Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
TARPTAUTIŠKUMO POLITIKOS IŠŠŪKIAI LIETUVOS AUKŠTAJAM MOKSLUI: KONKURENCIJA VS BENDRADARBIAVIMAS
Get PDFThe internationalization of higher education is not a new phenomenon. Its processes and developments are often treated as responses to globalization, and they are in the focus of attention of politicians and researchers. The aim of the paper is to analyse the internationalization challenges faced by the Lithuanian higher education. The higher education today cannot be viewed only in the national context. Since the restitution of independence, higher education and education in general have been considered to be a mainly national affair aimed at strengthening national culture and statehood. Under the impact of globalization and within the context of the European and global internationalization policy tendencies, the relationship between internationalization policy at an international (the EUand the Bologna process) level and a national higher education policy level is changing. The analysis of international developments shows that, besides student mobility, there appear new forms of internationalization: study programme mobility and institution mobility. There can be seen two paradigms in internationalization: competition and cooperation. On the one hand, the approach to internationalization in Anglo-Saxon countries shows that they follow a competitive policy trend,in which economic rationale increasingly becomes more important, and actually win the competition for providing educational services to foreign students. The cross-border higher education in Australia, New Zealand, for instance, represents an important source of export and profit. On the other hand, the EUand Bologna process promote the development of international cooperation and interculturalism. For the Lithuanian HEpolicy, both trends are real challenges difficult to follow. The policy of ethnocentrism set as a priorityis contrasting with the EUrecommended policy of internationalization.Lithuania’s national Programme for the Promotion of Internationalisation in Higher Education, developed for 2008–2010, had as its main aim to improve quality and competitiveness. In the follow-up Programme, developed for 2011–2012,particular attention was given to cooperation through the promotion of Lithuanian and Baltic studies in foreign countries. In this way, the internationalization policy follows the EU-recommended trend and at the same time is used to strengthen the Lithuanian state and promotenational culture.Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Vilniaus universiteto Edukologijos katedra Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius El. paštas: [email protected] analizuojama aukštojo mokslo ir studijų tarptautiškumo (internacionalizavimo) politika ir jos kaitos problematika bei tendencijos, išryškinusios naujų tarptautinio švietimo formų atsiradimą pasaulyje. Aptariami aukštojo mokslo ir studijų tarptautiškumo (internacionalizavimo) politikos tarptautiniai, globalizacijos ir ES Bolonijos proceso politikos nulemti kaitos aspektai ir prieštaringos raidos tendencijos. Dėl jų įtakos keičiasi nacionalinė aukštojo mokslo ir studijų politika. Atlikta Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų tarptautiškumo politikos analizė leidžia apibūdinti pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria nacionalinė švietimo politika Lietuvoje studijų tarptautinimo srityje, ir kokių politinių žingsnių ir priemonių imamasi siekiant įveikti iškilusius sunkumus
VIZUALINIS MOKTYTOJO ĮVAIZDIS: LYGINAMASIS TYRIMAS
No full textThe paper is a compilation of research in ten countries – England, South Africa, Serbia, Slovenia, Greece, Bulgaria, Latvia, Turkey, Pakistan, and Mexico. Pupils and teachers in these countries were asked what does a typical teacher look like, and a unified methodology was used to analyze the results. The participants’ written and drawn responses reveal similarities and contrasts in teacher and pupil perceptions of the typical teacher, as well as similarities and differences among countries. Unexpected results reveal teacher and pupil perceptions of the ideal teacher, as well as descriptions of both good and bad teachers.Dr. paed., Instituteof Educational Sciences, University of Latvia, Latvia. E-mail: [email protected] Address: Laimdotas 37, Rīga LV1006, Latvia Phone +371 29496660; +32 473 63 37 98PhD, Graduate School of Education, North West University, South Africa. E-mail: [email protected] Address: North-West University, Private Bag X 6001, Potchefstroom 2520, South AfricaPhD, Educational Sciences Department, Yeditepe University, Turkey. E-mail: [email protected] „Vizualinis mokytojo įvaizdis: lyginamasis tyrimas“ pateikiami tyrimo, atlikto dešimtyje šalių – Anglijoje, Pietų Afrikoje, Serbijoje, Slovėnijoje, Graikijoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Turkijoje, Pakistane ir Meksikoje – rezultatai. Maždaug po 100 penkiolikos metų mokinių ir 50 mokytojų kiekvienoje tyrime dalyvaujančioje šalyje buvo prašoma nupiešti ar aprašyti tipinį mokytoją, apibūdinant jo lytį, amžių, išvaizdą, kalbą, laikyseną, elgesį ir kt. Respondentų atsakymai buvo analizuojami naudojant bendrą metodologiją. 1 053 mokinių ir 408 mokytojų piešinių ir atsakymų raštu analizė leido išryškinti mokytojų ir mokinių tipinio mokytojo įsivaizdavimo panašumus ir skirtumus, taip pat atskleidė atsakymų skirtingose šalyse įvairovę. Papildomai tyrimo metu išryškėjo, kaip įsivaizduojamas ne tik tipinis, bet ir „idealus“, taip pat „geras“ ir „blogas“ mokytojas
