Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Privačių veikėjų poveikis mokytojams rengti Švedijoje. Švietimo politikos mobilumo tinklo etnografijos tyrimas
No full textPolicy networks constitute a new form of education governance through a mix of jodint working arrangements involving both public and private sector actors. This article explores the work of a specific actor in a Swedish educational policy network, active in the digitalization of schools. We examine how this actor fits within global policy networks and activities that are adding to and profiting from problems of the educational sector and not providing solutions for these difficulties by exploiting the existing mediatized problems in order to motivate the reduced expenditure on state-owned public services and to develop a conceptual foundation for launching private alternatives.Švietimo politikos tinklai sudaro tokią švietimo sistemos valdymo formą, į kurią įtraukti ir kartu veikia tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus dalyviai. Švietimo politikos kūrimas pasitelkiant švietimo politikos tinklus sudarė sąlygas tokiam švietimo politikos procesui, kuris tampa vis labiau išskirstytas ir akivaizdžiai nematomas. Daug švietimo srityje dirbančių verslo įmonių yra integrali šių švietimo politikos procesų dalis. Jos parduoda švietimo politikos idėjas mokykloms ir universitetams bei veikia kaip patarėjai, vertintojai, paslaugų teikėjai ir tyrėjai arba konsultantai tokiomis sąlygomis, kai švietimo praktika vis labiau įgyja prekinį pobūdį (Ball, 2009; Burch, 2006; DiMartino & Scott, 2013). Šiame straipsnyje nagrinėjamas vienas iš specifinės privačios švietimo ir mokymo konsultantų agentūros veiklos ir santykių pjūvių; ta veikla ir santykiai yra susiję su specifine problema, pastaruoju metu keliančia daug diskusijų Švedijoje. Ši problema – žema motyvacija įgyti mokytojo profesiją, o šios problemos priežastimis dažniausiai laikomi debatai viešojoje žiniasklaidos erdvėje apie žemą mokytojo profesijos statusą. Tyrimo tikslas – remiantis šio specifinio atvejo analize parodyti, kaip švietimo sektoriaus privatizacija vyksta per švietimo srityje veikiančių verslo įmonių veiklą ir jų įtraukimą į įvairių institucijų ir viešųjų organizacijų veiklą. Tyrimo metodologinis dizainas – tinklo etnografija. Šis metodas gali būti pritaikomas tiriant, kaip mūsų dienomis organizacijos ir asociacijos dirba paveiktos globalizacijos ir įvairios visuomenės veiklos skaitmeninimo procesų (Ball, 2012; Howard, 2002). Šiame straipsnyje parodome, kad švietimo politikos tinklai ir gali, ir iš tiesų turi poveikį švietimo politikos rezultatams. Tai vyksta per procesą, kurio metu Švedijos mokytojų rengimo politika virsta preke, ir tai turi padarinių tiek mokytojo vaidmeniui, tiek nacionalinei švietimo sistemai. Privatūs paslaugų teikėjai (tokie kaip antai „Ed-Tech“ konsultacijų įmonė) tapo įprastu būdu suprekinti švietimo sistemą. Tai reiškia, kad identifikuoti tinklai turi būti suprantami kaip plėšrūs ir pelnyjantys iš esamų problemų, kurių radosi dėl kitų priežasčių ir kurios egzistavo kitose sistemose. Todėl šiuo požiūriu jų ryšys su švietimu, kuriam jie teigia duodantys naudos, yra aiškiai parazitinis, bet ne labdaringas
Insaiderių tiriamas savo akademinės kultūros susikaustymas (sąstingis) ir lankstumas: Barselonos universiteto atvejis
No full textThis paper discusses how the search for more meaningful ways of teaching and learning in higher education has led us to considering contemporary notions of knowledge and learning related to youth values, such as DIY culture (Spencer 2005). In the European project DIYLab, we have studied what happens when a group of insiders explore their own academic culture and the connections this approach has with the current reflexion on the limits and possibilities of ethnographic research in education. The analyzed evidence shows the rigidity of institutional times and spaces, the fragmented notion of knowledge and some institutional fissures