Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Ar Lietuvos mokytojams vis dar reikia tobulinti kvalifikaciją?
Get PDFThe analysis presented within this article is based on results of a study carried out in 2014. A total of 683 teachers from 218 different general education schools were questioned. The respondents were asked about the last professional development event they had attended: its form, duration, location, participation fees funding source, etc. Also, respondents were asked if the event they had mentioned before was useful. That is how it was known that, according to the respondents, the least useful were traditional professional development events (primarily the seminars); also, of minor use were deemed events that were held for 6 academic hours or less. The survey shows that when the same respondents were asked what professional development events would be the most suitable for them, the majority indicated seminars and events with a duration of 6 academic hours or less – the types of events that teachers pointed out to be the least useful Professional development events. The same answers were collected from the respondents, who attended more useful professional development events themselves. At the same time, the results demonstrated that school administration delegates and teachers sufficiently enough register professional development facts and gather confirmative documents of the Professional development. Confirmative documents of the professional development are necessary, for example, if the teacher wants to get a higher qualification category. It could be said that for the bigger part of Lithuanian teachers, the obligatory Professional development according to the Law of Education has become not an opportunity to improve their specific abilities and to educate more qualitatively during the lesson, but, unfortunately, turned into some sort of a ritual, which permits one to acquire the participation certificate of the professional development event faster and using as little expenditure as possible.Straipsnyje aptariami organizaciniai mokytojų kvalifikacijos tobulinimo aspektai. Analizė remiama 2014 m. atlikto tyrimo rezultatais. Apklausta 683 respondentai, dirbę 218 šalies bendrojo ugdymo mokyklų. Daroma išvada, kad daugumai Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų per kvalifikacijos tobulinimo renginius mažiau svarbus pats kompetencijų tobulinimas, o labiau – kitos aplinkybės, pavyzdžiui, galimybė pateikti dokumentus apie dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, siekiant aukštesnės kvalifikacinės kategorijos
Tradicinės paskaitos virsmas į konstruktyviąją interaktyvioje aplinkoje
Get PDFThe article analyses ways and means how to improve the level of professional computer literacy of students in arts studies. When traditional teaching methods are applied to Information Technologies, they prove to be ineffective. With regard to arts students, the author created a new teaching method which enables the student to work in virtual environment from the initial stage. The student immediately has to explore the virtual environment, learn how to work with it and use it to satisfy his/her needs. The teaching model is based on an electronic programme which analyses computer-based text-processing methods. On the basis of a survey, the article analyses students\u27 readiness to work in interactive changeable virtual environment and their evaluations of the teaching model. The analysis shows that most students find the teaching model attractive and acceptable. After the course students not only gain valuable knowledge but also considerably improve their level of professional computer literacy, overcome computer-phobia, enhance their self-confidence. The course motivates students to acquire new knowledge and makes them open to innovations.Straipsnyje nagrinėjama humanitarinio profilio studentų profesinio kompiuterinio raštingumo problema. Tradiciniai dėstymo metodai susidūrus su informacinėmis technologijomis yra neefektyvūs ir mažai veiksmingi. Autorė, atsižvelgdama į humanitarinį studentų profilį, sukūrė ir pritaikė naują dėstymo modelį, pagal kurį studijuojantysis nuo pat pirmųjų žingsnių turi dirbti virtualioje aplinkoje, iš karto priverstas mokytis pažinti supančią aplinką, išmokti ją valdyti ir naudoti savo poreikiams tenkinti. Dėstymo modelis paremtas sukurta elektronine programa, kurioje analizuojami tekstų apdorojimo kompiuteriu metodai. Pristačius dėstymo modelio schemą, straipsnyje, atlikus studentų apklausą, tiriamas jų psichologinis pasirengimas dirbti virtualioje, besikeičiančioje interaktyvioje aplinkoje ir aiškinamasi, kaip jie vertina siūlomą dėstymo modelį. Analizė rodo, kad siūlomas dėstymo modelis didesnei studentų daliai yra patrauklus ir priimtinas. Išklausę kursą studentai ne tik praturtėja žiniomis, bet ir gerokai pakyla jų profesinio kompiuterinio raštingumo išprusimo lygis, išnyksta kompiuterio baimė, sustiprėja pasitikėjimas savimi ir kompiuterine technika. Sužadinamas noras plėsti akiratį, domėtis ateities naujovėmis
