Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Pradedančiųjų dirbti mokytojų žinios ir įsitikinimai apie švietimą darniam vystymuisi
Get PDFIncorporating education for sustainable development (ESD) into the curriculum is one of the main priorities of education policy in Latvia and internationally. Implementation of ESD relies greatly on individual teachers’ beliefs, enthusiasm, theoretical knowledge and practical expertise. It is widely recognized that teachers’ beliefs influence their decisions about the curriculum, pedagogy and assessment. While teachers’ beliefs and general pedagogical knowledge receive considerable attention in teacher education research worldwide, novice teachers’ beliefs and knowledge regarding sustainability and ESD are not widely discussed despite the widespread assumption that teacher’s preparedness and intention to teach ESD tend to be motivated by the beliefs and knowledge a teacher holds. Some education researchers argue that novice teachers tend to have limited understanding of sustainability and ESD. The aim of the research described in this article was to reveal the range of ways in which a sample of 32 volunteer novice teachers in Latvia perceive, understand and experience ESD, as well as how ESD relates to their professional practice. A phenomenographic approach is applied in this study. Data collection methods include semi-structured interviews, written questionnaires, and focus group discussions. The study revealed a range of ways in which novice teachers conceptualize sustainability and ESD. The insights from this research might serve to inform teaching and learning practices in the undergraduate and postgraduate teaching courses and to prepare teachers more adequately to implement ESD.Švietimo darniam vystymuisi (ŠDV) tikslų įtraukimas į ugdymo turinį yra vienas pagrindinių tarptautinių ir Latvijos švietimo politikos prioritetų. Vis dėlto ŠDV įgyvendinimas dažnai priklauso nuo mokytojų turimų teorinių žinių bei praktinės ekspertizės, nuo jų įsitikinimų ir entuziazmo. Visuotinai pripažįstama, kad mokytojų įsitikinimai turi įtakos jų sprendimams pasirinkti ugdymo turinį, ugdomuosius procesus ir vertinimą. Nors pedagogų ugdyme mokytojų turimos pedagoginės žinios ir įsitikinimai sulaukia daug dėmesio ir teigiama, kad mokytojų pasirengimas ir ketinimai integruoti ŠDV priklauso nuo jų įsitikimų ir turimų žinių, pradedančiųjų dirbti mokytojų žinios ir nuomonė apie darnų vystymąsi ir ŠDV yra veik nenagrinėti. Dalis tyrėjų teigia, kad pradedantys dirbti mokytojai turi ribotą supratimą apie darnumą ir ŠDV. Šis straipsnis pristato fenomenologinį tyrimą, atliktą su 32 Latvijoje pradedančiais dirbti mokytojais, kuriuo parodoma, kaip šie mokytojai supranta, priima bei patiria ŠDV ir kaip ŠDV yra susijęs su jų profesine praktika. Empirinio tyrimo duomenys surinkti pasirinkus pusiau struktūruotų interviu, klausimynų ir fokus grupių diskusijų metodus. Atliktas tyrimas parodė, kad pradedantys dirbti mokytojai skirtingai konceptualizuoja darnumą ir ŠDV. Šio tyrimo įžvalgos gali padėti geriau suprasti pirmosios ir antrosios pakopos pedagogų rengimo programose esančias mokymo ir mokymosi praktikas bei gali paskatinti mokytojus tinkamiau įgyvendinti ŠDV
Paauglių supratimas apie sveikatos informacijos įvertinimą kaip kritinis jų sveikatos raštingumo komponentas: fenomenografinė studija
Get PDFThis paper reports on a health literacy study that explored adolescents’ conceptualizations of health information appraisal as a social practice in Latvia. The study was guided by phenomenography, a qualitative research approach used to describe people’s conceptions of a particular phenomenon. A purposive, maximum variation sampling was used, and 24 adolescents were recruited to take part in the study, ranging from 13 to 16 year-olds. Semi-structured interviews were undertaken for data collection. A phenomenographic method for data analysis was performed using the guidelines proved by Sandberg. The data analysis presented seven categories of description and an outcome space representing the adolescents’ qualitatively different conceptions of health information appraisal. The implications for health education in school are discussed.