Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Strateginis veiklos planavimas mokykloje: realios situacijos vertinimas
Get PDFModern schools work in the context of rapid change, increasing dependence on the external environment and rising requirements to educational organisations. Significance of strategic school planning is first of all associated with the self-evaluation of a real situation, as this process determines reliability of the strategic plan in connection with the influence of political, economic, cultural, technical/technological and competitive factors on school and its internal potential.Content analysis of the strategic plans of general education schools allowed us to identify substantial peculiarities of the situation in schools. The research shows that today’s schools function in the conditions of intensifying influence of the external environment. Nowadays the most significant impact on schools is made by social and economic factors. Schools give more negative than positive opinion about the influence of the aforementioned factors and especially their subsequence on different fields of school activities. Not sufficient financial education support is considered as a main threat to schools and the subsequence of this process is seen as main weaknesses of the organisations. More than two thirds of schools with a stable situation analysis emphasize unfriendly social environment. All schools indicate unsatisfactory demographic situation leading to the decrease in the number of students and growing competition among schools as a main threat.School management, student support and human resources are the main strengths of schools allowing them to seek for the ways to connect them with external and internal influence groups and look for opportunities to develop them in other fields of school activities. Smaller amount of the statements reflecting schools opportunities in comparison with the external threats has been identified. This fact allows us to presume that today’s schools function in the excess conditions of external threats and negative influences, not always make adequate and complex evaluation of their potential opportunities in the external environment and link it with the systemic development of the organisation. Teachers’ qualification and its improvement system, project work, use of the active teaching methods, school work evaluation system and students achievements are the main fields where schools see the most considerable potential opportunities.Docentė socialinių mokslų (edukologija) daktarė Šiaulių universiteto Edukologijos katedra P. Višinskio g. 25, LT-76351, Šiauliai Tel. (841) 59 57 18Edukologijos magistro studijųprogramos magistrantėŠiaulių universiteto Edukologijos katedraP. Višinskio g. 25, LT-76351, ŠiauliaiTel. (841)59 57 18Straipsnyje pažymimas strateginio planavimo reikšmingumas, didėjant švietimo organizacijų priklausomybei nuo stiprėjančio išorės aplinkos poveikio, nagrinėjami bendrojo lavinimo mokyklų veiklos strateginių planų turinio analizės pagrindu identifikuoti aplinkos veiksniai, darantys didžiausią poveikį mokyklai. Išryškinamas veiksnių poveikio mokyklai pobūdis ir pasekmės
Ugdymo praktikologijos klausimu
Get PDFThis article is focusing on the problems of praxeology. The presented concept analysis, a short historic overview of its development show the gradually growing importance of praxis for educational sciences. It is not yet the integral part of educational sciences. The article reveals the multi faceted aspects of practical activities and their growing role for the development of schools and other educational institutions. The discussed possibilities and different types of educational praxeology show that the role of practice is very important for student as well as for for learner regardless of age. It increases the personal experience and learning, promotes the in-service training and specialist learning and professional improvement and consequently leads to the improvement of the quality of working life.Thus it is necessary for the educational science to get deep in the praxeology. The praxeology should be implemented in the whole system of the educational science, giving the priority to practice and practical skills development in education. However, the role of knowledge is important in the process of education, and knowledge should be used not only for thinking, but for the practice development as well.Socialinių mokslų (edukologijos)habilituotas daktaras profesoriusAntakalnio g. 99–44LT-10218 Vilnius 40Tel. (58) 2 76 84 91Ugdymo praktikologija iki šiol nenagrinėta kaip mokslinė disciplina. O ekonomistai ir sociologai jau seniai gilinasi į praktikologijos problemas. Ugdymo mokslui svarbu tirti ne tik žinių vaidmenį intelekto brandai, darbo veiksmų plėtotei, bet ir praktikos vietą visybinės asmenybės tapsmui, naujų žinių plėtraii. Todėl straipsnyje ieškoma pagrindinių veiksnių, kuriais praktika gali būti natūralia intelekto, valios ir jausmų, pasaulėžiūros, santykių ir darbo sėkmės ugdytoja
