Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
BENDROJO UGDYMO MOKYKLA MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ KONTINUUME: VAIDMUO, FUNKCIJOS IR JŲ REALIZAVIMO GALIMYBIŲ ĮŽVALGA
Get PDFThe article analyzes the role a comprehensive school has in the continuum of lifelong learning. Based on the theoretical insights of foreign authors (such as N. Longworth, J. Chapman, D. Aspin, J. Bryce, W. K. Davies and others), the functions a school willing to contribute to the fulfilment of the idea of lifelong learning in the educational environment could take on and/or carry out are discussed. Particular attention is paid to modelling the pedagogical system and its elements in a lifelong school, emphasizing that the essential and main activities of a comprehensive school are education. The article describes the features should a teacher and students of a lifelong school possess, the requirements set for the content, methods, forms and means of education. The conclusion is made that the comprehensive school lays the foundation of lifelong learning: a positive attitude towards learning is formed, the learning motivation is strengthened, the reasons for unwillingness to learn are eliminated, etc. It is also stated that the role of comprehensive school in fulfiling the idea of lifelong learning is extremely important and related to different areas of school activities (school management, relationship with the community, school culture, etc.). Bearing in mind the challenges of lifelong learning, the pedagogical system of a school should also be modelled with a methodological access of a student-oriented educational paradigm. The article introduces one of the possibilities to fulfill the ideas of lifelong learning on the institutional level of education reality – to form and to carry out a school-level education policy oriented towards the theoretical conceptualization and practical realization of the pedagogical system.Edukologijos doktorantasVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (8 5) 266 76 25El. paštas: [email protected] siekiama nustatyti, koks vaidmuo mokymosi visą gyvenimą kontinuume tenka bendrojo ugdymo mokyklai. Remiantis teorinėmis užsienio autorių (N. Longworth, J. Chapman, D. Aspin, J. Bryce, W. K. Davies ir kt.) įžvalgomis, svarstoma, kokias funkcijas galėtų prisiimti ir / ar atlikti mokykla, siekianti prisidėti prie mokymosi visą gyvenimą idėjos realizavimo ugdymo realybėje. Ypatingas dėmesys skiriamas pedagoginės sistemos ir jos elementų mokymosi visą gyvenimą mokykloje metmenų aptarčiai, akcentuojant, kad esminė ir pagrindinė bendrojo ugdymo mokyklos veikla yra ugdymas. Įžvalga apie mokyklos lygmens ugdymo politikos formavimą ir įgyvendinimą pristatoma kaip mokymosi visą gyvenimą idėjos realizavimo instituciniu ugdymo realybės lygmeniu galimybė
NUO PROFESINIO ORIENTAVIMO ŠVIETIMO SISTEMOJE PROGRAMOS NACIONALINĖS PROFESINIO ORIENTAVIMO PROGRAMOS LINK
Get PDFIn Lithuania, where the economy is recovering from the crisis, many industrial enterprises encounter sharper increased shortages of qualified workers. However, in most cases this shortage in the country’s labor market is not around some one particular profession that raises selectively the requirements for human qualifications in knowledge, health, or psychic particularities, but for a multitude of popular vocations, such as for long-distance drivers, welders, cooks, etc.The national labor market frequently encounters paradoxical situations; during times of high unemployment and expanded educational levels employers ask the state for permission to import third country specialists because of deficits in many vocations. For some professions such shortages have already existed for several years with no indications of future improvement.Therefore, in order to balance the specialists’ requirements for the state and the labor market, many tasks arise for professional orientation. However, the situation in the labor market shows that the presently active national program for professional orientation limited within the framework of the educational system is not able to fully secure the country’s requirements for specialists.This prompts the search for the ways and means of improving the situation.The research has revealed that industrial subjects which should be the most interested part in satisfying the demand of specialists in the labour market do not participate in professional orientation at all or participate to a little extent. Iindustrial subjects have no programs of professional orientation and do not finance them. Furthemore, the research showed that the existing distinction between supply and demand in professions is formed not by the human factor of Lithuanian people or their intellectual or physiological ability to learn professions needed in the labour market. It appears because of axiological differences between personel choice and of fering a profession, and employers’ needs and expectations.To change the attitude of industrial subjects towards professional orientation, it is inmportant for enterprises and organizations to understand the advantage the effective professional orientation brings to them. Furthemore, in the process of preparing the management of human resources, it would be reasonable to supplement the programs with the course of professional orientation. Having specialists of professional orientation in enterprises and organizations would help to raise professional orientation in Lithuania to a higher level.Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos profesorius daktarasSaulėtekio alėja 22, LT-10225, VilniusEl. paštas: [email protected] technologijos universiteto tarybos narys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentasA. Vienuolio g. 8, LT-01104 VilniusEl. paštas: [email protected]Šalies ekonomikai atsigaunant po krizės, daugelis pramonės įmonių Lietuvoje vis aštriau susiduria su kvalifikuotų darbuotojų stygiumi. Tačiau dažniausiai šalies darbo rinkoje pristingama ne kažkokių ypatingų, vienetinių profesijų, keliančių išskirtinius reikalavimus žmogaus gebėjimams, žinioms, sveikatai, psichikos savybėms, bet jaučiamas trūkumas ir populiarių profesijų (tolimųjų pervežimų vairuotojų, suvirintojų, virėjų ir kt.). Dažnai šalies darbo rinkoje susiklosto net paradoksali situacija, kai valstybėje esant dideliam nedarbui ir išplėtotai švietimo sistemai, darbdaviai prašo leisti įsivežti iš trečiųjų šalių specialistų, nes nacionalinėje darbo rinkoje daugelio profesijų atstovų trūksta. Kai kurių specialistų trūkumas šalyje jaučiamas jau daug metų ir iki šiol nematyti požymių, kad padėtis keistųsi teigiama linkme. Siekiant darbo rinkoje subalansuoti darbo vietų pasiūlą ir paklausą bei racionaliai naudoti žmogiškąjį kapitalą, straipsnyje tiriamos priežastys, dėl kurių šalies darbo rinkoje nuolat stinga tam tikrų sričių specialistų, bei pateikiama siūlymų padėčiai taisyti
UGDOMASIS NARATYVAS KAIP PEDAGOGINĖ PARADIGMA: HOMERO EPAI
No full textThis paper aims to analyze Homer’s epics as educational narratives, to identify how integral yet many-faceted is the “Big Story”(“Iliad” and “Odyssey”) and the background formed for the pedagogical paradigm of the Antique Age. In particular, the philosophic, religious, ethical, poetic, physical, and aesthetic aspects of the epics are discussed, and views on learning, teaching and a learner are focused on. The aim of the paper is to compare the paradigm, emerging from Homer’s epics, to our modern day understanding of teaching, learning, and a learner, underpinned in particular by S. Sterling’s (2011) view on the mechanical and ecological paradigm in education. We bring into discussion also the notion of sustainability as a moral precept and education for sustainability, which is widely discussed nowadays, as many authors point out the crisis of values in our societies and educational systems.Antikinio pasaulio mitai žinomi visame pasaulyje. Po Vakarų Romos imperijos žlugimo šie antikos autorių užrašyti epiniai pasakojimai išlikę viduramžių vienuolynų rankraštynuose, Renesanso metu įgavę „antrąjį kvėpavimą“ pasiekė mūsų dienas. Šiuose mituose, atsiradusiuose, kai ugdant ypač svarbus buvo įtikinamas žodis, užkoduoti pamokymai, skirti visiems žmonėms nepriklausomai nuo socialinio sluoksnio, turtinės padėties, amžiaus ir lyties, apimantys visus gyvenimo aspektus.Šio straipsnio tikslas – Homero epų analizė iš ugdomojo naratyvo prieigų. Siekiama parodyti, kokia holistinė, o sykiu ir daugiabriaunė buvo Iliados ir Odisėjos istorija ir kaip ši istorija atsiskleidžia ugdant konkrečios epochos visuomenę ir konkrečią asmenybę. Išsamiau analizuojami filosofinis, religinis, etinis, poetinis, estetinis ir fizinis pedagoginių naratyvų aspektai
LIETUVOS BŪSIMŲJŲ KŪNO KULTŪROS BAKALAURŲ PROFESINIAI LŪKESČIAI
Get PDFThis paper deals with professional expectations of Lithuanian physical education undergraduates from different fields: rehabilitation, sports, physical education. The study sample consisted of 419 undergraduates from five universities of Lithuania: Sports University, Šiauliai University, University of Educational Sciences, University of Health Sciences, Klaipėda University. This was a statistically representative sampling with a 95-percent certainty. The respondents were divided into groups according to the Ministry of Government Order No. 1749 list of the areas and fields in which studies are offered in higher education institutions. Lithuanian academical studies of physical education can only be implemented as separate study fields: B300 rehabilitation (the medicine and health group of study fields), C600 sport (life sciences group), and X100 pedagogy of physical education (education group of study fields). Theoretical analysis allowed us to construct a questionnaire of 13 statements for the analysis of professional expectations and their links with studies. The factor analysis allowed identifing two expectations’ macro-categories: professional expectations for the future and expectations for the choice of study. The field of study in this research was analysed as an independent variable. We calculated Cramer’s V as a measure of the strength of association among dependent and independent variables. The results have shown that the professional expectations of students from different study fields vary i.e. that expectations as to the choice of study are similar, but professional expectations for the future differ. Undergraduates of the rehabilitation study field foster higher professional expectations for the future than do students from the sports or pedagogy of physical education fields of study. The academic studies aimed at meeting the public needs allow students from the rehabilitation field of study easier to discern the direction of study and professional interface, making it easier for them to draw a contour of the professional self. However, for students of the sports, whose studies are directed towards the academic level and for students of physical education pedagogy, which has a high degree of interdisciplinarity, to do this in the final phase of studies is very difficult. The interdisciplinary profile of a study field is a crucial factor of the for lower