Politologija
Not a member yet
726 research outputs found
Sort by
Politikos vieta Immanuelio Kanto grynojo proto struktūroje
Full text linkKant’s political philosophy is usually seen as a coherent part of his philosophical system. However, politics is not an integral part of his conception of pure reason. The aim of the article is to find the place of politics in Kant’s structure of pure reason. The paper attempts to provide an answer to the question why Kant did not undertake an investigation of politics as a part of his analysis of the structure of pure reason. It is argued that the central place of the problem of metaphysics was the cause behind this neglect. Transcendental dialectic in Critique of Pure Reason is the place where for the first time principles of the analysis of political ideas are presented. However, Kant did not see that with his transcendental dialectics he entered the realm of politics, he did not put forward an analysis of the nature of political ideas. The place of politics in Kant’s structure of pure reason can be determined by paying close attention to three main factors – conception of transcendental ideas, the primacy of practical reason and aesthetic ideas. Kant did not provide a unified account of these three elements, which are necessary to understand the place of politics in the structure of pure reason.Kanto politinė filosofija dažniausiai interpretuojama kaip savaime suprantama šio autoriaus filosofinės sistemos dalis. Tačiau politika nėra integrali jo grynojo proto koncepcijos dalis. Straipsnio tikslas – rasti politikos vietą Kanto grynojo proto struktūroje. Siekiama atsakyti į klausimą, kodėl Kantas politikos neįtraukė į savo grynojo proto struktūros analizę. Manoma, jog tam sutrukdė jo išskirtinis dėmesys metafizikai. Grynojo proto kritikos transcendentalinė dialektika yra ta vieta, kur pirmą kartą pasirodo galimi politinių idėjų analizės principai. Tačiau Kantas nesuprato su transcendentaline dialektika įžengęs į politikos sritį ir neaptarė politinių idėjų prigimties klausimo. Politikos vietą grynojo proto struktūroje nustatyti galima tik atsižvelgus į tris pagrindinius veiksnius – Kanto transcendentalinių idėjų sampratą, praktinio proto prioritetą ir samprotavimus apie estetines idėjas. Jis pats šių trijų dalykų nesusiejo į bendrą visumą, o tai būtina politikos vietai grynojo proto struktūroje nustatyti
Naujojo konstruktyvizmo erdvė: nauja konstruktyvizmo teorija, ar seniai pamirštų klasikinio konstruktyvizmo prieigų rinkinys?elations theory. Bristol: Bristol University Press, 2022.
No full textMcCourt, David M. The New Constructivism in International Relations Theory. Bristol: Bristol University Press, 2022McCourt, David M. The New Constructivism in International Relations Theory. Bristol: Bristol University Press, 202
Komunizmo subyrėjimas kaip modernybės projekto pabaiga? Lietuvos gyventojų posovietinės transformacijos naratyvai*
Full text link The article analyses how Lithuanian inhabitants remember and assess the post-communist transformation and searches for the narratives that can be interpreted through the lens of modernization theories. The paper draws on a dataset of 43 biographical interviews collected in 2021 in Panevėžys city and Panevėžys district. Employing the method of thematic narrative analysis, four dominant narratives of post-soviet transformation were identified: “demodernization”, “real modernization”, “continuation of neo-traditionalism” and“continuation of modernity”. In the narrative of “demodernization”, the Soviet regime is seen as the true modernity, and the post-Soviet transformation is perceived as a process of demodernization, when progress is replaced by stagnation or regression, manifested in the decline of industry and the disappearance of other attributes of modernity. In the narrative of “true modernity”, on the contrary, the Soviet era is seen as a false or failed modernity characterized by inefficiency and backwardness, and the features of modernity are attributed to the new order emerging after the restoration of independence. The narratives of “continuity of neo-traditionalism” and “continuity of modernity” observe similar features in both the Soviet era and the period of transformation, but the former emphasizes the neo-traditionalist or “anti-modern” features of both periods, such as inefficiency, corruption, and privilege, while the latter sees both periods as progressive in their own ways.Straipsnyje analizuojama, kaip Lietuvos gyventojai prisimena ir vertina pokomunistinę transformaciją, ir ieškoma tokių šį socioekonominį ir politinį pokytį aiškinančių naratyvų, kuriuos būtų galima interpretuoti per modernizacijos teorijų prizmę. Analizei naudojami 2021 m. surinkti 43 biografiniai interviu su Panevėžio miesto ir rajono gyventojais. Teminė