Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Konfliktų universitete sprendimas taikant mediaciją: pamokos Lietuvai
Get PDF[article in Lithuanian; only abstract and key words in English]
Mediation in the university setting is an actual and important subject, because all university groups (students, faculty members, university staff and others) face conflicts. When conflicts are not pending properly, they might cause a lot damages – usually in terms of wasted money and time. When people are unable to resolve conflicts arising within a university’s community, either the reputation of the institution or the morals of the university’s members could be compromised. The purpose of this article is to analyze the opportunities of mediation while solving conflicts emerging within a university.The first part of this article analyzes the concept of conflict resolution strategies and mediation as one of conflict resolution method. The second part analizes the mediation service model in Great Britain’s universities (N=15). The third part discusses mediation opportunities and ways of these to be implemented in Lithuanian universities.[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
Mediacija universitete yra svarbi ir aktuali tema, nes su konfliktais susiduria visos aukštosios mokyklos bendruomenės grupės. Tinkamai nesprendžiami konfliktai universitete gali pridaryti daug žalos – eikvojami finansiniai ištekliai ir konflikto šalių laikas, žala padaroma universiteto reputacijai, bendruomenės narių moralei. Straipsnio tikslas – išnagrinėti mediacijos taikymo universitete teorines ir praktines prielaidas. Straipsnyje apibūdinama mediacijos paskirtis universitete; apžvelgiama mediacijos vykdymo 15-oje Didžiosios Britanijos universitetų patirtis; nagrinėjamos teisinės prielaidos taikyti mediaciją Lietuvos aukštosiose mokyklose
Socialinis ir emocinis ugdymas: mokytojo perspektyva
Get PDF[article in Lithuanian; only abstract and key words in English]
While schools still lack balance between subject knowledge and social and emotional education (hereinafter – SEE), and despite that the focus is put more on academic achievement, SEE has recently been attracting more attention. Although the teachers are given a hard challenge – to successfully develop pupils’ social and emotional competencies – SEE is, nevertheless, still a relatively new and unexplored phenomenon in Lithuania. Thus, there is a lack of studies and scientific analyses that are needed to reveal the role of the teacher, which is required in order to successfully implement the social and emotional development concept of an educational institution.The goal of this article is to reveal the teachers’ attitudes and opportunities and empirically discover their experiences within the context of social and emotional education. The article is based on humanistic psychology provisions. The methods used were theoretical (an analysis of literature) and empirical (a qualitative study that applied a structured interview method, and the data were analyzed using qualitative content analysis).This article analyzes the theoretical aspects of social-emotional education and emotional intelligence. It reveals the role of SEE and the role of the teacher in developing social and emotional education. The results of qualitative research are presented in this article, which reveals the attitude of teachers both working with SEE programs and those who are not. Their possibilities and their readiness to work with social and emotional education are revealed. The results of the empirical study reveal the potential difficulties of implementing SEU and present the received suggestions of what could help in improving the implementation of SEE.The empirical study found that both types of employees, related and unrelated to SEE, warmly welcome the new amendment of the Ministry of Education Act, stating that it is an opportunity to improve, learn and acquire knowledge in the workplace. Members from both informant groups stressed that the educators who seek to successfully educate children with SEE principles must have certain social and emotional competencies and must be able to become role models for the children themselves. The informants identified the teachers’ intrinsic motivations and significant changes in desire, as well as a wish to constantly update their knowledge and improve their skills in the field of SEE, as some of the possible factors that determine the success of working with SEE.[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
Straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros analize, pristatomi teoriniai socialinio ir emocinio ugdymo (toliau – SEU) bei emocinio intelekto aspektai ir atskleidžiama SEU reikšmė bei išryškinamas mokytojo vaidmuo diegiant socialinį ir emocinį ugdymą Lietuvos mokyklose. Remiantis tyrimo rezultatais, atskleidžiamas mokytojų, tiek dirbančių su SEU programomis, tiek ir nedirbančių su jomis, požiūris į SEU, jų galimybės ir pasirengimas dirbti su šiomis programomis. Mokytojai įvardija galimus iššūkius ir pateikia siūlymų, kaip sėkmingai įgyvendinti SEU. Empirinio tyrimo rezultatai atskleidžia galimus SEU vykdymo sunkumus, tačiau kartu gauta nemažai siūlymų, kurie padėtų tobulinti SEU įgyvendinimą
Integracija į doktorantūros studijų programą: menu grįstas doktorantų patirčių tyrimas
No full text[full article in English]
This article explores the experiences of twelve doctoral students during their processes of integrating into a doctoral program. In this qualitative study, by using a participatory, arts-based research design, twelve participants were asked to create collages and write narratives depicting their collages representative of their integration experiences. The research question this study addressed is the following: how have the students experienced integrating into their doctoral program? The gathered data revealed that academic and social factors play important roles in shaping and impacting the doctoral journey of a student.[straipsnis anglų kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai lietuvių kalba]
Šiame straipsnyje analizuojama dvylikos doktorantūros studentų integracijos į doktorantūros programą patirtis. Pristatomas kokybinis tyrimas, kurį atliekant buvo naudotas menu grįstas tyrimo modelis: dvylikos tyrimo dalyvių buvo paprašyta sukurti koliažus ir parašyti istorijų, perteikiančių, kaip koliažas apibūdina jų integracijos patirtį. Šio tyrimo klausimas – kaip studentai išgyvena integraciją į doktorantūros programą? Gauti duomenys parodė, kurie akademiniai ir socialiniai veiksniai svarbūs formuojant doktorantūros kelionę
Jaunimo etnokultūrinis ugdymas aukštųjų mokyklų muzikiniuose ansambliuose
Get PDFThis research analyzes the approach of Lithuanian, Latvian and Polish school youths to music performance in an ethnocultural ensemble as a means for the development of ethnic and cultural identity (national identity). The motives for choosing the nonformal music activities in an ethnocultural ensemble, the importance of ethnocultural education in young people’s lives and the problems of ethnocultural music education are analyzed. The higher schools experiences of ethnocultural non-formal music education of neighboring countries (Latvia and Poland), associated with Lithuania by cultural and historical links, are disclosed. Our research poses several questions. What is the concept of ethnic culture among young people in higher education schools in Lithuania, Latvia and Poland? What motives determine young people’s decisions to participate in ethnocultural musical ensembles of nonformal education? What value do they see in the participation in ethnocultural musical ensembles? Methods of collecting the research data included a qualitative study, which was conducted in Lithuania, Latvia and Poland in 2015-2016. A questionnaire survey using open-ended questions that were presented in the Lithuanian, English and Polish languages was employed to gather information. Participants of the study were students of higher education institutions, they provided written opinions. A qualitative content analysis was used in the processing of data.Straipsnyje analizuojamas Lietuvos ir šalių kaimynių (Latvijos ir Lenkijos), susietų su Lietuva kultūriniais ir istoriniais ryšiais, aukštųjų mokyklų jaunimo požiūris į muzikavimą etnokultūriniame ansamblyje kaip priemonę, padedančią ugdyti etninį ir kultūrinį tapatumą (tautinį identitetą). Atliktas empirinis tyrimas* atskleidžia muzikinės veiklos etnokultūriniame ansamblyje, kaip vienos iš neformaliojo švietimo formų, pasirinkimo motyvus, etnokultūrinio ugdymo svarbą ir asmeninę reikšmę jaunimo gyvenime
Interviu pokalbiuose atsispindinčių daugiasluoksnių prasmių sisteminė analizė: interakcinės etnografijos požiūris ir jo konceptualūs pagrindai
