Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Neformaliojo ugdymo ribos: poststruktūralizmo perspektyva
Get PDF[article in Lithuanian; only abstract and key words in English]
In the year 2009, Israeli scientists Shlomo Romi and Marjan Schmida wrote that non-formal education “still suffers from an overemphasis on practice, and lacks a comprehensive, adequate theoretical framework” (Romi, Schmida 2009). The aim of this article is to address the insufficient grounding of non-formal education and to propose a post-structural perspective on it. The article is based on the analysis of literature. The scientific articles, documents and informatikon provided by national and international organizations are interpreted in the frame of post-structural philosophy by using the concepts introduced by Michel Foucault, Gilles Deleuze and Fèlix Guattari. The phenomenon of non-formal education is analyzed as a single concept, without the distinction of nonformal education for children, youth or adults. The stand is that the main principles of non-formal education are universal and transferrable. Therefore, the object of the study is non-formal education, while its aim is to interpret the development of non-formal education in the context of post-structuralism. The following objectives have been set: 1) Describe the main concepts proposed by post-structuralist philosophers; 2) Overview the processes of non-formal education with the main focus on Lithuania; 3) Interpret these processes using the theoretical concepts of post-structuralism.A post-structural perspective on non-formal education helps us unfold the essence and main features of NFE. It can also be useful to explain a common dilemma that is faced by politicians and practicians – non-formal education does not respond to regular practices and it cannot be clearly structured, as new forms are evolving, and old ones are constantly transforming. The post-structural view on non-formal education phenomena is liberating; it helps to distance oneself from the educational documents that only partly reflect the educational reality. The concepts of Foucault, Deleuze and Guattari allow us to see the macropolitical processes while also taking into consideration the micropolitics that create alternatives and innovations.[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
Šiuo straipsniu siekiama spręsti nepakankamą teorinį neformaliojo ugdymo ir jo kaitos procesų pagrindimą ir pasiūlyti į neformaliojo ugdymo reiškinį pažvelgti iš poststruktūralizmo perspektyvos. Atliekant literatūros analizę ir pasitelkiant prancūzų poststruktūralistų Michel’io Foucault, Gilles’o Deleuze’o ir Felix’o Guattari pasiūlytus konceptus, aprašomi ir analizuojami neformaliojo ugdymo lauke vykstantys procesai, apimantys politinius sprendimus, esamas praktikas, ugdytojų veiklą, ugdytinių elgesį
Lytiškumo ugdymas: esamos ir galimos tapatybės. Nuo postmodernizmo posthumanizmo link
Get PDF[article in Lithuanian; only abstract and key words in English]
The spectrum of identity possibilities based on the gender factor is way larger than the normative sočiety recognizes. In most of the cases, we adopt our sexuality from an already existing model. Gender, as part of our identity, is not being considered and is normative. Posthumanism discusses the difference and the singularity of every subject, and that a human being is more than ever connected with the global processes; an individual can no longer be disconnected from the whole global movement. Gender, from an identity point of view, is scarcely discussed in Lithuania, and posthumanism, which analyzes the newest motions of the global processes, is, too, almost never applied.[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
Tapatumo galimumų spektras lytiškumo atžvilgiu yra kur kas platesnis nei normatyvioje visuomenėje at(pri)pažįstama. Dažnai savąjį lytiškumą perimame iš jau siūlomų jo formų, nes šio nekvestionuojame. Lytis, kaip tapatybės dėmuo, neapmąstoma ir normatyvinama. Posthumanizmasdiskutuoja apie kiekvieno subjekto skirtingumą ir singuliarumą ir tai, kad asmuo labiau nei kada nors yra susietas su globaliais procesais, individas nebegali būti atsietas nuo viso globalaus vyksmo. Lietuvoje lytiškumas iš tapatumo perspektyvos akademiniame diskurse bemaž nenagrinėtas,o posthumanizmo prieiga, kuri nagrinėja naujausią globalaus pasaulio vyksmą, taip pat beveik nesitelkta
Edukologija: sugebėti tiesti tiltus (Interviu su profesore Vilija Targamadze)
No full text[article in Lithuanian][straipsnis lietuvių kalba]