Šiame straipsnyje pristatomas sveikatos raštingumo tyrimas, skirtas atskleisti sveikatos informacijos įvertinimą kaip socialinę praktiką tarp paauglių Latvijoje. Tyrimas remiasi fenomenografija kaip kokybinių tyrimų prieiga, pagal kurią aprašomas žmonių supratimas apie konkretų fenomeną. Taikant tikslinę, maksimaliai įvairių atvejų atranką, į šį tyrimą pasirinkta įtraukti dvidešimt keturis 13–16 metų amžiaus paauglius. Tyrimo duomenys surinkti atliekant pusiau struktūruotus interviu, duomenų analizė atlikta remiantis Sandberg rekomendacijomis. Duomenų analizė iškėlė septynias aprašomąsias kategorijas ir atskleidė radinių erdvę, rodančią kokybiškai skirtingą paauglių supratimą apie sveikatos informacijos įvertinimą. Straipsnyje taip pat diskutuojama apie sveikatos švietimo reikšmę mokykloje
Mokėjimo mokytis kompetencijos aktualizavimo tyrimas chemijos pamokose
Get PDF The object of this study is the learning to learn competence. The purposes of this research are as follows: (1) to highlight the challenges of the actualization of learning to learn competence in science education; (2) to investigate the learning to learn competence of 16–17-year-old students of N gymnasium; (3) to provide conclusions on the learning to learn competence of students and the most relevant aspects of developing this competence in chemistry lessons. The results of a quantitative study (attended by 172 students) confirms the hypothesis that the learning to learn competence closely correlates with learning outcomes. Successful learners are more confident and are more likely to experience satisfaction and a sense of victory; on the other hand, permanent failure can cause poor self-esteem, indifference, avoidance, and aggression. Students with the best grades also have a stronger will and self-discipline to achieve their goals. They also develop this discipline more often than the learners whose learning grades are lower. The results of the survey indicate that all students have a lack of knowledge about different learning methods and the ability to choose the most appropriate ones for specific cases. One of the effective tools that may help a learner successfully comprehend at first sight a rather complicated science – chemistry – is the development of competence-based learning. For this reason, in the paper, together with the challenges of achieving the learning to learn competence, presented by the participants of the study, the possible ways of solving them are described too.Tyrimo objektas – mokinių mokėjimo mokytis kompetencija. Keliami tokie uždaviniai: (1) išskirti mokėjimo mokytis kompetencijos aktualizavimo iššūkius vykdant gamtamokslinį ugdymą; (2) ištirti N gimnazijos dešimtos klasės mokinių turimą mokėjimo mokytis kompetenciją; (3) pateikti išvadas apie mokinių turimą mokėjimo mokytis kompetenciją ir šios kompetencijos ugdymo aktualiausius aspektus chemijos pamokose. Kiekybinio tyrimo (kuriame dalyvavo 172 mokiniai) rezultatai patvirtina hipotezę, kad mokėjimo mokytis kompetencija iš visų kitų kompetencijų išsiskiria tuo, kad glaudžiai susijusi su mokymosi rezultatais. Sėkmingai besimokantieji labiau pasitiki savimi, dažniau patiria pasitenkinimą ir pergalės pojūtį, o nuolatinė nesėkmė gali išsirutulioti į prastą savęs vertinimą, abejingumą, vengimą ir agresiją. Geriausiais pažymiais besimokantieji taip pat pasižymi stipresne valia ir savidisciplina siekdami užsibrėžtų tikslų (kuriuos jie taip pat kelia dažniau nei silpniau besimokantieji). Apklausos rezultatai rodo, kad visiems mokiniams labiausiai trūksta išmanymo apie įvairius mokymosi metodus ir gebėjimo pasirinkti tinkamiausius konkrečioms situacijoms. Vienas iš veiksmingų būdų, galinčių padėti mokiniui sėkmingai perprasti iš pirmo žvilgsnio dėl didelio abstraktumo gana komplikuotą chemijos mokslą, yra mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo stiprinimas. Dėl šios priežasties darbe kartu su tyrimo dalyvių pateiktais mokėjimo mokytis kompetencijos iššūkiais pateikti ir galimi jų sprendimo būdai
Metamokymasis: koncepto analizė
