Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
GIEDRĖ PURVANECKIENĖ: KOKYBIŠKO ŠVIETIMO PAGRINDAS – LYGIOS GALIMYBĖS IR SOCIALINIS TEISINGUMAS
Get PDFAnniversariesJubilieja
KAIP PALENGVINTI PIRMŲ–ŠEŠTŲ KLASIŲ MOKINIŲ TEKSTO SUVOKIMĄ MOKANT JUOS SPRĘSTI KOMBINATORIKOS UŽDAVINIUS
No full textIt is essential to train pupils in working with diverse information resources and making use of various strategies for solving mathematical problems. To determine the probability of various events, knowledge of the strategies for solving combinatorial problems as well as adequate reading competence are essential.Research problem– how to promote text comprehension of pupils of Grades 1–6 when teaching to solve combinatorial problems in the Latvia. Research questions – Which mathematical problems are difficult for pupils in national diagnostic tests in Grades 3 and 6? What is the teachers’ opinion about pupils’ ability to solve mathematical word problems (focus on pupils in Grades 1 to 6)? What is the teachers’ opinion about the use of strategies for solving problems with elements of combinatorics?To answer the research questions, an evaluative case study design was created. The authors conducted analysis of relevant educational documents, performed content analysis of combinatorial problems which pupils in Grades 1–6 have to master, carried out a survey of 130 primary school teachers, analyzed the results of national diagnostic tests of Grade 3 and Grade 6 (2014–2015) in mathematics and in the Latvian language and performed observation of problem solving strategies used in primary school.This paper examines some typical primary school pupils’ difficulties in solving combinatorial problems. Suggestions are proposed for drafting relevant methodological recommendations for teachers for teaching to solve non-standard problems.ProfessorFaculty of Education and Management, Daugavpils UniversityAddress: Vienības Street 13, Daugavpils, LV-5401, LatviaE-mail: [email protected]. math., docentFaculty of Natural Sciences and Mathematics, Daugavpils UniversityAddress: Vienības Street 13, Daugavpils,LV-5401, LatviaE-mail: [email protected]., lecturerFaculty of Education and Management, Daugavpils UniversityAddress: Vienības Street 13, Daugavpils, LV-5401, LatviaE-mail: [email protected] svarbu išmokyti dirbti su skirtingais informacijos ištekliais ir naudotis įvairiomis matematikos uždavinių sprendimo strategijomis. Įvairių įvykių tikimybei nustatyti būtina išmanyti kombinatorikos uždavinių sprendimo strategijas ir būti pasiekus tam tikrą skaitymo kompetenciją, nes, sprendžiant tokius uždavinius, reikia suprasti ne tik skaitinę informaciją, bet ir žodinį tekstą. Deja, vaikams dažnai ne taip lengva įveikti žodinius uždavinius. Uždavinių sprendimo kompetenciją lemia sąvokų išmokimo ir skaitymo gebėjimai.Tyrimo problema – kaip palengvinti Latvijos pirmų–šeštų klasių mokinių teksto supratimą mokant juos spręsti kombinatorikos uždavinius. Tyrimo klausimas – kokios trečiai ir šeštai klasėms skirtos nacionalinių diagnostinių testų užduotys mokiniams atrodo sunkios, kokia yra mokytojų nuomonė apie mokinių gebėjimą spręsti matematinius žodinius uždavinius (daugiausia dėmesio skiriant pirmos ir šeštos klasės mokiniams) ir ką mokytojai mano apie strategijų, skirtų spręsti uždavinius su kombinatorikos elementais, naudojimą.Tyrimas grindžiamas kompetencijų ir konstruktyvaus mokymosi teorine prieiga, kuria pabrėžiamas paties asmens aktyvumas apdorojant informaciją ir kuriant žinias.Siekiant atsakyti į tyrimo klausimą, sukurta vertinamoji atvejų tyrimo schema. Tyrimo autorės atliko svarbių švietimo dokumentų analizę, kombinatorikos uždavinių, kuriuos turi mokėti spręsti pirmų–šeštų klasių mokiniai, turinio analizę, apklausė 130 pradinių mokyklų mokytojų, išanalizavo trečiai ir šeštai klasėms skirtų Latvijos nacionalinių diagnostinių matematikos ir latvių kalbos testų rezultatus (2014–2015) ir stebėjo, kaip pradinėse mokyklose taikomos uždavinių sprendimo strategijos.Nacionalinių matematikos testų (2014–2015) rezultatai rodo žemus trečios klasės mokinių pasiekimus sprendžiant kombinatorikos uždavinius ir tai, kad šeštos klasės mokiniams sunkiai sekasi statistikos uždaviniai. Latvijos pradinių klasių mokytojų nuomonių analizė patvirtina tendenciją, kad mokytojai būna susipažinę su įvairiomis žodinių uždavinių sprendimo strategijomis, bet turi mažiau žinių apie kombinatorikos uždavinių sprendimo strategijas. Pradinių mokyklų mokytojai pritaria minčiai, kad jiems reikia metodinės pagalbos mokant spręsti nestandartinius uždavinius ir aiškinant temą „kombinatorikos elementai“, ypač siekiant palengvinti skaitomo teksto supratimą ir uždavinių sprendimo strategijų išmokimą.