Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Artefaktai bendrojo ugdymo mokyklose: laisva ar sunorminta kūryba?
Get PDFThe paper focuses on the artefacts produced and displayed by pupils in Lithuanian general education schools. Drawing on the empirical research “Dominant and demotic school culture: analysis of tensions fields” (2014–2015) the paper investigates the found visual artefacts in schools: artworks, paintings, and graduates’ farewell gifts. The visual data analysis seeks to find out what is the purpose and meaning of the displayed artefacts to the members of school community. On the one hand, these artefacts demonstrate pupils’ creativity, self-expression, and freedom to establish their private spaces in schools. On the other hand, pupils cannot avoid the existing norms, open or hidden control, which is maintained by teachers and school administration in order to restrict and standardize pupils’ creative work as it was showed by M. Foucault and other authors. The paper shows that one part of school community sees artefacts as a way to express oneself, demonstrate one’s world view or even resist existing restrictions and norms. Whereas the other part of school community sees artefacts only as a way to decorate school and create cosiness.Šiame straipsnyje analizuojami Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų erdvėse viešinami mokinių artefaktai. Tai empirinio tyrimo „Oficialioji ir demotinė mokyklų kultūra: įtampos laukų analizė“1 metu užfiksuoti mokinių kūrybos, meninės raiškos darbai ir abiturientų simbolinės atminimo dovanos. Atliekant surinktos vizualinės medžiagos analizę siekiama išsiaiškinti, kokią žinią skleidžia mokyklų erdvėse eksponuojami artefaktai ir kokią reikšmę šiems artefaktams suteikia mokyklos bendruomenės nariai. Viena vertus, mokinių kurti artefaktai išreiškia mokinių kūrybiškumą ir saviraišką, laisvę kurti savo erdves. Kita vertus, kurdami artefaktus, mokiniai neišvengia galiojančių normų, slaptos ar atviros administracijos bei mokytojų kontrolės, kurią aprašo M. Foucault ir jo sekėjai ir kuri varžo bei standartizuoja mokinių kūrybą. Vieniems mokyklos bendruomenės nariams artefaktai yra išraiškos priemonė, jų pasaulio vizijos demonstravimas, kartais priešinimasis apribojimams, o kitiems – tai tik mokyklos jaukumo ir puošybos dalis
INFORMACIJA APIE AUTORIUS
Get PDFVANDA ARAMAVIČIŪTĖ – habilitated doctor of social sciences (education), professor at the Department of Education, Vilnius University. Research interests: general educology, education and spiritual development of a personality, methodology of educational research. Address: 9/1 Universiteto Str., LT-01513 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected]ŪTA BIKULČIŪTĖ – master of education. Research interests: education policy, education management, economics of education. Address: 9/1 Universiteto Str., LT-01513 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected] BALUNDĖ – master student of psychology, Department of Developmental and Educational Psychology, Lithuanian University of Educational Sciences. Research interests: psychology of creativity, organizational psychology. Address: Studentų Str. 39, LT-08106 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected]ŪRATĖ ČESNAVIČIENĖ – doctor of social sciences (educational science), lecturer at the Department of Health and Physical Education, Faculty of Sports and Health Education, Lithuanian University of Educational Sciences. Research interests: health education. Address: StudentųStr. 39, LT-08106 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected] DUOBLIENĖ – doctor of social sciences (education), professor and Head of the Education Department, Vilnius University. Research interests: education philosophy, education policy, multicultural education. Address: 9/1 Universiteto Str., LT-01513 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected]ŪTA GIRDZIJAUSKIENĖ – doctor of social sciences, professor at the Music Theory and Education Department, Faculty of Art, Klaipeda University. Research interests: creativity development, music education, teacher training. Address: 4 K. Donelaičio Str.; e-mail address: [email protected] KAIRĖ – doctoral student of social science (education) at the Department of Education, Vilnius University, Lithuania. Research interests: intercultural education, learning through experience, non-formal education. Address: 9/1 Universiteto Str., LT-01513 Vilnius, Lithuania; E-mail address: [email protected] GRAKAUSKAITĖ KARKOCKIENĖ – doctor of social science (psychology); associate professor at the Department of Developmental and Educational Psychology, Lithuanian University of Educational Sciences. Research interests: psychology of creativity, family psychology, psychological counseling. Address: 