Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Užsienio kalbų mokytojų dorinės nuostatos kognityvinis-prasminis lygmuo: komparatyvistinis aspektas
Get PDFThe article deals with the research into cognitive-meaningful level of moral attitudes of students and teachers of foreign languages. Lithuanian and foreign researchers acknowledge the fact that value attitudes alongside knowledge and skills as well as personal qualities of teachers are one of the most important components of teachers’ professional competence. The article raises the research problem what moral attitudes are particular to foreign language students and teachers working at schools and higher educational institutions and what moral values they acknowledge. The aim of the article is to present and compare the cognitive-meaningful level of moral attitudes of foreign language students and teachers.The research is based on the three-component attitude model, aiming at receiving a greater insight into the content of each separate component. The results of the analysis of the cognitive-meaningful component of foreign language students and teachers’ moral attitudes show that foreign language students and teachers demonstrated to have a mature level of cognitive-meaningful level of moral attitude. Although the respondents showed a very high acknowledgment of the importance of moral values, the understanding of the meaningfullness of these moral values is not very deep. Besides, the comparative analysis of the results of the reseach also revealed that teachers of foreign languages considered moral values to be less important and demonstrated a lower level of understanding of their meaningfullness than students of foreign languages. The conclusion is made that such level of cognitive-meaningful level of moral attitude of foreign language students and teachers might hinder the fulfilment of their responsibilities in their professional areas and might be a hindrance in the development of moral attitudes of their schoolchildren.Docentė Socialinių mokslų (edukologijos) daktarėVilniaus universitetoUžsienio kalbų institutasUniversiteto g. 5, LT-01513, Vilnius (8 5) 268 72 68El. paštas: [email protected] pristatomas empirinis užsienio (anglų, vokiečių, prancūzų) kalbų besimokančių studentų ir tų pačių užsienio kalbų mokytojų / dėstytojų dorinių nuostatų kognityvinio-prasminio lygmens tyrimas. Remiantis konkrečiais šio tyrimo duomenimis, aptariamas užsienio kalbų studentų ir užsienio kalbų mokytojų / dėstytojų kognityvinio-prasminio dorinės nuostatos komponento turinį sudarančių dorovinių vertybių svarbumo pripažinimas ir įprasminimas. Nors tyrimas atskleidė gana aukštą užsienio kalbų studentų ir užsienio kalbų mokytojų / dėstytojų dorovinių vertybių svarbumo pripažinimą, tačiau parodė nelabai gilų šių vertybių asmeninės ir socialinės reikšmės suvokimą
Lietuvių kalbos ir literatūros dalyko samprata: vidurinio ugdymo kaitos diskursas
Get PDFThe article analyzes gradual change of the concept of Lithuanian Language and Literature as a school subject in general education from 1993 to 2011. It focuses on secondary education defined by General Curriculum Framework for secondary education and Examination Syllabus. The latter has been serving as a source of orientation for teachers of 11th – 12th forms.Since compulsory matura examination has a strong washback effect on the whole process of education, a detailed analysis of the examination tasks is presented. The principal proposition is that the tasks have been far from appropriate: the test on understanding a text is of low discriminating value, it distorts the natural process of reading, since the reader does not put forward personal hypotheses, as it happens in natural reading, but has to rely on the hypotheses suggested by the tester’s questions, therefore reading loses its authenticity; analysis and interpretation of a piece of fiction is not appropriate as an examination task because of its framework of assessment, which inevitably becomes a landmark of literary education and, while focusing student’s attention on a separate fragment, separates the student from authentic perception of a literary work, holds back the development of powerful thinking, fosters a fragmented noncommittal personality.The conclusion states that the matura examination of Lithuanian language and literature should be designed