REIKALAVIMAI „ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA“ SPAUSDINAMIEMS STRAIPSNIAMS
Get PDFThe length of the contributions is not to exceed one quire (approx. 40 000 characters).Submitted articles have to meet general structural requirements for research papers and contain a clearly formulated and substantiated research problem, determined research object and aims, defined research methodological principles, methods and the sampling. The concrete aims of the article must be defined and results substantiating them have to be presented; the paper has to include conclusions and a list of references.Considering the above mentioned, the material in the manuscript has to be presented in the following order:Title of the article.Author(s) name, surname, research title, affiliations and addresses (including e-mail address and telephone number).Abstract in the original language of the paper (approx. 500 characters) and keywords (5–6 words). Introduction of the paper, analysing the relevance of the issue in question as of research problem and substantiating formulations of base components (object and aim) of research into the analysed problem.Content of the paper (with its structural parts answering the objectives of the paper).List of references in an alphabetical order (firstly, following the alphabets of the Lithuanian and Latin languages, then those of other languages). The list of literature sources should include all the references mentioned in the paper and the ones not referred to in it are not to be listed. In case the place of publication is presented, the title of a publisher has also to be provided.Abstract of the paper (at least 1600 characters) in English. If the paper is written in English or other main languages of the world (German, French, Russian), the abstract is to be in Lithuanian.Referring to other authors in the text, references to concrete sources should be also provided, with the date of publication in the brackets, following the name of the author. Moreover, when reference to the source of 2 authors is mentioned, the names of both are to be provided in the brackets. In case, the reference is made to 3–5 authors, the first time the names of all the authors have to be included; then, only the first author should be mentioned followed by ‘et al’. If a source has been written by 6 authors, only the name of the first one is mentioned adding ‘et al’ in all the cases of reference. Provided the source has no authors, the title of it and the year of publication are to be indicated in the text.Providing exact quotation from the source by another author, it is necessary to point out the page number. Referring to different publication by the same author published in the same year, the letters a, b, c, etc. have to follow the year of publication.Manuscripts have to include a separate section with data on the author(s) (up to 500 characters) in Lithuanian and English. Next to the full name, research title and degree, institution address and title of the position, research interests should be presented.One review by a qualified specialist in the field (not included into the Editorial board of the journal) is obligatory.The metrics of the paper has to provide the date of its submission to the Editorial Board and the date of its acceptance for publication.The articles of the publication are freely accessed through the website of the university and are included into Lithuanian and foreign databases. The papers in the website of the university are only to be used for research purposes, studies and self-education. Quoting the information, references to the author (authors) and the source of information are obligatory.Spausdinamų straipsnių apimtis – ne daugiau kaip vienas autorinis lankas (apie 40 000 spaudos ženklų).Straipsniuose turi būti mokslo straipsniui būtinos struktūrinės dalys: iškeliama ir pagrindžiama mokslinė problema, formuluojama tyrimo objektas ir tikslas, nurodoma metodologinės tyrimo nuostatos, metodika, tiriamųjų imtis, apibrėžiami konkretūs straipsnio tikslai ir pateikiami juos atitinkantys tyrimo rezultatai, daromos išvados, pateikiamas literatūros sąrašas.