through which a refreshing, demanding and challenging culture of teaching and learning could be inoculated.Straipsnyje aptariama, kaip siekis rasti prasmingesnių dėstymo ir mokymosi būdų aukštajame moksle paskatino atsižvelgti į šiuolaikines žinių ir mokymosi sampratas, susijusias su jaunimo vertybėmis, pvz., DIY kultūra (Spencer, 2005). Vykdant Europos projektą „DIYLab – Do It Yourself in Education: Expanding Digital Competence to Foster Student Agency and Collaborative Learning” („Pasidaryk pats edukacijoje: skaitmeninių kompetencijų plėtojimas skatinant studentų agentiškumą ir mokymąsi bendradarbiaujant“; http://diylab.eu tirta, kas nutinka, kai insaiderių grupė analizuoja savo pačių akademinę kultūrą, ir kaip tai susiję su etnografinio tyrimo ribomis ir galimybėmis edukologijoje. Remdamiesi Viveiros de Castro (2010), nagrinėjome savo universitetinės kultūros susikaustymą (sąstingį) ir lankstumą, kurie pasireiškė, stengiantis įdiegti už institucijos ribų atsiradusią ir išsivysčiusią mokymosi bei dalijimosi kultūrą. Precedento neturinti skaitmeninių technologijų plėtra skatina gilius socialinius, kultūrinius ir ekonominius pokyčius bei apima visas gyvenimo ir visuomenės sritis. Šiandien turėtų būti klausiama ne apie skaitmeninių technologijų naudojimo tikslingumą, bet labiau apie tai, kaip, kur ir kokiais edukaciniais tikslais jos turėtų būti naudojamos. Tačiau, kaip matyti iš pastarųjų edukacinių pokyčių tyrimų (Hargreaves, Shirley, 2009; Sancho, Alonso, 2012), reikšmingų permainų galima pasiekti tik įtraukiant mokytojus ir mokinius į sprendimų priėmimo procesus bei įtvirtinant naujas praktikas perspektyviausiais institucinės kultūros aspektais ir siejant su mokytojų profesinėmis žiniomis. Turėdami mintyje šį kontekstą, į Europos projektą „DIYlab“ įtraukėme: (a) pagrindinių DIY kultūros elementų nagrinėjimą ir (b) etnografinės pakraipos (Tacchi, Slater ir Hearn, 2003) dalyvaujančiojo veiklos tyrimo (Reason, Bradbury, 2001) atlikimą. Šiame straipsnyje pristatoma, kaip šis projektas įgyvendinamas Barselonos universitete, nagrinėjamas mūsų akademinės kultūros susikaustymas (sąstingis) ir lankstumas. Išanalizuoti duomenys rodo institucinių laikų ir erdvių nelankstumą, žinių sampratos fragmentiškumą, taip pat institucinius „plyšius“, per kuriuos skverbiasi atsinaujinanti, reikli mokymo ir mokymosi kultūra
Šizoidinė mokytojų situacija: pavojus tapatybei ir kūrybiškumo prielaida
Get PDFIn this article, the situation of a teacher and his function in contemporary society is analyzed. From the one side, a teacher’s work is strictly regulated and unificated in accordance with global and local standards, and it is closely defined in written documents; from the other side, a teacher is expected to be creative and able to think and work in an innovative manner. That contradiction creates a schizoid situation. In this article, we are trying to provide answers to what position should a teacher take in such a situation. First of all, we chose some of the concepts created by Gilles Deleuze and Félix Guattari – those of Schizoanalysis, becoming, in-between, affects, artisan, rhizome, nomad – for the analysis of teacher work in these specific conditions. Having in mind these concepts, we analyze some empirical data regarding the condition of teachers at school in different countries (including Lithuania); after that, we analyze the ideas of philosophers of education, such as Inna Semetsky, Jasson Wallin and P. Taylor Webb, on how teachers think and behave in such schizoid situations. Finally, we summarize the analysis and suggest some insights in a short subchapter instead of drawing strict conclusions. Using Deleuzeoguattarian concepts in the overview of empirical data, we found out how these concepts effectively work in real school life. Some of the teachers and some of the schools find in-between ways to live in such a situation, having two or even more faces, employed in a permanent situation of becoming, used for teaching affects, nomadic