Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Kintanti politika, kintantys laikai: mokytojų ugdymas Anglijoje (arba vandens iš vonelės išpylimas kartu su kūdikiu)
No full textFor many years now, in England the ways to train for the profession of teaching have been varied, but most teachers have been prepared through the Postgraduate Certificate in Education Course. The majority of this course takes place in school (two thirds of the time for secondary trainees, rather less for primary). In their time in university, students are given grounding in education theory, teaching and learning, classroom control and other essential aspects such as teacher professionalism. Much of this is completed with the support of partner schools where trained mentors supervise the practical application of theory. Now, proposals by the Secretary of State for Education are attempting to virtually remove teacher education from universities by giving it into the control of schools, based on the belief that teaching is merely a ‘craft’ and not an academic discipline. The resistance to this idea from the majority of the profession is huge, but will the practitioners be heard?ProfessorDepartment of Education, School of Arts and Education30 Southgate Rd., Potters Bar Herts, EnglandE-mail: [email protected] metų Anglijoje egzistavo įvairūs būdai rengti specialistus darbui mokykloje, bet dauguma mokytojų buvo parengiama organizuojant pobakalaurinius pedagoginius kursus. Du trečdaliai visų šių studijų, skirtų vidurinės mokyklos mokytojo profesiniam pažymėjimui įgyti (būsimiems pradinės mokyklos mokytojams gerokai mažiau), vyksta mokyklose, po to kai universitete išklausomi ugdymo teorijos pagrindai, mokymo ir mokymosi, klasės valdymo ir kiti pedagogo profesijai svarbūs dalykai. Ši studijų programa yra įgyvendinama kartu su partnerinėmis mokyklomis, kuriose parengti mentoriai prižiūri, kaip vyksta praktinis studijuotų teorinių dalykų pritaikymas mokyklose. Šiuo metu valstybės sekretorius, kuruojantis švietimo reikalus, teikia siūlymus perkelti visą mokytojų rengimą iš universitetų į mokyklas ir perduoti visą mokytojų rengimo kontrolę mokykloms. Toks siūlymas remiasi nuostata, kad mokymas – tai „amatas“, o ne akademinė disciplina. Dauguma pedagogų praktikų pasisako prieš tokią idėją ir pameistrystės modelį rengiant mokytojus, bet ar jie bus išgirsti
Lyčių lygybės ir slinkties nuo kolegialumo prie vadybiškumo aukštojo mokslo politikoje tarptautinė analizė
No full textThis paper reports on part of a comparative eight-country study of higher education (HE) policy across Australia, Ireland, New Zealand, South Africa, Sweden, Turkey, and UK. It explores the uneven shift from the traditional collegial to a new managerialist organisational form both between different countries and even within the countries. It provides an overview of each country’s HE system and then analyses the gendered character of academic leadership. Finally, it comes to the conclusion that there is no indication that either the collegial or the managerial system is more conducive to gender equality. It is clear that the strength or absence of Equal Opportunity and Affirmative Action frameworks has a greater impact on gender equality in universities.Professor of Equal Opportunities and Social PolicyDepartment of Social SciencesLoughborough UniversityLE11 3TU [email protected]+44 (0)1509 223380Šiame straipsnyje pateikiama aštuonių šalių – Australijos, Airijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Afrikos, Švedijos, Turkijos ir Jungtinės Karalystės – lyginamosios aukštojo mokslo politikos studijos dalis. Straipsnyje nagrinėjami nevienodi poslinkiai nuo tradicinės kolegialios prie naujos vadybinės organizacinės formos ne tik skirtingose šalyse, bet ir šalių viduje. Jame pateikiama kiekvienos šalies aukštojo mokslo politikos apžvalga, tuomet analizuojami lyčių skirtumai akademinėje lyderystėje. Straipsnyje parodoma, kad Jungtinėje Karalystėje ir jos buvusiose kolonijose vadybinis valdymo modelis labiau įsitvirtino, o žemyninėje Europoje vis dar išlieka kolegiali valdymo sistema. Anglosaksiškose šalyse bei Švedijoje daugiau moterų valdymo organuose nei Viduržemio jūros šalyse (Portugalijoje, Turkijoje). Tačiau moterų profesorių daugiausia yra Turkijoje. Bet vis dėlto moterų mažai ir tarp profesorių, ir universitetų valdyme. Daroma išvada, kad nei kolegiali, nei vadybinė sistema nėra palankesnė lyčių lygybei. Kolegialaus valdymo sistemoje vyrų socialiniai tinklai išstumia moteris. Esant vadybiniam valdymui, lyčių lygybė labai priklauso nuo centrinės valdžios požiūrio, kuris nieko gero nežada, nes centrinės valdžios atstovai dažnai būna išeiviai iš verslo. Tampa akivaizdu, kad lygių galimybių ir skatinamųjų veiksmų struktūrų stiprumas ar jų nebuvimas turi didesnę įtaką lyčių lygybei universitetuose. Daroma išvada, kad moterų lyderystės universitetuose ateitis priklausys nuo visuomenės nuomonės ar politinio spaudimo, nepriklausomai nuo to, ar valdymo modelis vadybinis, ar kolegialus. Šis tyrimas patvirtina anksčiau gautus rezultatus, kurie rodė, kad moterų pažangą akademinėje bendruomenėje labiausiai skatina atviras ir skaidrus įdarbinimas. O uždari sprendimai, kad ir kur jie būtų priimami, ar tai būtų vyrų tinklai, ar rektoratas, neskatins moterų įdarbinimo
