Politologija
Not a member yet
    726 research outputs found

    Benjamin Abrams, The Rise of the Masses Spontaneous Mobilization and Contentious Politics

    Full text link
    Benjamin Abrams, The Rise of the Masses Spontaneous Mobilization and Contentious Politics (University of Chicago Press, 2023), DOI: 10.7208/chicago/9780226826820.001.0001Benjamin Abrams, The Rise of the Masses Spontaneous Mobilization and Contentious Politics (University of Chicago Press, 2023), DOI: 10.7208/chicago/9780226826820.001.000

    Redakcinė kolegija ir turinys

    No full text

    Kinų išradinga diplomatinė prievarta: Kinijos ir Lietuvos dvišalių santykių krizės atvejis

    Full text link
    Since mid-2021, Lithuania has emerged on the receiving end of China’s unusually ferocious and multi-dimensional pressure campaign. The aim of this article is to comprehensively analyse those assertive measures that could be broadly defined as diplomacy-related and were employed by Beijing throughout the post-2018 decline of this bilateral relationship, especially its crisis phase. Based on an instrumental theoretical approach to foreign policy making embodied by the scholarship on statecraft in the international arena, this qualitative case study highlights the uniqueness and ingenuity of Chinese actions in this important but surprisingly overlooked domain. It thus offers a conceptual innovation that would allow for better research into similar diplomacy-related measures used elsewhere. The authors argue that the notion of ‘diplomatic coercion’ better encapsulates the variety and complexity of such foreign policy instruments employed by China or potentially any other resourceful country.Nuo 2021 metų vidurio Lietuva tapo Kinijos neįprastai nuožmios bei įvairialypės spaudimo kampanijos taikiniu. Šio straipsnio tikslas yra detaliai išanalizuoti tas Pekino po 2018 metų prasidėjusio dvišalių santykių nuosmukio ir ypač jų krizės laikotarpiu Lietuvos atžvilgiu taikytas spaudimo priemones, kurias galima apibūdinti kaip susijusias su diplomatine veikla. Remiantis instrumentine teorine prieiga, pasirinkta nagrinėti užsienio politikos, kuriai atstovauja „valstybės amatui“ (angl. statecraft) tarptautinėje arenoje skirti tyrimai, įgyvendinimui, ši kokybinė atvejo studija išryškina Kinijos veiksmų šioje svarbioje, tačiau netikėtai primirštoje terpėje unikalumą bei išradingumą. Straipsnyje atitinkamai siūloma konceptuali naujovė, kuri leistų efektyviau tirti panašias su diplomatija susijusias priemones kitais atvejais. Autoriai teigia, kad „diplomatinė prievarta“ geriau apima tokių Kinijos ar potencialiai kitų išradingų valstybių pasitelkiamų užsienio politikos įrankių įvairovę bei sudėtingumą

    Tarptautinė konferencija Baltijos valstybės Europos ir transatlantinėje integracijoje: bendrumai ir naujų požiūrių paieškos

    Full text link

    JAV dėmesys kaip Lietuvos ontolo­ginio saugumo šaltinis: Kinijos atžvilgiu vykdomos vertybinės užsienio politikos analizė

    Full text link
    Why did Lithuania, as a small state and in a clearly asymmetric power relationship, decide to pursue a values-based foreign policy towards a great power China? The research suggests that Lithuania’s status as a “good friend of Americans” provides ontological security to decision makers, reinforcing its position in the Western social hierarchy. The research follows the methodological principles of modern constructivist research, utilising discourse analysis and process tracing. The discourse analysis highlights the significance of the status category “good friend of Americans” in the Lithuanian biographical narrative. This is followed by testing a causal mechanism of ontological insecurity constructed from ontological security and social identity theories in the case of 2020–2022. The study contributes to the literature on small states’ behaviour by delving into status-seeking routines to which small states may attach themselves. It also provides new insights into the interaction between small states and great powers.Kodėl Lietuva, kaip mažoji valstybė, susidarius ryškiai asimetriniam pajėgumų santykiui, nusprendė vykdyti vertybinę užsienio politiką didžiosios galios Kinijos kryptimi? Tyrime manoma, kad atsakyti į šį klausimą gali padėti gilinimasis į ontologinio saugumo ir socialinės tapatybės teorijas, dėmesį kreipiant į darbe identifikuojamą „buvimo gerais amerikiečių draugais“ statuso reikšmę, suteikiančią Lietuvos sprendimų priėmėjams ontologinį saugumą. Todėl straipsnyje teigiama, kad Lietuvos sprendimų priėmėjai, siekdami ontologinio saugumo, vykdo vertybinę užsienio politiką, kad pritrauktų JAV dėmesį. Tyrimas atliekamas pagal modernistinio konstruktyvizmo tyrimo metodologinius reikalavimus, derinant diskurso analizės ir proceso sekimo metodikas. Taikant diskurso analizę, išnagrinėta „buvimo gerais amerikiečių draugais“ statuso reikšmė Lietuvos biografiniame naratyve. Paskui, pasitelkus 2020–2022 m. atvejį, testuojamas iš ontologinio saugumo ir socialinės tapatybės teorinių prielaidų sudarytas priežastinis ontologinio nesaugumo mechanizmas. Atliktas tyrimas papildo mažųjų valstybių elgesį nagrinėjančią literatūrą atskleisdamas statuso siekimo rutinas, su kuriomis gali susisaistyti mažosios valstybės, ir suteikia naujų įžvalgų aiškindamas mažųjų valstybių ir didžiųjų galių sąveiką