Į tai atsižvelgus, straipsnio medžiaga pateikiama šia tvarka:Spausdinamo straipsnio pavadinimas.Straipsnio autoriaus vardas, pavardė, mokslinis vardas ir laipsnis, darbovietė ir jos adresas (įskaitant ir elektroninio pašto adresą, telefonus).Straipsnio anotacija originalo kalba (apie 500 spaudos ženklų) ir pagrindiniai žodžiai (5–6).Straipsnio įvadas, jame iškeliama nagrinėjamos temos kaip mokslinės problemos aktualumas ir pagrindžiama jos tyrimo bazinių komponentų (objekto ir tikslo) formuluotės.Straipsnio turinys (jo struktūrinės dalys turėtų atitikti iškeltus straipsnio tikslus).Literatūros sąrašas, sudarytas abėcėlės tvarka (pirmiausia išvardijami šaltiniai laikantis lietuvių ir lotynų abėcėlės, paskui – kitų abėcėlių). Literatūros sąraše turi būti visi straipsnyje minimi šaltiniai, nepaminėti šaltiniai į literatūros sąrašą neįtraukiami.Nurodant šaltinio išleidimo vietą, reikia parašyti ir leidyklos pavadinimą.Straipsnio santrauka (ne trumpesnė kaip 1600 spaudos ženklų) anglų kalba. Jei straipsnis parašytas anglų ar kitomis pagrindinėmis pasaulio kalbomis (vokiečių, prancūzų, rusų), santrauka rašoma lietuvių kalba.Straipsnio tekste minint autorius, būtina pateikti nuorodas į konkrečius šaltinius, skliaustuose po autoriaus pavardės nurodant jų išleidimo metus. Be to, kai straipsnyje minimas dviejų autorių šaltinis, kaskart būtina nurodyti abiejų autorių pavardes, kai trijų–penkių autorių, pirmąkart pateikiant nuorodą minimi visi autoriai, o vėliau nurodoma tik pirmo autoriaus pavardė priduriant „ir kt.“, kai šešių autorių, visada – tik pirmasis autorius ir pridedama „kt.“ Kai šaltinis neturi autoriaus, pateikiant nuorodą minimas tik šaltinio pavadinimas ir išleidimo metai.Pateikiant tikslią citatą iš kito autoriaus šaltinio, būtina nurodyti to šaltinio puslapį, o minint to paties autoriaus skirtingas publikacijas, išleistas tais pačiais metais, po publikacijų išleidimo metų pridėti raides a, b, c ir kt.Įteikiant straipsnį, atskirai pateikiami duomenys apie autorių (ne daugiau kaip 500 spaudos ženklų). Čia, be autoriaus vardo, pavardės, mokslinio vardo ir laipsnio, darbovietės adreso ir pareigų, nurodomos ir mokslinių interesų sritys. Duomenys pristatomi lietuvių ir anglų kalbomis.Taip pat būtina viena recenzija, parašyta kvalifikuoto tos srities specialisto, neįeinančio į leidinio redaktorių kolegijos sudėtį.Kiekvieno straipsnio metrikoje nurodoma, kada straipsnis įteiktas redaktorių kolegijai ir kada priimtas.Leidinio straipsniai skelbiami viešai prieinamoje universiteto interneto svetainėje bei Lietuvos ir užsienio internetinėse bazėse. Universiteto interneto svetainėje naudotis straipsniais galima mokslo, studijų ir savišvietos tikslais. Cituojant informaciją nurodomas straipsnio autorius (ar autoriai) ir informacijos šaltinis
MOKINIŲ PAŽINTINIŲ MOKĖJIMŲ UGDYMAS PANAUDOJANT REALŲ IR VIRTUALŲ EKSPERIMENTĄ CHEMIJOS PAMOKOSE (Romano Voronovič daktaro disertacija)
No full text.....
ŠIUOLAIKINIŲ PAAUGLIŲ DVASINIŲ VERTYBIŲ PAJAUTOS DINAMIKA EDUKACINIAME KONTEKSTE
Get PDFContemporary scientific achievements allow for referring to a human being as an integral system of spirit, soul (psyche) and body and for grounding (self-)education on this system. A particular role is played by the spiritual dimension, which manifests itself in experiences of transcendentals (truth, goodness, and beauty).The research has shown that about half of the adolescents most frequently have communicative experiences, more than one fourth of them go through praxic, hedonistic and altruistic ones. Acquisitive, national, and religious feelings are least frequently linked with pleasant experiences. Adequately stable sources of experiencing feelings include communication with peers, after-curricular activities, whereas communication with teachers, belief in God, sex and drugs are perceived as least suggestible. Experiences of spiritual values are not deep and show a weak correlation or no correlation at all. Esthetical and gnostic feelings reveal no statistically significant positive correlations.The analysis of experiences of spiritual values among adolescents over the decade has revealed the same tendencies, only with an increasing polarisation. The most considerable positive change was observed in communicative experiences, which was conditioned by latest developments in communication technologies. Romantic experiences underwent negative changes, whereas pragmatic needs of adolescents demonstrated an upward tendency.Experiences of all the spiritual values have been causing a certain concern. However, gnostic feelings, which have strongest relations to the most important adolescent activities, are particularly problematic, they fail to meet the challenges of the epoch and tend to weaken. The same applies to national and religious experiences.Profesorė socialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarė Lietuvos edukologijos universiteto Edukologijos katedra Studentų g. 39, LT-08106, Vilnius Tel. (8 5) 279 00 42Atsiremiant į šiuolaikinę žmogaus būties sampratą, aptariama dvasinių vertybių svarba asmenybės tapsmui, atskleidžiamas nelygstamas dvasinių vertybių pajautos lygmuo vertybių internalizacijoje. Straipsnyje pateikiamas ir lyginamas paauglių, tirtų 1999 ir 2009 metais, dvasinių išgyvenimų pobūdis, išryškinami svarbiausi išgyvenimų šaltiniai, parodoma vertybių išgyvenimo dinamika, keliamos aktualios ugdymo problemos, ypač gnostinių išgyvenimų srityje