Jūreivystės studentų vertybinis santykis su jūra: fenomenologiniai kontūrai
Get PDFLithuania is a maritime state. Maritime culture takes an important place in a value system of universal education from the point of view of axiology. Moral education is a part of full development of a personality. The marine education has a perspective potential of the enrichment of values to the person. This educative relationship between personality and the sea creates the context of possibilities. A process, condition and result of enrichment of values to the person are recognized by the relationship in the marine environment. Research object is valuable relationship between a person and the sea. The research aims at the exploration and evaluation of the express of the valuable relationship between youth and the sea. The aim of the article is the development of phenomenological outlines of the valuable relationship between maritime students and the sea. International Convention on Standards of Training, Certification and Watchkeeping for Seafarers, 1978, as amended in 1995 and 1997 (STCW Convention) and Seafarer’s Training, Certification and Watchkeeping Code (STCW Code), theistic humanism, existentialism and phenomenology create the epistemological basis of the research. Phenomenological outlines are revealed as tendencies of the valuable relationship between maritime students and the sea. The cognitive relationship of students at sea expresses their thoughts about home, social isolation, maturing and the sense of life. The stay near the sea expresses the recognition of relaxation, aesthetic environment, working at sea, transcendence above the trivial round, and self-development. The emotional relationship of students at sea expresses: their fear, loneliness and nostalgia for home. The stay near the sea expresses experiences of relaxation, peace and positive feeling. The relationship of aspirations of students at sea expresses the seafarer’s career, life planning and decisions to improve their personal and professional features. Very strong marine aspirations of maritime students express the seafarers’ career, which is important for their families. Students need to see life and know different ethno-cultures. Maritime lifestyle of students mostly expresses hard responsible work, the praxis to release money from the pay for work at sea, virile behavior, important social activity, travel dynamism and development of family traditions of seafarer’s.Docentas socialinių mokslų daktarasLietuvos aukštoji jūreivystės mokyklaVyturio g. 7–14, LT-95188 KlaipėdaTel. (8 652) 0 81 05El. paštas: [email protected] analizuojamas jūreivystės studentų vertybinis santykis su jūra. Tarptautinės jūrininkų mokymo, diplomavimo ir budėjimo normų konvencijos, Tarptautinio saugumo vadybos kodekso, teistinio humanizmo, egzistencializmo bei fenomenologijos principų kontekste tiriama ir vertinama būsimų jūrininkų vertybinio santykio su jūra raiška. Psichoedukaciniu požiūriu kognityviuoju, emociniu, siekių bei elgesio lygmenimis atskleidžiami jūreivystės studentų vertybinio santykio su jūra fenomenologinio pobūdžio kontūrai
Pedagogų požiūris į profesijos prestižo veiksnius