    Lietuvos vaizdavimas Vengrijos internetinėje spaudoje 2022–2024 metų Europos saugumo aplinkos kontekste

    Full text link
    The paper analyses the representation of Lithuania in the five most visited Hungarian news websites (Index, Telex, Portfolio, 24, 444) in the period from 1 January 2022 to 30 June 2024 aiming to evaluate in which thematic contexts and in what ways Lithuania is being represented in the Hungarian language media in the light of the recent European security situation. The study revealed that the Hungarian news websites analysed in the research covered various issues related to Lithuania providing a broad panoramic view on topicalities of Lithuania. These news were divided into two parts: the security news, covering anything related to Russia‘s war against Ukraine and European security issues, and also all the other news. The study revealed that Lithuania during the researched period was mainly represented in the light of the Russian war against Ukraine and the European security situation, yet there were also many other regularly appearing references to Lithuania in the Hungarian media reflecting Liethuanian topicalities. The study aims to contribute to the discussions about the bilateral Lithuanian and Hungarian relations in the twenty first century also aspiring to focus on the European integration dimension in the media in the light of unity within NATO and EU.Šiame straipsnyje analizuojamas Lietuvos vaizdavimas penkiuose lankomiausiuose Vengrijos naujienų portaluose (Index, Telex, Portfolio, 24, 444) nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. dabartinės Europos saugumo aplinkos kontekste. Straipsnyje aiškinamasi, kokiuose teminiuose kontekstuose minima Lietuva naujienų portaluose vengrų kalba tiriamuoju laikotarpiu siekiant įvertinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir kitų aktualijų dabartinės Europos saugumo aplinkos sąlygomis vaizdavimą Vengrijos internetinėje spaudoje. Tyrimas atskleidė, kad įvairūs naujienų portalai vengrų kalba reguliariai pateikė naujienų apie Lietuvą, o šias naujienas galima padalinti į dvi dalis: su Rusijos karu prieš Ukrainą ir Europos saugumo aktualijomis susijusios saugumo srities ir visos kitos naujienos. Paminėtina, kad tirtuose Vengrijos naujienų portaluose pagrindinis Lietuvą reprezentuojantis teminis elementas tiriamuoju laikotarpiu buvo su Rusijos karu prieš Ukrainą ir Europos saugumo situacija susijusios naujienos, tačiau taip pat buvo daug kitų naujienų su kontekstinėmis nuorodomis į Lietuvą. Paminėtina, kad didžioji naujienų dalis buvo trumpi informaciniai pranešimai be platesnio komentaro apie Lietuvą, tačiau taip pat pažymėtina, kad Lietuva visą tiriamąjį laikotarpį buvo reguliariai minima Vengrijos internetinėje spaudoje reaguojant į įvairias aktualijas ir transliuojant žinią apie Lietuvai aktualius klausimus lankomiausiuose naujienų portaluose vengrų kalba

    Apie populizmą politikoje

    Full text link

    Keičiant legalios migracijos naratyvus: nuo sugrėsminimo iki talentų mainų tarp Lietuvos ir Nigerijos

