Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
IKT ir internetas kaip etnografinio tyrimo „rėmai“ ir laukas
No full textIn this article, I offer a reflexive account drawing on my role as co-investigator based on a three-year institutional ethnography: Medical Education in a Digital Age. Three problematic issues are discussed: first, the ways by which a reliance on digital technologies for communication between members of the research team impacted on the researchers’ discourse; second, the ways by which the multi-sidedness and distributed nature of the ethnography (in terms of field as well as research team) can be theorized; and third, the extent to which differing “traditions” of ethnographic methodology (such as “digital” ethnography and “virtual” ethnography) satisfactorily explicate the standpoint taken by the researchers as both individuals and as members of a research team.Šiame straipsnyje siekiu aptarti savo, kaip trejų metų etnografinio tyrimo grupės nario, požiūrį. Projekte „Medicininis švietimas skaitmeniniame amžiauje“ (angl. Medical Education in a Digital Age) naudoti skirtingi duomenų kūrimo metodai: dokumentų analizė (išanalizuota 60 skirtingų institucinių tekstų) ir pusiau struktūruotų interviu analizė (kartu su administracijos personalu, akademiniu personalu bei techninės pagalbos personalu buvo atlikta 16 interviu). Be abejo, dokumentų analizė ir interviu yra metodai, turintys labiau institucinės etnografijos nei „tradicinės“ antropologinės etnografijos (Smith, 2015) charakteristiką. Dviejose žemynuose tyrėjų grupės atliktas tyrimas iškėlė kompleksinių klausimų, susijusių ne tik su tyrimo lauku, bet ir su tyrėjų bendradarbiavimo pobūdžiu. Šie klausimai leido giliau apmąstyti etnografinio tyrimo sampratą, kai tyrėjai ir tyrimo laukas yra iš dalies virtualūs. Mano atsakymai į šiuos klausimus remiasi metodologinio pliuralizmo idėja ir pragmatiniu požiūriu į tyrimo procesą
Psichiatrijos specializacijos medicinos studentų mokymosi stiprinimas: etnografinės įžvalgos
No full textWe describe an ongoing study investigating the main learning conditions for medical students during clinical attachment in psychiatry. The focus is on how a new video library is used in practice as a supplementary learning tool. The study is based on ethnographic methods and draws on Lave and Wenger, Dreyfus and Dreyfus, and Dewey. The article provides examples of empiricalstudies and briefly elaborates on the challenges of the chosen methods.Psichiatrijos medicinos studentų rengimo kokybė atsiduria pavojuje, kai studentams nesuteikiama pakankamai galimybių įgyti praktinių žinių iš patyrusių psichiatrų ir dirbant su pacientais. Siekdami suteikti medicinos studentams, kurie specializuojasi psichiatrijoje, alternatyvią galimybę įgyti praktinių žinių apie pacientus, sukūrėme vaizdo biblioteką. Šiame straipsnyje aprašomas ilgalaikis tyrimas, kuriame tiriamos medicinos studentų mokymosi sąlygos klinikinės praktikos metu, koncentruojantis į stebėjimą, kaip vaizdo biblioteka naudojama kaip papildoma mokymosi priemonė. Tyrime taikomi etnografiniai metodai, kurie atliepia klinikinės praktikos metu kylančius iššūkius. Mokymosi situacijų tyrimo ir eksperimentinio vaizdo bibliotekos panaudojimo tyrimo pamatą sudaro psichiatrijos specializacijos medicinos studentų kasdienės klinikinės praktikos bei interviu po klinikinės praktikos veiklos stebėjimas. Tam, kad skaitytojui būtų lengviau suprasti medicinos studentų praktikos kontekstą, straipsnyje trumpai aprašomas psichiatrijos studijų organizavimas. Teorinį tyrimo pamatą sudaro Dreyfuso ir Dreyfuso mokymosi modelis, kuriame išskiriami praktinio mokymosi etapai, bei Lave ir Wengerio koncepcija, pagrindžianti situacinio mokymosi per klinikinę praktiką sąsajas su medicinos studentų, kaip naujokų, pasiekimais psichiatrijoje. Taip pat trumpai pristatomi pasirinktų metodų keliami iššūkiai
Pedagogikos istorijos tyrimai Lietuvoje: „Acta Paedagogica Vilnensia“ publikacijų analizė