Šiame straipsnyje nagrinėjama keletas tipiškų sunkumų, su kuriais spręsdami kombinatorikos uždavinius susiduria pradinių mokyklų mokiniai. Pateikiami siūlymai, kaip parengti atitinkamas metodines rekomendacijas mokytojams, kurie moko spręsti nestandartinius uždavinius. Šios rekomendacijos parengtos remiantis svarbiomis įžvalgomis ir rekomendacine įvairiose šalyse paskelbta medžiaga. Jos atskleidžia, koks būtinas Latvijos pradiniam ugdymui yra propedeutikos kursas, kad pirmų–šeštų klasių mokiniai būtų parengti septintoje–devintoje ir aukštesnėse vidurinės mokyklos klasėse dėstomai temai „Tikimybių teorija ir kombinatorikos elementai“
MOKYKLOS ŽEMĖLAPIS: FASADINIS ĮĖJIMAS IR VIDAUS TRAJEKTORIJŲ STRATEGAVIMAS
Get PDFThe article deals with the general school culture, the specifity of its space and how it depends on administrators’ and teachers’ decisions to turn students’ movement for an easier control of them and the appropreate teaching conditions. Using the theories of H. Lefebvre, M. de Certeau, G. Deleuze and F. Guattari, it is shown how differently the space is understood, and where “the 3rd space” appears. Usually it created by students themselves for their living at school. The main focus is put on the main school entrance – doors as the crack for the flowing streams from outside to inside and vice versa, for the deterritorization (Deleuze, Guattari) of school life and bringing new inspirations into the framed school culture. The illiustration of such a process of school life is presented by an empirical research on school cultures, which was done in 2014–2015 in six Lithuanian general schools. The data show how administrators and teachers treat the main school entrance-free or as a controlled streaming of students through it, and how students treat this control at the door, also what alternative space is created by students as a consequence of administrators’ control.Vilniaus universiteto profesorėEl. paštas: [email protected] analizuojama bendrojo lavinimo mokyklos kaip kultūrinės mokymosi erdvės specifika, jos priklausymas nuo administracinių ir mokytojų sprendimų nukreipti mokinių judėjimo srautus ir užtikrinti patogią mokymuisi ir kontrolei erdvę. Remiantis H. Lefebvre’u, M. de Certeau ir G. Deleuze’u, F. Guattari parodoma, kaip mokyklinės gyvenamos erdvės kūrimas yra skirtingai suprantamas administratorių, mokytojų ir iš kitos pusės – mokinių, kurie siekia kurti sau patogią Lefebvre’o įvardytą „trečiąją erdvę“ savu būdu. Ypač daug dėmesio teikiama mokyklos centrinių durų, kaip santykio su išorės pasauliu, galimybės deteritorizuoti mokyklos bendruomenę (Deleuze’o, Guattari) reikšmei ir analizei. Iliustracijai pateikiamas empirinis Lietuvos mokyklų kultūrų tyrimas, atliktas 2014–2015 m. ir atskleidęs, kas ir kodėl administraciją verčia rakinti pastato fasadines duris, keisti mokyklos bendruomenės judėjimo trajektorijas ir kaip į tai reaguoja mokiniai
INFORMATINIO MĄSTYMO UGDYMO UŽDUOTYS: MERGINŲ IR VAIKINŲ SPRENDIMŲ ANALIZĖ
Get PDFThe main purpose of this paper is to represent the notion of the computational thinking for Lithuanian audience. Problem solving and computational thinking are important abilities that pupils should obtain in their daily activities by using different means and techniques. Very little research specifically exploring gender differences in young children’s problem solving and programming abilities exists, most likely because computational thinking is still a very little investigated domain. The paper discusses the issue of pupils’ cognitive abilities on computational thinking and problem-solving in an annually organized contest Bebras on informatics (computer science) and computer fluency. Running the contest for more than ten years, we have noticed that the pupils (and their teachers) consider the contest experience very engaging and exciting as well as a learning experience on computational thinking and problem solving. A Bebras contest is a tool to involve pupils of all grades (the Bebras contest is developed to be run in five age groups from primary to upper secondary school) as the tasks-solving activity. The crucial point of the contest is questions (tasks): they focus on the informatics