with the positive washback in view. The following aims of the 2013 examination on Lithuanian language and literature are presented: to assess students’ general literacy, i.e. the ability to write a cohesive argumentative text meeting the language requirements of accuracy; to assess students’ general abilities to solve problems, analyze, make interpretations and evaluations. Two genres suggested for matura examination are discussed: an essay for analysis of literary works chosen from the syllabus, and argumentative composition for discussing cultural and everyday life issues in an appropriate context and with the reference to at least one piece of literature.Docentė Socialinių mokslų (edukologijos) daktarėVilniaus edukologijos universitetoLietuvių kalbos didaktikos katedraŠevčenkos g. 31, LT- 03111 VilniusTel. (8 5) 233 08 52El. paštas: [email protected] nagrinėjama, kaip kito lietuvių kalbos ir literatūros kaip mokomojo dalyko samprata Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje 1993–2011 metais. Dėmesys ypač kreipiamas į vidurinį ugdymą, kurį apibrėžia dvi nacionalinės programos: Vidurinio ugdymo bendroji programa ir Brandos egzaminų programa. Kadangi privalomas lietuvių kalbos brandos egzaminas turi lemiamą grįžtamąjį ryšį ugdymo procesui 11–12 klasėje, analizuojamos egzamino užduotys. Pristatomi 2013 metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tikslai ir užduoties pobūdis. Išvadose pabrėžiama, kad literatūrinio ugdymo procese turi būti laikomasi tinkamos pusiausvyros, derinant teksto interpretaciją ir tradicinę literatūros istoriją, kuri užtikrina kultūros, literatūros paveldo perimamumą
Konferencijos
Get PDFStudent’s basket in Eastern and Central Europe: reflection after the conferenceMokinio krepšelis Rytų ir Vidurio Europoje: pamąstymai po konferencijo
Universiteto studentų nuostatos į numatomąkarjeros ir šeimos konfliktą
Get PDFThis article presents research that investigates students’ anticipated work/family conflict and the influence of attitude to future career and family plans. The research sample consisted of 202 participants of Lithuanian universities. Methods: 1) questionnaire for demographic data and students future plans; 2) attitude towards career-family conflict scale; 3) Personal Attributes Questionnaire (PAQ); 5) projective method, to reveal students opinion to gender roles in career and family context.Research findings show that there are three main groups of students’ attitudes toward career-family conflict: 1) priority of family role – family oriented; 2) priority to career role – career oriented; 3) priority to adjust career and family roles – agreement oriented. The results of this study demonstrated the gender differences impact on the attitudes to anticipated career-family conflict: women are more family oriented and men are more career oriented. The students’ marriage status and speciality have also a significant impact on the attitudes towards career-family conflict. The research findings show that the attitude to anticipated career-family conflict will touch students future plans: the family orientated students are planning to chose work, which will be „family friendly“ and the career orientated students are paying attention to future work facilities and prestige. The family orientated and agreement oriented students are planning to start a family earlier and to have more children, than those orientated to career.Docentė socialinių mokslų daktarėVilniaus universitetoBendrosios psichologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LTLT-01513 VilniusEl. paštas: [email protected]ėVilniaus universitetoBendrosios psichologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LTLT-01513 VilniusEl. paštas: [email protected] ir šeimos konfliktas – dilema, su kuria susiduria dauguma jaunų žmonių. Šiuolaikinė šeima turi skirti daug dėmesio ir pastangų suderinti neretai tarpusavyje konkuruojančius pasirinkimus: karjera ar šeima. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti studentų nuostatas į numatomą karjeros ir šeimos konfliktą, sąsajas su profesiniais ir šeimos planais. Analizuojant tyrimo rezultatus, buvo išskirtos trys nuostatų į numatomą karjeros ir šeimos konfliktą rūšys: 1) prioritetas šeimai – orientacija į šeimą; 2) prioritetas karjerai – orientacija į karjerą; 3) prioritetas karjeros ir šeimos derinimui – orientacija į derinimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad nuostatų į numatomą karjeros ir šeimos konfliktą formavimuisi turi įtakos studentų lytis, studentų šeiminė padėtis, pasirinkta specialybė. Nuostatos į numatomą konfliktą veikia studentų ateities planus: rinktis šeimai palankų“ darbą, siekti karjeros perspektyvos ar derinti abu siekius