Socialinis teisingumas ir socialinių-ekonominių grupių reprezentavimas skirtingo prestižo studijų programose Lietuvoje
Get PDFIn this article, access to higher education is presented from several perspectives of social justice. It is shown that the Lithuanian higher education policy is based on the utilitarian and meritocratic principles noted in the Constitution of the Republic of Lithuania.As higher education becomes universal, the researchers should differentiate between research of social justice at different prestige universities and study programs. The results of a survey in which students of two Lithuanian universities were questioned show that young people from the lower economic and educational layers are less represented in the most prestigious study programs in Lithuania and more often study in low-prestige study programs.The state provides financial support to students (in the form of study vouchers and scholarships) depending on their academic achievements. That is why children from wealthier families more often receive this support. The survey has also revealed that the well-being of students who are studying in the most popular and prestigious study programs is much higher than of their colleagues who are less successful in the academic aspect. The living conditions, income and the need to work during their studies are very different between those two groups of students.It may seem paradoxical that the students’ division by the prestigious and low-prestige study programs on the socio-economic background and the state-provided financial assistance which depends on the academic achievements of students themselves are not considered negative. A large number of students face the problem of evaluating the higher education system in terms of social justice, while the devotion criteria of study vouchers and scholarships are considered to be fair.Profesorius socialinių mokslųdaktaras (ekonomika)Vilniaus universitetoSocialinio darbo katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusEl. paštas: [email protected]. 8 614 53248Socialinio darbo magistrėVilniaus universitetoSocialinio darbo katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusEl. paštas: dovilė[email protected]. 268 7191Straipsnyje parodoma socialinio teisingumo sampratos svarba tiriant studijų prieinamumą. Jis straipsnio autorių tiriamas socialinių sluoksnių atstovavimo skirtingo prestižo studijų programose aspektu. Parodyta, kad Lietuvoje studijos pagal prestižines programas daug mažiau prieinamos ekonominiu ir išsilavinimo požiūriu silpnesnių šeimų vaikams. Jie dažniau studijuoja neprestižines programas ir rečiau gauna finansinę valstybės pagalbą. Tai rodo, kad studijų politika Lietuvoje labiau remiasi meritokratiniu socialinio teisingumo principu
Vyresniųjų mokinių emocinių išgyvenimų pokyčiai: longitudinis tyrimas
Get PDFThe article approaches the problem of spiritual value education in the context of challenges imposed by globalisation. Following the opinions of theologians, philosophers and educational researchers, the essential contours of spirituality expression are actualised. In the context of such ideas the role of emotional experiences, as a relevant dimension of spirituality, in internalisation of values is substantiated. Following B. Dodonov’s conception, it is stated that the influence of emotions on internalisation of values depends on the need of specific emotions felt by an individual, which manifests itself through a particular attraction towards these emotions as positive values. The formed favourable attitude is an expression of this need, which reflects individual’s emotional orientation and his/her relation with spiritual values.The article presents the data of the longitudinal study (1998–2009), which show that during the period of 10–11 years the most considerable positive changes were observed in upper secondary learners’ evaluations of communicative and altruistic emotions (an increase