Get PDFThe study examines the way Lithuanian educators view different factors that determine occupational prestige. The questionnaire utilized by the authors focuses on the assessment of three perspectives: factors that currently effect occupational prestige; evaluation of the factors that should determine occupational prestige; and assessment of personally important occupational factors to the teachers.The study took place in 2009 and included a random sample of 114 teachers of different ages, who worked in different educational facilities and locations. Research methods included literature review, data collection survey as well as quantitative data analysis.The study found that all the factors related to the prestige of the profession could be divided into three groups: 1) occupation’s value to the society cluster; 2) career advancement and socioeconomic rewards cluster; and 3) opportunities for professional growth and development cluster. According to the respondents, the most significant determinants of occupational prestige are socioeconomic rewards and career advancement opportunities that are followed by professional growth and development factors. In contrast to public perception prevailing in some other European countries, Lithuanian teachers do not consider worthiness of their work to the society to be of great importance. As far as occupational prestige is concerned, age, years of employment, level of education, type of educational facility or location of residence in most cases had no significant effect upon the opinion of the respondents.Docentas socialinių mokslų(edukologijos) daktarasŠiaulių universiteto Tęstinių studijųinstituto vyresnysis mokslo darbuotojasStoties g. 11, LT-77156 ŠiauliaiTel. (8 41) 39 30 16Docentė socialinių mokslų(edukologijos) daktarėŠiaulių universiteto Tęstinių studijųinstituto vyresnioji mokslo darbuotojaStoties g. 11, LT-77156 ŠiauliaiTel. (8 41) 39 30 16Docentė socialinių mokslų(edukologijos) daktarėŠiaulių universiteto Tęstinių studijųinstituto vyresnioji mokslo darbuotojaStoties g. 11, LT-77156 ŠiauliaiTel. (8 41) 59 58 51Straipsnyje apžvelgiamas pedagogų požiūris į profesijos prestižą lemiančius veiksnius. Remiantis tyrimo duomenimis, išskirtos profesijos prestižo grupės, nustatyti veiksniai, kurie, anot mokytojų, 1) turi lemti profesijos prestižą, 2) šiuo metu lemia profesijos prestižą ir 3) mokytojams asmeniškai svarbūs savo profesijos veiksniai
Švietimo reformos ir teisingumas
Get PDFBased on analysis of publications, statistics and legal acts, the concept of equity in education, its reflections in Lithuanian legal acts as well as influence of educational reforms on equity is being discussed. Since restoration of Independence in 1990 until 2003, equity, equality, equal opportunities or accessibility were not mentioned in any law on education. In 2003, in the new Law on Education, the term of “equal opportunities” appear for the first time. In 2001, the attempt to increase accessibility of higher education was done. Due to amendments to the Law on Higher education which introduced small tuition fees the numbers of accepted students increased substantially. The new trend of neo-liberal reforms in education was taken after the Parliament elections and formation of new right-wing government in the end of 2008. Green light has been switched on for private educational institutes (from kindergartens to universities). State funding of private educational institutions is gradually expanded at the expenses of state ones. The first results of the reform of higher education connected to the new Law on Science and Studies (2009) are presented. The number of students accepted to the colleges and universities in 2010, in comparison with those accepted in 2008, decreased by 47%. The analysis presented in the article enables to conclude that during educational reforms in Lithuania equity issues were not given serious considerations which led to decrease of equity in Lithuanian higher education.Docentė socialinių mokslų (edukologija) daktarė Vilniaus universiteto Edukologijos katedra Universiteto g. 9/1, LT-01513, VilniusEdukologijos magistrėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513, VilniusRemiantis mokslinės literatūros šaltinais, teisės aktais ir statistikos duomenimis, analizuojama švietimo teisingumo samprata, jos atspindžiai Lietuvos teisės aktuose ir reformų įtaka galimybėms siekti teisingumo švietime. Parodoma, kad reformų metu į švietimo teisingumo klausimus nebuvo kreipiama dėmesio, o reformų rezultatas – mažėjantis teisingumas
Leono Jovaišos indėlis į profesinio orientavimo tyrimus ir praktiką