Oficialusis ir neoficialusis diskursas: matoma ir nematoma mokyklos kultūra
Get PDFThe article presents school culture, which is recognised through its discourse. The focus is laid on formal and informal discourse as an expression of school culture. Analysing the discourse, the article aims to identify cultural expression of school among its different groups (school administration, teachers and learners). The division between the “Big ‘D’ Discourse” and “little-d discourse” introduced by P. J. Gee (2011) is employed in the work. These notions represent formal and informal discourses. Official discourse refers to everything that determines and makes a social group or its network recognisable and is ascribed to the mainstream social group, which is in charge of the preservation of this discourse. This is expressed using various ways that create identity and representation of the prevailing social group. On the other hand, “little-d discourse” expands or changes the formal discourse and, thus, creates a new, different and informal discourse. (Gee, 2010). The “little-d discourse” does not perform a direct representative function but it is capable of supplementing the formal discourse or opposing and criticising it. The analysis of the discourse is grounded not only on the ideas of P. J. Gee (2010, 2011, 2013), a researcher in sociolinguistic discourse analysis, but also on those of N. Fairclough (2010, 2013) and M. Foucault (1998), the representatives of critical discourse analysis. The article is mainly based on the data of empiric qualitative research conducted in the period of 2014–2015, which aimed to investigate school culture at various cross-sections (space, time, artefacts, rituals and course as communication).Šiame straipsnyje pristatoma mokyklos kultūra, kurią siekiama atpažinti iš jos diskurso. Koncentruojamasi į oficialųjį ir neoficialųjį diskursą kaip mokyklos kultūros išraišką. Straipsnyje, analizuojant diskursą, siekiama identifikuoti mokyklos kultūrinę išraišką remiantis skirtingomis jos grupėmis (mokyklos administracijos, mokytojų ir mokinių). Remiamasi P. J. Gee (2011) diskurso iš didžiosios raidės „D“ ir mažosios „d“ perskyra, kuri žymi oficialųjį ir neoficialųjį diskursą. Oficialiuoju diskursu laikoma viskas, kas apibrėžia ir padaro atpažįstamą socialinę grupę. Oficialusis diskursas priklauso dominuojančiai socialinei grupei, kuri atsakinga už šio diskurso išsaugojimą. Tai išreiškiama įvairiais dominuojančios socialinės grupės tapatumą ir reprezentatyvumą kuriančiais būdais. Diskursas iš mažosios „d“ papildo, išplečia arba keičia oficialųjį diskursą, kurdamas naują, kitokį, neoficialų diskursą (Gee, 2010). Diskursas iš mažosios „d“ neturi tiesioginės reprezentacinės funkcijos, tačiau jis gali papildyti oficialųjį diskursą arba jam prieštarauti, jį kritikuoti. Analizuojant diskursą remiamasi ne tik sociolingvistinės diskurso analizės tyrėjo P. J. Gee (2010, 2011, 2013) idėjomis, bet ir kritinės diskurso analizės atstovais N. Fairclough (2010, 2013), M. Foucault (1998). Straipsnio pagrindinis analizės šaltinis 2014–2015 m. kokybinio empirinio tyrimo duomenys, kuriais buvo tiriama mokyklos kultūra įvairiais pjūviais (erdvės, laiko, artefaktų, ritualų ir diskurso kaip komunikacijos)
Politinis ugdymas Lorenzo Milani mokykloje Barbianoje
No full textThe political education of Lorenzo Milani in Barbiana was an education for peace. Its main goal was to shape a learner – an individual not guided by violence, i.e., one who believes in himself/herself and in other people, who has a creative attitude to the surrounding reality and the capacity to modify it in a more human manner. It was also supposed to form a man committed to solving conflicts without the use of violence, through the ability of persuasion, and who would keenly participate in voting and organizing a strike. Milani taught his pupils to “walk a tightrope” by helping them think independently and listen to their own conscience. On the other hand, he thought how to become free, independent citizens, able to discuss issues concerning injustice according with their own beliefs. From the ethical and political point of view, an education of peace was simultaneously an education of change and justice, solidarity, the coexistence of cultures and nations. The education of peace, proposed by Milani, emphasized the ability of learners and the supporters of various political parties to discuss and – above all – coexist one with another.Straipsnyje aprašomas Lorenzo Milani politinis ugdymas, kitaip apibrėžiamas kaip ugdymas taikai. Svarbiausias šio ugdymo tikslas – ugdyti smurto nepripažįstančią asmenybę, pasitikinčią savimi ir kitais žmonėmis, turinčią kūrybišką požiūrį į supančią