Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
LYGINAMOSIOS EDUKOLOGIJOS RAIDA PASAULYJE IR LIETUVOS UNIVERSITETUOSE
No full textThis article compares the state of the field of Comparative Education in Lithuania with developments internationally. As in most of the countries of the erstwhile Eastern Bloc, the confluence of circumstances in the past decades resulted in Comparative Education being strongly and visibly present in courses taught at pre-graduate and postgraduate levels at universities in Lithuania since 1990. What is absent are research institutes of Comparative Education, also established chairs of Comparative Education, Comparative Education departments and academics exclusively occupied with (teaching and conducting research in) Comparative Education. Comparativists in Lithuania are also not strongly connected with each other and with the international Comparative Education community. While Comparative Education research gets done vigorously and the themes of research are very topical and include equity issues (including gender equity), quality and quality assurance, internationalization of higher education, the societal effects of education (e.g., the effect of education on values, including the political values of students, the effect of education on economic development or on social mobility) and research on the learning of students.Straipsnyje aptariama lyginamosios edukologijos plėtra Lietuvos universitetuose tarptautiniame kontekste. Apžvelgiama istorinė lyginamosios edukologijos raida pasaulyje ir Europoje. Lyginamosios edukologijos disciplina atsirado XX amžiaus pradžioje JAV ir Kanadoje, kurioje ryškų pėdsaką paliko mūsų tautietis, Otavos universiteto profesorius Antanas Paplauskas-Ramunas. Pirmaisiais XX a. dešimtmečiais lyginamoji edukologija pradėta dėstyti ir Vakarų Europos universitetuose. Penktajame dešimtmetyje lyginamosios edukologijos plėtra pasiekė savo zenitą. Dėl įvairių priežasčių šeštuoju ir septintuoju dešimtmečiais dėmesys lyginamajai edukologijai sumažėjo. Nepagerino padėties ir XXI amžiaus pradžioje sustiprėjusi švietimo globalizacija. Lietuvoje lyginamosios edukologijos ištakos taip pat siekia XX amžiaus pradžią. Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje lyginamosios edukologijos srityje dirbo tokie žinomi Lietuvos mokslininkai, kaip antai P. Dielininkaitis, J. Laužikas ir kt. Sovietiniu laikotarpiu lyginamoji edukologija aukštosiose mokyklose nebuvo dėstoma; apsiribota „buržuazinio švietimo“ kritika. Lyginamosios edukologijos atgimimas Lietuvoje prasidėjo po nepriklausomybės atgavimo. Šiuo metu lyginamoji edukologija dėstoma daugelio šalies universitetų pedagogų rengimo programose. Kita vertus, Lietuvos lyginamosios edukologijos mokslininkai vis dar mažai bendrauja su užsienio kolegomis ir yra nepakankamai matomi tarptautiniame kontekste. Lietuvos atstovai kol kas nedalyvauja Europos lyginamosios edukologijos draugijos veikloje. Tam tikslui lyginamosios edukologijos specialistai turėtų susiburti į akademinę bendriją. Didesnio šalies mokslininkų dėmesio taip pat turėtų sulaukti lyginamieji švietimo kokybės, lygybės ir socialinio teisingumo, švietimo kokybės užtikrinimo, socialinio mobilumo, švietimo ryšio su ekonomikos plėtra ir kt. aspektai
NEFORMALUS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMAS: VALSTYBINIS IR PRIVATUS SEKTORIUS
No full textThe paper deals with adult nonformal education peculiarities, stressing the obvious gap between social and human capital. Besides, nonformal education as an additional part of formal education is mainly kept in mind. The main goal of this research is to analyze and present the differences between public and private teaching sectors regarding nonformal adult education on adult learners’ and nonformal education organizers’ levels. Thus, some statistically meaningful findings on those differences are revealed, mainly dealing with adults‘ motivation, experienced obstacles, selection of teaching courses / programs, reasons to participate / not participate, and other demographic features discussed and compared within this survey. Based on the quantitative research, in the way presented in this paper, some statistical evidence is discussed, especially comparing public and private adult teaching / learning sectors. The main differences are seen through: i) choosing teaching programs, ii) reasons to participate / avoid, iii) experiences, obstacles / struggles of nonformal education, or even iv) learning intentions along with adults’ aspirations. Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto doktorantė A. Goštauto g. 11, LT-01108, Vilnius El. paštas: [email protected] aktualizuojamas neformalusis suaugusiųjų švietimas kaip tam tikra formaliojo švietimo dalis, pabrėžiant vis dar esamą takoskyrą tarp socialinio (bendruomeniško aspekto, pagal Putnam, 2000) ir žmogiškojo (investicijų į save aspekto, pagal Varnas ir Grundey, 2006) kapitalo. Pristatomi tyrimo duomenys, parodant suaugusių besimokančiųjų motyvaciją / intencijas mokytis neformaliuoju būdu, jų patiriamas kliūtis, mokymo kursų pasirinkimą, dalyvavimo mokymuose priežastis ir kitas statistiškai reikšmingas demografines ypatybes. Atskleidžiami statistiniai skirtumai tarp tiriamų privataus ir valstybinio mokymo sektorių pagal: a) pasirenkamų mokymo kursų programas, b) dalyvavimo neformaliajame švietime motyvus, c) patiriamus sunkumus ar d) mokymosi intencijas ir sąsajas su turimomis aspiracijomis
PROFESINIO PERDEGIMO ĮVEIKA IR HOBIS: MOKYTOJŲ APKLAUSOS DUOMENYS
Get PDFThis article presents quantative survey data on Lithuanian teachers (N = 961). The geography of this survey includes almost all country’s administrative units, and its data are approaching the requirements of a representative survey. Concepts and empirical research traditions in terms of a survey are related to work stress and occupational burnout research, as well as lifestyle, leisure, and hobby studies. The answer was sought to the question, whether a hobby (especially that related to the high levels of physical activity) has an influence on the mitigation of occupational burnout symptoms. A one-dimensional psychometric scale was set up to measure the dependent variable (occupational burnout), which consists of 39 primary indicators and is characterized by a very high reliability performance. The study has shown that possessing a hobby, regardless of its connection with physical activity, has a significant influence on the reduction to occupational burnout symptoms. Teachers who have a hobby and are regularly engaged in it have significantly less expressed symptoms of burnout than those who have no hobbies at all, or do have but are little involved in it or are engaged in a hobby very rarely. This article names the further directions of relevant researches. It focuses a discussion and recommendations: a) to develop focuses on educational environments in higher education, which would allow to form a hobby for future specialists, b) to develop the recreational infrastructure at universities and schools as in socially responsible organizations, c) to give the status of public value to teachers’ leisure organization and to support this activity. Profesorius socialinių mokslų habilituotas daktarasKauno technologijos universiteto Socialinių tyrimų laboratorijaK. Donelaičio g. 20, KaunasTel. 8 37 300 144El. paštas: [email protected] Socialinių mokslų daktarėŠiaulių universitetoEdukologijos fakulteto Edukologijos katedraP. Višinskio g. 25, ŠiauliaiTel. 8 41 595 718El. paštas: [email protected] pateikiami Lietuvos mokytojų (N = 961) kiekybinės apklausos duomenys. Koncepto ir empirinių tyrimų tradicijos požiūriu apklausa sietina su darbinio streso ir profesinio perdegimo (toliau – PP) tyrimais, taip pat gyvenimo būdo, laisvalaikio ir hobio tyrimais. Ieškota atsakymo į klausimą, ar hobis turi įtakos profesinio perdegimo simptomams sušvelninti? Priklausomam kintamajam – profesiniam perdegimui – matuoti buvo sudaryta psichometrinė skalė, susidedanti iš 39 pirminių indikatorių. Hobio (pomėgio) turėjimas, nepriklausomai nuo jo sąsajų su fiziniu aktyvumu, turi apčiuopiamos įtakos profesinio perdegimo simptomams redukuoti. Mokytojai, turintys hobį ir reguliariai juo užsiimantys, pasižymi silpnesniu profesiniu perdegimu, nei tie mokytojai, kurie hobio neturi arba turi, bet yra į savo hobį menkai įsitraukę ir retai juo užsiima
LIETUVIŲ TAUTINIO TAPATUMO FORMAVIMAS(IS) AIRIJOJE: ŠVIETIMO POLITIKŲ, PRAKTIKŲ IR MOKINIŲ DISKURSAS
Get PDFThis article covers the (self)formation of Lithuanian pupils’ national identity in Ireland and reveals their attitude towards their national identity. A review of the Irish education policy documents has shown the prevailing intercultural education model in Ireland, which should guarantee equal rights of national identity and development for all pupils. However, analysis of interviews with politicians-experts and practicians has shown that in practice some difficulties occur when implementing the objectives declared by the Irish education documents. The implementation of educational policy objectives mainly depends on the attitude and effort of a school or teachers. This is why the implementation of intercultural education has been different in the Irish secondary schools studied. The analysis of experts-practicians’ interviews has revealed assimilative objectives of educational policy towards the immigrants. The