Get PDFThe article aims to analyze how the ideas of history of education are reflected in the publication of the journal Acta Paedagogica Vilnensia. By applying the method of content analysis, the content of publications on history of education is discussed together with its changing tendencies and methodological approaches. Having counted the publications in the journal since 1991, it was established that articles dealing with historical aspects of education comprise one tenth of all publications (N563). However, their distribution is very unequal. In the first stage of the journal publishing (1991–2000), the interest in the history of education and in the works written by interwar Lithuanian educators, also in the evolution of institutions – the New Education movement in particular – was highly obvious. The articles on history of education comprise 23.7% of all (N135) publications. However, the percentage of such articles published later undergoes a considerable decline: from 2001 to 2009, it equals 7.4% of all articles (N296), whereas in the third stage (since 2010 to present) it barely reaches 3.7%. It is hard to state whether such tendency has been predetermined by a decreasing popularity of history of education all over the world or by the fact that a strong school of history of education, whose representatives would either discuss theoretical and methodological approaches to history of education or apply more diverse research methods, etc., has never been established in Lithuania.Straipsnyje nagrinėjama, kiek ir kaip pedagogikos istorijos idėjos atsispindi žurnalo „Acta Paedagogica Vilnensia“ publikacijose. Taikant content analizės metodą, aptariamas pedagogikos istorijos publikacijų turinys, jo kaitos tendencijos, metodologinės prieigos. Nustatyta, kad pedagogikos istorijos publikacijų tolydžio mąžta. Sunku pasakyti, ar šią tendenciją lemia mažėjantis pedagogikos istorijos populiarumas, ar tai, kad Lietuvoje taip ir nesusiformavo stipri pedagogikos istorijos mokykla, ne tik istoriniu aspektu analizuojanti įvairius ugdymo klausimus, bet ir svarstanti savo pačios kaip mokslo teorines ir metodologines prieigas, aptarianti tyrimų metodus ir kita
Tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo gairės: ką atskleidžia kritiški tėvų atsiliepimai apie ugdymo procesą
Get PDFParental involvement has a positive impact on children’s learning achievements, school attendance etc. There is a lack of research of the involvement of parents in the extent of school life as well as the advantages and obstacles posed by it in Lithuania. The purpose of this article is to find out the voltage fields in parent – teacher relationship. Parents’ opinions about the school’s activities survey data (the survey was held by the National School Assessment Agency at 2010-2012 year) was analyzed for this study. Only online comments of the parents were analyzed and only remarks of the negative nature were considered (420 respondents). The data were analyzed on the basis of grounded theory (V. Ћydћiūnaitė, 2006, 2007; B. Bitinas, 2006). This article discusses only one conceptual category – the poor quality of education. Content analysis of the comments discussing the quality of education allows us to distinguish four sub-categories: teaching inefficiency, the lack of support, the lack of discipline and the disadvantages of achievements and progress. According to the analysis of survey results, it can be said that the parents‘ dissatisfaction with the quality of the teaching process gives birth to distrust in the quality of school teacher competency, which further alienates parents from the school. Such an atmosphere of communication, one based on the distrust and dissatisfaction of parents, lays ground for deep conflict situations rather than well-wishing cooperation, which is conducive to parental involvement in children’s education.Straipsnyje analizuojami tėvų (N = 420) kritiški atsiliepimai apie mokyklos ugdomąją veiklą. Komentarų turinio analizė leido išskirti tokius nepasitenkinimo aspektus: netinkamas mokymo organizavimas, pagalbos vaikams trūkumas, drausmės pamokoje stoka, pasiekimų ir pažangos vertinimo trūkumai. Be to, išryškėjo, kaip tėvai aiškina, jų nuomone, neefektyvaus mokymo priežastis ir kokių padarinių patiria dėl tokio ugdymo. Tyrimo duomenys pasitelkiami apibrėžti glaudesnio tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo galimybes
Požiūrio į delinkventus ir jiems skirtų įstaigų kaita: teorinės įžvalgos