No full textIn this paper, I provide an overview of foundational sociolinguistic, critical discourse, and languacultural concepts that guide the ways interviews are conceptualized and analyzed as dynamic conversations. Interactional Ethnographic principles are introduced and then applied to the analysis of a rich point that occurred in an interview with a Lithuanian teacher of English. Analyses of the teacher’s account of her paskyrimas to a school where she worked for 32 years revealed the importance of using systematic analyses at multiple levels of scale to uncover the layers of meaning inscribed in the interview discourse. In demonstrating how my conceptual and epistemological lenses shape my analyses, I also contribute to the calls to make research more transparent and claims more grounded in analyzed evidence.Šio straipsnio pirmoje dalyje pateikiami sociolingvistiniai, kritinio diskurso analizės ir langua kultūros konceptų pagrindai, kuriais remiantis interviu konceptualizuojamas kaip pokalbis, kuriame tyrėjas ir dalyvis kartu kuria ne tik interviu pokalbio tematiką ir procesus, bet ir kontekstus, kurie tampa svarbūs daugialypėms interviu pokalbio reikšmėms atskleisti. Antroje straipsnio dalyje atskleidžiami keturi interakcinės etnografijos principai, padedantys sistemiškai analizuoti, kaip žmonės, gyvendami ir bendraudami tam tikroje aplinkoje ir langua kultūrinėje grupėje, diskursyviai formuoja tam tikrus požiūrius, veiksmus ir supratimą apie save, savo grupę ir juos supantį pasaulį. Pirmasis principas, etnografija kaip dinamiška, nelinijinė sistema, tyrėjui padeda susikoncentruoti į daugialypių požiūrių atskleidimą, dažnai analizę pradedant nuo kalbinio kultūrinio bendravimo išsiskiriančių svaros taškų (angl. rich points). Antrasis principas, etnocentrizmo atsisakymas, skatina etnografą pažvelgti į tiriamą grupę, reiškinį ar išsakomas mintis iš vietinių (insaiderių) esminės perspektyvos, kartu reflektyviai suprantant ir atidedant savo nuomones ir patirtis. Trečiasis principas, ribų pasirinkimas ir atskleidimas, skatina tyrimo skaidrumą ir tyrėjui primena, kad visi teoriniai, metodologiniai, technologiniai ir kiti pasirinkimai turi būti atskleisti, taip parodant tyrimo apimtį ir tos apimties įtaką pateikiant vienokius ar kitokius duomenimis grindžiamus argumentus. Ketvirtasis principas, ryšių paieška, skatina tyrėją remtis skirtingais duomenų šaltiniais, teorijomis, literatūra, metodais ir perspektyvomis bei ieškoti įvairios informacijos ryšio, taip pat neatitikčių. Šis principas taip pat primena, kad kalbinei kultūrai suprasti reikia atsižvelgti ir į įvairų kontekstą, kuriame žmonės gyvena, kalba ir kuria tam tikrą pasaulio, kultūros ir savęs bei savo veiksmų supratimą. Tie kontekstai gali būti nacionaliniai, instituciniai, globalūs, tarpasmeniniai, individualūs ir kt. Aprašius keturis interakcinės etnografijos principus, trečioje straipsnio dalyje pateikiamas pavyzdys, kuriame interviu pokalbio ištrauka apie mokytojos darbo paskyrimą į mokyklą, analizuojama dviem lygmenimis – diskurso analize ir interakcine etnografijos analize. Šia analize parodoma, kaip diskurso analizė, siejama su socioistoriniu, etnografiniu požiūriu paremta analize, padeda atskleisti daugialypes, interviu pokalbyje konstruotas, reikšmes ir tų reikšmių kontekstą. Straipsnyje taip pat pabrėžiama epistemologinio ir metodologinio skaidrumo svarba
Atomistinės šeimos struktūros įtaka ugdymui: kaip šeimos atomizacija kenkia kritiškai mąstančių piliečių ugdymui paverčiant žmones pažeidžiamais indoktrinacijos ir propagandos
No full textThis article uses historical and sociological research as the basis for a philosophically argued thesis about the negative educational consequences of the atomization of the family structure. Carle Zimmerman’s theory of the social causality involved in the atomistic family structure is illustrated with an example of a Bolshevik social experiment and applied to the atomization of the modern Western family as shown by contemporary social science research. The focus is on the ways that the atomization of the family undermines the education of children into autonomous and critical citizens. Once the normative structures of marriage and family disintegrate, the identity and relationship rights of children are violated. This violation is often experienced by children as a rejection. Such a rejection wounds children morally and undermines their faith in moral norms. Furthermore, the disintegration of the family leaves children in a state of emotional and moral deprivation, which undermines their ontological security and their development into autonomous moral agents and critical citizens. By exposing them to the emotional influence of the cultural myths used in propaganda and indoctrination, these