professional expectations, and it offers a guideline for the further research.Remiantis darbais, nagrinėjančiais profesinius lūkesčius ir kūno kultūros studijų kontekstą, ieškota Lietuvos būsimųjų kūno kultūros specialistų – reabilitacijos, sporto ir kūno kultūros pedagogikos krypčių bakalaurų – profesinių lūkesčių raiškos. Šių darbų analizė leido parengti anketą, skirtą profesinių lūkesčių apraiškoms nustatyti. Iš Lietuvos universitetų, teikiančių reabilitacijos, sporto ar kūno kultūros pedagogikos studijas, atsitiktinės atrankos būdu apklausta 419 ketvirto kurso studentų, atstovaujančių populiacijai 95 proc. patikimumu. Remiantis faktorine analize išskirtos dvi profesinių lūkesčių makrokategorijos: profesinės ateities lūkesčiai ir studijų pasirinkimo lūkesčiai. Studijų kryptis šiame tyrime analizuota kaip nepriklausomas požymis. Priklausomų ir nepriklausomų požymių sąsajai vertinti taikytas Kramerio V koeficientas. Šia statistika grįsta analizė parodė, kad tirtų krypčių studentų studijų krypties pasirinkimo lūkesčiai yra panašūs, tačiau profesinės ateities lūkesčiai yra skirtingi. Reabilitacijos studijų krypties studentai puoselėja aukštesnius profesinės ateities lūkesčius nei sporto ar kūno kultūros pedagogikos studijų krypčių studentai. Baigiamajame studijų tarpsnyje tarpdisciplininis studijų krypties profilis turi lemiamą reikšmę žemesniems asmens profesinės ateities lūkesčiams ir tampa tolesnio tyrimo gaire
REIKALAVIMAI „ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA SPAUSDINAMIEMS STRAIPSNIAMS
Get PDFThe length of the contributions is not to exceed one quire (approx. 40 000 characters).Submitted articles have to meet general structural requirements for research papers and contain a clearly formulated and substantiated research problem, determined research object and aims, defined research methodological principles, methods and the sampling. The concrete aims of the article must be defined and results substantiating them have to be presented; the paper has to include conclusions and a list of references.Considering the above mentioned, the material in the manuscript has to be presented in the following order:Title of the article.Author(s) name, surname, research title, affiliations and addresses (including e-mail address and telephone number).Abstract in the original language of the paper (approx. 500 characters) and keywords (5–6 words). Introduction of the paper, analysing the relevance of the issue in question as of research problem and substantiating formulations of base components (object and aim) of research into the analysed problem.Content of the paper (with its structural parts answering the objectives of the paper).List of references in an alphabetical order (firstly, following the alphabets of the Lithuanian and Latin languages, then those of other languages). The list of literature sources should include all the references mentioned in the paper and the ones not referred to in it are not to be listed. In case the place of publication is presented, the title of a publisher has also to be provided.Abstract of the paper (at least 1600 characters) in English. If the paper is written in English or other main languages of the world (German, French, Russian), the abstract is to be in Lithuanian.Referring to other authors in the text, references to concrete sources should be also provided, with the date of publication in the brackets, following the name of the author. Moreover, when reference to the source of 2 authors is mentioned, the names of both are to be provided in the brackets. In case, the reference is made to 3–5 authors, the first time the names of all the authors have to be included; then, only the first author should be mentioned followed by ‘et al’. If a source has been written by 6 authors, only the name of the first one is mentioned adding ‘et al’ in all the cases of reference. Provided the source has no authors, the title of it and the year of publication are to be indicated in the text.Providing exact quotation from the source by another author, it is necessary to point out the page number. Referring to different publication by the same author published in the same year, the letters a, b, c, etc. have to follow the year of publication.Manuscripts have to include a separate section with data on the author(s) (up to 500 characters) in Lithuanian and English. Next to the full name, research title and degree, institution address and title of the position, research interests should be presented.One review by a qualified specialist in the field (not included into the Editorial board of the journal) is obligatory.The metrics of the paper has to provide the date of its submission to the Editorial Board and the date of its acceptance for publication.The articles of the publication are freely accessed through the website of the university and are included into Lithuanian and foreign databases. The papers in the website of the university are only to be used for research purposes, studies and self-education. Quoting the information, references to the author (authors) and the source of information are obligatory.Spausdinamų straipsnių apimtis – ne daugiau kaip vienas autorinis lankas (apie 40 000 spaudos ženklų).Straipsniuose turi būti mokslo straipsniui būtinos struktūrinės dalys: iškeliama ir pagrindžiama mokslinė problema, formuluojama tyrimo objektas ir tikslas, nurodoma metodologinės tyrimo nuostatos, metodika, tiriamųjų imtis, apibrėžiami konkretūs straipsnio tikslai ir pateikiami juos atitinkantys tyrimo rezultatai, daromos išvados, pateikiamas literatūros sąrašas.