Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
MOKYMO PROGRAMOS ISTORIJA IR PLANAVIMAS: TEORINĖ KONSTRUKCIJA IR KAI KURIOS MOKYMO PROGRAMOS TOBULINIMO GAIRĖS ESTIJOJE 1987–1996 METAIS
No full textThe reform of the national school curriculum in Estonia began after the Teacher’s Congress in 1987 and ended in 1996 when the government approved the document. The reform was carried out in the context of thoroughgoing and dramatic historical changes that deeply affected the whole Estonian society. The aim of the paper is to position the example of Estonian curricular development into a broader international, theoretical, and historical context. Some similarities and differences of curriculum history in Great Britain and Latvia are also discussed.PhD candidate, Tallinn University, EstoniaSpecial research course student at the Institute of Education,University of London 2012/2013Collections manager at the Estonian Pedagogical Archives Museumof Tallinn UniversityResearcher at the Institute of Educational Sciences, Tallinn UniversityAddress: Rüütli 6, 10130, Tallinn, Estoniatel. (372) 55 655655e-mail: [email protected] Straipsnis skirtas teorinei ir istorinei mokymo programos (curriculum) analizei. Jame pristatomos pagrindinės šią temą gvildenančių Vakarų teoretikų pozicijos. Daugelis jų pabrėžia istorinę mokymo programos raidą. Pavyzdžiui, estų kilmės JAV mokslininkė Hilda Taba teigia, kad pagrindinis mokymo programos planavimo uždavinys – perimti ir įsisavinti svarbiausias paveldo žinias, idėjas, mintis. Tačiau tai tik viena teorinės mokymo programos analizės gija. Mokymo programų raidą galima nagrinėti ir valstybės, taip pat mokyklos lygmenimis. Mokymo programa gali būti vertinama kaip valstybės kišimasis į mokyklos gyvenimą. Mokyklos lygmeniu į mokymo programą taip pat galima žvelgti per ideologijos, valdžios, ekonominių išteklių prizmę, analizuojant ją švietimo, socialinių ir politinių pokyčių kontekste.Straipsnyje parodoma, kad Vakaruose, konkrečiau JAV švietimo sistemos kaitos ir su tuo susijusios mokymo programos teorinės analizės poreikis labiausiai išryškėjo šeštajame XX a. dešimtmetyje, Sovietų Sąjungai ėmus pirmauti kosmoso „užkariavimo“ srityje. Sovietų Sąjungoje ir Rytų Europoje ypač akivaizdūs pokyčiai pastebimi „Perestroikos“ metu, kai vienas iš pagrindinių naujo „kurso į Vakarus“ uždavinių buvo švietimo sistemos reformavimas.Straipsnyje ypatingas dėmesys skiriamas devintojo XX a. dešimtmečio pabaigoje Estijos švietimo sistemoje prasidėjusioms permainoms, mokymo programos kaitai. Iki 1987 m. Estijos švietimas buvo centralizuotos ir politizuotos Sovietų Sąjungos švietimo sistemos dalis, o mokymo programa ypač ideologizuota. Be to, sovietinėje mokymo programoje itin ženkli vokiškos didaktikos įtaka ir perėjimas prie britiško–amerikietiško curriculum tipo programos buvo gana sudėtingas procesas
HERMENEUTIKOS METODO TAIKYMAS ŠIUOLAIKINIAME EDUKOLOGIJOS MOKSLE
Get PDFOne of the most important research methods for the science of education studies today is hermeneutics, expressing the understanding of interpretations and encompassing the discourse analysis. It is inseparable from texts. Interviews and even analyses of human actions are treated as texts. Applying the hermeneutic method, the focus is on a priori understanding of the text. The researcher’s influence on the perception of its meanings becomes inevitable. This enables to increasingly approach the concrete truth, the concrete pragmatic meanings of the study subject. Qualitative hermeneutic researches in the science of education studies help to postulate the necessity of the pluralistic evaluation of facts, to release the researcher from limitations made by empiricist models. As a result, this leads to understanding the possibilities of the research and the consequent perception and enables the research to exist freely, independently of the conceptions of dogmatic meanings. Then, thanks to hermeneutics, the science of education studies becomes able to turn collected knowledge into understanding accessible not only to scientists, but also to as broad as possible community representing human discourses. Profesorė socialinių mokslų (edukologija) habilituota daktarė Šiaulių universiteto Edukacinių tyrimų mokslinio centro direktorė P. Višinskio g. 25–108, LT-76351 Šiauliai El. paštas: [email protected] magistras, Valstybinio Maskvos M. V. Lomonosovo universiteto doktorantas El. paštas: [email protected] metodas nagrinėjamas remiantis bendrąja mokslo, kaip žmogaus veiklos, susijusios su socialinių ir humanitarinių