39-328 Studentų Str., LT-08106 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected] GUDŽINSKIENĖ – doctor of social sciences (education), professor of the Institute of Educology and Social Work, Social Technology, Mykolas Romeris University. Research interests: health protection, promotion and (self-)education, modelling of educational process, (self-)development of life skills, expression of different student competences; development of social competences; social worker and teacher training. Address: 20 Ateities Str., LT-08303, Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected] NAUCKŪNAITĖ – doctor of social sciences (education), associate professor at the Department of Lithuanian Language and Literature Didactics, Lithuanian University of Educational Sciences. Research interests: argumentation theory, rhetoric, language didactics, assessment. Address: 31 Ševčenkos Str., LT-03111 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected] RIMKUTĖ JANKUVIENĖ – doctoral student (social sciences) of Klaipeda University, Lecturer at the Music Theory and Education Department, Faculty of Art, Klaipeda University. Research interests: musical creativity development, ICT and music education. Address: 4 K. Donelaicio Str., Klaipėda, Lithuania; e-mail address: [email protected] STONKUVIENĖ – doctor of social sciences (education), associate professor at the Education Department, Vilnius University. Research interests: educational anthropology, history of education, cultural education, gender studies. Address: 9/1 Universiteto Str., LT-01513 Vilnius, Lithuania; e-mail address: irena.stonkuvienė@fsf.vu.ltRIMANTAS ŽELVYS – habilitated doctor of social sciences (education), professor at the Department of Education, Vilnius University. Research interests: education policy, education management, higher education. Address: 9/1 Universiteto Str., LT-01513 Vilnius, Lithuania; e-mail address: [email protected]Ė VAIČEKAUSKIENĖ – doctoral student at the Education Science Faculty, Lithuanian University of Education; head of the External Evaluation of School Performance Quality Division, National Agency for School Evaluation. Research interests: moral education of younger teenagers, external evaluation of general education schools performance quality. Address: 82 Didlaukio Str., LT-08303 Vilnius, Lithuania; E-mail address: [email protected] VANDA ARAMAVIČIŪTĖ – socialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarė, Vilniaus universiteto Edukologijos katedros profesorė. Mokslinių interesų sritys: bendroji edukologija, ugdymas ir asmenybės dvasinis brendimas, ugdymo tyrimų metodologija. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. El. paštas: aramaviciute@ gmail.comAUDRA BALUNDĖ – vystymosi psichologijos magistrantė, Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto Psichologijos didaktikos katedra. Domėjimosi sritys: kūrybos psichologija, organizacijų psichologija. Adresas: Studentų g. 39, LT-08106 Vilnius. El. paštas: [email protected]ŪTA BIKULČIŪTĖ – edukologijos magistrė. Mokslinių interesų sritys: švietimo politika, švietimo vadyba, švietimo ekonomika. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. El. paštas: [email protected]ŪRATĖ ČESNAVIČIENĖ – socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto Sveikatos ir fizinio ugdymo katedros lektorė. Mokslinių interesų sritis: sveikatos ugdymas. Adresas: Studentų g. 39, LT-08106 Vilnius. El. paštas: [email protected] DUOBLIENĖ – socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Vilniaus universiteto Edukologijos katedros profesorė. Mokslinių interesų sritys: ugdymo filosofija, švietimo politika, tarpkultūrinis ugdymas, medijų raštingumo ugdymas. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius.El. paštas: lilija.duoblienė@fsf.vu.ltRŪTA GIRDZIJAUSKIENĖ – socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros profesorė. Mokslininkų interesų sritys: kūrybiškumo ugdymas, muzikinis ugdymas, mokytojų rengimas. Adresas: K. Donelaičio g. 4, tel. 8 (46) 39 87 34. El. paštas: [email protected] GRAKAUSKAITĖ-KARKOCKIENĖ – socialinių mokslų (psichologijos) daktarė, Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto Psichologijos didaktikos katedros docentė. Mokslinių interesų sritys: kūrybos psichologija, šeimos psichologija, psichologinis konsultavimas. Adresas: Studentų g. 39-328, LT-08106 Vilnius. El. paštas: [email protected] GUDŽINSKIENĖ – socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Mykolo Romerio universiteto Socialinių technologijų fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė. Mokslinių interesų sritys: sveikatos saugojimas, stiprinimas ir ugdymas, gyvenimo įgūdžių ugdymas(is), ugdymo proceso modeliavimas, įvairių besimokančiųjų kompetencijų raiška, socialinių kompetencijų ugdymas, socialinių darbuotojų ir pedagogų rengimas. Adresas: Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius. El. paštas: [email protected] KAIRĖ – Vilniaus universiteto Edukologijos katedros doktorantė. Mokslinių interesų sritys: tarpkultūrinis ugdymas, mokymasis per patyrimą, neformalus ugdymas. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. El. paštas: [email protected] NAUCKŪNAITĖ – socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros didaktikos katedros docentė. Mokslinių interesų sritys: argumentacijos teorija, retorika, kalbos ugdymo didaktika, vertinimas. Adresas: T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius. El. paštas: [email protected] RIMKUTĖ-JANKUVIENĖ – Klaipėdos universiteto edukologijos krypties doktorantė, Menų fakulteto Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros lektorė. Mokslinių interesų sritys: muzikinio kūrybiškumo ugdymas, IKT ir muzikinis ugdymas. Adresas: K. Donelaičio g. 4. El. paštas: [email protected] STONKUVIENĖ – socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Vilniaus universiteto Edukologijos katedros docentė. Mokslinių interesų sritys: švietimo antropologija; pedagogikos istorija, kultūrinis ugdymas, lyčių studijos. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. El. paštas: irena.stonkuvienė@fsf.vu.ltRIMANTAS ŽELVYS – socialinių mokslų (edukologijos) habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto Edukologijos katedros profesorius. Mokslinių interesų sritys: švietimo politika, švietimo vadyba, švietimo reformos. Adresas: Universiteto g. 9/1, LT-01513, tel. (370) 5 266 76 26. El. paštas: [email protected]Ė VAIČEKAUSKIENĖ – Vilniaus edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto Edukologijos katedros doktorantė, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo skyriaus vedėja. Mokslinių interesų sritys: jaunesniųjų paauglių dorovinis ugdymas(is), bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybė. Adresas: Didlaukio g. 82, LT-08303 Vilnius. El. paštas: [email protected]
MATAVIMAI MOKANT MATEMATIKOS LATVIJOS MOKYKLOSE
No full textThis article covers some aspects related to teaching measurement in school mathematics, the reflection of the issues of mathematical measurements in regulatory documents and national curricula, peculiarities of teaching the topic and opportunities for improving the teaching methods, as well as the experience gained during the development of the study project on teaching measures to future teachers of mathematics.Dr. Paed., lecturerFaculty of Science and Engineering, Liepaja UniversityAddress: Valdemara iela 4, LV3400 Liepaja, LatviaE-mail address: [email protected] aptariama vienos iš matematikos mokymo sričių – matavimų – situacija Latvijos mokyklose. Matematikos mokymo specialistai sutinka, kad mokant matų ir matavimų svarbu, jog mokiniai suprastų bendrų matavimo vienetų būtinumą ir universalumą, kai yra poreikis išmatuoti kokį nors objektą ir reikia nustatyti, kiek tam tikrų matavimo vienetų į jį telpa. Matavimas – ne tik paprastas gebėjimas, kuris yra formuojamas matematikos pamokose, bet veikiau sudėtingas sąvokų ir įgūdžių derinys, į kurią įeina gebėjimas suvokti aplinkoje esančių daiktų dydį: ilgį, plotį, aukštį, tūrį, gebėjimas pasitelkiant skirtingus matus ir matavimo vienetus bei matavimo įrankius išmokti pamatuoti įvairius kasdienio naudojimo objektus.Paprastai matematikos disciplinos, kurių mokoma mokykloje, struktūruojamos į aritmetiką, algebrą ir geometriją. Kuriant bendrąsias ugdymo programas kyla klausimas, į kurį iš minėtų dalykų turėtų būti įtraukiama matai ir matavimų veiklos sritis? Ilgio ir ploto matavimai dažniausiai susiję su geometriniu matematikos aspektu, o laiko matavimas su skaičiavimu.Pasak Knuth (2002), matavimų tematikos kompleksiškumas yra veikiamas kelių sąlygų. Prieiga, taikoma algebros ir geometrijos mokymuisi, skiriasi nuo tos, kurios reikia mokantis matavimų, nes geometrijos ir algebros mokymosi pagrindas yra dedukcinis. O matavimų mokymuisi reikia visai kitos empirinės prieigos, kurioje svarbu praktinė veikla, matavimų atlikimo pratybos, po kurių vyksta perėjimas į matematikos abstrakčių simbolių kalbą.Straipsnyje pateikiama atlikta Latvijos švietimo dokumentų ir bendrojo ugdymo programų analizė, kuri parodė, kad Latvijos mokyklose matavimų mokiniai pradeda mokytis nuo pat matematikos mokymosi pradžios, nuo pirmos klasės ir baigia 12 klasėje, tačiau duomenys rodo, kad matavimų temų išdėstymas matematikos programoje nėra idealus, šiai sričiai reikia daugiau dėmesio norint gerinti mokinių matavimo gebėjimus. Straipsnyje taip pat trumpai pristatomi projekto, skirto būsimų matematikos mokytojų matavimo mokymo kompetencijai tobulinti, rezultatai
DISERTACIJA APIE NEOLIBERALIZUOTOS BENDROJO UGDYMO POLITIKOS TRANSFORMACIJŲ KRITINĘ ANALIZĘ
Get PDF..
