Acta Paedagogica Vilnensia
Not a member yet
957 research outputs found
Sort by
Mokinių kultūrinio supratingumo skatinimas bendrojo ugdymo mokyklose: mokytojų patirtys ir iššūkiai
Get PDFCultural understanding is a basis for competence-oriented general education. Teachers are responsible for applied content and methods that are used to purposefully lead school students to that result.The aim of this study is to identify actual goals for the development of teacher education curriculum, professional development, and teaching aids by investigating in-service teachers’ challenges in the successful promotion of students’ cultural understanding in general schools.The readiness of teachers to promote the cultural understanding of primary school students was explored in a mixed-methods study. The findings indicated aspects that teachers consider relevant as well as the main problems and gaps between theoretical principles recognised as essential by educational policy, and teachers’ beliefs and practices.Kultūrinis supratingumas yra į kompetencijas orientuoto bendrojo ugdymo pagrindas. Todėl mokytojai yra atsakingi už taikomą turinį ir metodus, kurie mokinius turėtų vesti link to. Gilinantis į iššūkius, su kuriais susiduria mokytojai, norėdami užtikrinti kuo sėkmingesnį mokinių kultūrinio supratingumo ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose, šiuo straipsniu siekiama identifikuoti dabartinius tikslus, galinčius padėti stiprinti mokytojų ugdymo turinį, profesinį jų rengimą ir mokymo pagalbą.Mokytojų pasiruošimas skatinti pradinių mokyklų mokinių kultūrinį supratingumą analizuotas atliekant mišrių metodų tyrimą. Gauti rezultatai atskleidė mokytojams svarbius aspektus, identifikavo pagrindines problemas ir spragas, egzistuojančias tarp teorinių principų, kurie svarbūs švietimo politikai ir pačių mokytojų įsitikinimams bei praktikoms
Pedagogo profesinės tapatybės fenomenas ir atlikėjo tapatumas: kur baigiasi scena ir prasideda klasė?
Get PDFThe focus of the article is on the process of becoming a teacher. Many researchers have concluded that this process is of profound, complex, ever-evolving nature, during which teachers attempt to define their role and their entity. Identity itself brings out another problem of identification with the subject. Thus, more and more studies have been exploring professional teacher identities in different fields regarding the interaction between subject and teacher identities. The aspects of professional identity development among teachers of stage performers from the specific field of artistic education have been chosen for the research due to the lack of scientific research worldwide so far. The arts school case study of professional identity among teachers of stage performers from the development point of view has showed that the professional identity development of teachers among stage performers of an arts school is of a wide scope and possesses its own features. In the course of first socialization, the performer identity is perceived, while the teacher role is selected during the second socialization. No identity conflict has been observed between performer and teacher identities, they help maintain the mission of an artist. Everyday pedagogical practice, knowledge and skills by means of reflection and conversation contribute the understanding of what a teacher role is. Creativity and openness are essential for interaction with the milieu.Daugeliu pasaulyje atliktų tyrimų patvirtinta išvada, kad tapimas pedagogu yra sudėtingas, kompleksinis, trunkantis tam tikrą laiką procesas, kurio metu mokytojas bando apibrėžti savo vaidmenį ir esybę. Straipsnyje apžvelgiamos pedagogo profesinę tapatybę aiškinančios koncepcijos, aptariama vienos iš sričių – į profesiją orientuoto muzikos ir šokio atlikėjus rengiančių pedagogų profesinė tapatybė formavimosi aspektu, pristatomas šio proceso bruožus atskleidžiantis pasirinktos menų mokyklos kokybinis tyrimas, atliktas atvejo analizės metodu
4-oji nacionalinė mokslinė konferencija „LETA 2020: Švietimas ir ugdymas, jungiantys bendruomenes“
Get PDF  
Mokinių lytiškosios patirtys. Lytinio raštingumo link
Get PDFLearning about sexuality relates to each individual learner’s identity, as everyone’s experience of sex is authentic. It is naive to attempt to force sex education on pupils and see them as tabulae rasae. Unsatisfied sexual (informational) curiosity creates circumstances wherein it is easy to fall into traditional gender roles with no ability to assess them critically, furthermore not having a set of skills to see oneself and others in a non-stereotyped manner. Young people who do not have strong, positive relationships either at home or at school face the highest possibility of participating in sexually risky behavior. Improving sexual literacy through sex education has an element of interdisciplinarity, as it includes media literacy, critical thinking, ethics, human rights, culture studies, history etc. Educational sciences become a hub that connects these different disciplines so as to ensure that the process of sex education is present and it is able to develop sexual literacy.Mokymasis apie lytiškumą susijęs su kiekvieno asmens tapatybės dalimi, nes kiekvieno asmens lyties patirtis yra autentiška. Naivu organizuojant lytiškumo ugdymą mokinius traktuoti kaip tabula rasa. Nepatenkintas seksualinių klausimų smalsumas sukuria sąlygas aklai kartoti nusistovėjusius lyčių vaidmenis, negebant kritiškai jų vertinti ir nesiformuojant įgūdžio matyti save ir kitus nestereotipiškai. Didžiausią rizikingo seksualinio elgesio riziką turi tie jaunuoliai, kurie neturi stiprių pozityvių saitų nei namie, nei mokykloje. Lytinio raštingumo puoselėjimas lytiškumo ugdymu turi tarpdiscipliniškumo elementą, apima medijų raštingumą, kritinį mąstymą, etiką, žmogaus teises, kultūros studijas, istoriją ir kt. Edukologija tampa centrine ašimi, gebančia sujungti įvairias disciplinas, kad (į)vyktų lytiškumo ugdymo procesas ir būtų formuojamas lytinis raštingumas