concepts, they are short, attractive, answerable in a few minutes, half of them have the multiple-choice answers and another half have interactive components (solving by dragging, clicking, sorting, etc.). The study focuses on the results of nearly 24 000 students aged 11–18. In the paper, the main focus is on how girls and boys have performed the tasks within different age groups and whether there are any differences or similarities.Profesorė fizinių mokslų daktarėVilniaus universitetoMatematikos ir informatikos institutasAkademijos g. 4, LT-08663 VilniusEl. paštas: [email protected] Matematikos didaktikos magistrantas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas Akademijos g. 4, LT-08663 Vilnius El. paštas: [email protected] inžinerijos doktorantė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas Akademijos g. 4, LT-08663 Vilnius El. paštas: [email protected] nagrinėjamos tokios problemos: informatikos mokymas naudojant neformalųjį ugdymo būdą (konkursus, varžybas), informatikos pagrindinių konceptų mokymas trumpomis patraukliomis užduotimis, informatinio mąstymo (anglų k. computational thinking) ugdymas, merginų ir vaikinų skirtumai sprendžiant informatikos užduotis. Autorių tyrimas remiasi šios srities kontekstine šaltinių analize ir didelio kiekio sukauptų duomenų statistine analize (atsakymai gauti iš 23,5 tūkst. respondentų). Straipsnyje vartojama nauja, lietuviškose publikacijose dar nevartota informatinio mąstymo sąvoka, kuriai Europos šalyse skiriama vis daugiau dėmesio ir manoma tai esant vienu iš svarbiausių XXI amžiaus ugdymo iššūkių mokykloje. Aptariamos šios sąvokos ypatybės, sunkumai rasti tinkamą lietuvišką atitikmenį, nagrinėjamas operacinis informatinio mąstymo apibrėžimas. Straipsnyje apžvelgiami kognityvūs merginų ir vaikinų skirtumai sprendžiant informatikos užduotis, skirtas informatiniam mąstymui ugdyti. Trumpai pristatomas tarptautinis informatikos konkursas „Bebras“, analizuojama, kaip šis konkursas padeda ugdyti mokinių informatinio mąstymo gebėjimus. Straipsnyje analizuojami 2013 m. konkurso dalyvių sprendimo rezultatai, atsižvelgiama į dalyvių amžiaus grupes, lytį, ieškoma sąsajų su uždavinių kategorijomis. Išsamiau nagrinėjami tie uždaviniai, kurių vaikinų ir merginų rezultatai skiriasi reikšmingai
AUKŠTESNIŲJŲ KLASIŲ MOKINIŲ MUZIKINIO KŪRYBIŠKUMO UGDYMAS MUZIKINĖMIS KOMPIUTERINĖMIS TECHNOLOGIJOMIS: MUZIKOS MOKYTOJŲ PATIRTIS
Get PDFThe application of information and communication technologies (ICT) in different Lithuanian and global education contexts has been analyzed for several decades. Scientific works present insights on how the ICT might be applied not only in the general education context, but also among specific training subjects. Specialized ICT means are being used in teaching music: sound and image technologies, special software for music training, self-studying, and composing. Therefore, besides the ICT, the concept of the music computer technologies is used. The music computer technologies (hereinafter MCT) is a multi-purpose electronic computer equipment with the installed software for music composition, editing, and other music-related activities as well as training. It is the tools used for listening to music, performing, creating it or otherwise used practically which open new possibilities for teachers and students of participation in the creative musical activity. Scientific works exploring the specifics of the MCT application in the music education process indicate that display software and sound reconstruction equipment help to know the global music culture in an imaginative, interesting, and integrated way, the composition software provides all students with the possibility to try themselves in music creation.Although the significance of the MCT application in the music education process is recognized, still organization of music creational activities using the MCT as well as the recognition of musical creativity raise many challenges to educators. The Planning and organization of the educational process, selection of education contents and methods, and the character of the evaluation system depend on the teacher’s ability to recognize a creative pupil, what music creativity manifestation he / she attributes to the pupil. However, there is still a lack of the research that would reveal the peculiarities of the development of senior class pupils’ musical creativity and MCT application in the practice of musical