Get PDFThis article provides theoretical perspectives for analyzing the cause of the behavior that is deemed unacceptable to the public, discusses the changes in the reaction to delinquent behavior in Europe and set models of juvenile justice. Issues related to delinquent behavior, such its stimulating factors, child impunity age, the role of parents and state institutions in the re-socialization process, are analyzed from the historical perspective. While solving children behavior problems, there was always a clash between punishment and education. In this context, the article discusses the key reforms in institutions for delinquent children in Lithuania, the problems of their implementation and changes of their work activities. The author points out that, historically, the role of students in these closed-type schools has changed from passive (obedience and acting according to uniform instructions) to active (acting as equal to others, freely expressing one’s opinion). As a result, it became clear that worldwide trends related to slow practical changes in this closed type of institutions for delinquents are also observed in Lithuania. Straipsnyje aptariama reagavimo į vaikų delinkventinį elgesį Europoje istorinė kaita, pagrindiniai teoriniai požiūriai, aiškinantys visuomenei nepriimtino elgesio atsiradimo priežastis, ir galimi nepilnamečių justicijos modeliai, nurodantys valstybių teikiamą prioritetą bausmės ir izoliavimo arba ugdymo ir integracijos paradigmai. Remiantis šia informacija apžvelgiami pagrindiniai vaikų socializacijos centrų kaip vaikų įkalinimo alternatyvos pokyčiai jų veiklos turinio aspektu
Vaikų, lankančių dienos centrą, socialinio darbuotojo autoriteto suvokimas
No full textThe article presents the theoretical explanations of the concept of authority and its ethical implications for social work practice. It discusses the empirical findings of the qualitative case study conducted at the day care centre X. The perceptions of children, what authority of a social worker means and consists of and how to gain it, are presented. The article includes a detailed description of the specific context of the case study and indicates the selected research methods. The degree of reliability and validity of research study are also discussed. The empirical data of the case study is analysed and discussed and conclusions are presented.Šiame moksliniame straipsnyje atskleidžiama socialinių darbuotojų autoriteto kritiško vertinimo svarba. Išsamiai aptariama autoriteto problema ir įvairios reikšmės, priskiriamos vaikų dienos centro socialinio darbuotojo vaidmeniui. Įvardijamos pagrindinės autoriteto sąvokos ir aptariamos įvairios dilemos, susijusios su socialinio darbuotojo autoritetu profesinėje praktikoje. Taip pat atskleidžiama teikiamo tyrimo praktinė ir teorinė vertė, pristatomi įvairūs teoriniai autoriteto sąvokos aiškinimai ir aptariama autoriteto įtaka socialinio darbo praktikai vaikų dienos centruose. Straipsnyje detaliai diskutuojami empiriniai vaikų dienos centro X atvejo kokybinio tyrimo duomenys ir pristatoma, kaip vaikų dienos centrą lankantys vaikai supranta šiame centre dirbančių socialinių darbuotojų autoritetą, kokias sudedamąsias dalis priskiria jų autoritetui, kokias vaikai įvardija autoritetingo socialinio darbuotojo savybes ir būdus, kaip tapti autoritetingu socialiniu darbuotoju. Tirto vaikų dienos centro atvejo kontekstas detaliai aprašomas ir pristatomi naudoti tyrimo metodai. Be to, pateikiama išsami ir iliustruota tyrimo duomenų analizė, kuri atskleidžia, kaip apklausti vaikai supranta dirbančio vaikų dienos centre socialinio darbuotojo autoritetą, kokias socialinių darbuotojų savybes labiausiai vertina. Straipsnyje pristatomos tyrimo išvados, kurios apibendrina pagrindinius socialinio darbuotojo autoriteto, vaikų dienos centrą lankančių vaikų akimis, tyrimo atradimus, atskleidžiama, kad vaikai vertina ne tik santykius su socialiniu darbuotoju, bet ir jo kompetenciją ir pedagogines žinias, gebėjimą mokyti. Vaikai taip pat atskleidė bendradarbiavimo su savo tėvais svarbą ir kaip tai gali padidinti socialinių darbuotojų, dirbančių vaikų dienos centre, autoritetą. Tyrimo duomenys gali praturtinti teorines ir praktines žinias apie autoriteto vaidmenį socialinio darbo praktikoje ir jais remiantis būtų galima gerinti konkrečios įstaigos darbo kokybę ir stiprinti darbuotojų autoritetą