of a teacher who demonstrates mature culture, civic awareness, integrity between spirit and moral, who is of high intelligence and has undergone high quality professional training.Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Vilniaus pedagoginio universiteto Ugdymo pagrindų katedraStudentų g. 39, LT-08106 VilniusEl. paštas: [email protected]ė socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Vilniaus pedagoginio universiteto Vaikystės studijų katedraStudentų g. 39, LT-08106 VilniusEl. paštas: [email protected] siekiama parodyti, kaip profesorės Magdalenos Karčiauskienės darbuose atsiskleidžia klasikinės mokytojo sampratos raida Lietuvoje. Apžvelgiamas šios sampratos formavimosi problemiškumas ir ištakos XIX a. antrojoje pusėje, analizuojamas klasikinis jos pobūdis XX a. pirmojoje pusėje, pabrėžiamas šios sampratos aktualumas. XX a. pirmojoje pusėje profesinė mokytojo pareiga suprasta kaip pilietinė priedermė, visuomeninis užsakymas, kuris šiuo atveju buvo labai aiškus – atkurti tautinę mokyklą. Ieškant atsakymo į klausimą, koks mokytojas galėjo, turėjo atlikti šias priedermes, gelbsti prof. M. Karčiauskienės mokslinių straipsnių analizė, profesionalios įžvalgos ir nuorodos į studijuotiną literatūrą. Analizuoti šaltiniai išryškina brandžios kultūros, vientisos dvasios ir dorovės, pilietinės sąmonės, inteligencijos, aukšto pedagoginio pasirengimo mokytojo sampratą
Ar pavyks išvengti hibridinio tapatumo formavimo(si) informacinėje visuomenėje?
Get PDFThe article deals with a problem of multicultural education, emphasizing the problem of national identity in the knowledge society. The influence of globalization on national policy for multicultural education is analysed. The new idea of hybridical identity in the context of knowledge society is discussed in the perspective of critical pedagogy, trying to find out, how knowledge society transforms the phenomenon of identity. Some suggestions on how to help educationalists, teachers in these new conditions, especially ctitical thinking and recognition of ideology are explicated. Based on the insights of Lithuanian theoreticians the conservative policy in Lithuania and the role of traditional values are described as the main instruments to preserve the status quo so as to foster traditional national identity. Content analysis of Lithuanian national civic syllabus shows, that there is no attention to dialogue, critical thinking, so it is obvious that assimilatory policy of education is followed, but there are some efforts evident that open mindedness towards other cultures is being developed. So Lithuanian education policy is double-faced, it helps to foster open mindedness of students, but at the same time tries to protect their national identity from hybridedness.Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (8 5) 2 66 76 25El. paštas: [email protected], remiantis ugdymo filosofų apmąstymais, analizuojamas požiūris į daugiakultūriškumo ir tautinio tapatumo ugdymo santykį įvairiose valstybėse, ypač tose, kuriose jau susikūrusi brandi informacinė visuomenė, akivaizdus naujo tipo – hibridinio tapatumo – fenomenas. Svarstoma, kaip ir kodėl informacinė visuomenė prisideda prie naujo tipo tapatumo įtvirtinimo, o remiantis kritinės pedagogikos autoriais, bandoma atskleisti, kodėl tokioje visuomenėje, kuriantis naujam tapatumui, daug dėmesio turi būti skiriama kritiškumui ugdyti, ideologijoms atpažinti. Remiantis Lietuvos teoretikų įžvalgomis, apibūdinamas konservatyvus jų požiūris siekiant išsaugoti pamatines tautos vertybes, o atlikus bendrojo lavinimo bendrųjų programų pilietinio ugdymo kontent analizę, atskleidžiamas dviprasmiškas Lietuvos švietimo politikų požiūris į tautinį ugdymą
Žinių sritys pedagogo kompetencijos ribose
Get PDFSpread of constructive teaching/learning theory results in a bigger research interest in knowledge and its acquisition, which is directly related with competence development. The focus is laid on the concept of knowledge, their links with sense and intertwining of knowledge and values (and especially moral ones). The research results revealed that educators’ attitude to deepening of knowledge is based on the level of knowledge acquisition. The priority is laid on teaching to learn, development of thinking, spread of spiritual powers, new technologies of education, underlying ideas of general education programmes and standards and about 65.3–50.9 percent of teachers refer to them as very important. Whereas the least attention is paid to education management, understanding of feelings, imagination and partially to perception of volitional development, diagnostics and evaluation of progress and achievement and education planning.The statistical data analysis shows that all the identified knowledge priorities, with the exception of teaching to learn, have very weak links with spiritual values or such links are absent (with knowledge of education management, memory development, methods of pedagogical interaction, peculiarities of education and upbringing, new education technologies). Spiritual values are linked with knowledge of feelings, volition, imagination and partially with education planning.It was established that gender, qualification, working experience and workplace have insignificant effect on teachers’ attitude and only on knowledge related with external elements of educational process (general programmes, education management, planning, teaching to learn).Profesorė socialinių mokslų (edukologijos)habilituota daktarėVilniaus pedagoginio universitetoEdukologijos katedraStudentų g. 39, LT-08106 VilniusTel. (8 5) 2 79 00 42Straipsnyje aptariamos žinios kaip mokytojo profesijos kompetencijos dėmuo, analizuojamas pedagogų požiūris į žinių apie švietimo politiką, žmogaus vystymąsi, ugdymo proceso tobulinimą, atskleidžiamos jų sąsajos su dvasinėmis vertybėmis, taip pat išryškinami veiksniai, darantys poveikį žinių gilinimui
