Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Mokyklos politika ir inovatyvios patirtys Italijoje (1861–2015)
No full textIn my paper, I describe educational experiences carried out not in the name of political choices, but thanks to engaged educators or/and philanthropists. Official school politics have been dominated by conservatism and elitism, whereas educators and philanthropists tried different didactical ways, working out a different idea of a school. The core of the paper is to compare official political school-models and non-official models. At the end, two questions are raised: Why have these experiences not influenced political choices? Why have teachers, politicians and educational theorists not interacted?..
Būsimųjų anglų kalbos mokytojų požiūris į savarankišką darbą kaip vieną iš universitetinių studijų sudedamųjų dalių
No full textAt university level, students’ independent work is seen as a powerful means of preparing them for autonomous life-long learning. The article analyses the data of the survey of students’ attitude (N = 89) towards independent work carried out at the Lithuanian University of Educational Sciences (LEU) in January 2015. This study concerns the students’ perception of independent work, skills needed for conducting the independent work assignments successfully, and ranking of the skills according to their importance, the necessity of independent work at university and satisfaction with the independent work results as indicated by the students themselves. The results of the survey revealed a generally positive attitude of students to this part of their academic workload in the context of the recently introduced changes to the study programme of English Philology. The acquired data may be used to improve the organisation and content of independent work in the initial teacher education at university.Pastarųjų metų žinių visuomenės keliami iššūkiai ir mokymosi visą gyvenimą poreikis kelia vis naujų reikalavimų švietimo kokybei. Visais švietimo lygmenimis ir visose pakopose ypatingas dėmesys skiriamas pagrindinių gebėjimų, iš jų ir mokymosi mokytis, kompetencijų ugdymo(si) ir studentų savarankiško mokymosi, plėtojimui(si). Universitete studentų savarankiškas darbas laikomas veiksminga priemone rengiant juos savarankiškai mokytis studijų metu ir visą gyvenimą. Straipsnyje analizuojami Lietuvos edukologijos universitete 2015 metais atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 89 anglų filologijos bakalauro studijų programos studentai, rezultatai. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti studentų požiūrį į savarankišką darbą, jų nuomonę apie savarankiškoms užduotims atlikti reikalingus gebėjimus, savarankiško darbo būtinybę universitetinėse studijose ir pasitenkinimą pasiektais savarankiško darbo rezultatais. Tyrimo metu respondentai nurodė daugybę gebėjimų, kurie būtini sėkmingai atlikti savarankiško darbo užduotis universitetinių studijų metu ir kurie kaip esminiai nurodomi ir dokumentuose, reguliuojančiuose švietimą Europos aukštojo mokslo erdvėje. Tyrimo rezultatai atskleidė iš esmės teigiamą studentų požiūrį į šią jų akademinio darbo dalį
Būsimų muzikos mokytojų tarpkultūrinio ugdymo pedagoginių įgūdžių prigimtis
No full textThe pedagogical skills of a music teacher are discussed in the first part of this article. Presented are the skills that are required of the teacher in terms of an intercultural musical process. A starting position in this process is the children’s communication as much as with their native folklore heritage, as with the musical traditions of other ethnical groups and nations as well. In the second part of this article, listed are pieces of music taught in primary school that are connected with their traditions. This publication is related to a study conducted on a university project, titled “The Approbation of a Technological Interdisciplinary Model of Assessing the Teaching Skills of Students in Terms of Theoretical and Practical Trainings”. Some points of view of the current topic are considered in the theoretical part. As a result of the theoretical research on the problem, the nature of the pedagogical skills in the intercultural musical education of the students from primary school pedagogic has been determined. The methods used in this research are the following: a theoretical analysis of the literature on the studied problem, quantitative and qualitative analyses of the results obtained from research, relative