of one fifth in the number of respondents, who evaluated these emotions as the most pleasant was observed) and slightly more positive changes were identified in evaluation of praxical, gnostic and esthetical values. The opinion that an increasing attraction of school learners towards these emotions that make up the core of spiritual experiences results in strengthening of their links with spiritual values (moral, gnostic and esthetical) is followed. An increasing favour towards hedonistic emotions and partially to gloristic, pugnistic and acquisitive values is seen as considerably negative phenomenon. Changes in perceiving of these emotions, as well as previously identified changes in understanding meanings of values, allow stating that next to identified positive changes, the orientations towards values that may be considered as a certain source of pragmatism, hedonism and utilitarianism are observed among senior school learners. The dependence of emotion changes on learners’ gender and type of school is not considerable.Profesorė Socialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, tel. 266 76 25El. paštas: [email protected] iškeliama dvasinių vertybių ugdymo svarba globalizacijos iššūkių kontekste. Remiantis teologų, filosofų ir edukologų požiūriu, aktualinami esminiai dvasingumo raiškos kontūrai. Šių idėjų kontekste pagrindžiamas emocinių išgyvenimų vaidmuo internalizuojant dvasines vertybes. Taip pat apibūdinama vyresniųjų mokinių vertybių išgyvenimų, kaip reikšmingo dvasingumo matmens, kaitos tendencijos, išryškėjusios per 10–11 metų. Kartu atskleidžiama emocinių išgyvenimų pokyčių priklausomybė nuo mokinių lyties ir mokyklos tipo
Lytiškumo formavimasis ir kultūrinė aplinka: mokinių požiūris
Get PDFSelf-formation of femininity and masculinity of secondary school students and influence of cultural environment to it is being analysed. On the basis of the results of the qualitative study “Identity, cultural transmission, and education” it is shown that femininity and masculinity are being formed in the family basing on the examples of parents (and grandparents). School, friends, the internet and the mass media make secondary influence, mainly providing with information and knowledge which serve as a basis for understanding or modification of gender identity. Education in secondary school is gender-neutral, and results of the research do not give any clue about implementation of the program “Preparation for a family and gender education” to the curriculum. Narratives of the students give too ideal picture of their attitudes towards gender equality which causes some doubts about deepness of understanding gender.Docentė socialinių mokslų (edukologija) daktarėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LTLT-01513 VilniusEl. paštas: [email protected] nagrinėjamas mokinių lytiškumo formavimasis ir aplinkos įtaka jam. Remiantis kokybinio tyrimo „Tapatumas, kultūrinė transmisija ir švietimas“ rezultatais parodoma, kad lytiškumas ir lytiškumo samprata formuojasi šeimoje tėvų ir senelių elgesio pavyzdžiu. Mokykla, draugai, internetas, žiniasklaida suteikia žinių lytiškumo sampratai pagrįsti ar modifikuoti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad mokykloje vaikai ugdomi neutraliai lyties požiūriu, jie nejaučia, kad būtų įdiegta Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa. Mokiniai mano, kad mūsų visuomenėje beveik pasiekta lyčių lygybė, ir tiki, kad ateityje ji bus pasiekta
Pratarmė
Get PDF...Pirmame skyriuje „Kultūra ir ugdymas“ visų pirma teoriškai ir empiriškai nagrinėjamas etninės kultūros perdavimas. Remiantis mokinių, mokytojų ir skirtingų kartų (vaikų, tėvų ir senelių) požiūriais į etninę kultūrą, apibūdinama pagrindinio kultūros perdavimo mechanizmo – tradicijos – situacija XXI a. Lietuvoje. Analizuojant mokinių lytiškumo formavimosi procesus, išryškinamas mokinių požiūris į kultūrinės aplinkos įtaką lytiškumo sampratai pagrįsti ar modifikuoti. Pateikus kokybinio tyrimo rezultatus, parodoma, kad šeimoje lytiškumas formuojasi tėvų ir senelių elgesio pavyzdžiu, o mokykloje vyrauja neutralus požiūris į lytį. Šiame skyriuje taip pat siekiama atskleisti ir fenomenologinį muzikinio ugdymo diskursą, neatsiejamą nuo konkretaus istorinio laikotarpio etinių ir estetinių nuostatų. Pasirėmus Lietuvos fenomenologų – Alphonso Lingio ir Arvydo Šliogerio – idėjomis, kartu mėginama nubrėžti ir darnios plėtros gaires.Antrame skyriuje „Ugdymas ir socializacija“ iškeliama aktuali vaikų skirtybių lygybės sampratos problema, nagrinėjama pedagogikoje ir sugestyvaus egalitarizmo kontekste. Pasitelkiant Europos demokratinės