METAFORA KAIP MUZIKINIO UGDYMO PRASMINĖ RAIŠKA: FENOMENOLOGINĖS ĮŽVALGOS
Get PDFThis article emphasizes the meaning and value of a metaphor in the educational process. Referring to the education specialist D. E. Denton, the article demonstrates that considering a metaphor as a new and unique meaning in the designation of experience and also as the fact that the entire existential language concerning the ordinary experience is metaphorical, it is very important to develop metaphorical thinking.The article describes also the musical phenomenon which comprises a new meaning or knowledge because it affects every person individually depending on his / her experience. The description of the musical phenomenon is inseparable from the human experience in music. The metaphorically designated musical experience always constitutes a new meaning in the vast horizon of experience.The metaphor, as shown by the results of an empirical phenomenological research, is essential in the designation of experience and in the transfer of the musical meaning during the musical education process. Metaphors are used to designate sounds, rhythm, musical phrases, to characterise the melody and the character of a piece of music, to create new formations – and all this for a student to be able to perceive and later to designate new meanings through his or her own experience. The musical meaning, different each time and related to a unique individual experience, offers an opportunity to explore oneself and one’s inner world and to perceive the limitless potential of the musical givenness. Socialinių mokslų (edukologijos) doktorantė Vilniaus universiteto Edukologijos katedra Universiteto g. 1/9, LT-01513 Vilnius El. paštas: [email protected] atskleidžiama metaforos reikšmė muzikinio ugdymo proceso metu, kai ir ugdytojas, ir ugdytinis per individualią patirtį kuria naujas reikšmes. Metaforos prigimtis ir jos panaudojimas kaip naujos patyrimo reikšmės apibūdinimas leidžia geriau suprasti tai, kas yra mūsų pačių įprastoji patirtis. Remiantis empirinio fenomenologinio tyrimo rezultatais parodoma, kaip muzikos pamokoje garso, ritmo, muzikinės frazės, melodijos ir kūrinio pobūdžio apibūdinimas, įvardyti metaforomis, tampa muzikine reikšme ir kaip muzikinė reikšmė iškelia naują prasmę patirčių horizonte
PRATARMĖ
Get PDF...Šio tomo pirmame skyriuje „Metodologinės įžvalgos“ visų pirma iškeliama ugdymo mokslo idėjų įvairovės ženklinimo problema. Turint galvoje, kad pedagogikos istorijos bėgyje susikaupusios idėjos tampa skirtingų ugdymo teorijų, koncepcijų, krypčių, srovių ar paradigmų genezės pagrindu,siekiama aptarti ugdymo idėjų ženklinimo patirtį ir prieigas. Lyginamosios analizės ir modeliavimo dėka bandoma supažindinti skaitytojus su kai kuria Lietuvos ugdymo idėjų skirstymo, klasifikavimo bei sisteminimo praktika, taip pat aprašyti tarptautines ugdymo teorijų konvergencijos tendencijas. Visa tai sudaro galimybes tiksliau įvertinti esamą ugdymo mokslo būklę ir kartu prognozuoti jo tolesnės raidos kryptis. Šių idėjų kontekste iškeliama ir hermeneutikos metodo taikymo problema, nagrinėjama remiantis tradicionalizmas vs šiuolaikiškumas paradigma, siūlančia daugiareikšmes tiesos interpretacijas. Norima pagrįsti, kad būdamas diskursyvus savo prigimtimi hermeneutikos metodas leidžia giliau įžvelgti tiek žmogaus gyvenimo,tiek žmogaus ugdymo daugiaprasmiškumą. Šiame skyriuje taip pat atkreipiamas dėmesys į ugdymo patyrimo svarbą ir jo pritaikymą gerinant mokymo(si) paradigmos įgyvendinimą bendrojo lavinimo mokykloje. Pradžios tašku pasirinkus J. Dewey pragmatizmo filosofiją, siekiama išryškinti teorinius mokymo(si) remiantis patyrimu pagrindus: ugdančio patyrimo sampratą, svarbiausius ugdančio patyrimo principus, elementus ir mokymo(si) per ugdantį patyrimą proceso ypatumus. Šalia to pristatomi empirinio fenomenologinio tyrimo rezultatai, atskleidžiantys metaforą kaip muzikinio ugdymo prasminęišraišką. Siekiama parodyti esminę metaforos reikšmę apibūdinant ugdytojo ir ugdytinio individualią muzikinę patirtį ir ir ugdymo procese įgyjant bei perduodant naujas muzikos prasmes.Antrame skyriuje „Šiuolaikinių tyrimų kryptys“ pirmiausia ryžtamasi aptarti šio laikmečio paauglių dvasinių vertybių išgyvenimų kaitos tendencijas. Remiantis longitudinių tyrimų duomenimis, išryškinama šių išgyvenimų pobūdis, šaltiniai, dinamikos