Dėstytojo profesinė savimonė sąveikose su studentais aukštajame moksle: gyvenamasis laikas ir santykis
Get PDFBecoming and being a teacher in higher education is a long process of individual transformation. The research aims at highlighting the meaning of time and relations in regard to teachers’ professional self-awareness through their interactions with students in higher education. The research design was qualitative in which the phenomenological methodology according to Max van Manen version was applied. Findings revealed that temporality and relationality are social constructs that shape the teacher-student interactions in higher education as they are loaded with worldviews that guide their educational actions and and their relationships. Thus their subjectivities and life-world educational experiences-based worlds are built on temporalities. A higher education teacher’s professional self-awareness is a developmental process which requires from the person reflection on his/her own experiences. Teachers through interactions with students balance between expectations and requirements which encourage both sides to find ways of integrating creative methods into the teaching and learning processes. Through working with students, teachers step into the “unknown” and learn within togetherness. Being in togetherness brings bilateral interchange between teachers and students, which motivates both sides to be self-aware. These reciprocal interactions invite participants to grow and seek mutual interchange through different experiences and contexts.Tapti ir būti dėstytoju aukštojoje mokykloje yra ilgas individualių pokyčių procesas. Tyrimu siekiama atskleisti laiko ir santykio prasmę dėstytojo ir studento sąveikai aukštajame moksle dėmesį skiriant dėstytojo profesinei savimonei. Šiame kokybiniame tyrime taikyta fenomenologinė metodologija pagal Makso van Maneno versiją. Radiniai atskleidė, kad laikas ir santykis yra socialiniai konstruktai, formuojantys dėstytojo ir studento sąveikas aukštajame moksle, nes jos perkrautos pasaulėžiūromis, nurodančiomis jų ugdymo veiksmus ir santykius. Abiejų pusių subjektyvumas ir gyvenimo patirtimi grįstas pasaulis remiasi laikinumu. Aukštosios mokyklos dėstytojo profesinė savimonė yra vystymosi procesas, reikalaujantis, kad asmuo apmąstytų savo patirtis. Dėstytojai, sąveikaudami su studentais, balansuoja tarp lūkesčių ir reikalavimų, kurie skatina abi puses ieškoti būdų, kaip kūrybiškus metodus integruoti į mokymo(si) procesus. Dirbdami su studentais, dėstytojai žengia į „nežinomybę“ ir mokosi kartu. Buvimas drauge lemia abipusius dėstytojų ir studentų mainus, kurie motyvuoja abi puses suvokti save. Dėstytojo ir studento santykiai reikalauja abipusio atvirumo ugdymo procesui. Ši sąveika kviečia dalyvius augti ir siekti abipusių mainų, remiantis skirtingomis patirtimis ir kontekstais
Žemų mokymosi pasiekimų įveikos paieška: neurodidaktinės įžvalgos
Get PDFLithuanian schools face the challenge of low learning achievement. International and national studies show that the results of Lithuanian school students are not tantamount. There are significant differences among different groups: between boys and girls, between students from different social–economic–cultural backgrounds, different types of localities (cities, towns or rural areas), as well as learners of different languages (Lithuanian, Russian, Polish) (Lithuania. National and Regional Education 2019. Student Achievement Gap). It is clear that the spectrum of factors influencing achievement is wide-ranging, from decisions made by students themselves, the teachers, or the schools, to the ones made in the wider settings or (context) or by municipalities. They all demand scientific discussion, but in this article we focus on the organisation of the teaching/learning process in the neurodidactic context.The work is based on theoretical insights, the core of which is neuroactivation in the learning process as one of the fundamental elements of good teaching and successful learning. In striving for quick, yet not always successful, learning achievement, we do not engage students in an in-depth learning process. Therefore, we fail to arouse interest in the subject taught; the students’ acquired knowledge is not preserved for long and is not used when necessary. By focusing on the teaching/learning process, we can lay the foundations for positive change at the neural level.Searching for the causes of low learning achievement and ways to overcome them, it is important to refer to the