mokslų kaita, tradicionalizmas vs šiuolaikiškumas paradigma. Remiantis tokia paradigma aiškinama, kad mokslas nėra kildinamas iš faktų, nes jis reiškia interpretacijas, turimų žinių taikymą naujiems tyrimo objektams. Straipsnyje pagrindžiama toji mokslo funkcija, kuri yra neatsiejama nuo sąmoningo vertybių ir prasmių kūrimo. Šiuolaikinės edukologijos mokslas taip pat grindžiamas pažįstančiojo žmogaus ir pasaulio sąveika. Taip vienaip ar kitaip humanizmo idėjoms atstovaujantiems socialiniam, humanitariniam ar net gamtos mokslui svarbus tampa ne tiek duomenų rinkimas ir stebėjimas, kiek teorinių modelių paieška, leidžianti atsižvelgiant į situaciją tinkamai paaiškinti ir interpretuoti tyrimo duomenis
UGDYMO IDĖJŲ ŽENKLINIMAS: PATIRTIS IR PRIEIGOS
Get PDFWith the development of societies in the ever-changing material conditions of existence, education is becoming increasingly complex. Based upon the history of pedagogy, we analyze and assess pedagogical phenomena and processes along their horizontal shift (from the emergence of humankind up to the current day), analyzing in detail pedagogical ideas, principles, and laws along the vertical shift (educational concepts, contents, planning, organization, evaluation). With the rapid expansion of school networks and the steadily increasing duration of compulsory schooling, a multitude of diverse pedagogical ideas came into being in Europe and the USA as early as late in the 19th c. Proponents of certain ideas supported each other creating a theory, i.e. a corresponding body of statements, concerning education. A serious discussion and assessment of educational theories and pedagogical experience (conceptions) took place already in the 20th c. Model (paradigm) forms were worked out for the solution of urgent repeated problems. Interest in the newly-arising philosophical conceptions accounted for the emergence of different movements in the area of pedagogy and school practice in the 20th c.Several tendencies can be distinguished in the development of the Lithuanian pedagogical thought. Educologists tried to describe a number of educational ideas by introducing different descriptions. Efforts were made to sort out and assess the educational ideas. Some authors tried to evaluate the educational ideas against the firmly consolidated philosophical conceptions. For the purpose of building a system, definite trend or direction parameters were introduced (Esmaitis, Bukauskienė, Valatkienė, Bitinas). Guided by dualism, some educologists created bi-polar classifications of the representation of educational ideas, such as east–west (Šalkauskis), or idealistic–realistic (Liaugminas), or reproductive–interpretative (Šalkauskis), or classic–unrestricted education (Bitinas), or classic–modern (Ušeckienė), or informational–creative (Lukšienė), or classic–humanistic (Bruzgelevičienė) ones. Among international research communities, a tendency towards the convergence of educational ideas has existed for several decades. A systematised holistic approach to the representation and change of diverse educational ideas and their interrelation is emerging (Vaitkevičius, Burrel, Morgan, Paulston). In this way the authors seek to offer practitioners a wide spectre of educational success stories, giving them a chance to construct individual success.Currently, eclectic adaptations of educational ideas in heterogeneous educational conditions are taking place. This fact contributes to the emergence of new conceptions out of the existing theories and contemporary paradigmatic dimensions. Thus, the quality of education demands not only the identification of educational ideas, but also the discovery of their meaning.Docentė socialinių mokslų (edukologija) daktarė Lietuvos edukologijos universitetas Studentų g. 39-327, LT-08106 Vilnius El. paštas: [email protected] Mob. tel. 8 686 63339Pedagogikos istorijoje kaupiami įvairūs ugdymo praktikos aprašai, analizuojamos, lyginamos ir vertinamos ugdymo idėjos. Dėl to randasi įvairios ugdymo patirties ženklinimo prieigos. Retrospektyviai nagrinėjant Lietuvos ir tarptautinius pedagogikos istorijos tyrimus atrandama įvairi ugdymo teorijų, koncepcijų skirstymo praktika. Straipsnyje aprašoma Lietuvos edukologų patirtis klasifikuoti ugdymo idėjas į teorijas, kryptis, sroves, paradigmas, koncepcijas. Heterogeninio ugdymo sąlygomis randasi naujos koncepcijos iš jau gyvuojančių teorijų ir mūsų laikų paradigminių dimensijų derinių. Čia įvardijamos dominuojančios ugdymo idėjos, aprašoma ir tarptautinė tyrėjų bendruomenėse gyvuojanti ugdymo teorijų konvergencijos tendencija. Vertinant pedagogikos istoriją kaip turinčią sinchroninę-taksonominę struktūrą, daroma prielaida, kad esamos ir atsirandančios ugdymo idėjos gali būti išreikštos grafiškai vaizduojant santykius tiek mikro-, tiek makrolygmeniu. Lyginamosios analizės bei modeliavimo dėka mėginama schemiškai vaizduoti ugdymo idėjų įvairovę šiuolaikinėje edukacijoje