Get PDFMeta-learning, a contemporary learning paradigm, will be analysed in this article. This study aims to analyse and conceptualize the definition of metalearning, to provide evidence for the application of metalearning to learning, and to single out and name the features that allow the development of metalearning in the context of self-directed learning. To reach this goal, the concept model of Walker and Avant, involving a theoretical analysis of the concept, was selected. To reveal the theoretical concept of metalearning, the analysis of scientific publications of Lithuanian and foreign authors in the field of education and training was performed, using data collection and data analysis methods. The analysis of the concept of metalearning allows us to state that metalearning is not possible without self-regulation (self-control, self-awareness, self-reflection), reflection, independence and responsibility. Metalearning competence includes the intrinsic motivation and conscious cognitive activities of the learner; it seeks to understand and manage their thinking processes, it understands memory processes, selects the best learning methods according to the existing conditions and circumstances, organizes an optimal learning environment in the learner community, and, finally, directs the learner toward a positive experience in the process. Metalearning is complex learning that includes the integration, selection, and application of individual needs, opportunities, and teaching strategies. It emphasizes successful, perceptual learning, the application and continuous pursuit of existing knowledge, personal qualities, self-motivation, and reflection.According to Mylona (2012), the weakness and lack of empirical research on meta-learning is a consequence of the lack of focus on existing systems to clearly define all constructs that would be more actively involved in meta-learning and help overcome emerging learning challenges.Straipsnyje analizuojama viena iš šiuolaikinių mokymo(si) paradigmų – metamokymasis. Pristatomu tyrimu siekiama analizuoti ir konceptualizuoti metamokymosi sąvoką, pateikti metamokymosi taikymą mokantis įrodančius veiksnius, išskirti ir įvardyti ypatumus, leidžiančius plėtoti metamokymąsi mokantis savarankiškai. Šiam tikslui pasiekti pasirinktas Walker ir Avant koncepto analizės modelis, apimantis teorinę koncepto analizę. Teoriniam metamokymosi konceptui atskleisti atlikta Lietuvos bei užsienio autorių mokslinių publikacijų švietimo ir mokymo(si) srityje analizė, naudojant duomenų rinkimo ir surinktų duomenų analizės metodus. Atlikta metamokymosi koncepto analizė leidžia teigti, kad metamokymasis neįmanomas be savireguliacijos (savikontrolės, savimonės, savirefleksijos), apmąstymų, savarankiškumo ir atsakomybės. Metamokymosi kompetencija apima vidinę motyvaciją ir sąmoningai atliekamą besimokančiojo, kuris siekia suprasti ir valdyti savo mąstymo procesus, supranta atminties procesus, pasirenka geriausius mokymosi metodus, atsižvelgdamas į esamas sąlygas ir aplinkybes, organizuoja besimokančiųjų bendruomenėje optimalią mokymosi aplinką ir galiausiai refleksijos pagalba suvokia mokymąsi kaip teigiamą patirtį sau, pažintinę veiklą. Metamokymasis yra kompleksinis mokymasis, jis apima individualių poreikių, galimybių ir mokymo strategijų parinkimo bei taikymo integraciją, tai yra sėkmingas, suvokimu grįstas mokymasis, turimų žinių taikymas ir nuolatinis jų siekimas, asmeninių savybių, savimotyvacijos, refleksijos svarba.Mylona (2012) teigimu, dėl metamokymosi empirinių tyrimų stokos šiuo metu egzistuojančioms sistemoms buvo skiriama mažai dėmesio aiškiai apibrėžti visas konstrukcijas, kurios aktyviau įtrauktų į metamokymąsi ir padėtų įveikti kylančius mokymosi sunkumus
Pedagoginės praktikos metu studentų patiriami sunkumai: klausimyno struktūros psichometrinės savybės