ypatumai ir keliamos aktualios ugdymo problemos, ypač iškylančios gnostinių išgyvenimų srityje. Ten pat vertingos informacijos pateikiama apie Latvijos paauglių pasiekimus matematikos srityje, grindžiamus lyginamaisiais tarptautinių tyrimų duomenimis. Be to, chemijos dalyko mokymo(si) pagrindu analizuojama to paties amžiaus mokinių pažintinių mokėjimų problema: pažintinių mokėjimų vieta tarp kitų giminingų ugdymo rezultatus apibrėžiančių sąvokų, samprata ir raiška. Skyrius baigiamas vizualinio mokytojo įvaizdžio, apibūdinamo palyginus tarptautinio tyrimo metu iš dešimties šalių – Anglijos, Pietų Afrikos, Serbijos, Slovėnijos, Graikijos, Bulgarijos, Latvijos, Turkijos, Pakistano ir Meksikos – mokinių ir mokytojų gautus tyrimo duomenis. Trečias skyrius „Švietimo politikos iššūkiai“ pradedamas tarptautiškumo politikos iššūkių Lietuvos aukštajam mokslui aptartimi, išryškinančia nacionalinės švietimo politikos studijų tarptautinimo srityje kaitos tendencijas bei tarptautinių, globalizacijos ir ES Bolonijos procesų prieštaringą įtaką. Be abejo, nemažai iššūkių sukelia ir dabartinių lietuvių – emigrantų tautinio tapatumo formavimasis daugiakultūrėje aplinkoje. Suprantama, kad šiuo atveju ypač svarbu skirti reikiamą dėmesį jaunosios kartos nacionaliniam atsparumui stiprinti. Todėl šiame skyriuje analizuojama reali mokinių tautinio tapatumo formavimosi situacija Airijos vidurinėse mokyklose atskleidžia tiek tos šalies taikomo tarpkultūrinio modelio teorinę ir praktinę dermę, tiek pačių mokinių požiūrįį tautiškumą ir jo puoselėjimą. Šalia to rašoma ir apie didelį pedagogo vaidmenį ugdant tautinį tapatumą, iškeliant jo požiūrio į gimtąją kalbą svarbą profesinėje veikloje ir ypač pripažįstant kaip savo kalbos tobulintojo ir kalbinio tapatumo puoselėtojo vaidmenį. Pabrėžiama, kad pedagogo komunikavimo kompetencijos tobulinimas būnant mažos tautos atstovu bei įsigalint elito kalboms tampa vienu iš iššūkių. Yra ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo politikos, susijusios su tam tikrais valstybinio ir privataus mokymo sektorių skirtumais, egzistuojančiais pagal pasirenkamų mokymo kursų programas,iššūkių, rašoma ir apie dalyvavimo neformaliame švietime motyvaciją, patiriamus sunkumus, mokymosi intencijas ir jų ryšį su turimomis aspiracijomis
INFORMACIJA APIE AUTORIUS
Get PDFVANDA ARAMAVIČIŪTĖ – Habilitated Doctor of Social Sciences (Education), Professor at the Department of Education, Vilnius University; Research interests: general educology, education and spiritual development of personality, methodology of educational research; Address: 9/1 Universiteto Str., LT-O1513 Vilnius, Lithuania; E-mail address: [email protected] BULAJEVA – Doctor of Social Sciences (Education), Associate Professor at the Department of Education, Vilnius University; Research interests: education policy and management with the current focus on teacher education policy, language education policy; Address: 9/1 Universiteto Str., LT-O1513 Vilnius, Lithuania; E-mail address: [email protected] BUBELIENĖ – Doctor of Social Sciences; Šiauliai University, Faculty of Education, Department of Education Research interests: human resource management, quality of life, social research methodology Address: 25 P. Višinskio Str., Šiauliai, Lithuania; E-mail address: [email protected] JUOZAPAVIČIENĖ – Psychologist of the Valakupiai Rehabilitation Center Address: 69 Vaidilutės Str., LT-10100 Vilnius; Lithuania; E-mail address: [email protected] KAIRYS – Doctor of Social Sciences (Psychology), Lecturer at the Department of General Psychology, Vilnius University; Research interests: time psychology, career psychology, personality traits; Address: 9/1 Universiteto Str.,LT-01513 Vilnius, Lithuania; E-mail address: [email protected] GRAKAUSKAITĖ KARKOCKIE- NĖ – Doctor of Social Science (Psychology); Associate Professor at the Department of Psychology of Didactics, Lithuanian University of Educational Sciences; Research interests: psychology of creativity, gifted children, family psychology. Address: 39-328 Studentų Str., LT-08106 Vilnius, Lithuania; E-mail address: [email protected] KOZHEVNIKOVA – PhD, Senior Researcher at Institute of Teacher and Adult Education, Russian Academy of Education, St. Petersburg, Russia; Research interests: philosophy of education in the Buddhist tradition; teacher’s self-awareness as a philosophical problem; a model of education as bringing to the personal maturity; language of pedagogy; phenomenological aspects of researching the methodology of pedagogic educational research methodology; ethnic and religious problems in education; E-mail address: [email protected]Ė LINIAUSKAITĖ – Doctor of Social Sciences (Psychology), Professor at the Department of Psychology, Klaipėda University; Research interests: psychological time, career psychology, psychological well-being; Address: 5 S. Nėries Str.,LT-92227 