Politologija
Not a member yet
726 research outputs found
Sort by
Covid-19 pasekmės transatlantinio saugumo bendruomenei
Full text linkAlthough there were many disagreements in transatlantic relations before the COVIC-19, the pandemic accelerated tensions in transatlantic relations even more. The inauguration of the new US president Joe Biden, however, has been perceived as a new chapter in transatlantic relations. The paper aims to assess the COVID-19 pandemic implications to transatlantic relations and answer the question of whether the pandemic has strengthened or weakened the transatlantic security community? The paper stems from the idea that transatlantic countries compose a transatlantic security community. It examines the COVID-19 implications to several tiers of features that should be present in every security community: namely, implications to the perception of threats, patterns of communication and policy coordination, as well as to institutional framework. The paper argues that COVID-19 has not transformed the transatlantic security community; however, it highlighted certain problematic aspects of transatlantic relations.Nors transatlantiniuose santykiuose būta nemažai nesutarimų iki COVID-19 pandemijos, pandemija dar labiau padidino įtampą transatlantiniuose santykiuose. Vis dėlto naujojo JAV prezidento Joe Biden inauguracija buvo vertinama kaip naujas skyrius transatlantiniuose santykiuose. Straipsnyje siekiama įvertinti COVID-19 pandemijos pasekmes transatlantiniams santykiams ir atsakyti į klausimą ar pandemija sustiprino ar susilpnino transatlantinio saugumo bendruomenę? Straipsnis yra paremtas idėja, jog transatlantinės valstybės sudaro transatlantinio saugumo bendruomenę ir nagrinėja COVID-19 pasekmes kelių lygmenų ypatybėms, kurios turėtų būti kiekvienoje saugumo bendruomenėje: COVID-19 pasekmes grėsmių suvokimui, komunikacijos modeliams ir politikos koordinavimui, taip pat – institucinei sistemai. Straipsnyje teigiama, kad COVID-19 netransformavo transatlantinio saugumo bendruomenės, bet išryškino tam tikrus probleminius transatlantinių santykių aspektus
Tarp sėkmės ir katastrofos: dvi perspektyvos į perėjimo procesą postkomunistinėse valstybėse
Full text linkGhodsee, Kristen, ir Mitchell Alexander Orenstein. Taking stock of shock: Social consequences of the 1989 revolutions. New York: Oxford University Press, 2021.Ghodsee, Kristen, ir Mitchell Alexander Orenstein. Taking stock of shock: Social consequences of the 1989 revolutions. New York: Oxford University Press, 2021
Roberto Mangabeiros Ungerio įgalintos demokratijos teorija: ar liberalios demokratijos antinomijos gali būti išspręstos?
Full text linkThe purpose of this article is to analyze Roberto Mangabeira Unger’s theory of empowered democracy and to evaluate it with regard to antinomies of liberal thought as formulated by the author himself. This article discusses the main presumptions of Unger’s political philosophy and his conceptualization of politics. The theory of empowered democracy is analyzed as an attempt to overcome the antinomy of the universal and the particular, which permeates the liberal worldview. Unger criticizes liberal thought and its central components – liberal psychology and ethics. This critique of liberalism serves as a basis for the philosopher’s vision of politics, at the centre of which is an emancipated and autonomous individual. “Negative capability”, which is the power of individuals to review and rebuild their social contexts, helps them create a political order, which aims to create a “bigger life for all”. To empower individuals, Unger offers a wide-ranging set of changes – starting with more plasticity in political institutions and ending with political protection of the individual ensured by “immunity rights” and prevention of “false necessities”. This article aims to show that Unger’s theory ultimately fails in this goal due to contradictions between the theory of empowered democracy and the author’s own conception of politics as well as due to questionable sustainability of such solution.Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti Roberto Mangabeiros Ungerio įgalintos demokratijos (angl. empowered democracy) koncepciją ir įvertinti jos galimybes peržengti paties filosofo suformuojamas liberalios pasaulėžiūros antinomijas. Straipsnyje aptariamos pagrindinės R. Ungerio filosofijos prielaidos, politikos samprata. Iš jų išvesta įgalintos demokratijos teorija parodoma kaip bandymas išspręsti liberalios demokratijos vidines įtampas ir pasiūlyti būdą peržengti liberalią pasaulėžiūrą apibrėžiančią universalumo ir partikuliarumo antinomiją. Ungeris kritikuoja liberalią pasaulėžiūrą ir jos sudedamąsias dalis – liberalią psichologiją ir etiką. Liberalizmo kritika tampa pagrindu plačiai brazilų filosofo politikos vizijai. Jos centre yra autonomiškas ir emancipuotas individas, kurio kūrybinių gebėjimų pagrindu kuriama politinė santvarka, turinti aiškų tikslą – užtikrinti geresnį gyvenimą visiems. Siekiant įgalinti individus veikti kūrybiškai, Ungeris siūlo plataus masto pokyčius, kurie apima tiek politinių institucijų peržiūrą, suteikiant joms plastiškumo, tiek politinę individo apsaugą, išlaisvinant juos nuo netikrų būtinumų. Straipsnyje mėginama parodyti, kad Ungeriui nepavyksta įgyvendinti šio tikslo dėl prieštaringo įgalintos demokratijos santykio su paties autoriaus politikos samprata ir neužtikrinamo jo pateikiamo vidinių liberalios demokratijos įtampų sprendinio tvarumo
Loo, Bernard F.W., ed. Strategy and Defence Policy for Small States: Problems and Prospects. World Scientific, 2021.