Get PDFThe aim of our study was to describe the psychometric properties of the structure of a questionnaire designed to assess the difficulties experienced by pre-service teachers during their pedagogical practice. The study involved 110 pre-service teachers (university students): 96 women and 14 men, with a mean age of 24,28 years (SD = 5,03). Based on our previous research, a set of 20 items was developed asking students to rate their experience on a five-point scale. The hierarchical items cluster analysis algorithm ICLUST was used to test the psychometric characteristics of the questionnaire structure. The analysis was performed according to Revelle’s guidelines. Due to the ordinal nature of items, the cluster analysis was performed on the basis of a polychoric correlation matrix. The statistical analysis was carried out using the psych package in R. The reliability of the clusters was assessed taking into account Cronbach’s alpha and Revelle’s beta indicators. Cluster fit, pattern fit, and RMSR were selected as model fit indicators. Two models were developed: the seven-cluster model and two-cluster model. The seven-cluster model consisted of the following clusters: search and selection of material (K1; α = 0,75, β = 0,75), selection of teaching methods (K10; α = 0,77, β = 0,69), classroom management (K13; α = 0,81, β = 0,72), lack of subject and pedagogical knowledge (K3; α = 0,67, β = 0,67), emotions (K4; α = 0,75, β = 0,75), time management (K12; α = 0,70, β = 0,62), and organizational difficulties (K11; α = 0,66, β = 0,60). The two-cluster model consisted of the following clusters: search and selection of material (K1; α = 0,75, β = 0,75) and general difficulties (K18; α = 0,85, β =0,75). Combining 20 items into seven clusters allowed to achieve the best psychometric characteristics of the questionnaire and to reliably assess the difficulties experienced by pre-service teachers during their pedagogical practice. The characteristics of the two-cluster model were satisfactory, and the 18-items general difficulty scale of this model can be chosen as an alternative to calculate the overall estimate of the difficulties experienced by pre-service teachers during their pedagogical practice.Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – patikrinti pedagoginės praktikos metu studentų patiriamų sunkumų klausimyno struktūros psichometrines savybes. Tyrime dalyvavo pedagoginę praktiką atlikę pedagoginių studijų studentai (N = 110). Duomenys analizuoti pasitelkus hierarchinės teiginių klasterių analizės algoritmą ICLUST. Gauti rezultatai patvirtino, kad dvidešimties teiginių klausimyną sudaro septynios skalės: informacijos paieškos, ugdymo metodų parinkimo, klasės valdymo, žinių trūkumo, emocijų, laiko valdymo ir organizacinių sunkumų. Gautas didelis teiginių suderintumas ir homogeniškumas bei geros bendros modelio savybės. Taip pat straipsnyje pasiūlytas alternatyvus dviejų faktorių modelis, kurio viena aštuoniolikos teiginių skalė leidžia įvertinti bendruosius pedagoginės praktikos metu studentų patirtus sunkumus. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad klausimynas yra tinkamas patikimai įvertinti pedagoginės praktikos metu studentų patiriamus sunkumus
Ne ta ranka – ne toks vaikas: kairiarankių vaikų ugdymas sovietinėje Latvijoje
Get PDFLeft-handers have always been surrounded by stigma and controversy, and attitudes toward this group have always been rooted in the ideas and traditions of power relations existing in a given society. Thus, the goal of this study is to describe the retraining of left-handers as it was conducted in Soviet education. The impact of political power on an individual’s body-mind interaction is a significant problem in research on the creation of the “New Soviet Man.” The teaching of left-handed children in the Soviet Union is a noteworthy example of the totalitarian regime’s illusionary endeavors to change human nature. The Soviet education envisaged neither a special attitude nor any particular pedagogical strategies for the work with left-handed children. The Soviet science was based on the anthropological understanding of man as a tabula rasa, which made it possible to explain the omnipotence of Soviet pedagogy as well as the unswerving belief that it was possible to educate every child into a true member of the socialist society. The present study provides insight into the disciplining of the left-handed children’s bodies and minds using pedagogical tools that was being conducted in Soviet Latvia. Kairiarankiams nuolat tenka susidurti su stigmomis ir prieštaringais požiūriais į save, be to, nuostatos apie šią žmonių grupę visada būna susijusios su konkrečios visuomenės galios santykiais ir tradicijomis. Todėl