tikrovę ir ją keičiančią laikantis žmogiškumo principų. Taip pat buvo siekiama ugdyti žmogų, galintį spręsti konfliktus be smurto, gebantį įtikinti, dalyvaujantį balsuojant, organizuojantį streiką ir pan. Milani mokė savo mokinius „eiti įtemptu lynu“, skatindamas juos savarankiškai galvoti, klausytis savo sąžinės. Be to, jis mokė mokinius kaip tapti laisvais ir nepriklausomais piliečiais, gebančiais svarstyti problemas, remiantis savo įsitikinimais. Etiniu ir politiniu požiūriu, ugdymas taikai taip pat buvo ugdymas pokyčiams ir teisingumui, solidarumui, kultūrų ir tautų sambūviui. Milani pasiūlytas ugdymas taikai kvietė įvairių gebėjimų mokinius, įvairių partijų šalininkus diskutuoti, o svarbiausia, sugyventi vieniems su kitais
Kompetencijomis grįsto mokymosi taikymo aukštajame moksle iššūkiai
No full textThe article analyses the challenges of applying competence-based learning in higher education. The international project “Tuning Educational Structures in Europe” makes a distinction between the learning outcomes and competencies and urges to revise all the study programs in accordance with the requirements of the competence-based approach. However, Western researchers, in particular the representatives of critical pedagogy, point out a number of controversies concerning the competence-based education. There is no commonly agreed definition and structure of a competence. Its ideological basis is neoliberalism and new public management; it relies on behaviorism and is an excessfully mechanistic and reductionistic. A competence-based approach could be considered as an attempt to make higher education institutions more standardised, comparable, accountable and cost-effective. Still, others find no sound evidence of the effectiveness of competence-based learning. On the other hand, in post-socialist countries, a competence-based approach was taken for granted as an undisputable attribute of a modern higher education system. The article concludes that the competence-based approach can be useful if we intend to analyse this model more deeply and thoroughly and are ready to consider all its advantages and shortcomings.Bolonijos procesas – bendros Europos aukštojo mokslo erdvės sukūrimas – yra vienas iš ambicingiausių pastarojo meto švietimo projektų. Sudedamųjų Bolonijos proceso dalių – perėjimo prie tripakopio aukštojo mokslo modelio bei europinės kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos įdiegimas sulaukė nevienodo Vakarų akademinės bendruomenės vertinimo. Kompetencijomis grįsto mokymosi idėja Vakarų šalių universitetuose turi ir šalininkų, ir priešininkų, o buvusiose socialistinėse šalyse visos šios iniciatyvos priimamos kaip savaime suprantamos ir nėra kvestionuojamos. Straipsnio tikslas – išanalizuoti kompetencijomis grįsto mokymosi taikymo iššūkius. Tyrimo objektas – kompetencijomis grįsto mokymosi modelis aukštajame moksle. Tyrimo metodai – dokumentų ir mokslinės literatūros analizė. Kritiškai šio modelio atžvilgiu nusiteikę Vakarų mokslininkai, o ypač kritinės pedagogikos atstovai savo publikacijose mini, kad viena iš kompetencijomis grįsto mokymosi problemų tai, kad nėra bendro kompetencijos apibrėžimo, ir skirtingai suprantama kompetencijos struktūra. Jie taip pat nurodo, kad ideologinis kompetencijomis grįsto mokymosi pagrindas yra biheviorizmas, todėl šiam modeliui būdingas mechanistinis ir redukcionistinis požiūris į mokymąsi. Kritikai teigia, kad kompetencijomis grįstas modelis labiau tinka profesiniam mokymui, o ne aukščiausio lygio specialistams rengti, ir sieja jį su naująja viešąja vadyba bei bandymais labiau kontroliuoti akademinę veiklą. Autoriai nurodo, kad nėra moksliškai pagrįstų ir patikimų duomenų, leidžiančių teigti, kad kompetencijomis grįstas mokymasis yra veiksmingesnė mokymosi forma. Lietuvių autoriai kompetencijomis grįsto mokymosi nekvestionuoja. Vienintelės publikacijose išsakomos abejonės yra susijusios su nevienodu kompetencijos termino ir struktūros supratimu. Rusijos mokslininkai taip pat neabejoja kompetencijomis grįsto mokymosi tikslingumu. Maža to, jie teigia, kad jau sovietinėje pedagogikoje galima įžvelgti kompetencijomis grįsto mokymosi užuomazgų. Tiesa, kai kurie iš jų svarsto, ar nebūtų pakakę nuo seno žinomos gebėjimų sąvokos, o kompetencijos termino atsiradimą traktuoja ne kaip gairę, žyminčią naują mokymosi paradigmą, bet kaip bandymą suvienodinti Bolonijos proceso šalyse vartojamą terminiją. Kazachijos autoriai taip pat be išlygų priima kompetencijomis grįsto mokymosi idėją, nors ir sutinka, kad yra kompetencijos termino apibrėžimo problema. Pagrindinė straipsnio išvada – kompetencijomis grįstas mokymasis gali būti sėkmingai įdiegtas ir taikomas, tačiau tam būtina gerai išstudijuoti visus jo pranašumus ir trūkumus ir vengti taikyti jį kaip nepajudinamą dogmą, kurios nebūtų galima kūrybiškai interpretuoti
Žurnalui „Acta Paedagogica Vilnensia“ – 25-eri!