Klaipėda, Lithuania; E-mail address: [email protected] MERKYS – Habilitated Doctor of Social Sciences, Professor, Head of the Social Research Laboratory, Kaunas University of Technology; Research interests: social research methodology (quantitative and qualitative), diagnostics in psychology, management diagnostics, social indicators, sociology of organizations; Address: 20 K. Donelaičio Str., Kaunas, Lithuania;E-mail address: [email protected]Ė POCIŪTĖ – Doctor of Social Sciences (Psychology), Associate Professor at the Department of General Psychology, Vilnius University; Research interests: educational psychology, psychology of career choice, learning; Address: 9/1 Universiteto Str.,LT-O1513 Vilnius, Lithuania; E-mail address: [email protected] RUDŽINSKIENĖ – PhD student of Faculty of Education, Šiauliai University; Director of employment agency “Jurgvita”; Research interests: planning of career, professional counselling, coaching; Address: 25 P.Višinskio Str., LT-76351 Šiauliai, Lithuania; E-mail address: [email protected] ROUK – PhD candidate, Tallinn University; Researcher at the Institute of Educational Sciences, Tallinn University;Research interests: curriculum history and theory; curriculum development; political history of Estonia; history of France, Great Britain and South Arfica; holistlic philosophy; Address: Tallinn University, Rüütli 6, 10130, Tallinn, Estonia; E-mail address: [email protected]ŠRA RUTKIENĖ – PhD, Associate Professor at the Department of Education, Vytautas Magnus University; Research interests: methodology of social research, qanititative research, statistical data analysis, adult learning; Address: 52-301K. Donelaičio Str., LT-44244 Kaunas, Lithuania; E-mail address: [email protected]ŪTA SARGAUTYTĖ – Doctor of Social Sciences (Psychology), Associate Professor at the Department of Clinical and Organizational Psychology; Research interests: vocational rehabilitation, cross-cultural psychology, medical psychology, patient education; Address: 9/1 Universiteto Str., LT-O1513 Vilnius, Lithuania; E-mail address: [email protected] ŠATIENĖ – Directress of the Valakupiai Rehabilitation Center; Address: Vaidilutės Str., 69, LT-10100 Vilnius; Lithuania; E-mail address: [email protected]. El. paštas: i.tandzegolskienė@smf.vdu.ltILONA TANDZEGOLSKIENĖ – PhD, Lecturer at the Department of Education, Vytautas Magnus University; Research interests: expression of Students’ independent activities, preparation of career specialists, career and labour marker, career in different stages of human development, possibilities for employability, levels in the qualification frameworks, preparation of description of qualifications, objectives of scientific activity; Address: 52-301 K. Donelaičio Str.,LT-44244 Kaunas, Lithuania; E-mail address: i.tandzegolskienė@smf.vdu.ltVILIJA TARGAMADZĖ – Habilitated Doctor of Social Sciences (education), Professor at the Department of Education, Vilnius University; Research interests: social education; education management; problem-based learning; Address: 9/1 Universiteto Str., LT-O1513 Vilnius, Lithuania; E-mail address: [email protected] TIJŪNELIENĖ – Habilitated Doctor of Social Sciences (education), Professor at the Department of Education, Klaipeda University; Research interests: philosophy of education, methodology of educational research, history of educology; Address: 5 S. Nėries Str., LT-92227 Klaipėda, Lithuania; E-mail address: [email protected] URBANAVIČIŪTĖ – PhD, Lecturer at the Department of Psychology Didactics, Lithuanian University of Educational Sciences; Research interests: career psychology, work psychology, learning and work motivation; Address: 39 Studentų Str., LT-08106 Vilnius, Lithuania; E-mail address: [email protected] ARAMAVIČIŪTĖ – socialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarė, Vilniaus universiteto Edukologijos katedros profesorė. Mokslinių interesų sritys: bendroji edukologija, ugdymas ir asmenybės dvasinis brendimas, ugdymo tyrimų metodologija. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius; El. paštas: [email protected] BUBELIENĖ – socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Edukologijos katedra. Mokslinių interesų sritys: žmogiškųjų išteklių valdymas, gyvenimo kokybė, socialinių tyrimų metodologija. Adresas:P. Višinskio g. 25, Šiauliai; Tel. 8 41 595 718; El. paštas: [email protected] BULAJEVA – socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Vilniaus universiteto Edukologijos katedros docentė. Mokslinių interesų sritys: švietimo politika ir vadyba, mokytojų rengimo politika, kalbų mokymo politika. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius; El. paštas: [email protected] JUOZAPAVIČIENĖ – Valakupių reabilitacijos centro vyr. psichologė. Adresas: Vaidilutės g. 69, LT-10100 Vilnius;Tel. (8-5) 247 7545; El. paštas: [email protected] KAIRYS – socialinių mokslų (psichologija) daktaras, Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros lektorius. Mokslinių interesų sritys: laiko psichologija, karjeros psichologija, asmenybės bruožai. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius; El. paštas: [email protected] GRAKAUSKAITĖ-KARKOCKIENĖ – socialinių mokslų (psichologijos) daktarė, Lietuvos edukologijos universiteto Psichologijos didaktikos katedros docentė. Mokslinių interesų sritys: kūrybos psichologija, gabių vaikų psichologija, šeimos psichologija. Adresas: Studentų g. 39-328,LT-08106 Vilnius; Tel. 8 683 11803;El. paštas: [email protected] KOZHEVNIKOVA – dr., Rusijos švietimo akademijos, Mokytojų ir suaugusiųjų švietimo instituto vyriausioji mokslo darbuotoja. Sankt Peterburgas, Rusija. Mokslinių interesų sritys: ugdymo filosofija budizmo tradicijoje, mokytojų savimonė kaip filosofinė problema, asmenybės brandą skatinančio ugdymo modeliai, pedagogikos kalba, edukologinių tyrimų metodologijos fenomenologiniai aspektai, etnines ir religines ugdymo problemos.El. paštas: [email protected]Ė LINIAUSKAITĖ – socialinių mokslų (psichologija) daktarė, Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros profesorė. Mokslinių interesų sritys: laiko psichologija, karjeros psichologija, psichologinė gerovė. Adresas: S. Nėries g. 5, LT-92227 Klaipėda; El. paštas: [email protected] MERKYS – socialinių mokslų habilituotas daktaras profesorius, Kauno technologijos universiteto Socialinių tyrimų laboratorijos vedėjas. Mokslinių interesų sritys: socialinių tyrimų metodologija (kiekybinė ir kokybinė), psichologinė diagnostika, vadybos diagnostika, socialiniai indikatoriai, organizacijų sociologija. Adresas: K. Donelaičio g. 20, Kaunas.Tel. 8 37 300 144; El. paštas: [email protected]Ė POCIŪTĖ – socialinių mokslų (psichologijos) daktarė, Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentė. Mokslinių interesų sritys: pedagoginė psichologija, karjeros psichologija, mokymasis. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius; El. paštas: [email protected] RUDŽINSKIENĖ – Šiaulių universiteto edukologijos doktorantė, Įdarbinimo agentūros „Jurgvita“ vadovė. Mokslinių interesų sritys: karjeros projektavimas, profesinis konsultavimas, koučingas. Adresas: P. Višinskio g. 25, LT-76351 Šiauliai.Tel. +370 611 66794; El. paštas: [email protected] ROUKAS – Talino universiteto (Estija) doktorantas, Talino universiteto Ugdymo mokslo instituto tyrėjas. Mokslinių interesų sritys: ugdymo turinio istorija ir teorija, ugdymo turinio tobulinimas, Estijos politinė istorija, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Pietų Afrikos istorija, holistinė filosofija. Adresas: Rüütli 6, 10130, Tallinn, Estonia. El. paštas: [email protected]ŠRA RUTKIENĖ – socialinių mokslų (edukologija) daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos katedros docentė. Mokslinių interesų sritys: socialinių tyrimų metodologija, kiekybiniai tyrimai, statistinė duomenų analizė, suaugusiųjų mokymas. Adresas: K. Donelaičio g. 52-301,LT-44244 Kaunas; El. paštas: [email protected]ŪTA SARGAUTYTĖ – socialinių mokslų (psichologija) daktarė, Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros docentė. Mokslinių interesų sritys: profesinė reabilitacija, tarpkultūrinė psichologija, medicinos psichologija, pacientų mokymas. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. Tel. 85 2667605;El. paštas: [email protected] ŠATIENĖ – Valakupių reabilitacijos centro direktorė. Adresas: Vaidilutės g. 69, LT-10100 Vilnius. Tel. (8-5) 247 7544;El. paštas: [email protected] TANDZEGOLSKIENĖ – socialinių mokslų (edukologija) daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto, Edukologijos katedros lektorė. Mokslinių interesų sritys: studentų savarankiškos veiklos raiška, karjeros specialistų rengimas, karjera ir darbo rinka, karjera amžiaus tarpsniuose, įsidarbinimo galimybės, kvalifikacijos sąrangos lygmenys, kvalifikacijos aprašo rengimas, mokslinės veiklos uždaviniai. Adresas:K. Donelaičio g. 52-301, LT-44244 Kaunas.El. paštas: i.tandzegolskienė@smf.vdu.ltVILIJA TARGAMADZĖ – socialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarė, Vilniaus universiteto Edukologijos katedros profesorė. Mokslinių interesų sritys: socialinis ugdymas, švietimo vadyba, probleminis mokymas. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. Tel. (8 5) 266 76 25;El. paštas: [email protected] TIJŪNELIENĖ – socialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarė, Klaipėdos universiteto Edukologijos katedros profesorė. Mokslinių interesų sritys: ugdymo filosofija, ugdymo tyrimų metodologija, pedagogikos istorija. Adresas: S. Nėries g. 5, LT-92227 Klaipėda. El. paštas: [email protected] URBANAVIČIŪTĖ – socialinių mokslų (psichologijos) daktarė, Lietuvos edukologijos universiteto Psichologijos didaktikos katedra lektorė. Mokslinių interesų sritys: karjeros psichologija, darbo psichologija, mokymosi ir darbo motyvacija. Adresas: Studentų g. 39, LT-08106 Vilnius. El. paštas: [email protected]