Get PDFThis article celebrates the 90th anniversary of Professor Leonas Jovaiša and the 50th anniversary of the first publications in the field of vocational guidance. Career development and career choice theory have a rich history, but theoretical findings of career development in the Lithuania are very fragmentary. Professor Leonas Jovai a is one of scientists who presents a complete model of vocational guidance system in the Lithuania. The aim of the article is to present and describe the main facts about vocational guidance system of sixties of twentieth century in Leonas Jovai a research findings. The article describes L. Jovaiša’s contribution to creating the vocational guidance system in Lithuania: macro, mezo and micro levels of guidance system. Much attention is focused on developmental nature of career guidance and career counseling. Several aspects of career counseling is discussed: the integrated nature of career counseling, the multifaceted set of activities to help people make vocational choice, education based career guidance, the stages of career counseling. The article presents some comments on concept career as calling.Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėVilniaus universitetoBendrosios psichologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. 266 76 05El. paštas: [email protected] skiriamas profesoriaus Leono Jovaišos 90-mečiui ir pirmųjų publikacijų apie profesinio orientavimo problemas 50-mečiui. Straipsnyje pateikiama trumpa praėjusio šimtmečio septintojo – devintojo dešimtmečių profesinio pasirinkimo ir konsultavimo teorijų analizė. Šiuo laikotarpiu profesorius L. Jovaiša formuluoja pagrindinius savo teorijos principus ir teiginius bei atlieka tyrimus šioje srityje. Biodrominis profesinio orientavimo pobūdis priartina L. Jovaišą prie profesinio pasirinkimo raidos modelių teoretikų. Straipsnyje aptariami kai kurie svarbiausi profesoriaus L. Jovaišos profesinio orientavimo teoriniai aspektai: profesinis pašaukimas, orientavimo sistemos struktūra ir profesinio konsultavimo pagrindai
Tiesa – gyvenimo sėkmės veiksnys Leono Jovaišos požiūriu
Get PDFIn the context of globalization it is not easy to make one’s own life successful: people experience crisis of values and ideals. Outstanding Lithuanian educologist L.Jovai a states that success or lack of it in life is not an accidental thing. Success is manageable. The basis of its management is conscious building of success in life.The article discusses L. Jovai a’s view on truth and its relationship with success in life Truth as factor of success in life is analysed. The following essential ideas were disclosed: 1) The human being is the final source of information that ensures the relationships, development, and the harmony of the existence. The philosophy of harmony directs to the understanding of the state of existence and the fact that wisdom is a necessity, as it means harmony. Wisdom covers global justice and morals caused by harmony – love. 2) Man is part of the being, information ally of body and spirit. Inner harmony of a free individual, harmony with the being and existence, and wise life is the supreme good of education, the supreme state, and the supreme meaning. The information presented to an individual should aim to disclose the truth about the fundamentals of the universe, and the structure and the fate of human existence. 3) The integral basis of man‘s social life is self-expression in man‘s interaction with the environment. Real life means the direct relationship of daily activity with a long-term or an eternal, global aim.Profesorė habilituota socialinių mokslų daktarėKlaipėdos universiteto Pedagogikos fakultetoEdukologijos katedraS. Nėries g. 5, LT-92227 KlaipėdaTel. (8~46) 39 86 24El. paštas [email protected] globalizacijos pasekmių kontekste sprendžiama aktuali žmogaus ugdymo gyvenimo sėkmei problema, sėkmę siejant su tiesos kaip vertybės pažinimu ir jos laikymusi. Remiantis L. Jovaišos mokslo darbais atskleidžiamas visuotinio vystymosi darnos ir ugdymo ryšys. Aptariama žmogaus egzistencijos, kaip ugdymosi skatinamosios jėgos, esmė ir išryškinama keitimosi informacija kaip ugdymo pagrindu ontologinė prasmė. Analizuojama gyvenimo filosofija kaip ugdymo gairė (interpretuojamas visuomeninio gyvenimo integralus pamatas – saviraiška, apibūdinami žmogaus egzistencijos ypatumai)
Pratarmė