to the musical practical preparation of students from primary school pedagogic.Pirmoje šio straipsnio dalyje aptariami pedagoginiai muzikos mokytojo įgūdžiai. Taip pat pristatomi mokytojams būtini tarpkultūrinio muzikinio ugdymo įgūdžiai. Pradžios taškas šiame procese yra vaikų komunikacijos su gimtosiomis folkloro tradicijomis įpročiai, taip pat komunikacijos įpročiai su kitų etninių grupių ar tautų muzikinėmis tradicijomis. Antroje straipsnio dalyje pristatomas ir aptariamas su etninių grupių ar tautų muzikinėmis tradicijomis susijusių muzikinių kūrinių, kurių mokoma pradinėje mokykloje, sąrašas. Ši publikacija yra susijusi su universiteto projekte „Technologinio tarpdisciplininio modelio, skirto įvertinti studentų mokymo įgūdžius, remiantis teoriniais ir praktiniais mokymais, aprobavimas“ atliktais darbais. Išryškėjo, kad pedagoginiai įgūdžiai, reikalingi būsimiems mokytojams vykdantiems tarpkultūrinį muzikinį ugdymą šiuolaikinėje mokykloje, yra ne tik ugdymo turinio ir priemonių pritaikymas, bet ir įgūdžiai, padedantys įveikti stereotipus ir išankstinį nusistatymą tarpkultūrinėje aplinkoje, formuojantys toleranciją kultūriniams skirtumams. Čia pagrindinis vaidmuo tenka studijoms universitete
Facebook kaip anglų kalbos mokymo universitete priemonė
No full textOver the past several years, there has been an explosion in the availability and widespread use of social media sites such as Facebook, Twitter, and YouTube. This study evaluates the potentially relative effectiveness of Facebook as one of the most popular social networks applied for the development of English language skills, fostering metacognitive awareness and promoting learner autonomy by Lithuanian intermediate EFL learners in university settings. To this end, 63 intermediate EFL learners were questionnaired to express their beliefs about the use of Facebook and to assess their views on the improvement of language skills and motivation in English language learning, fostering their metacognitive confidence, attitudes and sense of autonomy towards English language learning. The research revealed that applying Facebook by learners improves their language skills and promotes their sense of autonomy.Šis tyrimas įvertina santykinį Facebook, vieno iš populiariausių socialinių tinklų, veiksmingumą, formuojant EFL studentų anglų kalbos įgūdžius universitete, skatinant studentų savarankiškumą ir metakognityvų sąmoningumą. Siekiant šio tikslo, pirmo kurso studentams, pasirinkusiems profesinės anglų kalbos kursą universitete, buvo pateiktas klausimynas, tiriantis jų nuomonę apie Facebook naudą gerinant kalbinius įgūdžius, besimokančiųjų motyvaciją, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą mokantis anglų kalbos. Straipsnyje apibrėžiamos metakognityvaus sąmoningumo, besimokančiųjų autonomijos sąvokos ir analizuojami socialinių tinklų pranašumai, studijuojant užsienio kalbą. Tyrimas atskleidė, kad bendraudami Facebook socialiniame tinkle besimokantieji gerina savo kalbinius gebėjimus, skatina savo metakognityvų informuotumą ir savarankiškumą
Medijų ir informacinis raštingumas kaip asmens įgalinimo priemonė
No full textThe contemporary education paradigm determines the transition from the investment aspects (duration, place, teaching methodology) towards the learning outcomes closely linked to active, experiential learning, which substantiates the necessity for new types of partnership – for instance, the involvement of social partners, as well as the promotion of new types of cooperation between schools and families. A person who is able and willing to be involved in the social processes, who is capable to put forward his/her own goals and achieve these goals in a flexible manner, while adjusting to the situation and using the available resources, is the outcome of learning and may be defined as the agent. The science of pedagogy has got involved in the research on social agency in order to construct its scientific interpretation of the necessity to change the way of pedagogical thinking – namely, to direct the pedagogical discourse of moral obligation towards the cooperative model, putting emphasis on the learner as a person whose personal viewpoint is to be respected, and not as an individual who does not comprehend what he/she is doing. It is the mutual respect, rather than obedience, which is the goal of education and upbringing in the post-modern environment. Rapid technological developments have impacted the interpretation of the concept of education and the roles of the educator and the learner, putting forward each agent’s responsibility for life-long learning as a self-guided process and respecting the competences of each agent involved in education, all the while promoting their cooperation. This paper explores media literacy as the key component of agency and describes the mechanism of agency empowerment through the media education process, in an effort to find answers to the following questions: What is the key aim of media education? What is the content of media education? How media education ought to be integrated in the didactics of pedagogy and the teaching/learning process?