moves and rhizomatic expansion. With the help of Semetsky, Wallin, Webb and other Deleuzeoguattarian interpreters we described the new, uncertain identity of the teacher, his new function to navigate between chaos and cosmos, to be in-between, to work as a teacher-artisan or mediator, to create networks from heterogenous characters in the classroom and to use schizoid conditions for creativity. Moreover, by relying on posthumanists, we suggest taking into account the increased need for responsibility that the teacher must assume.Straipsnyje analizuojamas mokytojo vaidmuo šiuolaikiniame švietime. Šiuolaikinė globali ir atitinkamai nacionalinė švietimo politika reikalauja standartizuoto gero mokytojo paveikslo, kita vertus – kelia inovatyvumo, kūrybiškumo, kurie iš esmės yra priešingi standartizacijai, poreikį. Taip kuriama šizoidinė situacija, kurioje prieštaravimai paralyžiuoja mokytojo veiklą ir motyvaciją veikti. Šiame straipsnyje ieškoma būdų, kaip spręsti šią situaciją, ir apibūdinama, kokį vaidmenį vertėtų prisiimti mokytojui. Pasitelkus Gilleso Deleuze’o ir Félixo Guattari filosofines įžvalgas ir naujus konceptus, įvairius švietimo specialistų atliktus empirinius tyrimus skirtingose šalyse, taip pat ugdymo filosofų (Semetsky, Wallin, Webb ir kt.) svarstymus apie kitokį mokytoją ir jo funkcijas, siūlomas naujo mokytojo, kuriam apibūdinti vartojamas mokytojo-amatininko terminas, amatininkystę suprantant netradiciniu požiūriu, paveikslas. Tai gebėjimas kurti pasitelkiant savo vitalines ir aplinkos jėgas, gebėjimas dalyvauti atvirose dinamiškose sistemose, naviguojant tarp „chaoso“ ir „kosmoso“, apibrėžtumo ir neapibrėžtumo, gebėjimas kurti pasirenkant tarp poziciją, judėjimą tarp skirtingų heterogeninių elementų, ne rikiuojant ir klasifikuojant juos, o kuriant iš prieštaravimų lauko perspektyvos. Toks tarpininko ir amatininko vaidmens siūlymas yra viena iš pozityvių išeičių šizoidinėje mokytojo situacijoje
Mokymosi siekinių pagrindu sudaromų mokytojų rengimo programų analizė: programų kūrimo patirtis Vengrijoje
No full textIn the past decade, teacher education has changed twice in Hungary, and the following question arises in this context: what different patterns can be observed in the teacher education institutions’ pedagogical and psychological modules regarding the learning outcome-based training programme development? To this end, a comparative document analysis has been conducted on the training program documents provided by 7 Hungarian universities. The results have revealed a strong internal coherence only between the goals and the contents of the courses in their descriptions; therefore, besides the professional discourse, it would be important that the learning outcomes are not only formally indicated in these documents.Mokytojų švietimas Vengrijoje pastarąjį dešimtmetį keitėsi du kartus. Šiame kontekste kyla klausimas: kuo pasižymi mokytojų rengimo institucijų mokymosi siekiniais grįstų mokymo programų kūrimo pedagoginiai ir psichologiniai moduliai? Mūsų tyrime analizuojamos akredituotos septynių Vengrijos pirminio mokytojų rengimo institucijų programos, daugiausia dėmesio skiriama bendriems mokymo programų kūrimo aspektams. Mūsų tikslas buvo atskleisti šių institucijų požiūrį kuriant programas į mokymosi tikslus, ugdomas kompetencijas, turinį, vertinimo kriterijus, validavimą, organizavimą ir siūlomą literatūrą. Siekiant šio tikslo, atlikta lyginamoji į programas įtrauktų dalykų aprašų (n = 124) analizė. Rezultatai atskleidė, kad tik dalykų tikslai ir turinys pasižymi dideliu vidiniu suderintumu, todėl ateityje šiuose dokumentuose kartu su profesiniu diskursu išdėstyti mokymosi siekiniai turėtų būti pateikiami ne vien formaliai. Atsižvelgdami į minėtus aspektus ir mūsų tyrimo rezultatus darome išvadą, kad, siekiant padidinti šių dokumentų vidinį suderintumą, turi būti skatinamas įvairių disciplinų pedagogų bendradarbiavimas ir kalbėjimasis bei peržiūrimos kompetencijų sritys, vertinimo metodai, ypatumai ir validumas. Be to, programose išdėstyti reikalavimai turėtų būti susieti su mokymosi siekiniais, kad rengiami mokytojai žengtų į darbo rinką kaip gerai pasirengę ir reikiamas mokymo kompetencijas įgiję specialistai