naratyvinė analizė leido išskirti keturis dominuojančius pasakojimo apie transformaciją tipus: „demodernizacijos“, „tikrosios modernizacijos“, „neotradicionalizmo tąsos“ ir „modernybės tąsos“. „Demodernizacijos“ naratyve sovietinis režimas vertinamas kaip tikroji modernybė, o posovietinė transformacija suvokiama kaip demodernizacijos procesas, kai progresą pakeičia stagnacija arba regresas, pasireiškiantis pramonės nuosmukiu ir kitų modernybės požymių nykimu. „Tikrosios modernybės“ naratyve, priešingai, sovietmetis matomas kaip netikra ar nepavykusi modernybė, pasižyminti neefektyvumu ir atsilikimu, o modernybės bruožai priskiriami naujajai, jau Nepriklausomybės laikais besikuriančiai tvarkai. „Neotradicionalizmo tąsos“ ir „modernybės tąsos“ naratyvai įžvelgia panašius bruožus tiek sovietmečiu, tiek transformacijos laikotarpiu, tačiau pirmuoju atveju pabrėžiami abiejų tvarkų neotradicionalistiniai arba „antimodernūs“ bruožai, tokie kaip neefektyvumas, korupcija ir privilegijos, o antruoju į abi santvarkas žvelgiama kaip į progresyvias, atitinkančias savo meto modernybės bruožus
Atminties politika ekrane: istorinės traumos estetika filme „Izaokas“ (Isaac) (2019)
Full text linkThis article analyses the Lithuanian feature film Izaokas (Isaac, 2018) as an expression of memory activism. The film actualised heated debates on a national level over the role of ordinary Lithuanians in the Holocaust and collaboration with Nazi Germany, in spite of the fact that the filmmakers did not intend to engage in historical debates. Nonetheless, by generating an immersive experience and engaging viewers at the level of affect, the film effectively engages in polemics with public narratives of the Second World War.Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti konkretų Lietuvos kino atvejį – istorinį filmą „Izaokas“ (2019). Šis filmas aktualizuoja Lietuvoje kilusias diskusijas dėl „paprastų žmonių“ laikysenos Antrojo pasaulinio karo metais ir (ne)kolaboravimo su nacistinės Vokietijos režimu. Naudojant emocinio įsitraukimo ir atminties aktyvizmo idėjas, tyrime aptariamas filmo potencialas įsitraukti į sudėtingos Antrojo pasaulinio karo atminties Lietuvoje formavimo procesą
Už frazės „Landsbergis kolūkius sugriovė“: transformacija žemės ūkyje per kultūrinės traumos naratyvo prizmę*
Full text linkThis article explores what is told about the supposed “collapse” of the collective farms in Lithuania, how is the negative connotation explained, and how is it attuned to the negative understanding of collectivization and collective farms in general. Relying on the theoretical literature dedicated to narrative and trauma, a scheme of cultural trauma narrative is formulated as a conceptual tool. Through narrative analysis of qualitative interviews collected in Panevėžys, Jonava, and their vicinities in 2021, it is demonstrated that the collective farm of early Soviet times is seen negatively, but the collective farm of late Soviet times is defined as a consistent unit. During transformation, this unit is suddenly disintegrated. Ordinary people are defined as the main victims. The named perpetrators can be divided into two groups. The first one is local people: the former chairs of the collective farms and other local leaders are mostly mentioned, as well as the “smarter ones” (“gudresnieji”). The second group is comprised of National government and Vytautas Landsbergis (personally); they are assigned a fatal role. A group of “critics” has been analytically distinguished. These informants have been harshly critical of collective farms regardless of times and distanced themselves from parlance regarding the “collapse” of collective farms. However, some of the “critics” repeated some elements of the cultural trauma narrative.Siekiama atsakyti į klausimą, kas pasakojama apie vadinamąjį kolūkių „griovimą“, kaip pagrindžiamas neigiamas jo vertinimas, kaip šis vertinimas derinamas su neigiamu pačių kolūkių kaip sovietmečio fenomeno vertinimu. Atsispiriant nuo teorinių darbų, skirtų naratyvui bei traumai, suformuluojamas konceptualus įrankis – kultūrinės traumos naratyvo schema. Analizuojami kokybiniai interviu, surinkti Panevėžyje, Jonavoje ir jų apylinkėse 2021 m. vasarą. Daroma išvada, kad nors kolūkių egzistavimo pradžia matoma neigiamai, kolūkis vėlyvuoju sovietmečiu apibrėžiamas kaip darniai veikiantis vienetas. Remiantis naratyvu, transformacijos laikais įvyksta staigi šio vieneto dezintegracija ir būtent staigus bei brutalus įvykio pobūdis vertinamas neigiamai. Kaip pagrindinės aukos įvardijami eiliniai kaimo žmonės. Nurodomų kaltininkų gretas galima padalyti į dvi dalis. Pirmoji – vietiniai gyventojai: dažniausiai minimi buvę kolūkių pirmininkai ir kiti vietiniai lyderiai, taip pat vadinamieji „gudresnieji“. Antroji – valstybės valdžia ir Vytautas Landsbergis, kuriems priskiriamas lemtingas vaidmuo. Tarp informantų galima išskirti ir savotišką kritikų grupę: jos atstovai nepalankiai vertino kolūkius, nedalydami jų egzistavimo į laikotarpius, ir atsiribojo nuo paplitusio kalbėjimo apie jų „griūtį“. Visgi kai kurie kritikuojantieji patys pritariamai pakartojo elementų iš kultūrinės traumos naratyvo