LIETUVOS AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJŲ FINANSAVIMO POLITIKA: ISTORINĖ RAIDA IR „STUDENTO KREPŠELIO“ MODELIO ĮDIEGIMO PADARINIAI
Get PDFThe article deals with the policy of financing the studies in Lithuanian higher education during the last two decades. After regaining the independence in 1990, Lithuania inherited the Soviet model of financing of higher education where all higher educational institutions were state-owned and all studies were-state funded. However, quite soon the first full fee-paying students and the so-called “commercial groups” appeared in state higher education institutions as a result of the newly gained institutional autonomy. Eventually, non-state higher education institutions were established, and the number of full fee-paying students had been radically increasing until in 2000 the Law on Higher Education introduced a new model of funding – a fixed study fee of 1000 litas, which only partially covered the study costs. Thus, three categories of students emerged – state-funded, full fee-paying, and a fixed study fee paying students. In 2009, the Law on Studies and Research introduced a new model – the formula funding, which was popularly called “the student basket”. The entrants entitled to state funding after successfully passing the national matura exams were allowed to carry the state money “basket” to the university for the study program of their choice. The article notes that the intention of the reformers was to introduce market regulation instead of state regulation in this field in order to increase competition among higher education institutions and thus to ensure the quality of studies. Still another aim was to re-distribute students between the university and the non-university sectors in favour of the non-university sector. However, the aim was only partially achieved. The statistics presented in the article show that both in the university and the non-university sectors the entrants prefered to choose popular programs of universities in big cities, mainly in the fields of humanities and social sciences. As a result, regional universities and colleges as well as study programs related to science and technologies lost substantial numbers of students. These losses were partially compensated by enrolling larger numbers of full-fee-paying students.Profesorius socialiniųmokslų (edukologijos) habilituotas daktarasVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, tel. 266 76 25El. paštas: [email protected] apžvelgiama nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo studijų finansavimo politika nuo vadinamųjų komercinių studentų atsiradimo iki „studento krepšelio“ modelio įdiegimo. Aptariamos naujosios studijų finansavimo tvarkos poveikis ir priimamų į aukštąsias mokyklas studentų kontingento pokyčiai, reguliacinės „krepšelio“ įdiegimo funkcijos įgyvendinimo mastai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad „krepšelio“ įvedimas buvo palankus populiarioms studijoms ir turėjo neigiamą poveikį šaliai renkantis reikalingas, tačiau nepopuliarias studijas, tolesnei regioninių ir specializuotų aukštųjų mokyklų plėtrai
MOKYMAS(IS) TARPTAUTINĖJE BENDRUOMENĖJE: BALTIJOS ŠALIŲ MOKSLININKŲ SUSITIKIMAS SÖDERTÖRNO UNIVERSITETE
No full textConferencesKonferencijo
UGDANTIS PATYRIMAS J. DEWEY FILOSOFIJOJE
Get PDFEducative experience is the most important concept in J. Dewey’s philosophy. Even Although J. Dewey formulated his ideas in the beginning of the 20th century, they are still being widely discussed nowadays. However, in Lithuania, J. Dewey’s ideas are little analysed (Valatkienė, Aškinytė, Cibulskienė, Duoblienė) in the context of education. Therefore, the aim of this article is to highlight the theoretical foundations of teaching / learning through experience based on J. Dewey’s philosophy. The article states that J. Dewey’s educative experience includes these principles: interaction and continuity, and these elements: action and reflection. Interaction between a child and the environment is the starting point of educative experience. The interaction happens in a continuous action which leads to the problem-oriented situation. The