Į tai atsižvelgus, straipsnio medžiaga pateikiama šia tvarka:Spausdinamo straipsnio pavadinimas.Straipsnio autoriaus vardas, pavardė, mokslinis vardas ir laipsnis, darbovietė ir jos adresas (įskaitant ir elektroninio pašto adresą, telefonus).Straipsnio anotacija originalo kalba (apie 500 spaudos ženklų) ir pagrindiniai žodžiai (5–6).Straipsnio įvadas, jame iškeliama nagrinėjamos temos kaip mokslinės problemos aktualumas ir pagrindžiama jos tyrimo bazinių komponentų (objekto ir tikslo) formuluotės.Straipsnio turinys (jo struktūrinės dalys turėtų atitikti iškeltus straipsnio tikslus).Literatūros sąrašas, sudarytas abėcėlės tvarka (pirmiausia išvardijami šaltiniai laikantis lietuvių ir lotynų abėcėlės, paskui – kitų abėcėlių). Literatūros sąraše turi būti visi straipsnyje minimi šaltiniai, nepaminėti šaltiniai į literatūros sąrašą neįtraukiami.Nurodant šaltinio išleidimo vietą, reikia parašyti ir leidyklos pavadinimą.Straipsnio santrauka (ne trumpesnė kaip 1600 spaudos ženklų) anglų kalba. Jei straipsnis parašytas anglų ar kitomis pagrindinėmis pasaulio kalbomis (vokiečių, prancūzų, rusų), santrauka rašoma lietuvių kalba.Straipsnio tekste minint autorius, būtina pateikti nuorodas į konkrečius šaltinius, skliaustuose po autoriaus pavardės nurodant jų išleidimo metus. Be to, kai straipsnyje minimas dviejų autorių šaltinis, kaskart būtina nurodyti abiejų autorių pavardes, kai trijų–penkių autorių, pirmąkart pateikiant nuorodą minimi visi autoriai, o vėliau nurodoma tik pirmo autoriaus pavardė priduriant „ir kt.“, kai šešių autorių, visada – tik pirmasis autorius ir pridedama „kt.“ Kai šaltinis neturi autoriaus, pateikiant nuorodą minimas tik šaltinio pavadinimas ir išleidimo metai.Pateikiant tikslią citatą iš kito autoriaus šaltinio, būtina nurodyti to šaltinio puslapį, o minint to paties autoriaus skirtingas publikacijas, išleistas tais pačiais metais, po publikacijų išleidimo metų pridėti raides a, b, c ir kt.Įteikiant straipsnį, atskirai pateikiami duomenys apie autorių (ne daugiau kaip 500 spaudos ženklų). Čia, be autoriaus vardo, pavardės, mokslinio vardo ir laipsnio, darbovietės ad-reso ir pareigų, nurodomos ir mokslinių in-teresų sritys. Duomenys pristatomi lietuvių ir anglų kalbomis.Taip pat būtina viena recenzija, parašyta kvalifikuoto tos srities specialisto, neįeinančio į leidinio redaktorių kolegijos sudėtį.Kiekvieno straipsnio metrikoje nurodoma, kada straipsnis įteiktas redaktorių kolegijai ir kada priimtas.Leidinio straipsniai skelbiami viešai prieinamoje universiteto interneto svetainėje bei Lietuvos ir užsienio internetinėse bazėse. Universiteto interneto svetainėje naudotis straipsniais galima mokslo, studijų ir savišvietos tikslais. Cituojant informaciją nurodomas straipsnio autorius (ar autoriai) ir informacijos šaltinis
MENTORYSTĖ IR NAUJŲ DARBUOTOJŲ SOCIALIZACIJA: LAIKAS GALVOTI APIE MENTORIŲ ATRANKĄ?
Get PDFThe aim of the study was to analyse the characteristics of employees who become mentors, and to discover how these characteristics are related to new employee socialization. 180 newly recruited employees (56 had mentors and 124 had no mentors), having their trial period in an organization and 56 mentors took part in the study. In order to analyse the aspects of socialization, new employees had to fill the questionnaires evaluating: 1) the amount of different information (Morrison, 1995); 2) job-related state anxiety (Spielberger et al., 1983); 3) the feeling of insider (old-timer); 4) perceived professional competency; 5) attitudes towards the job and towards the organization. Mentors had to fill in questionnaires which measure: 1) professional, social, and andragogical competencies; 2) organizational commitment (O’Reilly, Chatman, 1986); 3) job satisfaction; 4) work motivation; 5) motives of mentoring and experience.The results show that workers who become mentors of new employees are motivated and satisfied with their job, committed to their organization. They demonstrate a good level of professional and social and the average level of andragogical competencies. The usual motives of becoming mentors are seeking of challenges, wish to learn, altruism, the earlier experience of mentorship (being a mentor or a mentee), and financial benefits. Yet there were some mentors who were assigned to new employees without their compliance. The most important qualities of mentors, helping a new employee to socialize, are their professional and social competencies and mentor’s identification with the organization. Moreover, while comparing socialization results of those employees who had no mentors, who had very competent mentors, and who had mentors with lower competencies, it was assumed that sometimes it is better to have no mentor than to have an incompetent one. These results should be taken into consideration by personnel specialists and executives who assign mentors for new employees, because they prove the importance of mentor selection.Socialinių mokslų daktarėVilniaus universitetoKlinikinės ir organizacinės psichologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusEl. paštas: [email protected] 180 naujų darbuotojų, iš kurių 124 neturėjo mentorių, ir 56 darbuotojus – kurie jų turėjo, bei 56 mentorius nustatyta, kad naujų darbuotojų mentoriais skiriami patenkinti darbu ir motyvuoti, įsipareigoję organizacijai darbuotojai, pasižymintys aukšta profesine, socialine ir vidutine andragogine kompetencija. Tapsmas mentoriumi gali būti lemiamas skirtingų motyvų – iššūkio sau, galimybės mokytis, altruizmo, tačiau pasitaiko, kad mentoriais tampama nurodžius vadovui. Profesinė ir socialinė kompetencija ir įsipareigojimas organizacijai yra svarbiausios mentoriaus savybės, susijusios su naujų darbuotojų socializacija. Tačiau gauti rezultatai, kad geriau, jog mentoriaus nebūtų, nei kad paskirtas mentorius nekompetentingas, rodo, jog būtina svarstyti apie norinčiųjų tapti mentoriais atranką