Get PDF...Dvidešimtpenktasis mokslo darbų „Acta paedagogica Vilnensia“ tomas skiriamas Leono Jovaišos – ilgamečio Vilniaus universiteto profesoriaus habilituoto daktaro, Edukologijos katedros vedėjo, žurnalo „Acta paedagogica Vilnensia“ įkūrėjo – garbingai 90 metų sukakčiai paminėti. Kadangi Profesorius yra sukaupęs labai turtingą mokslinių idėjų lobyną, tai pirmame skyriuje „Profesoriaus Leono Jovaišos indėlis į ugdymo mokslą“ siekiama aktualinti nors kai kurias iš jų. Remiantis itin ryškiu vertingu įnašu į profesinio orientavimo pedagogiką, hodegetiką, žmogaus ugdymą gyvenimo sėkmei, šiuolaikinių globalizacijos iššūkių kontekste pristatomi profesinio orientavimo teoriniai aspektai, fundamentinės ir inovatyvios auklėjimo mokslo idėjos, žmogaus gyvenimo sėkmės ir tiesos sąsajos. Šiame skyriuje pateikiamas ir naujas Profesoriaus straipsnis apie ugdymo praktikologiją ir jos įtaką visybinės asmenybės tapsmui. Kita vertus, savo moksline veikla Profesorius aprėpė ir psichologijos sritį, ne tik nagrinėdamas nuostatos, psichologinės diagnostikos, motyvacijos teorinius pagrindus, bet ir sukurdamas originalią asmenybės struktūros teoriją, kokybiškai skirtingą nuo įvairių pakraipų psichologinių koncepcijų. Į šios teorijos pranašumus ir pritaikymą edukologijoje taip pat norėta atkreipti žurnalo skaitytojų dėmesį.Antrame skyriuje „Švietimo politikos problemos“ analizuojami švietimo politikos ir globalizacijos nacionaliniai ir supranacionaliniai ypatumai, teisingumo samprata ir nepakankama Lietuvos švietimo reformų įtaka sudarant galimybes ją įkūnyti, profesinis orientavimas švietimo ir verslo plėtros sąlygomis, pagrindžiant būtinumą tobulinti profesinio orientavimo sistemą, įtraukiant į šį procesą ir verslo organizacijas. Šiame skyriuje aptariamas ir strateginio planavimo reikšmingumas, išryškinant didėjančią švietimo organizacijų priklausomybę nuo stiprėjančio išorės aplinkos poveikio, ir atskleidžiant realią strateginio planavimo situaciją šiuolaikinėje mokykloje.Trečiame skyriuje „Švietimo institucijų kaita“ daugiausia dėmesio skiriama visų pirma didaktinėms problemoms, su kuriomis daugiausia susiduria bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai, aptarti ir jų pagrindu brėžiamoms pedagogų rengimo kaitos gairėms nustatyti. Čia svarstoma ir kita ne mažiau opi problema – bendrojo lavinimo mokyklų virsmo į gimnazijas projektavimo procesas ir jį lemiančių veiksnių ir tendencijų apibrėžtis, grindžiama gausia dokumentine medžiaga ir proceso dalyvių – švietimo ekspertų, pedagogų ir mokinių vertinimais. Šiame skyriuje rašoma ir apie netradicinės mokymosi aplinkos – muziejų potencialias ugdomąsias galimybes ir jų panaudojimo optimizavimą ugdant mokinių kūrybiškumą. Taip pat gvildenami kai kurie socialinio darbo aspektai, šiuokart sutelkiant dėmesį į refleksijos kultūrą, kaip vieną iš socialinio darbuotojo profesinės veiklos išraiškų, ir į bendruomeninio įgalinimo patirtį, užtikrinančią gyvenimo sėkmę ugdymo procese.Pažymėtina, kad skiriamasis 25 tomo bruožas tas, kad daugumos straipsnių autoriai yra buvę Profesoriaus mokiniai (aspirantai ir doktorantai), sėkmingai dirbantys įvairiose ugdymo institucijose. Tarp jų yra keli asmenys, kurie taip pat linkę laikyti garbės reikalu save priskirti prie pastarųjų – yra baigę doktorantūrą Vilniaus universitete (Ona Tijūnėlienė, Elvyda Martišauskienė), kai Profesorius vadovavo Edukologijos katedrai, ar buvo šios katedros nariai (Vanda Aramavičiūtė), nors jais ir nebuvo, daugel metų yra patyrę Profesoriaus dalykinę paramą ir žmogišką šilumą (Vilija Targamadzė, Ona Danutė Žilienė).Kronikoje pristatoma Profesoriaus Leono Jovaišos knyga „Apie tikėjimo ugdymą“, išleista Vilniaus pedagoginiame universitete 2009 metais. Rašoma ir apie Profesoriaus mokslinį bei kūrybinį gyvenimo kelią, ir apie daugel metų puoselėtų atskirų edukacinių idėjų teorinį reikšmingumą ir praktinį pritaikymą, taip pat apie nuo pat ankstyvos jaunystės Profesoriaus subrandintas tauraus žmoniškumo priedermes ne tik savo artimiesiems, bet ir kiekvienam sutiktam žmogui, kartu su didele pagarba ir dėkingumu prisimenant Profesoriaus teiktos kvalifikuotos ir geranoriškos pagalbos atvejus ar išskiriant Jo dvasiškai turtingos asmenybės bruožus.Redaktorių kolegijos vardu nuoširdžiai sveikindami didžiai Gerbiamą Profesorių – mokslo žurnalo „Acta paedagogica Vilnensia“ įkūrėją ir ilgametį redaktorių kolegijos narį – garbingo jubiliejaus proga, taip pat iš visos širdies dėkojame už visokeriopą, kryptingą ir kompetentingą paramą tobulinant žurnalą ir jį nuolat praturtinant savo fundamentinėmis mokslinėmis idėjomis. Linkime Profesoriui geros sveikatos, ištvermės, dvasinės stiprybės ir vaisingo tolesnio bendradarbiavimo
Pratarmė