Šiuolaikinė švietimo paradigma diktuoja perėjimą prie tokio mokymo (-si), kuris neatsiejamas nuo bendradarbiavimo tarp šeimos ir mokyklos, patirtinio mokymos (-si) bei aktyvaus socialinių partnerių įsitraukimo. Tokio mokymo (-si) rezultatas yra asmuo (agent), gebantis ir norintis įsitraukti į socialinį procesą, mokantis rasti galimybę ne tik kelti, bet irįgyvendinti savo tikslus, juos lanksčiai derindamas prie situacijos ar turimų išteklių. Toks asmuo gali būti apibrėžtas kaip įgalintasis asmuo. Akivaizdi šiandienos edukacinė tendencija – asmenų, dalyvaujančių švietimo sistemoje, stiprinimas pasitelkus socialinį įgalinimą. Šiuolaikiniuose socialiniuose moksluose socialinio įgalinimo koncepcija yra reikšminga. Manoma, kad tai yra vienas iš svarbiausių gyvenimo kokybės rodiklių. Įgalinimas yra procesas, kuris dėl savo tarpdiscipliniškumo bei daugiamatiškumo yra apibrėžiamas įvairiai ir nėra sutarta dėl vienos definicijos (Page, Czuba, 1999). Esamų apibrėžimų analizė atskleidžia, kad socialiniame diskurse įgalinimas pirmiausiai interpretuojamas veiklos kontekste. Asmens gebėjimas veikti nepriklausomai ir priimti sprendimus yra pagrindinis socialinio įgalinimo rodiklis. Asmuo veikia nepriklausomai, taip sustiprindamas įtaką tiek savo, tiek visuomenės gyvenime. (Erb, Kaindl, 2007; Hurrelmann, 1986). Pedagogikos mokslas įsitraukė į socialinio įgalinimo tyrimus. Konstruojamos mokslinės interpretacijos siūlančios keisti esamą pedagoginę mintį. Judama nuo tradicinio pedagoginio diskurso link bendradarbiaujančio modelio, akcentuojančio besimokantįjį kaip individą su unikalia pasaulėžiūra. Postmodernus laikmetis švietimui ir ugdymui kelia abipusės pagarbos, o ne paklusnumo diegimo tikslą. Sparti technologijų pažanga keičia švietimo koncepcijos interpretaciją ir švietėjo bei besimokančiojo vaidmenis. Svarbi tampa kiekvieno asmens savarankiško mokymosi visą gyvenimą atsakomybė bei pagarba visų švietimo dalyvių kompetencijoms. Straipsnyje tiriama medijų ir informacinio raštingumo svarba įgalinimo procese. Apibūdinami medijų ir informacinio raštingumo komponentai bei veikimo mechanizmai. Ieškomi atsakymų į klausimus: • Koks yra pagrindinis medijų ir informacinio raštingumo ugdant tikslas? • Koks yra medijų ir informacinio raštingumo turinys? • Kaip integruoti medijų ir informacinį raštingumą į mokymo(si) procesą?
Koedukacija versus vienalytis ugdymas mokyklose: tyrimų teritorijos apibrėžtis
Get PDFThe most important event in the educational revolution that happened at the beginning of the XX c. was probably the spreading of coeducation, a fact that makes our present schools radically different from traditional ones: boys and girls are educated together, their curricula are the same and so are the diplomas that sanction their achievements at school. The article analyses the question of coeducation and single-sex education, which is raised anew nowadays as a field of theoretical research. We analyse scientific articles and pick out the main themes of the discussion on coeducation vs. single-sex education in the contemporary discourse. The aim of the article is to define the field of educational research on coeducation and single-sex education. The goals of the research that we point out reflect the main questions which are raised nowadays about coeducation: 1. Analyse the appearance of coeducation with its historical context and causes.2. Compare the goals of coeducational and single-sex schools, their curriculum and environment.3. Reveal the links between the results of education, the methods applied and the sex of the students.Coeducation in the educational system followed the process of the schooling of girls that started already in the XVIII c. It was influenced by a new understanding of the necessity of instruction for women, even if they do not participate in