KALBOS DIDAKTIKA: KALBOS UGDYMO PARADIGMŲ KAITA IR KALBOS MOKYMO(SI) LOGIKA
Get PDFThe paper provides an analysis of the linguistic aspect of language didactics. The Lithuanian language syllabi of the basic school are studied against the background of linguistic paradigms with the purpose of establishing the following: 1) how the shift of linguistic paradigms affects the changes in the paradigm of language development, and 2) what particular changes in the awareness of language system have taken place with regard of different language development paradigms.Three linguistic paradigms have been taken into consideration: 1) comparative-historical, 2) structural, and 3) anthropocentric. The latter two correlate well with the language development paradigms in Lithuanian schools. The analysis proves that in the period of 1909 to 1993, the syllabi of the Lithuanian language followed the systemic paradigm of language development with structural linguistic and classical development paradigms at their basis. The syllabi of the Lithuanian language for 1994 to 2008 were designed according to the communicative-integral language development paradigm based on the anthropocentric paradigm of linguistics and free development paradigm.Both language development paradigms have their merits and shortcomings. The advantage of the systemic paradigm is linguistic and logical reasoning, whereas communicative integral paradigm enhances the development of free linguistic communication. The principal disadvantage of the systemic paradigm is grammatization and formalization, and the shortcoming of the communicative-integral paradigm is its fragmentariness and indefiniteness.At present the Lithuanian language syllabi for primary and basic education are being updated with the aim of retaining the best qualities of both syllabi: systematic teaching of the Lithuanian language, thematic/chronological teaching of literature, and more intensive training in the use of spoken and written language. The new syllabus of the Lithuanian language development is based on synergy as a new modern paradigm.Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėLietuvos edukologijos universitetoLietuvių kalbos ir literatūros didaktikos katedraT. Ševčenkos g. 31, LT-03111 VilniusTel. (8 5) 233 08 52El. paštas: [email protected] nagrinėjamas lingvistinis kalbos didaktikos aspektas. Aptariami lietuvių kalbos programų, sudarytų pagal sisteminę ir komunikacinę-integracinę kalbos ugdymo paradigmas, pranašumai ir trūkumai. Pagrindžiamas siekis atnaujinant lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programą (2015 m.) suderinti abi kalbos ugdymo paradigmas, kokybiškai nauju pavidalu grįžtant prie sisteminio kalbos ugdymo ir stiprinant sakytinės bei rašytinės kalbos vartojimą pagal komunikacinės-integracinės kalbos ugdymo paradigmos teorinę ir praktinę mintį. Atnaujinta lietuvių kalbos ugdymo programa remsis sinergetika kaip nauja moksline paradigma
REIKALAVIMAI „ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA SPAUSDINAMIEMS STRAIPSNIAMS
Get PDFThe length of the contributions is not to exceed one quire (approx. 40 000 characters).Submitted articles have to meet general structural requirements for research papers and contain a clearly formulated and substantiated research problem, determined research object and aims, defined research methodological principles, methods and the sampling. The concrete aims of the article must be defined and results substantiating them have to be presented; the paper has to include conclusions and a list of references.Considering the above mentioned, the material in the manuscript has to be presented in the following order:Title of the article.Author(s) name, surname, research title, affiliations and addresses (including e-mail address and telephone number).Abstract in the original language of the paper (approx. 