Naujųjų imigrantų mokymas Estijos mokyklose – iššūkiai palaikymo tinklams
No full textModern school administration is more and more focused on teamwork and it is of utmost importance to find suitable cooperation formats along with different networks to support the education and adaptation of the new immigrants. The main goal of this research paper is to describe and analyze the experiences, opinions and expectations of school administration and support specialists about the ways of teaching and supporting the newly arrived immigrant pupils (refugees, asylum seekers and other immigrant children who lived in Estonia for less than five years). In the empirical part of the research, data is collected with semistructured interviews from the administrative or support team members of 12 Estonian schools which have had experiences with teaching new immigrants. Qualitative inductive content analysis is used as the method of data analysis. The results of the research show that the attitudes of the recipient school societies are rather positive. Language learning is set as a priority due to its being the main avenue for supporting integration and involvement. The shortage of adapted textbooks, lack of support specialists and limited resources to motivate teachers and compensate the extra work were brought out as the main bottlenecks in involving new immigrants.Moderniųjų mokyklų administracijos yra vis labiau susitelkusios į darbą komandose. Ypatingas dėmesys yra skiriamas tinkamiausių bendradarbiavimo formų ir įvairių tinklų, kurie galėtų paremti naujųjų imigrantų ugdymą ir adaptaciją, paieškai. Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra aprašyti ir analizuoti mokyklų administratorių ir ugdymo pagalbos specialistų patirtis, nuomones ir lūkesčius, susijusius su naujai atvykusių imigrantų (pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų, kitų imigrantų, kurie Estijoje gyvena mažiau nei penkerius metus) vaikų mokymu ir ugdymo pagalba. Empirinės tyrimo dalies duomenys surinkti atliekant pusiau struktūruotus interviu su administracijų ir ugdymo pagalbos specialistų komandų nariais iš 12 mokyklų Estijoje, kurie turi patirties mokant naujuosius imigrantus. Surinkti duomenys buvo analizuojami atliekant kokybinę indukcinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai rodo, kad mokyklų bendruomenių požiūris į naujuosius imigrantus yra pozityvus. Kalbos mokymas įvardijamas prioritetu, nes tai yra pagrindinis kelias norint pasiekti integraciją ir įtraukimą. Pritaikytų vadovėlių, ugdymo pagalbos specialistų trūkumas bei riboti ištekliai mokytojams motyvuoti ir kompensuoti papildomas darbo valandas buvo nurodyti kaip pagrindinės kliūtys įtraukiant naujuosius imigrantus
Vizualinės dokumentacijos ir refleksijos pagalba mokantis lauko tyrimų
No full textPhotos can be used as supplements to written fieldnotes and as sources for mediating reflection during fieldwork and analysis. As part of a field diary, photos can support the recall of experiences and a reflective distance to the events. Photography, as visual representation, can also lead to reflection on learning and knowledge production in the process of learning how to conduct fieldwork. Pictures can open the way for abstractions and hidden knowledge, which might otherwise be difficult to formulate in words. However, writing and written field notes cannot be fully replaced by photos and visual images. Techno-anthropology students at Aalborg University, in their course titled “Portfolio in Anthropological Work,” use photography and visual abstractions for different purposes during fieldwork. This article analyzes certain excerpts from students’ portfolio works in order to show the role played by photos in their learning process. For students, photography is an everyday