Profesoriaus Juozo Vaitkevičiaus mokslinė veikla ir metodologinės pozicijos
Get PDFWithin this article J. Vaitkevičius’ scientific heritage is analysed and also his methodological-empirical attitudes and posittions are revealed as well. The critical analysis of his articles, monographs, study books is done and simultaneously some ideas of the development of reconstruction, existentialism, phenomenology, symbolic interaction are stressed along with the links to those philosophical streams’ fundamental researches. J.Vaitkevičius’ scientific contribution is evaluated while creating and forming new science branches in Lithuania: socio-cultural education, social pedagogy, comparing and historical pedagogy etc. J. Vaitkevičius concern for the science of education and the vision on Lithuanian education system future is discussed as well in this study. The article puts great emphasis on J.Vaitkevičius’contribution to the Lithuanian science of education with an encouragement to take an active part in the research of educational processes with the reference to J. Vaitkevičius scientific heritage.Profesorė socialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarėŠiaulių universitetasP. Višinskio g. 25–108, LT-76351 ŠiauliaiTel. (8 41) 59 57 46El. p.: [email protected] analizuojamas Juozo Vaitkevičiaus mokslinis palikimas ir atskleidžiamos jo atliktų mokslinių empirinių tyrimų metodologinės prieigos bei pozicijos. Atliekama kritinė jo straipsnių, monografijų, studijų knygų analizė, išryškinama šiuolaikinio rekonstrukcionizmo, egzistencializmo, fenomenologijos, simbolinio interakcionizmo idėjų raiška ir sąsajos su šių filosofijos krypčių atstovų fundamentiniais tyrimais. Įvertinamas J. Vaitkevičiaus mokslinis indėlis Lietuvoje kuriant ir formuojant naujas mokslo šakas: socialinę kultūrinę edukologiją, socialinę pedagogiką, lyginamąją, istorinę pedagogiką ir kt. Išryškinamos J. Vaitkevičiaus puoselėtos Lietuvos švietimo sistemos ir edukologijos mokslo ateities vizijos
Pedagogų požiūris į mokytojo kompetencijų raišką
Get PDFThe importance of competences attached to teacher’s profession is gaining better perception in the context of the 21st century challenges.Teacher competences are often associated to learning / teaching achievements, communication, teacher knowledge and teacher personality. These are the highest contours of teacher competences. Encoding the research data according to categories, they are ranked in the following order: communication, education process, and teacher’s preparedness, personality and achievements. It was observed that communication and achievements are often linked with school learners, whereas personality is related to an educator. The content of categories shows that teachers refer to classical paradigm of education, which is grounded on direct contribution of an educator to school learners’ learning. New education technologies and learners achievements are presented only episodically.Structural generalisation of the research data revealed the fact that teachers include all the elements of competence in the general context; however, only one respondent refers to them all jointly. The research confirms the vitality of competence structure and its reality.In terms of content, the attitudes of teachers are more similar to the conception of competences presented in the ‘Outline of the national qualifications framework of Lithuania’, where personal, social and ethic competences are distinguished.Teacher competences are often of fragment character and reflect the structure of competence in a more general way with insufficient escalation of 15its content. Therefore, education of competences is becoming an urgent problem, whose timely solving may positively affect implementation modern goals of education.Profesorė socialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarėVilniaus pedagoginio universitetoEdukologijos katedraStudentų g. 39, LT-08106 VilniusTel. (85) 279 00 42El. paštas: [email protected] aptariami šiuolaikinės mokyklos pedagogų požiūriai į mokytojo kompetencijos sklaidą. Jie tirti išplėsto atsakymo į klausimą metodu, taikant kokybinę ir kiekybinę duomenų analizę. Tyrimas atskleidė, kad pedagogai dažniausiai kompetenciją saisto su bendravimu, ugdymo procesu, mokytojų pasirengimu, mokytojų asmenybe, mokymosi rezultatais. Duomenys apibendrinami kompetencijos struktūros ir turinio atžvilgiais