deprivations make them externally-directed instead of developing their capacity for autonomous deliberation and independent moral agency. Insofar as citizen’s views and attitudes are directed from the outside, they fail to function as a counterbalance to the ruling elites, and democracy deteriorates into elite rule.Remiantis istoriniais ir sociologiniais tyrimais, šiame straipsnyje išsakoma filosofiškai pagrįsta tezė, kad šeimos struktūros atomizacija lemia neigiamus ugdymo padarinius. Bolševikų socialinio eksperimento pavyzdžiu iliustruojama Carle’o Zimmermano su atomistine šeimos struktūra siejama socialinio priežastingumo teorija, kuri, kaip rodo šiuolaikiniai socialinių mokslų tyrimai, dažnai taikoma šiuolaikinės Vakarų šeimos atomizacijos procese. Siekiama išsiaiškinti, kaip šeimos atomizacija pakerta vaikų, kaip savarankiškų ir kritiškai mąstančių piliečių, ugdymą. Kai ima irti norminės santuokos ir šeimos struktūros, pažeidžiamos vaikų teisės į tapatumo formavimąsi ir santykius šeimoje. Šį pažeidimą vaikai dažnai išgyvena kaip atmetimą, kuris žeidžia vaikus moraliai ir pakerta jų tikėjimą moralės normomis. Be to, šeimos iširimas sukelia vaikams emocinę ir moralinę deprivaciją, o ši silpnina jų ontologinį saugumą ir neleidžia jiems užaugti savarankiškais, dorais ir kritiškai mąstančiais piliečiais. Dėl tokios deprivacijos vaikai patiria emocinę propagandoje ir indoktrinacijoje pasitelkiamų kultūrinių mitų įtaką, jų orientacija tampa eksternali, prarandamas gebėjimas savarankiškai galvoti ir moraliai veikti. Kadangi piliečių nuomonė ir požiūris yra veikiami iš išorės, jie nesugeba veikti kaip atsvara valdančiam elitui, todėl demokratija pavirsta elito valdymu
Mokytojų individualaus ir suvokiamo kolektyvinio veiksmingumo sąsajos su perdegimu darbe
Get PDFBurnout is defined as a state of physical, emotional and mental exhaustion, resulting from long-term involvement in work situations that are emotionally demanding (Schaufeli, Greenglass 2001). Researchers admit that certain professional groups, including teachers (e. g., Antoniou et al. 2006), are at a greater risk of suffering burnout. Given the detrimental effects of burnout for an individual’s health, wellbeing and performance, scientific research has been aimed to explore the factors contributing to burnout. Some studies suggest (e. g., Skaalvik, Skaalvik 2007) that high levels of self-efficacy may reduce burnout. Moreover, as teachers usually work in teams, the beliefs about the ability of the team of teachers to attain teaching goals may also contribute to diminishing burnout (Goddard et al. 2004). However, such studies are very scarce. Therefore, the study was conducted with the aim to establish the relationship between individual self-efficacy, perceived collective efficacy, strain factors and burnout among educational staff. 130 teachers from the district and city of Pasvalys were surveyed. The results of the study showed that the level of work-related and personal burnout in teachers was not related to demographic variables such as age, education, tenure and qualification. Moreover, strain factors were found to predict burnout. More precisely, communication with conflictive parents of the students was related to workrelated burnout, while the quality of the relationship with a supervisor was related to personal burnout. Furthermore, the results of the study revealed that teacher self-efficacy, in terms of the perceived ability to keep discipline in the classroom, was related to lower levels of work-related burnout. However, teacher self-efficacy, in terms of the perceived ability to cope with changes and challenges in teaching, predicted higher work-related burnout. In addition, burnout was not related to the perceived ability to motivate students and to cooperate with colleagues and parents. Finally, the perceived teacher collective efficacy did not predict personal and work-related burnout.Straipsnyje pristatomas empirinis tyrimas, kuriuo nagrinėjamas pedagogų savaveiksmingumo ir suvokiamo kolektyvinio veiksmingumo bei įtampos veiksnių sąsajos su perdegimu darbe. Rezultatai atskleidžia, kad mokytojų patiriamas darbinis perdegimas yra susijęs su mokinių tėvais patiriamais konfliktais, o asmeninis perdegimas priklauso nuo santykių su vadovu kokybės. Mokytojų individualus savaveiksmingumas yra susijęs su perdegimu darbe: darbinį perdegimą didina mokytojų tikėjimas, kad jie gali susidoroti su ugdymo proceso iššūkiais ir pokyčiais, o mažina – mokytojų gebėjimas palaikyti tvarką ir drausmę klasėje