Moksleivių vaikinų sąmoningumo ugdymas reflektuojant internetinę pornografiją
Get PDFOnline pornography is considered as one form of violence and victimization. Schoolboys often are users of online pornography and, at the same time, they become objects of violence and victimization. Online pornography is one of the themes which is suppressed in formal education settings, because it is of immoral and illegitimate character. The article presents results of participatory action research implemented at the secondary school. The typical sampling was organized, 13 schoolboys of age 16–17 participated in three focus groups. After watching B. Goldthwait’s film World’s Greatest Dad where the film hero a schoolboy deals with a pornography theme, research participants discussed and reflected their own experience, and also perceived threats of online pornography. Research participants discussed and designed measures for education and prevention for coping with online pornography. As the use of online pornography is an important part of informal education with threatening consequences, the formal education should turn to this issue creating space and time for dialogue and reflection. The implemented participatory action research process and results revealed that dialogue promotes the expression and hearing of different emotions and experiences, the reflection on the possible victimization consequences, the development of a broader view and deeper understanding of the phenomena of online pornography.Profesorius socialinių mokslų(edukologijos) daktarasVytauto Didžiojo universitetoSocialinio darbo katedraK. Donelaičio g. 58, LTLT-44248 KaunasTel. (8 37) 22 27 39El. paštas: [email protected] darbo magistrasUAB „Uno Kompiuteriai“ pardavimų vadovasŽirmūnų g. 139, VilniusTel. 8 628 77 425El. paštas: [email protected]ė pornografija suvokiama kaip viena iš smurto ir viktimizacijos formų. Pornografijos internetu vartotojais, o kartu ir smurto bei viktimizacijos objektu, neretai tampa vaikai ir jaunuoliai, ypač berniukai ir vaikinai. Pornografija – ugdymo aplinkose nutylima tema, ji suvokiama kaip nelegali ir ypač nemorali veikla. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriuo buvo siekiama įveikti neregimus socialinius draudimus ir moksleivių vaikinų grupėse inicijuojant internetinės pornografijos refleksiją – ugdyti dalyvių sąmoningumą. Tyrimas atliktas remiantis veiklos tyrimo dalyvaujant metodologija, kuri leido grupinių diskusijų būdu įvardijant turimus internetinės pornografijos suvokimus, projektuojant prevencines priemones, ugdyti vaikinų sąmoningumą internetinės pornografijos atžvilgiu
Mokymasis – vertybių ugdymo veiksnys: aksiologinės prasmės įžvalgos
Get PDFThe topicality and the perfection of learning as a holistic process is raised and analysed in the article in the context of the age of information, constant change and globalisation. Particular attention is drawn to learning as cognition, emotional and social process and its influence on the holistic development of a student. The analysis of teaching is separated into two parts – the traditional approach, focused on teaching and remembering the knowledge, and the next one – oriented to the students and supported on the main ideas. Interaction in teaching–learning process is suggested as a central concept where the active role of the student is emphasized. Data analysis shows that the core of learning is centred at the student’s education in which students learn the best and actively construct their own meaning. The quality of learning is strongly determined by how the student finds the meaning of teaching and how he acquires values. The close association between quality of learning and education of values are known as the basis for teaching strategy. There is an attempt to define strategy of integration of values in teaching which involves school subjects, teaching based on different ages and grades and various methods of teaching values.Profesorius Habilituotas socialinių mokslų (edukologijos) daktarasVilniaus edukologijos universitetoEdukologijos katedraStudentų g. 39, LT-08106 VilniusTel. (8 5) 279 00 42Straipsnyje siekiama pagrįsti mokymosi kaip holistinio proceso aktualumą ir jo tobulinimo būtinybę informacijos, nuolatinės kaitos ir globalizacijos kontekste. Remiantis įvairių autorių tyrimais mokymas atskleidžiamas kaip kognityvinis, emocinis ir socialinis procesas, kurio aksiologiniai tikslai siejami su mokymo kokybe. Išryškinami veiksmingo mokymo ypatumai, orientuoti į prasmę ir lemiantys vertybių internalizaciją, taip pat mokymo strategija, susijusi su mokinio moraliniu, pilietinių, estetinių bruožų ugdymu