education of immigrants in Irish secondary schools is more oriented to their successful integration but not to the nurturance of national identity. Nevertheless, there are some possibilities and conditions for the (self)formation of national identity in Irish secondary schools. However, the preservation and nurturance of national identity does not depend on the support of education institutions but on the attitude of the family and pupils’ motivation.Pupils’ questionnaires have benefited to reveal that Lithuanians’ national identity is strong, and no features of national identity hybridisation or fragmentation have been found. The data of the research have shown the ability of Lithuanian pupils to sustain several layers of cultural dependence: they successfully integrate into the new society, simultaneously retaining their national identity. Edukologijos magistrė Vilniaus universiteto Edukologijos katedra Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius El. paštas: [email protected] aptariamas lietuvių mokinių tautinio tapatumo formavimas(is) Airijos vidurinių mokyklų kontekste. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais, analizuojama Airijos švietimo dokumentuose reglamentuoto tarpkultūrio ugdymo modelio teorinė ir praktinė dermė, atskleistos lietuvių mokinių, besimokančių Airijos vidurinėse mokyklose, galimybės formuoti(s) tautinį tapatumą ir jaunuolių požiūris į savo tautiškumą
NEĮGALIŲJŲ PROFESINIS ORIENTAVIMAS KAIP PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGA
Get PDFVocational guidance and consultation constitute an important part of the vocational rehabilitation system for disabled people in Lithuania. Since 2005, the Valakupiai Rehabilitation Centre has been providing complete vocational rehabilitation services for people with various disabilities. Now, it is responsible for elaborating and introduction of a qualitative and evidence-based service methodology in Lithuania, corresponding to the status of a methodological centre. Vocational rehabilitation for disabled people consists of five parts: (1) analysis of motivation for vocational training and personality characteristics; (2) consultation in vocational mindedness, fitness ,and planning of vocational career; (3) supplying information on the possibilities of vocational training and placement; (4) probation of vocational skills; (5) helping a person to choose or change the specialty according to his/her individual characteristics (interests, abilities, disposition), specifity of a profession, and possibilities of training and placement.The aim of the research was to evaluate the effectiveness of vocational guidance service at the Valakupiai Rehabilitation Centre in relation to the later vocational training and placement. Data on 109 persons from the 2010–2011 vocational rehabilitation program, including the follow-up, have been analyzed. The results showed high rates in vocational training and placement, following vocational guidance and other vocational rehabilitation services. The most remarkable result was the relation obtained between the later vocational training and placement to motivation and belief in personal abilities to get a job, but not to the level of disability itself. Recommendations of the study stress the importance of the the motivation enhancement tools in the vocational guidance of people with disabilities.docentė socialinių mokslų (psichologija) daktarėVilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (8-5) 266 7605El. paštas: [email protected]ų reabilitacijos centrasVyr. psichologėVaidilutės g. 69, LT-10100 VilniusTel. (8-5) 247 7545El. paštas: [email protected]ų reabilitacijos centrasDirektorėVaidilutės g. 69, LT-10100 VilniusTel. (8-5) 247 7544El. paštas: [email protected] neįgaliųjų socialinės integracijos politiką, 2005 m. Lietuvoje pradėta teikti kompleksinė profesinės reabilitacijos paslauga, apimanti neįgaliųjų profesinį orientavimą. Paslaugų kokybei užtikrinti Valakupių reabilitacijos centras, turintis metodinio centro statusą, rengia ir diegia profesinio orientavimo ir konsultavimo metodiką, skirtingą turintiems negalią asmenims. Straipsnyje pateikiamas Valakupių reabilitacijos centre sukurtos ir išbandytos profesinio orientavimo paslaugos turinys ir metodika, taip pat 109 profesinės reabilitacijos programoje dalyvavusių klientų profesinio orientavimo efektyvumo analizė
MOKYTOJAS SAVYJE IR SU SAVIMI