Full text link
Politinio elito įtaka Europos tapatybės kūrimui: Europos istorijos namai ir H. G. Pötteringo vizija
Full text link The House of European History in Brussels, Belgium, is a pan-European identity-making institution, created by the European Union. It has sparked an array of scholarship that speaks to the power of the museum, its ability to create a master narrative for the European people, and the varying omissions and choices made in telling Europe’s history. While European Parliament President Hans-Gert Pöttering receives credit for originating the museum, little scholarship speaks to his ideas regarding European Union integration, community, and its identity – even though, elite leader ideas are recognized in nationalism studies as instrumental in the making of an identity. This article fills this gap and shows how Pöttering’s ideas influenced the broad and generalized narrative the House of European History espouses today.Europos istorijos namai Briuselyje, Belgijos Karalystėje, yra Europos Sąjungos įkurta europinio lygmens tapatybės formavimo institucija. Šio muziejaus reikšmė ir poveikis formuojant visus europiečius suartinantį „didįjį pasakojimą“ ir su juo susijusius nutylėjimus, pasirinkimus analizuota jau daugelyje mokslinių tyrimų. Europos istorijos namų sumanytojas ir įkvėpėjas yra buvęs Europos Parlamento pirmininkas Hansas-Gertas Pötteringas. Nors nacionalizmo studijose pripažįstama, jog būtent vadovaujančiojo elito idėjos atlieka labai svarbų vaidmenį formuojant tapatybę ir ją įkūnijantį „didįjį“ pasakojimą, H.-G. Pötteringo idėjos Europos Sąjungos integracijos, Europos bendruomenės ir jos tapatybės klausimais nėra plačiau analizuotos. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti šią nišą ir atskleisti H. G. Pötteringo politinių vizijų poveikį, formuojant apibendrinantį istorinį pasakojimą, kurį šiandien pateikia ir puoselėja Europos istorijos namai
Kandidatų į Seimą požiūriai į atminties politiką pokomunistinėje Lietuvoje
Full text linkThe paper dwells on the longitudinal data set of Lithuanian parliamentary candidates’ views and investigates the post-communist politics of memory. The analyzed surveys are conducted in 2008, 2012 and 2016. Several hypotheses regarding the impact of time, democratic consolidation and geopolitical challenges on the national level of the politics of memory are tested, and we examine differences among party families regarding the politics of memory. The list of dependent variables of this study includes the attitudes of the parliamentary candidates and their determination to implement lustration, ban the public display of Soviet symbols and implement the claim that Russia must compensate the damage inflicted on Lithuania during the Soviet occupation. The study reveals that the politics of memory remains a matter of contention shaped by the dynamic interaction of three kinds of logic: transitional (based on the need to mark a break from the previous regime), post-transitional (encouraged by expiring early transitional conventions and re-articulated geopolitical visions), and partisan (inspired by multi-party electoral competition).Straipsnyje aptariamas ir analizuojamas kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimo narius požiūrių į atminties politiką duomenų rinkinys. Analizuojamos ãpklausos, atliktos 2008, 2012 ir 2016 metais. Tikrinamos kelios hipotezės dėl laiko, demokratinės konsolidacijos ir geopolitinių iššūkių įtakos atminties politikai, nagrinėjami partijų šeimų skirtumai atminties politikos atžvilgiu. Šios studijos priklausomų kintamųjų sąrašas apima kandidatų į parlamentarus nuostatas ir jų pasiryžimą įgyvendinti liustraciją, uždrausti viešą sovietinės simbolikos demonstravimą ir įgyvendinti reikalavimą, kad Rusija atlygintų žalą, Lietuvai sukeltą per sovietų okupacijos metus. Tyrimas atskleidžia, kad atminties politika yra intensyvių politinių ginčų objektas, kurį formuoja dinamiška trijų logikų sąveika: pereinamojo laikotarpio (poreikio išreikšti atotrūkį nuo sovietinio režimo), posttranzitinio (kurį skatina nustojantys galioti ankstyvojo pereinamojo laikotarpio susitarimai ir naujai peržiūrimos geopolitinės vizijos) ir partinio (įkvėpto daugiapartinės rinkimų konkurencijos)