šio tyrimo tikslas – aptarti kairiarankių permokymą, kaip tai buvo daroma sovietinėje švietimo sistemoje. Politinės galios įtaka žmogaus kūno ir proto sąveikai yra dažnai nagrinėjama problema tyrimuose apie „naujojo sovietinio žmogaus“ kūrimą. Kairiarankių vaikų mokymas Sovietų Sąjungoje yra puikus iliuzinių totalitarinės valdžios siekių pakeisti žmogaus prigimtį pavyzdys – sovietiniame švietime nebuvo nei atskiros prieigos, nei konkrečių pedagoginių strategijų ugdant kairiarankius vaikus. Sovietinis mokslas buvo grindžiamas antropologiniu žmogaus, kaip tabula rasa, supratimu, leidžiančiu paaiškinti sovietinės pedagogikos visagalybę, ir nepajudinamu įsitikinimu, kad iš kiekvieno vaiko galima išugdyti tikrą socialistinės visuomenės narį. Šis tyrimas supažindina su sovietinėje Latvijoje vykusiu kairiarankių vaikų kūno ir proto disciplinavimu pasitelkiant pedagogines priemone
Mokykloje dirbančių karjeros konsultantų saviveiksmingumo vaidmuo pasitenkinimui karjeros konsultavimu ir tikslams pasiekti
Get PDFCareer counsellors working at schools are expected to promote students’ social, emotional, academic, and career development (Lindwall & Coleman, 2008). Despite the importance of career counselling at school (Anctil, Smith, Schenck, & Dahir, 2012; Osborn & Baggerly, 2004), school counsellors face barriers to implementing career counselling, including limited time because of competing demands, negative perceptions about career counselling from parents, teachers, and administration, and low school counsellor self-efficacy (Sanders, Welfare, & Culver, 2017). Considering the importance of career counselling and challenging working conditions, studies usually focus on individual antecedents of effective career counselling (Sawyer et al., 2013). Existing research reveals that self-efficacious consultants provide higher-quality career consulting services to various groups of employees (Bodenhorn & Skaggs, 2005; Larson & Daniels, 1998), are more satisfied with their job and experience less stress (Lent & Hackett, 1987). According to Larson and Daniels (1998), self-efficacy is the essential factor of successful career counselling. However, existing studies do not disclose the mechanism of why career consultants with higher self-efficacy perform consulting activities better. Therefore, this study is aimed to analyse the role of self-efficacy in the relationship between job resources (opportunity to develop and feedback), satisfaction with career counselling and goal attainment among career counsellors working at schools. The study was part of the project “Strategies to Utilise and Cultivate Positive Characteristics & Employability Skills in Schools” (SUCCESS, 2017-12-LT01-KA201-035247). In total, 246 school career counsellors from Lithuania, Italy, Ireland, and Greece were surveyed online. Most of the participants (88.6 percent) were female, and their age varied between 25 and 60 years. In all countries, the professional experience of career counselling varied between 1 and more than 10 years.The results of the study revealed the importance of self-efficacy for satisfaction with career counselling and goal attainment. Self-efficacy moderated the relationship between the opportunity for development and feedback and satisfaction with career counselling, i. e. the opportunity for development and feedback and satisfaction predicted satisfaction with career counselling only when self-efficacy was high. Furthermore, the opportunity for development and feedback were indirectly related to goal attainment through satisfaction with career counselling only when self-efficacy was high. In other words, job resources are more important and better used by those career counsellors who rely on their abilities, can remain calm when facing difficulties in their job and find solutions when confronted with a problem. The limitations of the study together with practical implications are discussed.Atsižvelgiant į karjeros konsultavimo svarbą moksleivių būsimos karjeros sėkmei (Lindwall & Coleman, 2008), nemažai dėmesio skiriama karjeros konsultantų veiklos efektyvumo prielaidoms analizuoti, daugiausia dėmesio – individualiems karjeros konsultantų ypatumams, ypač saviveiksmingumo svarbai (Sawyer et al., 2013). Tačiau esami tyrimai neatskleidžia mechanizmo, leidžiančio įvardyti, kodėl didesniu saviveiksmingumu pasižymintiems karjeros konsultantams yra būdingi ir geresni veiklos rezultatai. Todėl atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti mokykloje dirbančių karjeros konsultantų saviveiksmingumo vaidmenį darbo išteklių (galimybės tobulėti ir grįžtamojo ryšio) ir pasitenkinimo karjeros konsultanto veikla bei tikslų pasiekimo sąsajoms. Tyrimas atliktas vykdant projektą SUCCESS*. 