Filosofinės abejonės dėl mąstymo ir jausmų priešpriešos moralinio ugdymo procese
Get PDFThis research is aiming to discover the arguments, formulated by two different, even opposite traditions, indicating the presuppositions for moral upbringing. The first one stressed the role of reason in moral upbringing (Socrates, Kant, Hare, Popper). On the other side, the other one (Hume, Scheler, Rorty, Williams), emphasized the role of emotions in the process of moral upbringing. The article analyses not only the differences between these two points of departure, but their incommensuarability as well. The author of the text comes to the conclusion, that this opposition, reaching contemporary philosophy of education as well is too exagerated and suggests to look for the harmony between these two personal powers – reason and emotion. According to her oppinion, the powers of imaginations unites the spheres of reason and emotion. Agreeing that the problem is not very simple and, as was shown by the analyzed authors, exegencies to one or the other side always are possible, nevertheles the purpose of moral upbringing could be based on the harmony between these two powers, using interdisciplinary aspects (philosophy, literature, visual arts) preparing programs for moral upbringing.Profesorė humanitarinių mokslų (filosofijos) daktarėVilniaus pedagoginio universiteto Filosofijos katedraŠevčenkos g. 31–228, LT-03111 VilniusTel. (8 650) 6 32 74El. paštas: [email protected]Šiame tyrime siekiama įsiklausyti į argumentus, kuriuos teikė dvi skirtingos, netgi priešingos mokyklos, formuluodamos moralinio ugdymo prielaidas. Viena jų pabrėžė proto vaidmenį moraliniame ugdyme (Sokratas, Kantas, Hare’as, Popperis), kita (Hume’as, Scheleris, Rorty, Williamsas) – jausmų svarbą. Pastebimas ne tik šių išeities taškų skirtingumas, bet ir nesuderinamumas. Tačiau straipsnio autorė prieina prie išvados, kad ši priešprieša, pasiekianti ir šiuolaikinę ugdymo filosofiją, yra pernelyg sureikšminama ir pasiūlo ieškoti tarpusavio dermės tarp dviejų skirtingų asmens galių – proto ir jausmo, pasitelkus vaizduotę, jas sujungiant. Nors problema nėra paprasta ir nukrypimai į vieną ar kitą pusę visada galimi, moralinio ugdymo tikslas galėtų būti šių dviejų galių dermė – moraliniam ugdymui panaudojami ir filosofiniai, ir literatūriniai tradicijos aspektai
Mokslas ir mokykla: pasvarstymai apie ugdymo prieigas
Get PDFThe article discusses the use of scientific theories for student and teacher development. Based on hermeneutic and phenomenologic traditions there are those approaches to personal development and teaching analized which provide and promote the development of the potential of the student. Firstly, it is shown how the intersubjective consiousness helps in perceiving and reflecting the things which are being experienced by a person and from the subjectivity leads to the intersubjective perception of the essence of things. The presented examples of legal facts analysis illustrate how in the process of development both the teacher and the student have “to learn” and perceive the essence and this way “acquire” the consiousness able to understand things not dependent on personal wishes and environment. The perception of essences is timeless, though the historic context is important for teaching / education. Hermeneutic analysis helps to relate the differences expressed by individual and communal, depending on tradition, understanding.It is presented how in the process of education a person might be liberated and empowered, but at the same time his / her powers are interrelated with those of the Other. It is important to acknowledge that in the process of personal liberation and personal powers development one cannot trespass the borders and hurt the powers of the Other, for culturally it is thanks to the Other that a person can develop and be empowered.Filosofijos profesorius emeritasJungtinių Amerikos Valstijų Ohajo universitetasFilosofijos katedraEl. paštas: [email protected] aptariamos mokslo teorijų naudojimo mokinių lavinimui ir ypač mokytojavimui galimybės. Remiantis hermeneutine ir fenomenologine tradicijomis, bandoma parodyti tas lavinimo ir mokytojavimo prieigas, kurios atvertų potencialių ugdytinio galių sklaidą. Pirmiausia aiškinama, kaip intersubjektyvi sąmonė gali suvokti ir reflektuoti patiriamus dalykus, kaip nuo asmeniškumo pereinama prie esmiškumo. Paskui, remiantis juridiniais fakto analizės pavyzdžiais, pasitelkus analogijas, atskleidžiama, kad lavinant mokytojas ir mokiniai turi „išmokti“ atskirti dalykų esmę ir taip „įgauti“ sąmonę, galinčią suprasti dalykus nepriklausomai nuo asmeniškų norų ir aplinkos. Esmės supratimas yra belaikis, nors istorinis kontekstas mokymui yra svarbus. Hermeneutinis supratimo ratas padeda susieti individualaus ir bendruomeninio, priklausomo nuo tradicijos, supratimo skirtingumą. Parodoma, kaip lavinant asmuo gali būti išlaisvinamas, išskleidžiamos jo galios, kurios susijusios su kitais. Lavinant turi būti suvokiama, kad asmens galių išlaisvinimas ir išskleidimas neturi peržengti ribų, už kurių pakenktų kitam, nes būtent to kultūriškai kito dėka išsiskleidžia asmens galios