Profesorė Vilija Targamadzė ne visiems patogus žmogus. Ji nebijo viešumos, kritikos, opozicijos. Bet tai vardan to, kad būtų daugiau dialogo, diskusijų, būtų bendrai generuojamos idėjos. Kad mokslininkai mokėtų tiesti tiltus tarp pasaulinių patirčių ir Lietuvos specifiškumo, poreikių, ateities
Sąsajų tarp pokalbių klasėje ir argumentacinio rašymo tyrimas
No full text[full article in English]
In this paper, I investigate the relationships between classroom talk and dialogic literary argumentative writing. My work is situated within a larger body of recent research on argumentative writing, taking up a social practice understanding of argumentative writing as being a set of social practices that are situated within a larger process of learning over time (Newell, Bloome & Hirvela 2015). This perspective aligns with the current understandings of writing that have been taken up over the past fifteen years (Nystrand, Green & Weimelt 1993; Klein & Boscolo 2016; Newell, Beach, Smith & VanDerHeide 2011).I adopt a Bakhtinian frame to investigate classroom argumentative writing and talk, which entails a negotiation between the meaning of events and utterances through interaction. Because of this, all interactions and utterances are inherently dialogic, as they are connected to histories and in anticipation of the future. This perspective frames the teaching and learning of argumentative writing as being negotiated locally over time, with unique practices and ways of knowing established through classroom interaction. This means that the teaching and learning of argumentative practices will always be unique to the contexts in which they are practiced. After establishing this frame, I employ instructional chains and discourse analysis in order to analyze two separate classroom discussions that occurred in two separate classrooms. By doing so, I aim to answer the following questions: what is the relationship between classroom talk and dialogic literary argumentative writing as a social practice? How is talk used to define and develop DLA both in regard to argumentative moves and the concepts and ideas derived from literature?[straipsnis anglų kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai lietuvių kalba]
Šiame straipsnyje tiriamas kalbėjimo klasėje ir dialoginio literatūrinio argumentacinio (DLA) rašymo santykis. Šis darbas yra dalis platesnio tyrimo, kuriame analizuojamas argumentacinis rašymas kaip socialinių praktikų, kurios sudaro ilgalaikį mokymosi procesą, rinkinys (Newell, Bloome, & Hirvela, 2015). Ši perspektyva yra glaudžiai susijusi su dabartiniu rašymo supratimu, kuris atsirado per pastaruosius penkiolika metų (Nystrand, Green, & Weimelt, 1993; Klein & Boscolo, 2016; Newell, Beach, Smith & VanDerHeide, 2011). Autorė naudojosi Bakhtino teorija argumentacinio rašymo ir kalbėjimo tyrimui klasėje. Tai apima reiškinių prasmės ir išraiškos bendraujant sąveiką. Dėl to visos interakcijos ir reikšmės yra iš esmės dialoginės, nes jas vienija istorija ir numatoma ateitis. Ši perspektyva apibrėžia argumentacinio rašymo mokymą ir mokymąsi kaip susiformavusį per tam tikrą laiką su unikaliomis praktikomis ir pažinimo būdais, atsirandančiais bendraujant klasėje. Tai reiškia, kad argumentacinių praktikų mokymas ir mokymasis visada bus unikalus ir priklausomas nuo konteksto, kuriame yra praktikuojamas. Pritaikiusi šią teoriją, autorė naudojo analitinį mokomosios grandinės metodą ir diskurso analizę dviejų skirtingų klasių diskusijų tyrimui. Siekta atsakyti į šiuos klausimus: Koks yra kalbėjimo klasėje ir dialoginio literatūrinio argumentacinio rašymo kaip socialinės praktikos santykis? Kaip kalbėjimas yra taikomas apibrėžiant ir plėtojant DLA argumentacinių veiksmų, konceptų ir idėjų, iškeltų literatūroje, atžvilgiu
Moterys akademikės: išgyventos patirtys nelygybės kontekste
No full text[full article in English]
This article builds on the results of a research project into the professional experience of seven academic women in universities and research centers in Catalonia, Spain. The aim of the Project was to explore the personal and professional experience of three generations of women in the process constituting their identity as university teachers, researchers and managers. The writing of their professional life histories has enabled us to investigate how they, as women, have become the types of higher education teachers, researchers and managers that they were becoming, and we wished to delve into the relationship between their personal experiences and the development of their professional careers. In this process, we have revealed the strategies of adaptation, resistance and creation developed by women, the forms of symbolic violence that they experience and the changes through which their careers have passed within the context of an institution that is still continuously revealed by different studies to be deeply discriminating and unequal for women.[straipsnis anglų kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai lietuvių kalba]