    Full text link
    This article seeks to answer how civil society actors co-opt and navigate external migration governance agendas and vocabularies. Reassessing the so-called liberal migration governance paradox, it presents a case study of the “Digital Explorers” pilot initiative, aimed at fostering legal migration between the European Union and West Africa. By using publicly available and internal project documentation, the article investigates how the project consortium, led by civil society actors, deployed evolving strategies to advocate for migration openness between Lithuania and Nigeria. The study concludes by presenting a taxonomy of rhetorical frames and reflects on its implications for future research on legal migration frameworks between West Africa and EU-13 countries.Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kaip pilietinės visuomenės organizacijos įsitraukia į migracijos politikos darbotvarkes bei diskursus ir juos keičia. Iš naujo įvertindamas liberalios migracijos politikos paradoksą, straipsnis pristato „Digital Explorers“ bandomojo projekto atvejo analizę. Remiantis viešai prieinamais ir vidiniais projekto dokumentais, straipsnyje analizuojama, kaip pilietinės visuomenės veikėjų įgyvendintas projektas taikė kintančias strategijas, siekdamas propaguoti migracijos atvirumą tarp Lietuvos ir Nigerijos. Straipsnis baigiamas retorinių rėmų taksonomijos pristatymu ir svarstymais apie jos reikšmę būsimiems tyrimams, susijusiems su teisėta migracija tarp Vakarų Afrikos ir ES-13 šalių

    Lietuvos atsakas į neteisėtos imigracijos krizę 2021–2024 metais

    Full text link
    A detailed analysis of Lithuania’s operational and strategic responses to irregular migration flows from Belarus has been lacking. The ongoing attempts to cross the EU external border, facilitated by Belarusian authorities, started in the summer of 2021, and coincided with simultaneous crisis situations, namely, the difficulties associated with the implementation of international/EU economic sanctions against Russia and Belarus and high energy prices. Drawing on extensive desk research and five semi-structured interviews with Lithuanian policy officials, the study analyses the institutional changes related to the management of the crisis, as well as long-term policy decisions in the field of migration management. We have found that, at the operational level, the interconnected nature of crises compelled public authorities to enhance inter-institutional cooperation and strengthen crisis coordination mechanisms. At the strategic level, Lithuania focused its efforts on strengthening its border with Belarus, and advocating the adaptation of EU migration legislation to situations of ‘migrant instrumentalisation’.Šiuo metu trūksta išsamios Lietuvos operatyvinio ir strateginio atsako į neteisėtos migracijos iš Baltarusijos srautus analizės. Tebevykstantys bandymai kirsti ES išorės sieną, padedami Baltarusijos valdžios, prasidėjo 2021 metų vasarą ir sutapo su tuo pačiu metu pasireiškusiomis krizinėmis situacijomis – sunkumais, susijusiais su tarptautinių / ES ekonominių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimu bei aukštomis energijos kainomis. Remiantis išsamia dokumentų analize ir penkiais pusiau struktūruotais interviu su Lietuvos politikos formuotojais, tyrime buvo analizuojami su krizių valdymu susiję instituciniai pokyčiai ir ilgalaikiai politikos sprendimai migracijos valdymo srityje. Nustatėme, kad operatyviniu lygmeniu dėl tarpusavyje susijusių krizių pobūdžio valdžios institucijos buvo priverstos stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir krizių koordinavimo mechanizmus. Strateginiu lygmeniu Lietuva sutelkė savo pastangas į sienos su Baltarusija stip­rinimą ir aktyvų veikimą ES plotmėje, ragindama pritaikyti ES migracijos teisės aktus „migrantų instrumentalizacijos“ situacijoms

    Politinis metafizikos sugrįžimas

    Full text link
    The aim of the paper is to prove that metaphysics which was criticized by Immanuel Kant in his philosophy returned by way of politics. His philosophy of history reintroduces what he rejected as faulty metaphysics. What Kant speaks about history can be applied to politics. Metaphysics, which was expelled in the Critique of Pure Reason and provided with a novel explanation in the Critique of Practical Reason, returned in the Critique of Judgement under new guises and with old contradictions. By rejecting metaphysical speculations Kant opened the way for political speculations.Straipsnio tikslas – įrodyti Immanuelio Kanto sukritikuotos metafizikos sugrįžimą politikoje. Jo istorijos filosofija sugrąžina tai, ką jis atmetė kaip netikusią metafiziką. Tai, ką Kantas sako apie istoriją, liečia politiką. Pašalinta Grynojo proto kritikoje ir naujai išaiškinta Praktinio proto kritikoje metafizika nauja forma, tačiau su senais prieštaravimais, sugrįžta Sprendimo galios kritikoje. Atmesdamas metafizines spekuliacijas, Kantas atvėrė kelią politinėms

    627

    full texts

    726

    metadata records
    Updated in last 30 days.
    Politologija
    Access Repository Dashboard
    Do you manage Open Research Online? Become a CORE Member to access insider analytics, issue reports and manage access to outputs from your repository in the CORE Repository Dashboard! 👇