problem works as a stimulus for reflection. Within reflection, a child discovers the connection between action and consequence, solves the problem and gains new knowledge and skills. According to these notions, educative experience can be defined as a connection between doing and undergoing. This kind of connection depends on the situation and the previous experience and also influences the quality of future experience. J. Dewey did not present a model of learning process through experience. Thus, this article analyses the models proposed by D. Kolb (1984) and R. Miettinen (2010). Analysis of these models shows that R. Miettinen’s model more accurately reveals the learning process based on J. Dewey’s philosophy, although this article does not claim that the model of D. Kolb or other models are misleading. Learning through experience depends not only on the philosophy of education or its theoretical background. According to J. Dewey, the teacher’s role is pivotal, because the success of a particular learning process and its results lie in teacher’s creativity and ability to take full responsibility for it. Edukologijos magistrė Vilniaus universiteto Edukologijos katedra Universiteto g. 1/9, LT-01513 Vilnius Tel. (8 5) 266 76 25 El. paštas: [email protected] patyrimas yra svarbiausias J. Dewey filosofijos dėmesio objektas. J. Dewey pagrindines savo idėjas suformulavo XX a. pradžioje, tačiau ir šiais laikais jos yra plačiai aptarinėjamos: diskutuojama apie šių idėjų, o ypač patyrimo, svarbą ir (pri)taikymą šiuolaikinėje mokykloje. Lietuvoje J. Dewey idėjos ugdymo kontekste yra mažai nagrinėjamos. Šiuo straipsniu, remiantis J. Dewey veikalais, siekiama išanalizuoti ugdantį patyrimą ir išryškinti teorinius mokymo(si) remiantis patyrimu pagrindus: ugdančio patyrimo sampratą, svarbiausius ugdančio patyrimo principus ir elementus, taip pat mokymo(si) per ugdantį patyrimą proceso ypatumus
KOUČINGO METODO TAIKYMO GALIMYBĖS MOKYTOJŲ PROFESINĖJE VEIKLOJE
Get PDFRadical changes in the country affect a person’s social life. A person should be flexible, able to adapt to changes. Consequently, modern, innovatory methods allowing to develop the person’s inner potential are necessary in today’s society. The variety of the concepts of coaching, its mains principles, and the competence of a personal coach are analyzed in the article. The concept of coaching can be associated with the process of learning, self-education, assistance offering, and motivation stimulation. The popularity of coaching is rapidly increasing in Lithuania, but this method has not been widely analyzed. Also, the basic techniques of coaching and its interfaces with other sciences have been examined. A frequent problem of a teacher working in school is not applying the modern and innovative methods. The coaching in pedagogy pursues its aims through the strategies of progressive development and appliance of internal potential. These strategies are oriented to the result of creating and developing integral skills and abilities. The teacher’s approach to the opportunities of the coaching method application in pedagogy is also analyzed in the article. The results of the research show that the concept of coaching is not yet clear enough to teachers. In summary, the interest of coaching prevails; this method is estimated approvingly, but the information on practicing these techniques in pedagogy is lacking. Coaching can be described as a new form of learning. The main aim of this new form of learning is the mutual understanding between teachers and learners. Coaching can be named as a perfect instrument for the modern teacher and for the modern training process.Edukologijos doktorantėŠiaulių universiteto Edukologijos fakultetoEdukologijos katedraVilniaus g. 88, LT-76285 ŠiauliaiTel. 8 611 66794El. paštas: [email protected] atskleidžiamos koučingo metodo taikymo galimybės mokytojų profesinėje veikloje, pateikiamas koučingo sampratos daugialypumas, įvardijamos svarbiausios koučingo specialisto kompetencijos. Nagrinėjamos pagrindinės koučingo metodikos, sąsajos su kitais mokslais. Pateikiami pagrindiniai koučingo principai, metodikos ir technikos. Inovatyvių, modernių metodų netaikymas – dažna mokykloje dirbančių mokytojų problema. Koučingas pedagogikoje siekia tikslų per vidaus potencialo panaudojimo, pažangios plėtros strategijas, orientuotas į rezultatą, kurti ir tobulinti būtinus įgūdžius ir gebėjimus. Kokybiniu tyrimu įvertintos pedagogų žinios apie koučingą ir šio metodo taikymo galimybes pedagogų profesinėje veikloje.
VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKINIŲ IR STUDENTŲ LAIKO PERSPEKTYVOS IR KARJEROS PLANAVIMO GEBĖJIMŲ SĄSAJOS
Get PDFVocational choice, including career planning and decision-making, depends on numerous factors. It has been proven that while abilities, interests, and values are important in this process, it is also essential to examine how a person sees his or her past experience, present situation, and future goals or expectations. It is thought that the so-called time perspective might play a significant role in career planning, because it relates to strategies that are employed when making decisions.While many young people have quite a clear vision of their future and are able to adequately “connect” the past, the present, and the future, the opposite also exists, often leading to negative consequences. For example, holding to the “living now and here” principle relates to a less thoughtful planning which, in turn, might lead to poor career decisions. Studies on time perspective and career planning are not very frequent; however, an in-depth exploration of these variables might provide a valuable insight into the process of career choice.This study was aimed to explore student career planning in different time perspective clusters. In total, 379 respondents participated in the study (203 high school students and 176 university undergraduates). Two career planning variables reflecting the perceived career planning abilities were measured in the study: 1) career adaptabilities were measured in the high school students’ subsample and 2) career decision self-efficacy was measured in the undergraduates subsample. All respondents were asked to fill out a self-report questionnaire comprised of career adaptabilities / career decision self-efficacy and time perspective scales.The results have revealed five time perspective clusters that encompass five different time perspectives and reflect a pattern in a person’s relation to time (such as “positive-experience-oriented”, “extremely future-oriented”, “neutral”, etc.). Referring to the cluster composition, statistically significant gender differences were found in the high school students’ subsample only. In the students’ subsample, gender distribution did not differ significantly across clusters. Moreover, statistically significant differences were found regarding career adaptabilities in the high school students’ subsample, those in the “positive-experience-oriented” and “extremely future-oriented” clusters demonstrating significantly higher career adaptability scores. Considerably less differences in career decision self-efficacy were found across the clusters in the undergraduate subsample. According to the results, only self-appraisal and goal selection self-efficacy seem to be higher among the respondents that fall into the “extremely future-oriented” and “neutral” clusters.Socialinių mokslų (psichologija) daktarasVilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT- 01513 VilniusEl. paštas: [email protected]ų mokslų (psichologija) daktarėLietuvos edukologijos universiteto Psichologijos didaktikos katedraStudentų g. 39, LT-08106 VilniusEl. paštas: [email protected]ų mokslų (psichologija) daktarėVilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT- 01513 VilniusEl. paštas: [email protected]ų mokslų (psichologija) daktarėKlaipėdos universiteto Psichologijos katedraS. Nėries g. 5, LT-92227 KlaipėdaEl. paštas: [email protected] planavimas ir sprendimų priėmimas renkantis profesiją priklauso ne tik nuo gabumų, interesų, vertybių, bet ir nuo to, kaip asmuo atsižvelgia į savo praeities patyrimą, ateities tikslus ir lūkesčius. Šio tyrimo tikslas – ištirti mokinių ir studentų karjeros planavimo gebėjimų ypatumus (karjeros adaptyvumą ir karjeros sprendimų savaveiksmingumą) skirtinguose laiko perspektyvos klasteriuose. Tyrime dalyvavo 203 vyresniųjų klasių mokiniai ir 176 bakalauro pakopos studentai. Remiantis gautais tyrimų rezultatais, buvo išskirti penki laiko perspektyvomis grįsti klasteriai. Nustatyti statistiškai reikšmingi mokinių karjeros adaptyvumo ir studentų karjeros sprendimų savaveiksmingumo skirtumai tarp į skirtingus klasterius patekusių asmenų leidžia naujai pažvelgti į jaunų žmonių karjeros planavimo ypatumus ir parodo, kad laiko perspektyva dažnai nepelnytai pamirštama karjeros tyrimuose