SOCIALINIS TEISINGUMAS LIETUVOS MOKYKLOSE: GRINDŽIAMOSIOS TEORIJOS PAGRINDU
Get PDFThe concept of “social justice” is very popular and widely used not only in schools, but also in everyday life and language. It is one of the most ambiguous, controversial and vague concepts used in social sciences. This is evidenced by a huge variety of definitions of the concept in dictionaries, scientific literature, and expert comments. Some scholars equate social justice to equality, equal opportunities, fairness (Scherlen, Robinson, 2008), while others – to the possibility of working together with different people in a multicultural society, seeking harmonization (Morales, 2005; Lipman, Monkman, 2009), yet others – to the values which every person refers to when evaluating the fairness of a situation (Suhay, 2008), or even to the impropriety of the concept, its inability to define true justice (Bouillon, 2012). These are only a few examples of attempts to define the concept. The increasing number of scholars (Adams, Bell, Griffin, 1997; Ayers, Hunt, Quinn, 1998; Darling-Hammond, French, Garcia-Lopez, 2002; Marshall, Oliva, 2006; Irving, 2005, 2009; Gutstein, Peterson, 2005; Morales, 2005; Young, Mountford, 2006; Bell, 2007; Gitlin, 2009; Jean-Marie, Normore, Brooks, 2009; Murray, 2011; Stewart, 2012) argue that the lack of exact definition of the concept makes it impossible to understand what the users of the concept mean by it, not to mention understanding how social justice manifests it self in schools. Therefore, the goal of the paper is to find out how social justice is perceived in Lithuanian schools and to discuss a specific theory, based on the experiences of schools.Therefore, based on the classical approach to the grounding theory, this article explores how school administrators, teachers, students, parents, and other school personnel perceive and experience social justice in Lithuanian schools. Based on the data of this study, authentic experiences of the study participants are discussed. The major social issues experienced in schools are disclosed and the “harrowing collision” theory is briefly explained, which allows moving away from the definition of social justice presented in the conventional literature.Finally, it is stated that the concept of social justice is too abstract and does not have a well-established definition which would be self-explanatory and recognized not only in schools, but also in other fields. Therefore, it is constantly interpreted and appended to match the expectations of the people in question. In such a situation, the participants of the study accept the fact that their perceived sense of justice is impossible and instead try to conform to a “superficial social justice” which manifests itself in the context of a lack of general social justice in schools. The diversity of the participants becomes an indicator for the “superficial justice” and an important developmental factor when some participants experience such justice more than others. The “harrowing collision” theory is put forth by the experience of such school community members. It has revealed the field of illusion in social justice (social justice in schools, which is based on the principals of tolerance and equality), the harrowing collision field (which is always a consequence of the search for an illusionary justice field), processes of maneuver and position-oriented openness were determined, which explain the concern of the absence of general social justice in schools.The maneuver subcategory is a consequence of superficial general social justice which unfolds in the context of attack and retreat. Position-oriented openness as a condition during lack of general social justice lies in the context of every participant’s held strengths, knowledge, and attitude. Therefore, position-oriented openness should help with the main concern-the lack of general social justice in schools. On the one hand, all participants suffer from the lack of general social justice; on the other, they are not socially just towards one another. All the more, all of these tendencies unfold in the context of overall interactions and changes as one category affects the others.Straipsnyje, remiantis klasikinės grindžiamosios teorijos metodu, nagrinėjama, kaip mokyklų administracijos atstovai, mokytojai, mokiniai, tėvai, kiti mokyklos darbuotojai suvokia ir patiria socialinį teisingumą Lietuvos mokyklose. Remiantis konkrečiais šio tyrimo duomenimis, aptariama autentiška tyrimo dalyvių patirtis, atskleidžiama pagrindinė socialinio teisingumo mokyklose problema (rūpestis) ir paaiškinama iškilusi savarankiška vidutinio lygmens slegiančio susidūrimo teorija
INFORMACIJA APIE AUTORIUS