pedagogikos kritinės ugdymo paradigmos paveldą, pateikiamos vaikų lygybės sampratos ir jos socialinių kultūrinių prasmių interpretacijos. Aktualinama ir socializacijos reikšmė brandinant visavertę vaiko asmenybę. Pripažįstant socializacijos ontogenezėje prasmę ir specifiką, iškeliama ypatinga pirminės socializacijos svarba vaikystėje ir išskiriamos žaidimo, kaip pagrindinės vaiko veiklos visavertei jo socializacijai užtikrinti galimybės, kurios pagrindžiamos XIX–XX a. žaidimo teorijomis ir šiuolaikinių tyrimų duomenimis. Čia pat inicijuojama ir šiuolaikinių vaikų bei jaunuolių internetinės pornografijos, kaip vienos iš smurto ir viktimizacijos formų, refleksija, kuri edukacinėje aplinkoje dažnai neplėtojama. Atsižvelgiant į grupinių diskusijų būdu įvardytus pornografijos suvokimus, mėginama projektuoti prevencijos priemones, skatinančias moksleivių vaikinų sąmoningumą pornografijos atžvilgiu.Trečiame skyriuje „Aukštojo mokslo kokybė“ pagrindinis dėmesys telkiamas į tris tarp savęs susijusius aukštojo mokslo efektyvinimo klausimus: ekonominių, socialinių ir politinių veiksnių įtakos universiteto kamieninio padalinio strateginiam planavimui analizę; universitetinių ekonomikos studijų kokybės užtikrinimą naudojant studentų apklausos duomenis apie dėstymo ir programų vertinimus; universiteto studentų nuostatų į numatomą karjeros ir šeimos konfliktą aptartį. Rašoma ir apie naujas profesijas darbo rinkoje, kurios tampa sudėtingu profesinio orientavimo iššūkiu įvairaus tipo ugdymo ir švietimo institucijoms.Kronikoje išskiriamos naujos mokslinės monografijos apie Lietuvos švietimo politikos transformacijas ir moterų kelio į fizinius ir technologinius mokslus realumą,dalijamasi įspūdžiais sugrįžus iš mokslinių konferencijų
Produktyvus mokymasis – pedagoginės sistemos bendrojo lavinimo mokykloje kaitos akstinas
Get PDFThe aim of the research is to unfold productive learning as a possible change stimulus in mainstream schools of education system. It is the conception, origin and dispersion of productive learning in the context of education which is disputed. In fact, productive learning is revealed as a certain pedagogical system with its own metodological access. L. Vygotskis cultural-historical conception is provided based on two aspects which reveal development zone and the closest development zone. It is related to productive learning. The content, structural, organizational distinctions of productive studying is being under investigation unfolding its relation with the traditional mainstream school. As a matter of fact, productive learning is revealed as a certain pedagogical system, however, the same standards are its objective. In addition to that, productive learning is discussed over in Lithuanian education context demonstrating its relation with the traditional mainstream school. Attention is concentrated on the aspects that productive learning belongs to the paradigm of liberal education, it discords with academic teaching prevailing in Lithuania and/or teaching traditions inspiring to project another education system in the mainstream sphere. Furthermore, necessary presumptions for productive learning projection and implementation are metodological (giving sense to the concept of productive learning and following the modeling of pedagogical system), law, human resources, etc.ProfesorėSocialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarė Vilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-O1513 VilniusTel. (8 5) 266 76 25El. paštas: [email protected] analizuojama produktyvaus mokymosi problematika, siekiant jį atskleisti kaip bendrojo lavinimo mokyklos kaitos akstiną. Aptariama produktyvaus mokymosi metodologinė prieiga, kuri iš esmės remiasi L. Vygotskio kultūrine-istorine koncepcija, grindžiama dviem konceptais – aktualaus vystymosi zona ir artimiausia vystymosi zona. Atskleidžiama produktyvaus mokymosi kilties ir sklaidos istorija, jo tikslas ir savitumas, lyginant su tradicine bendrojo lavinimo mokykla. Pateikiama Lietuvoje parengto produktyvaus mokymosi modelio tikslas ir uždaviniai, atkreipiant dėmesį į jų savitumą palyginti su kitų šalių modeliais, produktyvaus mokymosi sąryšingumas su bendrojo lavinimo mokykla, modeliuojamos produktyvaus mokymosi įgyvendinimo Lietuvos bendrojo lavinimo sistemoje prielaidos, atkreipiant dėmesį į iššūkius šiai sistemai ir parodant produktyvaus mokymosi įgyvendinimo sudėtingumą
Knygos
No full textRealization of the woman’s path to physical and technological sciences. Will there be women in 50 years’ time?Moters kelio į fizinius ir technologinius mokslus realizmas. Ar matysime juose moterų po 50 metų