500 characters) and keywords (5–6 words). Introduction of the paper, analysing the relevance of the issue in question as of research problem and substantiating formulations of base components (object and aim) of research into the analysed problem.Content of the paper (with its structural parts answering the objectives of the paper).List of references in an alphabetical order (firstly, following the alphabets of the Lithuanian and Latin languages, then those of other languages). The list of literature sources should include all the references mentioned in the paper and the ones not referred to in it are not to be listed. In case the place of publication is presented, the title of a publisher has also to be provided.Abstract of the paper (at least 1600 characters) in English. If the paper is written in English or other main languages of the world (German, French, Russian), the abstract is to be in Lithuanian.Referring to other authors in the text, references to concrete sources should be also provided, with the date of publication in the brackets, following the name of the author. Moreover, when reference to the source of 2 authors is mentioned, the names of both are to be provided in the brackets. In case, the reference is made to 3–5 authors, the first time the names of all the authors have to be included; then, only the first author should be mentioned followed by ‘et al’. If a source has been written by 6 authors, only the name of the first one is mentioned adding ‘et al’ in all the cases of reference. Provided the source has no authors, the title of it and the year of publication are to be indicated in the text.Providing exact quotation from the source by another author, it is necessary to point out the page number. Referring to different publication by the same author published in the same year, the letters a, b, c, etc. have to follow the year of publication.Manuscripts have to include a separate section with data on the author(s) (up to 500 characters) in Lithuanian and English. Next to the full name, research title and degree, institution address and title of the position, research interests should be presented.One review by a qualified specialist in the field (not included into the Editorial board of the journal) is obligatory.The metrics of the paper has to provide the date of its submission to the Editorial Board and the date of its acceptance for publication.The articles of the publication are freely accessed through the website of the university and are included into Lithuanian and foreign databases. The papers in the website of the university are only to be used for research purposes, studies and self-education. Quoting the information, references to the author (authors) and the source of information are obligatory.Spausdinamų straipsnių apimtis – ne daugiau kaip vienas autorinis lankas (apie 40 000 spaudos ženklų).Straipsniuose turi būti mokslo straipsniui būtinos struktūrinės dalys: iškeliama ir pagrindžiama mokslinė problema, formuluojama tyrimo objektas ir tikslas, nurodoma metodologinės tyrimo nuostatos, metodika, tiriamųjų imtis, apibrėžiami konkretūs straipsnio tikslai ir pateikiami juos atitinkantys tyrimo rezultatai, daromos išvados, pateikiamas literatūros sąrašas.Į tai atsižvelgus, straipsnio medžiaga pateikiama šia tvarka:Spausdinamo straipsnio pavadinimas.Straipsnio autoriaus vardas, pavardė, mokslinis vardas ir laipsnis, darbovietė ir jos adresas (įskaitant ir elektroninio pašto adresą, telefonus).Straipsnio anotacija originalo kalba (apie 500 spaudos ženklų) ir pagrindiniai žodžiai (5–6).Straipsnio įvadas, jame iškeliama nagrinėjamos temos kaip mokslinės problemos aktualumas ir pagrindžiama jos tyrimo bazinių komponentų (objekto ir tikslo) formuluotės.Straipsnio turinys (jo struktūrinės dalys turėtų atitikti iškeltus straipsnio tikslus).Literatūros sąrašas, sudarytas abėcėlės tvarka (pirmiausia išvardijami šaltiniai laikantis lietuvių ir lotynų abėcėlės, paskui – kitų abėcėlių). Literatūros sąraše turi būti visi straipsnyje minimi šaltiniai, nepaminėti šaltiniai į literatūros sąrašą neįtraukiami.Nurodant šaltinio išleidimo vietą, reikia parašyti ir leidyklos pavadinimą.Straipsnio santrauka (ne trumpesnė kaip 1600 spaudos ženklų) anglų kalba. Jei straipsnis parašytas anglų ar kitomis pagrindinėmis pasaulio kalbomis (vokiečių, prancūzų, rusų), santrauka rašoma lietuvių kalba.Straipsnio tekste minint autorius, būtina pateikti nuorodas į konkrečius šaltinius, skliaustuose po autoriaus pavardės nurodant jų išleidimo metus. Be to, kai straipsnyje minimas dviejų autorių šaltinis, kaskart būtina nurodyti abiejų autorių pavardes, kai trijų–penkių autorių, pirmąkart pateikiant nuorodą minimi visi autoriai, o vėliau nurodoma tik pirmo autoriaus pavardė priduriant „ir kt.