Šis straipsnis grindžiamas mokslinio projekto rezultatais, tiriant septynių akademikių profesinę patirtį dirbant universitetuose ir tyrimų centruose Katalonijoje, Ispanijoje. Projekto tikslas – ištirti trijų moterų kartų asmeninę ir profesinę patirtį, tampant universiteto dėstytojomis, tyrėjomis ir vadovėmis. Profesinės veiklos istorijos leido išnagrinėti šį tapsmo procesą, taip pat suteikė įžvalgų apie tiriamųjų asmeninės patirties ir profesinės karjeros raidos sąsają, moterų prisitaikymo, atsparumo ir kūrybos strategijas; patiriamo simbolinio smurto formas bei jų karjeros pokyčius institucijose, kuriose, kaip rodo tyrimai, netrūksta moterų diskriminacijos ir nelygybės apraiškų
Kompleksiškumai, prieštaravimai ir karnavalai: mikroetnografinis vidurinio ugdymo mokinių trukdymo per anglų kalbos pamokas tyrimas
No full text[full article in English]
When teaching, many educators must respond to unruly and disruptive students. While most scholarship on student disruption focuses on classroom management strategies and tactics, few studies consider the nature of the disruption, its ideological significance and the social consequences that follows. Via ethnographic methods and microethnographic discourse analysis, this paper examines the complexity and contradictions of macro- and microstructures as they manifest during a student’s disruption of a classroom discussion of a novel in an 11th and 12th grade English Language Arts class in the United States. Using Bakhtin’s notion of carnival as a theoretical framework, this paper examines the pattern of disruption in the classroom that evoked multiple and contradictory ideologies and both maintained and subverted power structures in the context. Contrary to the belief that classroom disruptions are always challenges to power, they sometimes reinforced power relations on a broader cultural level. This paper urges that research and scholarship embrace complexity and contradiction as inherent in the interactions of people in schools and seeks to rethink how educators view and respond to classroom disruption. It concludes by advocating that embracing complexity and contradiction will better allow teachers and researchers to think through systems of education as a way to effectively and ethically intervene when these structures prove problematic.[straipsnis anglų kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai lietuvių kalba]
Mokymo proceso metu daugeliui ugdytojų tenka reaguoti į nepaklusnius ir trukdančius mokinius. Dauguma atliekamų mokinių trukdymo tyrimų fokusuojama į klasių valdymo strategijas ir taktikas, tačiau tik nedaugelyje jų gilinamasi į pačią trukdymo prigimtį, jo ideologinę reikšmę ir socialinius trukdymo padarinius. Taigi šiame darbe, pasitelkiant etnografinį metodą ir mikroetnografinę diskurso analizę, nagrinėjami mikro- ir makrostruktūrų kompleksiškumai ir prieštaravimai, kurių kyla Jungtinių Amerikos Valstijų vienuoliktos ir dvyliktos klasės mokiniams pradėjus trukdyti anglų kalbos pamokų metu vykstančias diskusijas apie tekstus. Remiantis Bakhtino karnavalo sąvoka, darbe nagrinėjama trukdymo klasėse struktūra, kuri paskatina daugialypes bei prieštaringas ideologijas ir tuo pat metu palaiko bei griauna galių struktūras. Priešingai nei bendras įsitikimas, kad trukdymas klasėse kelia iššūkių egzistuojančiai galiai, tam tikrais atvejais jis kaip tik paskatina galių santykius platesniame kultūriniame lauke. Šiame straipsnyje išryškinami kompleksiškumai ir prieštaravimai, būdingi skirtingų asmenų mokyklose sąveikai bei skatinama permąstyti, kaip ugdytojai vertina trukdymą per pamokas ir reaguoja į jį. Galiausiai straipsnyje akcentuojama, kad, priimdami kompleksiškumus ir prieštaravimus, ugdytojai ir tyrėjai gali pažvelgti į ugdymo sistemą kaip būdą veiksmingai ir etiškai įsiterpti į struktūras, kai šios tampa problemiškos
Platesnio supratimo link: formalioji mokyklos mikropolitikos koncepto analizė
No full text[full article in English]