public affairs, and by the growing understanding of “education for all” in the upper spheres of society as well as among the poor. At the beginning of the XX c., as the first coeducational schools were opened, the supporters of coeducation based their arguments on economical and ideological grounds, and also on the similarity of coeducation to education in the family context. Sometimes, however, single-sex education is the only possibility and can even be understood as promoting women’s emancipation. The transition from single-sex to coeducational schooling brought about changes in the curricula; it also changed the profile of the educational community and school environment. In present day educational organisation, if the school tries to attend to the needs of individual students, the suggestion would be to form flexible groups, if needs be according to their sex, if ever that helps to better adapt didactical methods and curricula, while maintaining the principle of equal opportunities and facilities.Straipsnyje, siekiant apibrėžti teorinį tyrimų lauką, nagrinėjami koedukacijos ir vienalyčio ugdymo probleminiai klausimai. Analizuojamos istorinės koedukacijos atsiradimo priežastys ir kontekstas, lyginami vienalyčių ir koedukacinių mokyklų tikslai, ugdymo(si) aplinka ir ieškoma ugdymo(si) pasiekimų ir lyties ryšio. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, gilinantis į koedukaciją ir vienalytį ugdymą, mažai tirti didaktikos ypatumai lyties požiūriu
PISA fenomenas: daugiaveidė tarptautinio moksleivių vertinimo programa
No full textThe aim of this article is to explore the phenomenon of PISA – the Programme for International Student Assessment. The PISA study is a unique initiative in the contemporary educational world. Initiated in 2000 by OECD, currently it includes 65 countries and territories from all over the world. We decided to identify the multiple aspects, or, speaking metaphorically, the many faces of PISA, which carry different messages and are subject to different value judgements by various interest groups. In our publication, we discuss ten different aspects of PISA. PISA can be perceived as a symbol of globalisation, as a manifestation of neoliberal ideology in education, as a methodological controversy, as a research database, a benchmark, a league table, as promotion, as punishment, as business, and, finally, as policymaking. We conclude that the key actors of an educational domain should use various aspects of PISA survey in a more skillfull and selective way for achieving their goals and securing their interests.Tarptautinio moksleivių vertinimo programa, kurios angliškojo pavadinimo santrumpa PISA yra gerai žinoma Lietuvos edukologams, jau seniai tapo išskirtiniu šiuolaikinio švietimo fenomenu. Programą 2000 metais inicijavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), o dabar joje dalyvauja 65 pasaulio šalys ir teritorijos. PISA yra vienintelis tarptautinis lyginamasis tyrimas, kurio metu vertinami 15-mečių moksleivių pasiekimai skaitymo, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo srityse. Šis tyrimas yra tapęs tiek edukologų, politikų ir žurnalistų įkvėpimo šaltiniu, tiek ir dalies mokslininkų aršios kritikos objektu. Nesvarbu, esame šio tyrimo šalininkai ar priešininkai, negalėtume nuneigti didžiulio šio tarptautinio tyrimo poveikio švietimui. Tačiau debatų apie PISA metu išsakydami savo argumentus diskutantai dažnai turi omenyje skirtingus PISA aspektus, todėl, vertinant šį tyrimą, nėra lengva rasti bendro sutarimo. Šis tyrimas yra daugiaveidis: tai reiškia, kad vienu metu PISA atlieka daug skirtingų vaidmenų. Šiame straipsnyje mūsų nagrinėjimo objektas buvo PISA fenomeno raiška. Tikslas: išsiaiškinti skirtingus šio tarptautinio tyrimo atliekamusvaidmenis edukologijos teorijos ir praktikos lauke. Mes identifikavome dešimt skirtingų tarptautinio 15-mečių tyrimo vaidmenų: PISA kaip globalizacijos simbolis, PISA kaip neoliberalizmo apraiška švietime, PISA kaip metodologinė kontroversija, PISA kaip tyrimo duomenų bazė, PISA kaip švietimo pasiekimų matavimo priemonė, PISA kaip reitingavimo sistema, PISA kaip reklamos būdas, PISA kaip baudžiamoji priemonė, PISA kaip verslas ir PISA kaip švietimo politikos formavimo instrumentas. Pagrindinė išvada, prie kurios priėjome, skamba taip: skirtingų interesų grupių atstovai, siekdami savo tikslų arba norėdami apginti savo interesus, turėtų dėmesingiau ir selektyviau pasitelkti į pagalbą skirtingus PISA tyrimo aspektus. Vieni tyrimo aspektai jiems gali būti labiau naudingi ar patrauklūs, kiti – mažiau, tačiau vargu ar įmanoma ignoruoti patį PISA tyrimo fenomeną, neabejotinai turintį didelį poveikį šiuolaikinio švietimo raidai