Get PDFVANDA ARAMAVIČIŪTĖ – Habilitated doctor of Social Sciences (Education), Professor at the Department of Education, Vilnius University. Research interests: general educology, education and spiritual development of personality, methodology of educational research. Address: 9/1 Universiteto Str., LT-01513 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected] BAKAITĖ – Master student in Education at Vilnius University. Research interests: adult education, digital culture, language didactics. Address: 9/1 Universiteto Str., LT-01513 Vilnius, Lithuania; e-mail address: martyna.bakaitė@gmail.comJURATE ČERNEVIČIŪTĖ – Doctor of Humanities (Philosophy), Professor at the Department of Creative Entrepreneurship and Communication, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: communication, cultural and media studies, creative industries, innovations. Address: 26/1 Pylimo Str., LT-01132 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected]Ė DOVYDAITIENĖ – Doctor of Social Sciences (Education), Lecturer at the Department of General Psychology, Vilnius University. Research interests: consultancy theory and practice, family crises prevention, short-term therapy, conflict resolution. Address: 9/1 Universiteto Str., LT-01513 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected] DUOBLIENĖ – Doctor of Social Sciences (Education), Professor and the Head of the Education Department, Vilnius University. Research interests: education philosophy, education policy, multicultural education. Address: 9/1 Universiteto Str., LT-01513 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected] ILJINA – PhD student of Social Sciences (Education) at the Department of Education, Vilnius University. Research interests: education sociology, social justice in education, grounded theory. Address: 9/1 Universiteto Str., LT-01513 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected]ŽILVINAS JANČORAS – Head of Creative Innovation Lab, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: creative industries, innovations, innovation management, business models. Address: 5-35 Linkmenų Str., Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected] KALVAITIS – Doctor of Social Sciences (Sociology), Education Development Centre’s methodologist. Research interests: education sociology, education management, general education. Address: 44 M. Katkaus Str., LT-09217 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected]Ė KREGŽDAITĖ – PhD student of Social Sciences (Economics); junior researcher at the Creative Innovation Lab, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: creative industries, economics of culture, econometrical analysis. Address: 5-35 Linkmenų Str., Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected] MARTIŠAUSKIENĖ – Habilitated Doctor of Social Sciences (Education), Professor at Department of Education, Vilnius University of Educational Sciences. Research interests: general educology, methodology of moral and spiritual research. Address: 39 Studentų Str., LT-08106 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected] MORKEVIČIUS – Doctor of Social Sciences (Sociology), Researcher at the Creative Innovation Lab, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: social survey, social science methods, qualitative comparative analysis, applied statistics and data analytics. Address: 5-35 Linkmenų Str., Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected]ŽIGIMANTAS PEČIŪRA – Master student, Department of General Psychology, Vilnius University. Research interests: educational psychology, psychology of career. Address: 9/1 Universiteto Str., LT-01513 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected] PLATKEVIČIŪTĖ – Student, Department of General psychology, Vilnius University. Address: 9/1 Universiteto Str., LT-01513 Vilnius, Lithuania.BIRUTĖ POCIŪTĖ – Doctor of Social Sciences (Psychology), Associate Professor at the Department of General Psychology, Vilnius University. Research interests: educational psychology, psychology of career choice, learning. Address: 9/1 Universiteto Str., LT-01513 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected]Ė JUDITA RASTAUSKIENĖ – Doctor of Social Sciences (Education), Lecturer at Department of Applied Biology and Rehabilitation, Lithuanian Sports University. Research interests: socioeducational research analysis. Address: 6 Sporto Str., LT-44221 Kaunas, Lithuania; e-mail address:[email protected] STONKUVIENĖ – Doctor of Social Sciences (Education), Associate Professor at the Department of the Education Department, Vilnius University. Research interests: history of education, anthropology of education, education and culture, gender and education. Address: 9/1 Universiteto Str., LT-01513 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected] STRAZDAS – Doctor of Social Sciences (Management), Researcher at the Institute of Open Source Research, Associate Professor at the Mechanical Engineering Department, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: innovation management, process improvement, collective creativity, creative industries. Address: 11 Saulėtekio Ave., LT-10223 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected] ŠUKYS – Doctor of Social Sciences (Education), Head of the Department of Health, Physical and Social Education, Lithuanian Sports University. Research interests: peculiarities of prosocial children behavior in physical activity. Address: 6 Sporto Str., LT-44221 Kaunas, Lithuania; e-mail address: [email protected] TILK – Doctor of Social Sciences (Education), Associate Professor at the Department of Educational Sciences, Tallinn University. Research interests: history of education, narrative. Address: Uus-Sadama 5, Tallinn 10120, Estonia; e-mail address: [email protected] VASILIONOK – Master student in Education at Vilnius University. Research interests: Lithuanian language teaching in minority schools, Eastern philosophy, the visual arts in teaching and learning. Address: 9/1 Universiteto Str., LT-01513 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected] VAINIENĖ – PhD student of Social Sciences (Education) of Sports and Movement Science Center, Lithuanian Sports University. Research