“, kai šešių autorių, visada – tik pirmasis autorius ir pridedama „kt.“ Kai šaltinis neturi autoriaus, pateikiant nuorodą minimas tik šaltinio pavadinimas ir išleidimo metai.Pateikiant tikslią citatą iš kito autoriaus šaltinio, būtina nurodyti to šaltinio puslapį, o minint to paties autoriaus skirtingas publikacijas, išleistas tais pačiais metais, po publikacijų išleidimo metų pridėti raides a, b, c ir kt.Įteikiant straipsnį, atskirai pateikiami duomenys apie autorių (ne daugiau kaip 500 spaudos ženklų). Čia, be autoriaus vardo, pavardės,mokslinio vardo ir laipsnio, darbovietės adreso ir pareigų, nurodomos ir mokslinių interesų sritys. Duomenys pristatomi lietuvių ir anglų kalbomis.Taip pat būtina viena recenzija, parašyta kvalifikuoto tos srities specialisto, neįeinančio į leidinio redaktorių kolegijos sudėtį.Kiekvieno straipsnio metrikoje nurodoma, kada straipsnis įteiktas redaktorių kolegijai ir kada priimtas.Leidinio straipsniai skelbiami viešai prieinamoje universiteto interneto svetainėje bei Lietuvos ir užsienio internetinėse bazėse. Universiteto interneto svetainėje naudotis straipsniais galima mokslo, studijų ir savišvietos tikslais. Cituojant informaciją nurodomas straipsnio autorius (ar autoriai) ir informacijos šaltinis
VADOVĖLIŲ NAUDOJIMO MOKANT MATEMATIKOS ANALIZĖ: ESTIJOS ATVEJIS
No full textTextbooks are among the most powerful influences on school mathematics. In this paper, the results of the empirical study of Estonian lower secondary mathematics teachers’ approaches to the use of textbooks will be discussed. The analysis is based on the survey of 164 teachers and observation of 29 lower secondary mathematics classes. The aim is to understand the range of approaches in which textbooks are used in different mathematics classrooms. Analyses reveal that textbook serves as a central instructional tool which is in active use in Estonian mathematics classes in about half of the lesson time. At the same time, most of the teachers use the textbook simply as an exercise book. It appears that often pupils have a limited access to the textbook, and in this way textbooks are not fully used as multifaceted resources for learning pupils.Associated Professor of Mathematics EducationTallinn UniversityAddress: Narva road 2510120 Tallinn, EstoniaE-mail address: [email protected] pateikiama matematikos vadovėlių naudojimo mokant matematikos Estijos mokyklose analizė. Tradiciškai vadovėliai labai svarbūs mokant matematikos, tačiau šiandien vadovėlis nėra vienintelė matematikos mokymosi priemonė, mokytojas gali rinktis ir kitas priemones. Tarptautiniai TIMMS tyrimai rodo, kad efektyvus matematikos vadovėlių naudojimas pagrindinio ugdymo mokykloje daro įtaką mokinių matematikos mokymosi rezultatams. Tai taip pat patvirtina įvairių šalių mokslininkų atliekami tyrimai, kurie rodo, kad šiuolaikiniai mokytojai labai įvairiai panaudoja vadovėlių medžiagą ugdymo procese. Straipsnyje pateikiami ir aptariami atliktos matematikos mokytojų apklausos (N = 164) ir pagrindinės mokyklos ugdymo pakopoje stebėtų 29 matematikos pamokų tyrimų rezultatai, kurie parodo, kokiais būdais Estijos matematikos mokytojai naudoja matematikos vadovėlius. Tyrimo duomenys rodo, kad vadovėliai nėra efektyviai panaudojami, neišnaudojamos visos vadovėlių galimybės, nors pusė aktyvaus pamokos laiko yra skiriama dirbti su vadovėliu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma mokytojų vadovėlį naudoja pratyboms, matematiniams uždaviniams spręsti
REIKALAVIMAI „ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA“ SPAUSDINAMIEMS STRAIPSNIAMS
Get PDFThe length of the contributions is not to exceed one quire (approx. 40 000 characters).Submitted articles have to meet general structural requirements for research papers and contain a clearly formulated and substantiated research problem, determined research object and aims, defined research methodological principles, methods and the sampling. The concrete aims of the article must be defined and results substantiating them have to be presented; the paper has to include conclusions and a list of references.Considering the above mentioned, the material in the manuscript has to be presented in the following order:Title of the article.Author(s) name, surname, research title, affiliations and addresses (including e-mail address and telephone number).Abstract in the original language of the paper (approx. 