Kultūrinė musulmonų kalinių įvairovė ir įkalinimo įstaigų praktikos lūkesčiai Rytų Europos šalyse
No full textThe study presents tendencies in dealing with Muslims that became apparent in Poland, Lithuania and Czech Republic. The research was conducted among prison staff members and demonstrantes their reactions to expectations of Muslim convicts. Also, they attempt to answer the question of sanctioning such claims. An attempt to identify the source of claims is necessary for developing a clear position in the field of penitentiary practice. Thus, it can also influence the creation of unequivocal guidelines for dealing with Muslim convicts.Straipsnyje pristatomos elgesio su musulmonais tendencijos, pastebimos Lenkijoje, Lietuvoje ir Čekijoje. Remiamasi tyrimo, atspindinčio kalėjimo prižiūrėtojų reakciją į musulmonų lūkesčius ir pretenzijas, duomenimis. Tyrėjai taip pat bando atsakyti į klausimą apie tokių pretenzijų sankcijonavimą. Pažymima, kad būtina identifikuoti tokių pretenzijų kilmę, norint suformuoti tikslią poziciją apie kalėjimo priežiūros praktiką. Tai gali būti svarbu kuriant nešališkas elgesio su kaliniais musulmonais gaires. Būtų geriausia, jei įkalinimo bausmė liktų už daugiakultūriškumo diskusijos ribų ir būtų vykdoma tik remiantis teisinėmis procedūromis ir standartiniais sprendimais. Ypač todėl, kad esami kultūrinės įvairovės valdymo modeliai, tokie kaip antai asimiliacija ar daugiakultūriškumas, pasirodė esą netinkami savo prielaidomis ar praktiniu pritaikymu (Pasamonik, 2013, p.13). Be to, nei kultūrinių pokyčių ignoravimo politika, vykdoma daugumoje ES šalių, nei koncesijų politika, turėjusi ją pakeisti, nepasiekė norimų rezultatų. Todėl, ko gero, šalys, į kurias atvyksta musulmonai imigrantai ir ten atsiranda šios imigracijos padarinių, turėtų pakeisti savo teisines sistemas taip, kad užtikrintų, jog musulmonai galėtų laisvai praktikuoti savo tradicijas, bet kartu nebūtų pažeidžiami pačių šalių interesai
Mokytojas kaip esminis mokymosi kokybės veiksnys: asmeninių priemonių plotmė
Get PDFThe quality of learning is linked with authentic meaningful learning based on experience and on subordination of physical, psychical and spiritual powers. Creating educational interaction, a teacher presupposes a transition from educational technology to a learner as a subject and empowers his or her intellectual, emotional and practical activity.Pedagogical interaction is founded on pedagogical power, pedagogical love, pedagogical humour, tact and optimism, which are referred to as teacher’s personal aids and serve as mediators between the familiar reality and a learner.Pedagogical power is centred around the teacher’s internal and spiritual power, which evokes a learner to mobilise own powers for attainment of (self-)education goals. In daily practice pedagogical power unfolds through linking of the taught subject content and personal relations with the supreme values and spiritualisation.Pedagogical love is grounded on the act of self-donation as the supreme expression of authentic relations. However, it is necessary to avoid psychologism, which eliminates the spiritual essence of love that educates rather than rules.Pedagogical humour and tact is a perfect means of tension prevention contributing to strengthening of learners’ self-control mechanisms.Pedagogical optimism reaches origins of existence, which enables to believe in each individual’s capability of being educated, as the key methodological approach, considering the level of learners’ knowledge and abilities, learning pace, methods and orientation.Efficient use of pedagogical means is founded on pedagogical interaction. Therefore, a mature personality of a teacher becomes a measure, which presupposes success and meaning of learning.Straipsnyje keliama mokymosi kokybės tobulinimo pedagoginėmis priemonėmis problema. Aptariama, kokį poveikį mokymosi kokybei daro mokinio ir mokytojo asmeninių galių lygis, jų susipynimas, suponuojantis kitų galimų priemonių efektyvų naudojimą ir naujų kūrimą. Analizuojama, kaip mokytojo asmeninis potencialas skleidžiasi daugiausia pripažintomis „priemonėmis“: pedagogine galia, pedagogine meile, humoru, taktu ir optimizmu. Straipsnis grindžiamas mokslinės literatūros analize, patirtimi, tyrimais