interests: physical culture, identity of specialists of physical education and sports. Address: Sporto Str. 6, LT–44221 Kaunas, Lithuania; e-mail address: [email protected] VENSLOVAITĖ – Doctor of Social Sciences (Education), Lecturer at the Department of Education, Vilnius University. Research interests: philosophy of education, musical education, phenomenology in education. Address: 9/1 Universiteto Str., LT-01513 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected] C. WOLHUTER – Professor in Comparative and International Education, North-West University. Research interests: teaching of comparative education, theory of comparative education, teacher education, higher education in Africa. Address: North-West University Private Bag X 6001, Potchefstroom Campus, South Africa; e-mail address: [email protected] ŽELVYS – Habilitated Doctor of Social Sciences (Education), Professor at the Department of Education, Vilnius University. Research interests: education policy, education management, higher education. Address: 9/1 Universiteto Str., LT-01513 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected] ARAMAVIČIŪTĖ – socialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarė, Vilniaus universiteto Edukologijos katedros profesorė. Mokslinių interesų sritys: bendroji edukologija, ugdymas ir asmenybės dvasinis brendimas, ugdymo tyrimų metodologija. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. El. paštas: aramaviciu[email protected] BAKAITĖ – Vilniaus universiteto Edukologijos katedros magistrantė. Mokslinių interesų sritys: suaugusiųjų švietimas, skaitmeninė kultūra, kalbų didaktika. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. El. paštas: martyna.bakaitė@gmail.comMIGLĖ DOVYDAITIENĖ – socialinių mokslų (psichologijos) daktarė, Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros lektorė. Mokslinių interesų sritys: konsultavimo teorija ir praktika, šeimos krizių prevencija, trumpalaikė terapija, streso įveika, konfliktų sprendimas. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. El. paštas: [email protected] DUOBLIENĖ – socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Vilniaus universiteto Edukologijos katedros profesorė. Mokslinių interesų sritys: ugdymo filosofija, švietimo politika, tarpkultūrinis ugdymas, medijų raštingumo ugdymas. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. El. paštas: lilija.duoblienė@fsf.vu.ltJŪRATĖ ČERNEVIČIŪTĖ – humanitarinių mokslų (filosofijos) daktarė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybos verslo ir komunikacijos katedros profesorė. Mokslinių interesų sritys: komunikacija, kultūros ir medijų studijos, kūrybinės industrijos, inovacijos. Adresas: Pylimo g. 26/1, LT-01132 Vilnius. El. paštas: [email protected] ILJINA – Vilniaus universiteto Edukologijos katedros doktorantė. Mokslinių interesų sritys: švietimo sociologija, socialinis teisingumas ugdant, grindžiamoji teorija. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. El. paštas: [email protected]ŽILVINAS JANČORAS – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių inovacijų laboratorijos vedėjas. Mokslinių interesų sritys: kūrybinės industrijos, inovacijos, inovacijų vadyba, verslo modeliai. Adresas: Linkmenų g. 5-35, Vilnius. El. paštas: [email protected] KALVAITIS – socialinių mokslų (sociologija) daktaras, Ugdymo plėtotės centro metodininkas. Mokslinių interesų sritys: švietimo sociologija, švietimo vadyba, bendrasis ugdymas. Adresas: M. Katkaus g. 44, LT-09217 Vilnius. El. paštas: [email protected]Ė KREGŽDAITĖ – socialinių mokslų (ekonomikos) doktorantė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių inovacijų laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja. Mokslinių interesų sritys: kūrybinės industrijos, kultūros ekonomika, ekonometrinė analizė. Adresas: Linkmenų g. 5-35, Vilnius. El. paštas: rusne.kregzdai[email protected] MARTIŠAUSKIENĖ – socialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarė, Lietuvos edukologijos universiteto Edukologijos katedros profesorė. Mokslinių interesų sritys: bendroji edukologija, dorinis ugdymas, dvasingumo tyrimų metodologija. Adresas: Studentų g. 39, LT-08106 Vilnius. El. paštas: [email protected] MORKEVIČIUS – socialinių mokslų (sociologijos) daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių inovacijų laboratorijos mokslo darbuotojas. Mokslinių interesų sritys: socialinės apklausos, socialinių tyrimų metodai, kokybinė lyginamoji analizė, taikomoji statistika ir duomenų analizė. Adresas: Linkmenų g. 5-35, Vilnius. El. paštas: [email protected]Ė POCIŪTĖ – socialinių mokslų (psichologijos) daktarė, Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentė. Mokslinių interesų sritys: pedagoginė psichologija, karjeros psichologija, mokymasis. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. El. paštas: [email protected]ŽIGIMANTAS PEČIŪRA – Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros magistrantas. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. El. paštas [email protected] PLATKEVIČIŪTĖ – Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros studentė. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius.GIEDRĖ JUDITA RASTAUSKIENĖ – socialinių mokslų (edukologija) daktarė, Lietuvos sporto universiteto Taikomosios biologijos ir reabilitacijos katedros lektorė. Mokslinių interesų sritys: socioedukacinių tyrimų analizė. Adresas: Sporto g. 6, LT-44221 Kaunas. El. paštas: [email protected] STONKUVIENĖ – socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Vilniaus universiteto Edukologijos katedros docentė. Mokslinių interesų sritys: pedagogikos istorija, ugdymo antropologija, ugdymas ir kultūra, ugdymas ir lytis. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. El. paštas: irena.stonkuvienė@fsf.vu.ltROLANDAS STRAZDAS – socialinių mokslų (vadyba) daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Atvirojo kodo instituto mokslo darbuotojas, Mechanikos inžinerijos katedros docentas. Mokslinių interesų sritys: inovacijų valdymas, procesų tobulinimas, kolektyvinis kūrybiškumas, kūrybinės industrijos. Adresas: Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius. El. paštas: [email protected] ŠUKYS – socialinių mokslų (edukologijos) daktaras, Lietuvos sporto universiteto Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros vedėjas. Mokslinių interesų sritys: vaikų prosocialaus elgesio sportinėje veikloje ypatumai. Adresas: Sporto g. 6, LT-44221 Kaunas. El. paštas: saulius.su[email protected] TILK – socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Talino universiteto Edukologijos katedros docentė. Mokslinių interesų sritys: pedagogikos istorija, naratyvas. Adresas: Uus-Sadama 5, Tallinn 10120, Estija. El. paštas: [email protected] VAINIENĖ – Lietuvos sporto universiteto Sporto ir judesių mokslo centro doktorantė. Mokslinių interesų sritys: universitetinės kūno kultūros studijos, disciplininis identitetas. Adresas: Sporto g. 6, LT-44221 Kaunas. El. paštas: [email protected] VASILIONOK – Vilniaus universiteto Edukologijos katedros magistrantė. Mokslinių interesų sritys: lietuvių kalbos mokymas tautinių mažumų mokyklose, Rytų filosofija, vizualinių menų taikymas mokymo(si) metu. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. El. paštas: [email protected] VENSLOVAITĖ – socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Vilniaus universiteto Edukologijos katedros lektorė. Mokslinių interesų sritys: ugdymo filosofija, muzikinis ugdymas, fenomenologija ugdyme. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. El. paštas: [email protected] C. WOLHUTER – socialinių mokslų (edukologijos) daktaras lyginamosios edukologijos ir tarptautinio švietimo profesorius. Mokslinių interesų sritys: lyginamosios edukologijos mokymas, lyginamosios edukologijos teorija, mokytojų rengimas, aukštasis mokslas Afrikoje. Adresas: North-West University, Private Bag X 6001, Potchefstroom Campus, South Africa. El. paštas: [email protected] ŽELVYS – socialinių mokslų (edukologijos) habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto Edukologijos katedros profesorius. Mokslinių interesų sritys: švietimo politika, švietimo vadyba, aukštasis mokslas. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. El. paštas: rimantas.zel[email protected]
DORINIŲ VERTYBIŲ RAIŠKA 5–7 METŲ VAIKŲ ELGESYJE
Get PDFThis publication aims to present a theoretical and empirical model of the expression of moral values in 5–7-year-old children as the base for their empirical study; to describe elements of the expression of moral values in children of such age in terms of behaviour frequency and self-sufficiency; to compare the behaviour of the children by gender and the place of residence.Based on the data of factor analysis, the following values were included into the theoretical and empirical model of the expression of moral values in 5–7-year-old children: dutifulness (clearing-up of the playing area and protection of things belonging to this environment); carefulness (taking care about plants and / or animals); openness (sharing things, toys, etc.); sincerity (telling about himself / herself and giving as a gift self-handmade items, findings); helpfulness (attempts to protect others informing about a danger); sympathy (compassion when it is going wrong); attentiveness (noticing the mood of other persons and listening to what others say); simplicity (avoiding the ostentation of things or appearance) and honesty (attempts to avoid lying, to say truth).Based on the criterion of the behaviour expression frequency, the elements of avoiding fraud, of honesty, openness, dutifulness, sincerity and attentiveness were reported more often in the behaviour of 5–7-year-old children. Dutifulness, attentiveness, sincerity as well as carefulness and sympathy were noticed more frequently in the behaviour of girls as compared with boys. Children living in cities were more mindful and sincere, and children from rural areas were more dutiful, attentive, and honest.The behaviour of 5–7-year-old children was interrelated and based on the frequency and self-sufficiency criteria, except some insignificant differences. Although many of children in this age group strived to avoid a fraud, made attempts to tell the truth, be attentive on their own initiative without the intervening of others, not all attempts were successful. However, data of the self-sufficient behaviour demonstrated at the same time that children of this age tended readily to perform activities incarnating the values of sincerity, attentiveness, sympathy, and helpfulness. Also, elements of self-sufficient behaviour were more distinct in the behaviour of girls rather than of boys.Religijos studijų ir edukologijos magistrė,UAB „Vaikystės sodas“ auklėtojaLiubarto g. 17, LT-08118 VilniusEl. paštas: [email protected] iškeliama dorinių vertybių ugdymo problema ikimokykliniame amžiuje. Remiantis empirinio tyrimo duomenimis, siekiama atskleisti 5–7 metų vaikų dorinių vertybių raiškos pradmenis elgesio aspektu. Taikant elgesio raiškos dažnumo ir savanoriškumo kriterijus, atskleidžiami šio amžiaus vaikams būdingi elgesio ypatumai. Taip pat išryškinami kai kurie tiriamųjų elgesio raiškos skirtumai, priklausantys nuo jų lyties ir gyvenamosios vietos