500 characters) and keywords (5–6 words). Introduction of the paper, analysing the relevance of the issue in question as of research problem and substantiating formulations of base components (object and aim) of research into the analysed problem.Content of the paper (with its structural parts answering the objectives of the paper).List of references in an alphabetical order (firstly, following the alphabets of the Lithuanian and Latin languages, then those of other languages). The list of literature sources should include all the references mentioned in the paper and the ones not referred to in it are not to be listed. In case the place of publication is presented, the title of a publisher has also to be provided.Abstract of the paper (at least 1600 characters) in English. If the paper is written in English or other main languages of the world (German, French, Russian), the abstract is to be in Lithuanian.Referring to other authors in the text, references to concrete sources should be also provided, with the date of publication in the brackets, following the name of the author. Moreover, when reference to the source of 2 authors is mentioned, the names of both are to be provided in the brackets. In case, the reference is made to 3–5 authors, the first time the names of all the authors have to be included; then, only the first author should be mentioned followed by ‘et al’. If a source has been written by 6 authors, only the name of the first one is mentioned adding ‘et al’ in all the cases of reference. Provided the source has no authors, the title of it and the year of publication are to be indicated in the text.Providing exact quotation from the source by another author, it is necessary to point out the page number. Referring to different publication by the same author published in the same year, the letters a, b, c, etc. have to follow the year of publication.Manuscripts have to include a separate section with data on the author(s) (up to 500 characters) in Lithuanian and English. Next to the full name, research title and degree, institution address and title of the position, research interests should be presented.One review by a qualified specialist in the field (not included into the Editorial board of the journal) is obligatory.The metrics of the paper has to provide the date of its submission to the Editorial Board and the date of its acceptance for publication.The articles of the publication are freely accessed through the website of the university and are included into Lithuanian and foreign databases. The papers in the website of the university are only to be used for research purposes, studies and self-education. Quoting the information, references to the author (authors) and the source of information are obligatory.Spausdinamų straipsnių apimtis – ne daugiau kaip vienas autorinis lankas (apie 40 000 spaudos ženklų).Straipsniuose turi būti mokslo straipsniui būtinos struktūrinės dalys: iškeliama ir pagrindžiama mokslinė problema, formuluojama tyrimo objektas ir tikslas, nurodoma metodologinės tyrimo nuostatos, metodika, tiriamųjų imtis, apibrėžiami konkretūs straipsnio tikslai ir pateikiami juos atitinkantys tyrimo rezultatai, daromos išvados, pateikiamas literatūros sąrašas.Į tai atsižvelgus, straipsnio medžiaga pateikiama šia tvarka:Spausdinamo straipsnio pavadinimas.Straipsnio autoriaus vardas, pavardė, mokslinis vardas ir laipsnis, darbovietė ir jos adresas (įskaitant ir elektroninio pašto adresą, telefonus).Straipsnio anotacija originalo kalba (apie 500 spaudos ženklų) ir pagrindiniai žodžiai (5–6).Straipsnio įvadas, jame iškeliama nagrinėjamos temos kaip mokslinės problemos aktualumas ir pagrindžiama jos tyrimo bazinių komponentų (objekto ir tikslo) formuluotės.Straipsnio turinys (jo struktūrinės dalys turėtų atitikti iškeltus straipsnio tikslus).Literatūros sąrašas, sudarytas abėcėlės tvarka (pirmiausia išvardijami šaltiniai laikantis lietuvių ir lotynų abėcėlės, paskui – kitų abėcėlių). Literatūros sąraše turi būti visi straipsnyje minimi šaltiniai, nepaminėti šaltiniai į literatūros sąrašą neįtraukiami.Nurodant šaltinio išleidimo vietą, reikia parašyti ir leidyklos pavadinimą.Straipsnio santrauka (ne trumpesnė kaip 1600 spaudos ženklų) anglų kalba. Jei straipsnis parašytas anglų ar kitomis pagrindinėmis pasaulio kalbomis (vokiečių, prancūzų, rusų), santrauka rašoma lietuvių kalba.Straipsnio tekste minint autorius, būtina pateikti nuorodas į konkrečius šaltinius, skliaustuose po autoriaus pavardės nurodant jų išleidimo metus. Be to, kai straipsnyje minimas dviejų autorių šaltinis, kaskart būtina nurodyti abiejų autorių pavardes, kai trijų–penkių autorių, pirmąkart pateikiant nuorodą minimi visi autoriai, o vėliau nurodoma tik pirmo autoriaus pavardė priduriant „ir kt.