Get PDFVilniaus universiteto Edukologijos katedros mokslo žurnalas „Acta Paedagogica Vilnensia“ leidžiamas jau 25 metus. Apie gana solidų žurnalo kelią kalbasi doc. dr. Roma Kriaučiūnienė ir ilgametė žurnalo vyriausioji redaktorė prof. habil. dr. Vanda Aramavičiūt
3-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Švietimo politika ir kultūra: nuoseklios ir radikalios transformacijos“
Get PDF..
Ugdymo turinio kaita Lietuvoje: globalizacijos padariniai
Get PDFThe main goal of this article is to analyze the trends of general curriculum development in the context of international assessments. A brief review of international organizations and international researches affecting the curriculum is provided. This article in detail analyzes the Programme for International Student Assessment (PISA), carried out by the Organisation for Economic Cooperation and Development (OECD), with a triennial international survey, which is aimed to evaluate education systems worldwide by testing the skills and knowledge of 15-year-old students and the influence the program has on the education systems of foreign countries: Germany, Japan, and Denmark. In addition, this article analizes the potential influence of the said survey on the general curriculum in Lithuania. The last part describes the methodological particularities of the empirical survey and performs the analysis of data collected during the semi-structured interviews of experts. The participants of the survey are education experts, whose current activities and experience are related to the general curriculum and the factors affecting its changes. A deeper and critical part of the study consists of the conclusions, which, based on expert opinions, identify the impact of international surveys on the general curriculum of Lithuania. Changes observed in other countries that have suffered from the so called “PISA shock” can also be seen in the Lithuanian education system. The conclusions state that, as a result of international comparative surveys which focus on high scores in production-related subjects and skills, the general curriculum of Lithuania becomes narrower, thus undermining the educational notion of developing holistic social cohesion and prosperity for society. Taking this into account, rightful questions regarding the direction of Lithuanian education policy are raised.Straipsnyje pristatomos Lietuvos bendrojo ugdymo turinio (toliau – UT) formavimo tendencijos, į jas žvelgiant kaip į tarptautinių tyrimų nulemtus pokyčius. Teoriniu pagrindu analizuojamas švietimas atsižvelgiant į globalizacijos kontekstą. Pateikiama UT veikiančių jėgų – tarptautinių organizacijų apžvalga. Gilinamasi į EBPO vykdomą tarptautinį penkiolikmečių pasiekimų tyrimą (PISA) bei jo įtaką užsienio valstybių švietimo sistemoms. Remiantis pusiau struktūruoto ekspertų interviu metu surinktų duomenų analize ir teorine tyrimo dalimi, identifikuojama tarptautinių tyrimų įtaka Lietuvos bendrajam UT. Išvadose teigiama, kad dėl tarptautinių lyginamųjų tyrimų koncentruojantis į aukštus pasiekimus ir įgūdžius su gamyba susijusiose disciplinose, Lietuvos bendrasis ugdymo turinys siaurėja, taip atsitraukdamas nuo švietimo kaip holistinio socialinės sanglaudos stiprinimo ir visuomenės gerovės didinimo šaltinio. Atsižvelgiant į tai, keltini pagrįsti Lietuvos švietimo politikos kryptingumo klausimai