The micropolitics of a school is one of the key factors that determine changes in member interactions in a learning organization and requires a careful study in order to create a favorable school environment. The aim of this study is to analyze the concept of the micropolitics of a school, highlighting the essential attributes of the concept. The research method – Formal Concept Analysis (FCA) – was used to identify the implicit relationships between objects described through a set of the attributes. The analysis of scientific literature reveals 6 sets of objects: micropolitics as a dimension of leadership; micropolitics as a part of macropolitics; micropolitics as a teacher’s life and actions; micropolitics as interactions within an organization; micropolitics as the daily life of an organization; micropolitics as the darker side of institutional life.[straipsnis anglų kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai lietuvių kalba]
Šiame straipsnyje yra analizuojama mokyklos mikropolitikos samprata – mokyklos, kaip besimokančios organizacijos – kontekste.Tyrimo tikslas – išanalizuoti mokyklos mikropolitikos sąvoką, išskiriant esminius jos požymius. Šiam tikslui įgyvendinti buvo iškelti pagrindiniai klausimai: 1) Kas yra mokyklos mikropolitika? 2) Kokie yra mokyklos mikropolitikos požymiai ir kaip jie susiję?Mokslinės literatūros analizė padėjo atskleisti šešis mikropolitikos objektų rinkinius: mikropolitikos kaip lyderystės dimensijos; mikropolitikos kaip makropolitikos dalies; mikropolitikos – mokytojo gyvenimo ir veiksmų; mikropolitikos – sąveikos organizacijoje; mikropolitikos – kasdienio organizacijos gyvenimo; mikropolitikos – kaip tamsesnės organizacijos pusės. Formalioji koncepto analizė leido atrasti objektų ryšį per mikropolitikos požymių prizmę. Dominuojančiais mikropolitikos požymiais galima laikyti bendravimą ir bendradarbiavimą, autoriteto ir galios sąsają, tarpusavio santykius, švietimo politikos supratimą ir jos įgyvendinimą organizacijos lygmeniu.Mikropolitikos objektų ir jos požymių ryšio analizė leidžia apibrėžti mikropolitiką kaip makropolitikos sudedamąją dalį. Taip pat ji orientuota į valstybinės švietimo politikos ar mokyklos tikslų įgyvendinimą savarankiškai besimokančioje organizacijoje, kurios siekis – sustiprinti bendruomenės pastangas, skatinant supratimą apie tarpasmeninių sąveikų stiprinimą tarp mokymo (-si) proceso dalyvių organizacijos tikslams įgyvendinti. Rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad mikropolitika priklauso nuo organizacijos makropolitinių tikslų, lyderystės bendruomenėje dominavimo ir asmeninių jos narių savybių
Informacija apie autorius
Get PDF[information in Lithuanian and English][informacija lietuvių ir anglų kalbomis
Tyrimų su žmonėmis etiškumo dilemos
No full text[full article in English]
Drawing on our experience serving on an ethics review board in the United States, two scholars present three fictionalized examples to illustrate three issues in reviewing research proposals for the protection of human subjects. These are (1) the impetus for the creation of new knowledge on topics of significance, especially involving those considered to be vulnerable participants, (2) balancing the needs of novice and experienced researchers to design studies that contribute to their fields of interest while protecting the interests of participants and (3) disagreements among board members on the requirements for responsible conduct of research. Recommendations are provided for ethical review to the faculty who supervise student research as well as new scholars submitting proposals for ethical review.[straipsnis anglų kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai lietuvių kalba]
Šiame straipsnyje autorės, remdamosi įgyta patirtimi dalyvaujant etikos vertinimo komisijoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, gilinasi į su žmonėmis atliekamų tyrimų etikos klausimą. Autorės pristato tris fiktyvius pavyzdžius, kurie atskleidžia ginčytinas sritis, kylančias tyrimų pasiūlymuose žmonių, kaip tyrimo dalyvių, apsaugos klausimu. Straipsnyje pateikiama pavyzdžių, kurie iliustruoja: 1) paskatą įgyti naujų žinių iš naujų temų įtraukiant tuos asmenis, kurie gali būti laikomi pažeidžiamais tyrimo dalyviais; 2) naujų ir patyrusių tyrėjų siekį sukurti tokį tyrimo dizainą, kuris atitiktų jų interesų lauką, tačiau nepažeistų ir tyrimo dalyvių interesų; 3) tarp komisijos narių kylančius nesutarimus dėl reikalavimų, būtinų norint atsakingai atlikti tyrimą. Straipsnyje taip pat pateikiama etikos vertinimo rekomendacijų tiek fakultetams, atsakingiems už studentų tyrimus, tiek pradedantiems tyrėjams, teikiantiems savo tyrimų pasiūlymus etikos aspektams vertinti