Statistinių metodų taikymo edukologiniuose tyrimuose klaidos
Get PDFIn the paper we consider the most common inaccuracies and mistakes in the use of statistical methods that are applied in educological investigations. Some inaccuracies are related to the definition of population or sample. In several papers that we have considered, it is not clear also how a sample is related to a population of interest. The samples that are used for surveys are sometimes not representative and therefore the statistical inferences which are based on the data of such samples are in doubt. The results of educological investigations are also sometimes doubtful because of the assumptions of some statistical methods that are often ignored by the researchers. The other inaccuracies that we have analyzed are related to formulation of statistical inferences and unit/item nonresponse.The recommendations how to avoid the mentioned inaccuracies and mistakes are also proposed, as well as the example of real statistical survey in the real educology research. That is, we consider in the selected population the question “What is the proportion of students that intend to become a teacher”, the answer to which is in recent time absolutely controversially assessed from one side by the employees of the Ministry of Education and Science that administer financing of universities, and from the other side by educology specialists who perform research of the mentioned type.The survey results show that slightly more than 64 percent of the respondents intend to become a teacher or already are working as a teacher. This is a very joyful tendency.Almost 90 percent of the respondents are pleased that they are studying at the faculty of Mathematics and Informatics, Vilnius Pedagogical University. This is the fact that shows a high quality of studies, as well as the trust in the advantages of the chosen specialty that may be useful adapting to the changeable today’s economic and social conditions.Profesorius Fizinių mokslų habilituotas daktaras Vilniaus edukologijos universiteto Algebros ir statistikos katedra Studentų g. 39, LT-08106 Vilnius Tel. (8 5) 275 13 77 El. paštas: [email protected] LektoriusFizinių mokslų daktarasVilniaus edukologijos universitetoAlgebros ir statistikos katedraStudentų g. 39, LT-08106 VilniusTel. (8 5) 275 13 77El. paštas: [email protected] aptariamos dažniausiai pasitaikančios statistinių metodų taikymo edukologiniuose tyrimuose klaidos ir netikslumai bei pateikiamos rekomendacijos, kaip galima išvengti šių klaidų ir netikslumų. Pateikiamas korektiško statistinio tyrimo pavyzdys remiantis konkrečiu edukologiniu tyrimu. O būtent – išnagrinėtas klausimas „Kokia yra studentų, ketinančių tapti mokytojais, proporcija“ pasirinktoje populiacijoje, atsakymas į kurį pastaruoju metu visiškai prieštaringai vertinamas ŠMM darbuotojų, administruojančių universitetų finansavimą, ir edukologijos specialistų, vykdančių minėtus tyrimus
Žaidimas kaip vaiko socializacijos veiksnys ikimokykliniame amžiuje
Get PDFThe article actualises the importance of socialisation nurturing a full-fledged personality. Acknowledging the meaning and particularity of socialisation in ontogenesis, the particular importance of primary socialisation in the childhood is pointed out. Play stands out as one of the factors that determine socialisation processes in current world. On the basis of the play theories of the 19th and 20th centuries (personality, satisfaction, functional satisfaction, surplus of powers, compensation, transitional objects, exercises or self-education, self-expression, transactional analysis) and data of contemporary researches, play is defined as the main child’s activity: free, personal, interpersonal, creative, therapeutic, special, preparatory, etc.Having