education. Therefore, planning the empirical investigation, the essential issues were raised: how musical creativity of senior class pupils using the MCT is recognized, how teachers of music plan and organize the MCT process of the development of senior class pupils’ musical creativity.Object of the research – senior pupils’ musical creativity and its development by using musical computer technologies (MCT). Purpose of the research – to reveal the peculiarities of senior pupils’ musical creativity and its development by using the MCT on the basis of teachers’ experience.Methods of the research – analysis of scientific literature, interview with teachers of music.Methodology of the research. The interview with 10 teachers of music made during the research should be attributed to the type of half-structured, otherwise called directional, interview. The questions to the teachers of music were divided into two groups. The first group helped to find out how music teachers recognize the creativity of senior class pupils. The teachers were inquired what features they base on to recognize the musical creativity of the pupils using the MCT. The second group questions helped to find out how teachers plan and organize the process of the development of senior pupils’ musical creativity by using the MCT.Summation of the research results. The musical creativity of senior class pupils using the MCT is recognized according to the process and result of music creation. Pupils’ musical creativity expression in the process of music creation is related to the character of their musical and MCT work experience as well as to their involvement into musical creational activity. The musical and MCT work experience facilitates the process of creation, and the musical creation by the pupils who acquire it is typical of an unconventional form of the piece, variety of musical instruments applied, untraditional music style, and individual means of expression. The products of the pupils who acquire less experience are based on models provided by the musical software and samples of music encountered in various social contexts. The following features characterize pupils’ musical creativity expression according to the result of music creation: an idea of the piece and originality of its implementation ways, the completeness and unconventionality of the music form, the variety of music style selection, expediency of musical expression means, and their inter-tune.The informants understand the process of musical creativity development as an individualized, consistent and purposeful process. The teachers refer to the fact what knowledge students are short of (language of music, composing technique, MCT), encourage them to share their knowledge, experience, to discuss issues, and to search for solutions. The pupils who have experience in music analysis and MCT application are provided with the conditions to form their music targets on their own, the freedom to decide what and how they want to create. The teacher becomes a consultant, assistant who renders special musical or creation technique-related knowledge. Evaluating the pupils’ creation process and its results, an idiographic perspective is predominant, when an individual advancement and efforts of a student are being discussed. While evaluating, special attention is paid to group discussions, analysis and evaluation of one’sown music compositions and those of classmates. Lektorė socialinių mokslų (edukologijos) doktorantėKlaipėdos universiteto Menų fakultetas, K. Donelaičio g. 4El. paštas: [email protected]ė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėKlaipėdos universiteto Menų fakultetas, K. Donelaičio g. 4El. paštas: [email protected] išryškinama muzikos mokytojo gebėjimo atpažinti mokinių muzikinį kūrybiškumą ir patirties organizuojant muzikinę kūrybinę mokinių veiklą svarba. Pristatomi tyrimo, atskleidžiančio muzikos mokytojų patirtį ugdant aukštesniųjų klasių mokinių muzikinį kūrybiškumą muzikinėmis kompiuterinėmis technologijomis (MKT), rezultatai. Interviu su dešimčia muzikos mokytojų duomenų analizė parodė, kad mokytojai muzikinį kūrybiškumą atpažįsta pagal mokinių muzikinę ir MKT naudojimo patirtį bei įsitraukimo į muzikinę kūrybinę veiklą pobūdį. Muzikinio kūrybiškumo ugdymo MKT procesą mokytojai apibūdina kaip bendrą mokinių ir mokytojo veiklą, kurios svarbiausi ypatumai: tikslingas muzikinių ir MKT žinių teikimas, nuosekli muzikinių kūrybinių užduočių sistema, skatinantis kūrybos darbų vertinimo pobūdis, mokytojo kaip pagalbininko ir konsultanto vaidmens prisiėmimas. Išryškėjo ir muzikinio kūrybiškumo ugdymo MKT sunkumų: didelis mokinių skaičius grupėje, laiko kūrybinei veiklai trūkumas, mokytojų MKT naudojimo kompetencijos stoka, techniniai trikdžiai.Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MIP-13081)