246 karjeros konsultavimo mokykloje profesionalai apklausti 2018 m. vasario–kovo mėnesiais keturiose šalyse: Lietuvoje, Italijoje, Airijoje ir Graikijoje. Tyrimo rezultatai atskleidė saviveiksmingumo svarbą pasitenkinimui karjeros konsultavimo veikla ir tikslams pasiekti. Nustatyta, kad galimybės tobulėti ir grįžtamojo ryšio darbo ištekliai prognozuoja pasitenkinimą, o per jį ir tikslų pasiekimą tik esant dideliam saviveiksmingumui. Taigi galimybė tobulėti ir grįžtamasis ryšys yra svarbesni ir geriau panaudojami tų konsultantų, kurie labiau pasitiki savo profesiniais gebėjimais įveikti netikėtas kliūtis ir problemas darbe, jaučiasi pasirengę susidoroti su darbo reikalavimais ir pasiekti darbo tikslus
Lytiškumo ugdymas kaip galimybė dekonstruoti heteronormą: mokytojų turimo žinojimo ir nuostatų analizė
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
One of the key practices in school is managing knowledge and passing it on to individuals who are still developing as individuals. However, school is a normative institution, and it is expected that students will take over legitimate, acknowledged and generally cherished society values; in other words, it is expected that students will know how to “be a person.” As the world is constructed, it then constructs us. Knowing this, it is worth analyzing what discourse and what practices are being constructed in school from a heteronormative point of view.
Postmodernism questions structures and hierarchies; it seeks to deconstruct the given; therefore, it provides tools and resources to rethink education and the reality that is constructed by education on both the personal and structural levels.
The discussion itself about sexual “minorities” is only possible in the context of a normative system. One truth eliminates coexisting truths, in this way creating “alternative” truths with a minority status. Thus, minority often becomes minimized, reduced and degraded. One cultivated truth constitutes a normative society and pushes out parallel forms of being a human. It is, then, not only decided what a true human being really is but also what is just a human being. This way, we learn about just “masculinity” and just “femininity.”
To analyze what sort of an immunity to heteronormativity do teachers have and may possibly pass on to their students, 6 interviews were conducted. Questions regarding sexuality education, the concepts of masculinity and femininity, atypical gender expressions, homosexuality, homophobia and coming out were discussed. Every teacher is a member of their society and is being affected by societal norms and the media; therefore, it is important to understand what kind of experience, knowledge and attitude teachers have related to gender topics. It affects the knowledge that is passed on to students. When one knows the position of the teachers, one can understand if heteronormativity is being postulated or questioned in a postmodern manner.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Neheteroseksualios realybės galimybė Lietuvos istorijoje ir tradicijoje ilgą laiką buvo ignoruojama ir slopinama įstatymais, o pati tema yra virtusi tabu. Sisteminis vienos tiesos kultivavimas kuria normatyvią visuomenę ir nustumia alternatyvias buvimo žmogumi formas. Postmodernizmas problemina epistemologines struktūras ir hierarchijas, kviečiama mąstyti apie švietimą asmens ir struktūros lygmenimis. Šiame straipsnyje, pasitelkiant interviu su mokytojais analizę, siekiama ištirti mokytojų turimą žinojimą ir lytiškumo ugdymo nuostatas ir jomis perteikiamą žinojimą mokiniams lytiškumo temomis bei aptarti galimybę dekonstrukcijos metodą naudoti heteronormatyviai visuomenei