“, kai šešių autorių, visada – tik pirmasis autorius ir pridedama „kt.“ Kai šaltinis neturi autoriaus, pateikiant nuorodą minimas tik šaltinio pavadinimas ir išleidimo metai.Pateikiant tikslią citatą iš kito autoriaus šaltinio, būtina nurodyti to šaltinio puslapį, o minint to paties autoriaus skirtingas publikacijas, išleistas tais pačiais metais, po publikacijų išleidimo metų pridėti raides a, b, c ir kt.Įteikiant straipsnį, atskirai pateikiami duomenys apie autorių (ne daugiau kaip 500 spaudos ženklų). Čia, be autoriaus vardo, pavardės, mokslinio vardo ir laipsnio, darbovietės ad-reso ir pareigų, nurodomos ir mokslinių in-teresų sritys. Duomenys pristatomi lietuvių ir anglų kalbomis.Taip pat būtina viena recenzija, parašyta kvalifikuoto tos srities specialisto, neįeinančio į leidinio redaktorių kolegijos sudėtį.Kiekvieno straipsnio metrikoje nurodoma, kada straipsnis įteiktas redaktorių kolegijai ir kada priimtas.Leidinio straipsniai skelbiami viešai prieinamoje universiteto interneto svetainėje bei Lietuvos ir užsienio internetinėse bazėse. Universiteto interneto svetainėje naudotis straipsniais galima mokslo, studijų ir savišvietos tikslais. Cituojant informaciją nurodomas straipsnio autorius (ar autoriai) ir informacijos šaltinis
STUDIJŲ PASKOLŲ EFEKTYVUMO VEIKSNIAI
Get PDFThe development of mass higher education caused an austerity of state financing since the middle of the 20th century and encouraged higher education institutions to search for alternative sources of funding. One of the most convenient ways of diversifying the financial resources was the introduction of tuition fees. In this context, the student loans became an attractive means to ensure access to higher education. Student loans gave the students the possibility to cover their tuition fees and living costs and at the same time enabled the governments to save money.It is widely recognized that the higher education provides significant benefits to an individual. Students who are receiving loans get funding for the investment in education, and these loans must be repaid after graduation when the students get their economic benefits. The student loan system of Lithuania is also relevant in the light of the higher education funding model.The article provides an overview of the development of the student loan systems, an analysis of specific objectives of student loan schemes, and the factors influencing these objectives. The analysis of theoretical literature shows that the objectives of student loan systems are the following: improving access to higher education and the financial stability of the sector of higher education, promoting students’ mobility and financial independence, meeting specific manpower needs. The success of the implementation of these objectives depends on the proper model of the student loan system and the national impact.Edukologijos magistrėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, VilniusEl. paštas: [email protected] socialinių mokslų (edukologijos) habilituotas daktarasVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, tel. (370) 5 266 7626El. paštas: [email protected]štojo mokslo masiškumo tendencijos ir valstybinio finansavimo nepakankamumas paskatino aukštąsias mokyklas ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Vienas iš populiariausių yra studijų apmokestinimas. Šiomis sąlygomis, siekiant užtikrinti studijų prieinamumą, buvo atsigręžta į studijų paskolas, kurios suteikia galimybę studentams gauti lėšų studijų išlaidoms padengti ir leidžia valstybei taupyti lėšas. Studijų paskolų efektyvumo klausimas aktualus ir Lietuvoje, nes pagal dabartinį studijų finansavimo modelį, dalis studentų moka už studijas savo lėšomis