Get PDF...Pirmame skyriuje „Socialinė politika ir švietimas“ visų pirma aptariama egzistencialistinė paradigma švietimo darbe, skatinanti iš esmės keisti socialinio darbo profesijos padėtį. Remiantis originalių egzistencinio socialinio darbo teorijų tyrimu, pristatoma esminiai socialinio darbo kaitos modelio principai bei galimybės. Šalia to svarstomas aktualus gyvenimo prasmės klausimas ir jo sprendimo aspektai socialiniame darbe, galintys padėti žmogui įveikti gyvenimo krizę. Natūralu, kad šiame kontekste suaktualinama vertybių, kaip socialinio darbuotojo profesinės kompetencijos elemento, svarba ir trukdžiai, kliudantys išsaugoti profesinę konfidencialumo kultūrą. Rašoma ir apie šeimų savigalbos grupių veiklą ir jose kuriamą socialinį kapitalą, stiprinantį šeimos institutą ir kuriantį bendrąjį visuomenės gėrį.Antrasis skyrius „Ugdymo paradigmų kaita“ skiriamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paskirčių hierarchijai aptarti, atsižvelgiant į trijų svarbiausių ugdymo dalyvių – pedagogų, vaikų tėvų ir specialistų – požiūrio į ugdymo paskirtį prieštaravimus, kliudančius realizuoti į vaiką orientuotą laisvojo ugdymo paradigmą. Šiame skyriuje svarstoma ir kita ne mažiau svarbi ugdymo paradigmos perėjimo į ugdymąsi problema bendrojo lavinimo mokykloje. Analizuojant tyrimo rezultatus prieinama prie išvados, kad ugdymosi paradigma kol kas yra daugiau vizija nei realija, o svarbiausios priežastys, trukdančios ją įgyvendinti, – mokytojų nenoras naujai dirbti, mokinių nenoras savarankiškai mokytis. Čia taip pat palyginami aukštesniųjų klasių mokinių ir studentų požiūriai į mokymąsi mokytis: įžvelgti mokymosi svarbą, planuoti, organizuoti, vertinti ir analizuoti mokymąsi, ryškinami šių požiūrių panašumai ir skirtumai.Trečiame skyriuje „Kompetencijų raiškos aspektai“ pagrindinis dėmesys iš esmės skiriamas esamų ir būsimų mokytojų požiūriui į mokytojo profesijos kompetencijas: į kardinalius gebėjimus kaip kompetencijos dėmenis ir jų sąsajas su žiniomis bei vertybinėmis nuostatomis; į bendrakultūrę, profesinę kalbinę, profesinę pedagoginę ir bendrąją kompetenciją ir jų įtaką dorinėms nuostatoms; į mokytojo profesijos prestižo veiksnius. Šiame skyriuje atskleidžiamas ir jūreivystės studentų vertybinis santykis su jūra, jo poveikis jūriniam gyvenimo stiliui.Kronikoje rašoma apie monografiją „Dvasingumas žmogaus pasaulyje“ ir apie edukologų Vytauto Bernoto ir Stasės Valatkienės kūrybinį gyvenimo kelią, jų indėlį į edukologijos mokslą .Redaktorių kolegijos vardu nuoširdžiai sveikiname gerb. docentą Vytautą Bernotą ir gerbiamą docentę Stasę Valatkienę – buvusius ilgamečius Vilniaus universiteto Edukologijos katedros narius ir katedros mokslinio žurnalo „Acta paedagogica Vilnensia“ atsakomuosius sekretorius – garbingo jubiliejaus proga
Istorinių ištakų paieška – kertinis Magdalenos Karčiauskienės pedagogikos principas
Get PDFThe purpose of this article was to disclose the views of professor Magdalena Karčiauskienė as well as evaluation of her pedagogical phenomenon from the historical comparative point of view. The scientist’s conception of searches of historical sources is presented and the importance of historical continuity principle for modern Lithuanian school and pedagogical science is grounded. The professor M. Karčiauskienė’s scientific pedagogic research is related not only with the development of Lithuanian system of education but also with the trends of the world school and the development of pedagogical thought. With a deep insight into classical pedagogy and new pedagogical trends of the 20th century the researcher does not counterpoise them, but expresses her opinion against their extremities, accentuating the importance of their synthesis. Each pedagogical issue is investigated from the historical perspective, revealing their essence, historical origin, highlighting the importance of the principle of historical continuity for the contemporary school and the science of education.Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėErfurto g. 12–15, LT-04116 VilniusTel. (8 5) 2 44 76 91Šiame straipsnyje lyginamosios analizės metodu siekiama atskleisti profesorės Magdalenos Karčiauskienės požiūrį į pedagoginių reiškinių vertinimą istoriniu aspektu. Taip pat norima pristatyti mokslininkės istorinių ištakų paieškų sampratą ir pagrįsti istorinio perimamumo principo taikymo svarbą šiuolaikinei Lietuvos mokyklai ir pedagogikos mokslo teorijai