findings of contemporary studies concerning the connections between teaching and learning processes with the neuro-structure of children’s brains. A reciprocal connection was identified when learning changes the architecture (structure) of the brain, which in turn affects learning and attaches particular importance to the teacher’s work. It is its nature that can influence how the neuro-structure of the student’s brain changes at the cellular level. Therefore, it is important to consider aspects related to the student’s brain activity in the teaching process, namely excitation, awareness, memory and information transfer. In this respect, it makes sense to continue the research and to conceptually discuss the educational dimension and teaching/learning strategies when working with low achievers.Ieškant žemų mokymosi pasiekimų priežasčių ir įveikos būdų, svarbu remtis šiuolaikinių mokymo ir mokymosi procesų ir vaikų smegenų neurostruktūros tyrimų atradimais. Straipsnyje pristatomos teorinės įžvalgos, koks mokymas gali būti efektyvus, žvelgiant iš neurodidaktinės perspektyvos, apžvelgiami vaikų, augančių nepalankioje socialinėje, ekonominėje ir kultūrinėje aplinkoje, smegenų tyrimai ir keliami diskusiniai klausimai. Akivaizdu, kad yra abipusis reiškinys: mokymasis keičia smegenų struktūrą, o ji, savo ruožtu, daro įtaką mokymuisi. Todėl ypatingą reikšmę turi mokymo pobūdis, nes nuo jo gali priklausyti, kaip keisis mokinių smegenų neurostruktūra ląsteliniu lygmeniu. Mokant svarbu atsižvelgti į tam tikrus aspektus, susijusius su mokymo neurodidaktine veikla – sužadinimu, suvokimo skatinimu, atmintimi ir informacijos perkėlimu. Vis dėlto pripažįstame, kad dar lieka labai daug neatsakytų klausimų. Dauguma atliktų tyrimų tik įvardija žemų pasiekimų ir vieno iš jų veiksnio – nepalankios socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos – sąsajas, tačiau labai trūksta darbų, kuriuose būtų tirta, kokios galimos intervencijos, teigiamai veikiančios šių mokinių sistemines struktūrines smegenų dalis ir padedančios kompensuoti galimus neurobiologinius skirtumus
Naujasis sovietinis žmogus moters kūne: motina, mokytoja, traktorininkė
Get PDFThe “New Man” is a utopian concept that involves creating an ideal man and replacing the imperfect human being. The beginning of the ideas of creating the new man can be found in ancient Greece and Rome, in the works of utopians and educators, as well as in theological texts. Although this ideologeme as one of the constructs of modernity was fully formed by the end of the 19th century, the efforts to practically implement it are connected with the establishment of (para)totalitarianism. One of the best-known examples of such an attempt was the ambition to create the New Soviet Man. After giving up aspirations to create a perfect biological individual, in the long-term perfective, the main focus was laid on forming an ideologically correct New Man, a builder of communism. Education was seen as one of the key means of achieving this objective. Seeking to identify how the image of the New Man was reflected in the curriculum (primary in particular), 36 textbooks published between 1925–1985 and used in the state schools of Soviet Russia and the Baltic States were analysed.Although the concept of the New Man includes both the male and female person, the most frequently considered is a male. This article aims to discuss how textbooks represent the Soviet woman by considering the following aspects: what was specific to the New Soviet Man – Woman? What did the Soviet regime expect from women in the context of the New Soviet Man project? How did the project of New Man reflect the gender equality idea?Naujojo žmogaus sukūrimo idėjos užuomazgų galima rasti senovės Graikijoje ir Romoje, taip pat utopistų, švietėjų kūriniuose, teologiniuose tekstuose, tačiau ši ideologema galutinai susiformavo XIX a. pabaigoje, o bandymai ją realizuoti praktiškai sietini su (para)totalitarizmo įsigalėjimu. Vienas iš žinomiausių tokių bandymų pavyzdžių – siekis sukurti Naująjį sovietinį žmogų. Šis bandymas nuo kitų skiriasi komunistine ideologija, kuri kiekvienam reiškiniui suteikia „papildomų reikšmių ar funkcijų“ (Prozorov, 2013, p. 210). Kitaip tariant, visus dalykus SSRS galima suprasti ir paaiškinti tik diktatūros tikslu – utopinė ateities visuomenė „komunizmas“, kurios vardu valstybė viską ir visus reguliavo. Atsisakius siekių sukurti tobulą biologinį individą, ilgainiui susitelkta į ideologiškai teisingo naujojo žmogaus, komunizmo statytojo, formavimą. Švietimas buvo vienas iš pagrindinių šio uždavinio vykdytojų. Siekdami išsiaiškinti, kaip naujojo žmogaus vaizdinys atsispindėjo ugdymo (ypač pradinio) turinyje, išanalizavome 36 vadovėlius, išleistus 1925–1985 m. ir naudotus sovietinės Rusijos ir Baltijos valstybių mokyklose.Nors sąvoka „naujasis žmogus“ apima ir vyriškos, ir moteriškos lyties asmenį, vis dėlto dažniausiai omenyje turimas vyras. Šiame straipsnyje mes siekėme aptarti, kaip vadovėliuose pateiktas sovietinės moters paveikslas atkreipdami dėmesį į šiuos aspektus: kas būdinga naujajam sovietiniam vyrui ar moteriai? Ko sovietinis režimas tikėjosi iš moters „Naujojo sovietinio žmogaus“ projekto kontekste? Kaip „Naujojo sovietinio žmogaus“ projektas atspindėjo lyčių lygybės idėją