STUDENTŲ KŪRYBIŠKUMO, ASMENYBĖS BRUOŽŲ IR GIMIMO EILIŠKUMO SĄSAJOS
Get PDFThe aim of this study was to investigate the relationship between creativity, personality traits, and birth order among students. The subjects included social science and art students (n = 101, age 22 years of the) from Lithuanian Educological University. Students of social science (N = 48) and of art (dance, art, music, and theatre) have been investigated.Creativity was evaluated employing the E.E. Tunik questionnaire. It was used to estimate such characteristics of creativity as tendency to risk, imagination, curiosity, and complexity. Personality traits were assessed using the Big Five questionnaire (by O. D. John). The questionnaire consists of 44 propositions and has five subscales: extraversion, agreeableness, conscientiousness, neuroticism, and openness. The students were also asked about their birth order in their own family as well as how many children there were grown in the family. The aim of the study was to explore the relationship between students’ creativity, personality traits, and birth order.It was revealed that art students were slightly more creative than social science students. However, the difference was not statistically significant. The results also showed a positive relationship between creativity and openness (r = 0.416, p = 0.000). There were no other statistically significant correlations between creativity and other personal traits. The youngest children in the family were more extravert than the elder ones (p = 0.045). There was no significant difference between creativity and birth order.Daiva Grakauskaitė-KarkockienėDocentė socialinių mokslų (psichologijos) daktarėLietuvos edukologijos universitetoUgdymo mokslų fakultetoPsichologijos didaktikos katedraStudentų g. 39-328, LT-08106 VilniusEl. paštas: [email protected] pristatomas Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) socialinių mokslų ir meninio profilio studentų kūrybiškumo, asmenybės savybių ir gimimo eiliškumo sąsajų tyrimas. Rezultatai parodė, kad socialinių mokslų ir meninio profilio studentų kūrybiškumo skirtumai nėra reikšmingi. Nustatyta teigiama kūrybiškumo ir asmenybės atvirumo priklausomybė. Statistiškai reikšmingų kūrybiškumo ir gimimo eiliškumo skirtumų nerasta. Tyrimas taip pat atskleidė, kad jauniausiems vaikams šeimoje būdingi didesni ekstraversijos įverčių rodikliai
GEBĖJIMO VEIKTI SAVARANKIŠKAI RAIŠKA UNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ METU (SOCIALINIŲ MOKSLŲ SRITIES ATVEJIS
Get PDFThe main function of higher education institutions is to prepare students for their future activity, to develop their creative strengths, critical thinking, problem solving and constructive communication skills. One of the most important abilities of an active, responsible individual who can act independently is self-management, i.e. being able to plan and organise one’s learning process and ability to reflect. A university research has revealed that some 1st -year and 4th -year social science students describe learning independence as student’s participation in planning, monitoring, correcting, and assessing one’s own learning process and results. The emphasis is put on creativity, ability to make right decisions in a new learning situation when putting the present and new knowledge together, search for more diverse solutions, taking responsibility for the learning process and future outcomes. Socialinių mokslų (edukologija) daktarė docentėVytauto Didžiojo universitetoSocialinių mokslų fakultetoEdukologijos katedraK. Donelaičio g. 52-402, LT-44244 KaunasTel.: +370 37 327 827El. paštas: [email protected]ų mokslų (edukologija) daktarė lektorėVytauto Didžiojo universitetoSocialinių mokslų fakultetoEdukologijos katedraK. Donelaičio g. 52-402, LT-44244 KaunasTel. +370 37 327 827El. paštas: [email protected]ė aukštųjų mokyklų funkcija – rengti studentus būsimai profesijai, plėtoti jų kūrybiškumą, kritinį mąstymą, problemų sprendimo ir bendravimo įgūdžius. Atliktas tyrimas rodo, kad dalis socialinių mokslų srities studentų gebėjimą veikti savarankiškai studijų metu apibūdina kaip paties studento dalyvavimą planuojant, stebint, koreguojant ir vertinant savo mokymosi procesą ir pasiektus rezultatus. Akcentuojamas kūrybiškumas, gebėjimas priimti tinkamus sprendimus naujoje mokymosi situacijoje, derinant turimas ir naujas žinias, įvairesnių problemos sprendimo variantų ieška, atsakomybės už vykdomą veiklą ir būsimus rezultatus prisiėmimas. Kaip pagrindiniai veiksniai, skatinantys veikti savarankiškai studijų metu, įvardijama savikontrolė, motyvacija ir atsakomybė. Dėstytojai, studentų manymu, turėtų suteikti jiems daugiau laisvės ir atsakomybės priimant sprendimus, galimybę išsakyti savo nuomonę ir turėtų naudoti įvairesnius mokymo metodus