No full textThe article is intended primarily to consider “teacher’s self-consciousness” as a category of philosophy of education and to identify the range of problems that can be associated with it. The author examines the approaches to the problem presented in the modern Western and traditional Eastern (Buddhist) educational thought regarding the description of the phenomenon of teacher’s self-consciousness; the processes of its functioning; the problems connected with it, such as gaps in teacher’s identity and other; opportunities for its cultivating, etc. The author’s idea is that teacher’s self-awareness can be revealed and developed through a special teachers’ workshop of philosophical self-determination; so, the conclusion of the article includes some remarks based on reviewed traditions, which should be taken into consideration in terms of such course.Margarita Kozhevnikova, Ph.D.Institute of Teacher and Adult Education,Russian Academy of Education, St. Petersburg, Russiae-mail: [email protected] Straipsnyje aptariama mokytojų savimonė kaip ugdymo filosofijos kategorija (nors paprastai šią kategoriją tiria psichologijos mokslas) ir gvildenamos su ja siejamos problemos. Straipsnyje keliami pagrindiniai su savimone susiję klausimai: Kiek svarbi yra savimonės problema glaudų santykį su mokiniais užmezgusių mokytojų profesinėje veikloje? Ar mokytojų savimonės klausimas gali būti naudingas ir turėti praktinę reikšmę? Kokią įtaką mokytojų savimonė daro subjektyvumui ugdant? Kaip su mokytojų savimone susiję socialinis ir asmeninis tapatumai? Ką reikštų gilintis į mokytojų savimonės spragas ir vientisumą? Koks yra mano kaip asmens „Aš“ ir mano kaip mokytojo „Aš“ santykis – ar čia susiduriama su laisve būti savimi ir pareiga būti mokytoju, ar, atvirkščiai, – pareiga būti savimi ir laisve būti mokytoju? Kaip susipynę mokytojų „galimybių“, „esaties“ ir „priedermių“ aspektai? Kokie parametrai yra svarbūs apibrėžiant savimonę? Ar apskritai mokytojų savimonė gali būti ugdoma? Koks savimonės vaidmuo mokytojų veiklos apibrėžtyje? Kaip „čia ir dabar“ kartu su kitais veiksniais konstruoja veikiančio asmens savimonę laiko tėkmėje?“Autorė analizuoja skirtingas mokytojų savimonės reiškinio sampratas remdamasi modernia Vakarų ir tradicine Rytų (budistine) edukacinės minties prieigomis, taip pat savimonės funkcionavimo procesus, su tuo siejamas problemas, savimonės kultivavimo galimybes ir kt. Autorė teigia, kad mokytojų savimonė gali būti atskleista ir ugdoma mokytojų filosofinio apsisprendimo seminaruose, o straipsnio išvadose pateikiamos pastabos, kurios remiasi aptartomis prieigomis – jos turėtų būti pasitelkiamos organizuojant tokius seminarus
PAŽINTINIAI MOKĖJIMAI IR JŲ RAIŠKOS MODELIS: CHEMIJOS DALYKO ATVEJIS
Get PDFThe main purposes of the article are to give a well-founded definition to cognitive skills and to suggest a hypothetical model suitable for assessing the efficiency of cognitive skills development in chemistry lessons. In educological publications and legal acts, skills are often succeeded by competences. This is the reason why the definition of cognitive skills does not gain the necessary attention. Cognitive skills are the object of educology and should not be used as a synonym of cognitive abilities which are the object of psychological research. Cognitive skills are defined as skills needed to self-efficiently gain theoretical and practical knowledge. These skills are developed in the cognitive process and act as learning objectives. The definition and features of cognitive skills become important because of the development and spread of education software.Teaching methods based on ICTusage enable pupils to perform chemistry experiments virtually, without using real equipment and materials. Due to the lack of laboratories at schools or insufficient instruments, it offers a solution of many issues. However, it is still not known what will be the consequence of this kind of learning. Moreover, there is no scientific model suitable for evaluating different teaching methods in chemistry education. The solution is suggested in the present article as a hypothetical model of assessming cognitive skills in teaching chemistry. The model is based on L. W. Ander-son’s and D. R. Krathwohl’s taxonomy of educational objectives and A. V. Usova’s definitions of cognitive skills. The model implements cognitive skills’ features in the taxonomy and enables a researcher to track the level of cognitive skills’ development through chemistry teaching.Socialinių mokslų (edukologijos) doktorantas Vilniaus universiteto Edukologijos katedra Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius Tel. (8 5) 266 76 25Straipsnyje nagrinėjama pažintinių mokėjimų sąvoka ugdymo rezultatą apibrėžiančių sąvokų dermėje, pasiūlomas pažintinių mokėjimų apibrėžimas. Nagrinėjamos šiuolaikinės ugdymo tikslų taksonomijos, galinčios sudaryti teorinį pagrindą pažintinių mokėjimų raiškos požymiams apibrėžti. Pristatomas teorinis-empirinis modelis, skirtas tirti mokinių pažintinius mokėjimus chemijos dalyko pagrindu