documentation form that can support their memory of field experience and serve as a vehicle for the analysis of data. The article discusses how photos and visual representations support fieldwork learning and analysis based on students’ initiatives and experience in using photos and photographing for a wide aspect of purposes during participant-observation.Nuotraukos gali būti naudojamos kaip lauko tyrimo užrašų priedas ir refleksiją skatinantį priemonė lauko tyrimų ir jų analizės metu. Būdamos tyrimo dienoraščio dalis, nuotraukos gali padėti atgaminti patirtį ir palaikyti reflektyvų atstumą nuo įvykių. Nuotrauka, kaip vaizdinė reprezentacija, taip pat gali skatinti mokymo(si) ir žinių „gavimo“ (angl. production) refleksiją bei atskleisti paslėptas žinias. Remiantis studentų patirtimi vykdant dalyvaujantįjį stebėjimą, straipsnyje diskutuojama, kaip nuotraukos ir vizualinės reprezentacijos padeda mokytis lauko tyrimų ir jų analizės. Mokymosi proceso vaizdai gali padėti suvokti ir užfiksuoti svarbias reikšmes, įgytas lauko tyrimo metu ir apie patį lauko tyrimą. Žinoma, nuotraukos negali pakeisti rašytinių dokumentų. Jos turi eiti išvien su tekstu, kuris gali paaiškinti, kas nuotraukoje reprezentuojama. Analizė rodo, kad studentų portfolio gali būti saugykla, kurioje jie dokumentuoja savo mokymosi ir supratimo procesą. Reikšmių kūrimo procesas – dėl savęs (arba grupėje) ir dėl analitinių minčių prezentacijos – gali vykti tiek su, tiek be realaus nuotraukų rinkinio. Tačiau individualus mokymosi nuotraukų rinkinys tampa neišsemiamų minčių ir aprašymų vienetų šaltiniu. Jis padeda sujungti pasinėrimą į savo mintis, ankstesnes refleksijas, prisiminimus ir patirtis bei reflektyvų atstumą ir tai yra esmingai svarbu, norint atlikti sėkmingą dalyvaujantįjį stebėjimą
Ne vien žinios ir gebėjimai: transformacijos per mokytojo socializaciją ir tapatybės ugdymą
Get PDFWhile changes in global realities require transformations in institutions, educational policy-making and in cultural contexts, another essential transformation rests upon preservice teachers as they prepare to enter the profession. One of the great challenges that lies in teacher education is in counteracting the effect of thirteen years of experiences in classrooms (what Dan Lortie calls the “apprenticeship of observation”) if we want teachers not to teach the way they were taught. Earlier literature focuses on teacher socialization – the process by which an individual becomes a participating member of the teacher community (Lortie 1975; Danziger 1971; Schempp & Graber 1992), which is often a contest between societal expectations and individual inclinations of preservice teachers. Later research focuses on teachers’ professional identity formation and the identification and presentation of professional identity characteristics (Beijaard, Meijer & Verloop 2004; Lasky 2005; Flores & Day 2006), focusing on how teachers define themselves to themselves and others. Teacher identity is constructed through experiences that affirm what it means to teach. If done mindfully, this is a difficult, intricate process that takes considerable time and effort. Many researchers point to the mismatch between graduating students’ perceptions of themselves in teaching and the “praxis shock” (Harlow & Cobb 2014) that occurs when they enter the profession. In this theoretical review of literature, implications from multinational examples will be explored to inform the reform efforts in Lithuanian teacher education.Anot D. Lortie, ketinantys tapti mokytojais atvyksta jau patyrę 13 000 kontaktinio darbo su mokytojais valandų, įgiję sunkiai pajudinamų išankstinių nuomonių apie mokytojo darbą ir yra mažiau skeptiški savo nežinojimo atžvilgiu nei kitų profesijų studentai. Tenka dėti didžiules pastangas, kad jie mokytų kitaip nei buvo mokomi. Tiriantieji studentų transformacijas pradėjo nagrinėti mokytojo tapatybę ir ją sudarančius veiksnius, siekdami orientuoti studentus ne vien į dalyką, o ir į besimokantįjį