discussed the purpose and meaning of play as expressions of play functions from the holistic point of view, the varied influence of play on child’s socialisation is revealed. Evaluating this effect from the point of view of child’s social self-development, it is stated that through naturally occurring situations during play, a child is exposed to real possibilities to learn to perform various social roles, to try out new model of behaviour and communication that help him/her to better adjust to their peers, to involve into group’s life and to achieve a favourable status. In terms of child’s individuality development a child is able to acquire new abilities, skills, indivual experience, norms and regulations, to experience joy and pleasures. Generalising, play may lay valuable foundation for development of child’s social and individual personality, which allows for considering play as a significant factor of socialisation in the childhood.Profesorė habiluota socialiniųmokslų (edukologijos) daktarėVilniaus universitetoEdukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LTLT-01513 VilniusTel. (8 5) 266 76 25Straipsnyje siekiama aktualinti socializacijos reikšmę brandinant visavertę žmogaus asmenybę. Pripažįstant socializacijos ontogenezėje prasmę ir specifiką, iškeliama ypatinga pirminės socializacijos svarba vaikystėje. Iš veiksnių, lemiančių socializacijos procesus šiame amžiuje, išskiriamas žaidimas kaip pagrindinė vaiko veikla. Remiantis XIX ir XX amžiaus žaidimo teorijomis ir šiuolaikinių tyrimų duomenimis, holistiniu požiūriu aptariama žaidimo samprata ir funkcijos, ryškinančios realias žaidimo galimybes visavertei vaiko socializacijai
Aplinkos veiksnių įtaka universiteto kamieninio padalinio strateginiam planavimui: pastabos atvejo studijai
Get PDFThe article provides the outline for analysis of the economic, social, and political factors, shaping the field of activities of Lithuanian higher schools (universities). This outline was prepared while making the strengths, weaknesses, opportunities, threats analysis for the strategic plan of Vilnius university. The paper disputes several clichés about inefficiencies circulating in the Lithuanian mass media. Following theses are substantiated: (1) in purely economic terms, the Lithuanian higher education system is most efficient in Europe, because the cost of education at Lithuanian high schools are the least in comparison with other European countries. (2) Lithuanian higher school system is not inefficient in social terms, because even after graduating from the study programs of lower quality students acquire general human capital that is optimal under conditions of liberal market economy (in the sense of Peter Hall and David Soskice) taking shape in Lithuania, or prepare themselves for emigration career. (3) The most fatal mistake that was done while reforming the system of higher education in Lithunia, was the failure to credit Vilnius university with the status of national university. Because of this failure, there barely remains the chance that Lithuania will have not only folk universities, but also at least one research university.Profesorius Habilituotas socialinių mokslų daktarasVilniaus universitetoFilosofijos fakulteto Sociologijos katedraEl. paštas: [email protected] pateikiami Lietuvos aukštųjų mokyklų veiklos lauko ekonominių, socialinių ir politinių veiksnių analizės apmatai, parengti atliekant Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių jo strateginiam planui analizę. Straipsnyje ginčijamos Lietuvos žiniasklaidoje tiražuojamos klišės apie Lietuvos aukštojo mokslo sistemos neefektyvumą: (1) Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra ekonomiškai efektyviausia Europoje, nes joje pačios mažiausios vieno specialisto rengimo sąnaudos. (2) Lietuvos aukštojo mokslo sistema nėra neefektyvi socialiai, nes net baigę žemos kokybės studijas absolventai įgyja optimalų Lietuvoje įsitvirtinančio neoliberalaus kapitalizmo sąlygomis bendrojo intelektinio kapitalo kiekį arba pasirengia karjerai emigracijoje. (3) Didžiausia aukštojo mokslo politikos klaida, padaryta pirmaisiais pokomunistinės transformacijos dešimtmečiais, – nacionalinio universiteto statuso nesuteikimas Vilniaus universitetui, užkirtęs kelią Lietuvoje turėti ne tik liaudies universitetus, bet ir bent vieną tyrimų universitetą