MATEMATIKOS PASIEKIMŲ AUGIMO DINAMIKA: TARTAUTINIO TYRIMO ANALIZĖ
No full textMathematics takes a specific place in the education of any country because the opportunities and success of youth in contemporary society are often dependent on their knowledge and skills exactly in the sphere of mathematics. Information about the status quo of mathematics education in a country is gained in an international comparative research on education. The goal of the present research is to reflect the results of the international project “Non-cognitive skills and Singapore learners – international comparison” organized by Singapore National Education Institute about the achievements of 2828 Latvian school learners of grade 9 in doing 12 mathematical sums. These results were compared with the Programme for International Student Assessment (PISA) 2003 research results this, in turn, made it possible to predict the results of the PISA 2012 research in teaching mathematics as well as to evaluate the efficiency of the new standard of education in Latvia in the first six years. The author also considers the causes of the low achievements of Latvian learners in doing sums in mathematics. Daugavpils University, Latvia PhDstudent, Mg. Math., Daugavpils University, Faculty of Education and Management; Tel. +371 261 0 31 65 e-mail: [email protected] iškeliama ypatinga matematikos vieta kiekvienos šalies švietimo sistemoje, nes šiandienėje visuomenėje jaunų žmonių galimybės ir sėkmė dažnai priklauso nuo įgytų matematikos žinių ir įgūdžių. Todėl aktualu nuolat domėtis mokinių matematikos pasiekimais, atskleidžiančiais tikrąjį matematinio švietimo lygį. Tam gali daug padėti tarptautiniai lyginamieji tyrimai, teikiantys informacijos apie matematinio švietimo lygį konkrečioje šalyje ir leidžiantys jį palyginti su kitų šalių pasiekimais.Šiame straipsnyje siekiama pristatyti 2 828 devintos klasės mokinių, besimokančių Latvijos mokyklose, matematikos pasiekimus. Apie tirtų mokinių matematikos pasiekimus buvo sprendžiama iš atliktų 12 matematikos užduočių dalyvaujant tarptautiniame projekte „Nekognityviniai įgūdžiai ir Singapūro mokiniai – tarptautinis palyginimas“, kurį organizavo Singapūro nacionalinio švietimo institutas. Šio tyrimo rezultatai bus palyginti su 2003 m. tarptautinio penkiolikmečių tyrimo 2003 (PISA) mokinių įvertinimų rezultatais. Tai savo ruožtu leis prognozuoti PISA 2012 m. matematikos ugdymo rezultatus ir įvertinti naujojo standarto matematikos švietimo efektyvumą Latvijoje. Šiame straipsnyje taip pat apžvelgiamos žemo matematinio mokinių išsilavinimo priežastys.
GIMTOSIOS KALBOS VERTĖ PROFESINĖJE VEIKLOJE
Get PDFWhen highlighting the impact of globalization as a controversial concept in the process of teaching the native tongue, the present article focuses on the value of the native tongue in the professional activity of a pedagogue. The responsibility of the lecturer of a specific subject as an educator of the native tongue concerning the use of the native tongue in the context of the peculiarities of fulfilling this role in the professional activity is highlighted. The obtained empirical data have revealed that teachers of physical education more favourably evaluate of teachers-educators rather than teachers of physical education as improvers of the native tongue and promoters of ethnic identity. A presupposition is made that the athletic biography of teachers and their former experience as students in the lessons of physical education have an impact on their attitude towards the knowledge of their native tongue and its skills in professional activity.Profesorė socialinių mokslų daktarė Utenos kolegijos Sveikatos priežiūros ir reabilitacijos katedra Maironio g. 7, LT-28142 Utena El. paštas: [email protected] habilituotas socialinių mokslų daktaras Utenos kolegijos Sveikatos priežiūros ir reabilitacijos katedra Maironio g. 7, LT-28142 Utena El. paštas: [email protected]ėžiant globalizacijos kaip kontroversiškos koncepcijos vaidmenį ugdant gimtąją kalbą, straipsnyje aktualizuojama gimtosios kalbos vertė pedagogo profesinėje veikloje. Iškeliama konkretaus mokomojo dalyko mokytojo atsakomybė už jo kaip kalbos ugdytojo vaidmens įgyvendinimo ypatumus profesinėje veikloje. Gauti empiriniai duomenys atskleidė, kad tirti kūno kultūros mokytojai palankiau vertina mokytoją kaip kalbos ugdytoją, palyginti su kūno kultūros mokytojo kaip savo kalbos tobulintojo ir kalbinio tapatumo puoselėtojo vaidmeniu. Keliama prielaida, kad mokytojų atletinė biografija ir jų kaip mokinių patirtis kūno kultūros pamokose turi reikšmės jų požiūriui į gimtosios kalbos žinias ir mokėjimus profesinėje veikloje