TIKSLIŲJŲ MOKSLŲ DALYKŲ PASIRINKIMO BENDROJO UGDYMO MOKYKLOJE MOTYVAI
Get PDFThe choice of exact science subjects and their learning levels by the pupils of forms 11-12 of the Lithuanian general schools has not only an academic basis, but it is also one of the most important factors predetermining success in the career development in the future. The article overviews the priorities for choosing subjects and external as well as internal motives that predetermine them, examines the issues of self-reflection on choosing exact subjects, and analyses the links between the choice of exact subjects and the further professional learners’ career. The results of the research have showed that of all the subjects of exact sciences the learners are most positive about mathematics; thus, a great share of learners choose a higher mathematics learning level, while the subjects of physics and chemistry are chosen by significantly fewer learners. Learners in essence are positive about the possibility to choose subjects; however, a large share of them would change the subjects or would like to learn still at least one or more subjects additionally. The greatest influence on choosing the subjects of exact sciences is made by family members, relatives, acquaintances who are representatives of different professions, and the information by higher schools; however, higher schools should improve the dissemination of the information on the knowledge and abilities required for studies. Studies of social sciences remain most popular, although a pretty large share of learners choose study programmes of physical, biomedicine and technology sciences. Still the latter programmes are chosen by the learners whose achievements in exact sciences are not the best ones. The research results presented in the article could be of interest to specialists of the education process organisation of different levels, teachers, parents and learners themselves.Lektorė socialinių mokslų (edukologija) daktarėLietuvos edukologijos universitetoMatematikos katedraStudentų g. 39, LT-08106, VilniusTel. (8-5) 275 1377El. paštas: [email protected] matematikos mokslų daktarasVilniaus universitetoMatematikos ir informatikos metodikos katedraNaugarduko g. 24, LT-03225, VilniusTel. (8-5) 219 3086El. paštas: [email protected] apžvelgiami Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų 11–12 klasių mokinių tiksliųjų mokslų dalykų pasirinkimo prioritetai ir motyvai, nes mokomųjų dalykų ir jų lygių pasirinkimas turi ne tik akademinį pagrindą, bet ir yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių karjeros raidos sėkmę ateityje. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugelis respondentų palankiai vertina tiksliųjų mokslų dalykų pasirinkimo galimybes, tačiau menkai jas sieja su tolesniu mokymusi ir profesine veikla. Straipsnyje pateikti tyrimo rezultatai galėtų sudominti įvairių lygių ugdymo proceso organizavimo specialistus, mokytojus, tėvus ir pačius mokinius
BŪTI PRIIMTAM AR BŪTI MATOMAM: KULTŪRINIO SUSIDŪRIMO KOMPLEKSIŠKUMAS VYKDANT TARPKULTŪRINĮ UGDYMĄ
Get PDFThe paper deals with the importance of cultural encounters in intercultural education. The author argues that even though the acquisition of theoretical knowledge about other cultures is a significant component of intercultural education, a direct cultural encounter is an essential component in the intercultural learning. Therefore, an educator should create conditions for learners from different cultures to interact with each other and learn from these cultural encounters. To achieve this goal, an educator needs to have a deep and a thorough understanding of the cultural encounter phenomenon.While analyzing the ideas of the philosophers Jean-Luc Nancy and Bernhard Waldenfels, the paper reveals the complexity of cultural encounters. Cultural encounters can be experienced in different ways: on the one hand, a foreigner can be accepted and recognized; on the other hand, he or she can be seen as an intruder (Jean-Luc Nancy’s perspective) or an alien (Bernhard Waldenfels’ perspective). Moreover, cultural encounters can be of a contradictory nature. When someone is seen as an intruder or an alien, he or she can retain his or her cultural identity and authenticity, but then he or she remains a foreigner in the new environment he or she chooses to live in. According to Jean-Luc Nancy, when a foreigner wants to be accepted and recognized, at the same time he or she becomes invisible, and this inevitably leads to the process of assimilation. As it is difficult to avoid these contradictions of cultural encounters, an educator should take into account the complexity of every cultural encounter in the educational process. Moreover, it is important to stress that an educator should understand every cultural encounter – being seen or being accepted – to be valuable in itself.Edukologijos doktorantėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 1/9, LT-01513 VilniusTel. (8 5) 266 76 25El. paštas: [email protected] analizuojama skirtingų kultūrų asmenų susidūrimo svarba tarpkultūrinio ugdymo srityje. Teigiama, kad teorinių žinių apie kitas kultūras suteikimas yra svarbus tarpkultūrinio ugdymo elementas, tačiau ugdytojas mokymo metu turėtų sudaryti sąlygas mokytis vykstant realiems kultūrų susidūrimams. Remiantis dviejų filosofų J. L. Nancy ir B. Waldenfelso darbais straipsnyje atskleidžiamas kultūrinio susidūrimo kompleksiškumas. Kultūrinis susidūrimas gali būti patiriamas ne tik kaip kitos kultūros asmens priėmimas ir pripažinimas, bet gali būti išgyvenamas ir kaip įsibrovimas (Nancy) ar svetimumas (Waldenfelsas). Be to, kultūrinio susidūrimo patirtys kiekvienoje mokymo(si) situacijoje gali prieštarauti viena kitai
KULTŪRINIS TAPATUMAS, KALBA IR MOKYKLA: LIETUVOS ATVEJIS
No full textOn the basis of the data of the two qualitative research studies (“Identity, Cultural Transmission and National Education” conducted in 2010 and “Dominant and Demotic School Culture: Analysis of Tension Fields” carried out in 2014–2015), the article makes attempts to discuss the attitude of school community members (school learners, teachers and parents) towards the Lithuanian Language. It is also analysed how this attitude depends not only on the public discourse and different ideologies of linguists but also on school cultures.Associate ProfessorVilnius University, Faculty of Philosophy,Department of EducationAddress: 9/1 Universiteto Str., VilniusE-mail address: [email protected], kad kalbą vertinant kaip kultūrinio tapatumo pagrindą, į jos mokymą žiūrima kur kas atidžiau nei į daugelio kitų mokomųjų dalykų. Ypač šis susirūpinimas padidėja po brandos egzaminų, bemaž kasmet viešajame diskurse konstatuojant, kad „auga beraščių karta“. Straipsnyje, siekiant atsakyti, ar tokie nuogąstavimai pagrįsti, o gal dauguma jų tėra moralinės panikos, dažnai fiksuojamos kalbant apie jaunimą ir skirtingų kartų santykius, išraiška, remiamasi dviejų tyrimų – „Tapatumas, kultūrinė transmisija ir nacionalinis švietimas“ (2010) ir „Oficialioji ir demotinė mokyklos kultū ra: į tampos laukų analizė “ (2014–2015) – duomenimis. Pirmajame tyrime analizuotas bendras mokytojų, mokinių, jų tėvų ir senelių požiūris į lietuvių kalbą, tarmes, kitų kalbų mokymą(-si). Antrajame tyrime kalba traktuojama kaip vienas iš galimų įtampos laukų ir į kalbą, jos vartojimą, mokymą ir mokymąsi siekiama pažvelgti per mokyklos kultūros (tiksliau kultūrų) prizmę.Straipsnyje skiriami du požiūriai į lietuvių kalbą ir jos vartojimą. Vieną iš jų galima apibūdinti „kovos“ metafora. Besilaikantieji tokio požiūrio pasitelkia net ir moksliniuose straipsniuose aptinkamą emocingą diskursą apie mirštančią kalbą ir lietuvišką kultūrą, kaip didžiausias grėsmes įvardydami anglų kalbos ir informacinių technologijų invaziją, kuriai jaunoji karta esą ypač neatspari. Besilaikantieji antrojo požiūrio pažymi, kad situacijos neverta dramatizuoti: visais laikais jaunimas laužė taisykles ir tai reikėtų vertinti ne tiek kaip grėsmę, kiek kaip žaidimą. Įdomu, kad kokio požiūrio besilaikančiųjų yra daugiau priklauso ne tik nuo amžiaus (vyresnioji karta į kalbą ir jos vartojimą dažniausiai žiūri griežčiau), bet ir nuo bendros mokyklos kultūrinės situacijos. Jei ši yra įtempta, pasitelkiamos griežtesnės taisyklės ir instrukcijos. Jų laikymasis ir tam tikras maištas prieš jas turi įtakos ne tik mokyklos bendruomenės narių santykiams, bet ir požiūriui į daugelį mokyklos kultūros aspektų (pvz., ritualus, tradicijas, laiko ir erdvės kūrimą), taip pat į kalbą