Vidutinių pajamų spąstai Baltijos šalyse: bendri iššūkiai, skirtingos strategijos
Full text linkThe paper contributes to further advancing research on the middle-income trap in the Baltic States. It argues, first, that while the Baltic States have already surpassed income levels associated with the middle-income trap and continue converging with advanced economies, they still might face risks of the middle-income trap defined as a difficulty to move into higher value-added positions of the value chain. Second, the paper demonstrates that over the course of recent transformations, growth models of the Baltic States have become increasingly divergent with differences between Estonia and Lithuania being most pronounced. Third, it is argued, that growth model differences also imply different risks associated with the middle-income trap. Estonia faces a risk that its leapfrogging into specialisation of ICT-based services remains premature and incapable to deliver productivity levels comparable to those of advanced economies. Yet, Lithuania faces a risk of being incapable to upgrade its large manufacturing sector. Instead, it risks continuously sustaining labour-intensive export-led growth and further taking advantage of cost-competitiveness by diversifying into new industries while still performing lower value-added activities in them.Straipsnis analizuoja vidutinių pajamų spąstus Baltijos šalyse. Jame formuluojami trys argumentai. Pirma, teigiama, kad nors Baltijos šalys jau viršijo pajamų lygį, siejamą su vidutinių pajamų spąstais, ir toliau konverguoja su išsivysčiusių šalių ekonomikomis, jos vis dar gali susidurti su vidutinių pajamų spąstų grėsme, apibrėžiama kaip sunkumas užimti aukštesnės vertės pozicijas vertės grandinėje. Antra, straipsnis atskleidžia, kad dėl pastarojo meto transformacijų Baltijos šalyse susiformavo labai skirtingi augimo modeliai, o skirtumai tarp Estijos ir Lietuvos tapo ryškiausi. Trečia, argumentuojama, kad augimo modelio skirtumai suponuoja skirtingas vidutinių pajamų spąstų keliamas grėsmes. Estija gali susidurti su grėsme, kad jos šuolis į informacinėmis ir ryšio technologijomis grįstų paslaugų specializaciją yra per ankstyvas ir nebus pajėgus užtikrinti išsivysčiusioms šalims artimo našumo lygio. O Lietuvai gresia pavojus nepajėgti transformuoti savo didelio apdirbamosios gamybos sektoriaus, siekti išsaugoti augimą iš darbui ir ištekliams imlių ekonominių sektorių, taip pat toliau naudojantis kaštų konkurencingumo teikiamais pranašumais plėsti diversifikaciją į vis naujus ekonominius sektorius, tačiau juose vis vien užimant mažesnės pridėtinės vertės pozicijas
Neišsivystęs vystomasis bendradarbiavimas. Lietuvos atvejis
Full text linkThis article strives to reveal the reasons hindering smooth implementation of Lithuania’s development cooperation policy. Although Lithuania is less than 8 years away from the target of official development assistance at least 0.33% of Gross National Income (GNI) per year, it is currently contributing only about one-third of this amount, which naturally raises the question “Why?”. Theoretical framework of the motivations behind development cooperation enforcement, specifically, Europeanisation theory, is chosen to support the research. Bearing in mind the scarcity of the academic body of work for this topic, the main instrument, questionnaire for the in-depth interviews with the main decision makers of Lithuania’s development cooperation was created. 17 semi-structured interviews with experts from various backgrounds provided the valuable material for this analysis and helped to provide possible answers to the matter in question.Straipsnyje siekiama atskleisti priežastis, trukdančias sklandžiai įgyvendinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką. Nors iki to laiko, kai oficiali parama vystymuisi turėtų būti pasiekusi bent 0,33 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), liko mažiau nei aštuoneri metai, Lietuva šiuo metu skiria tik apie trečdalį šios sumos, tad natūraliai kyla klausimas „Kodėl?“ Tyrimui paremti naudojamas teorinis vystomojo bendradarbiavimo vykdymo motyvų pagrindimas, ypač europeizacijos teorija. Turint omenyje mokslinių darbų šia tema trūkumą, buvo parengtas pagrindinis tyrimo įrankis – klausimynas giluminiams interviu su pagrindiniais sprendimų dėl Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo priėmėjais. 17 pusiau struktūruotų interviu su įvairių instancijų ekspertais suteikė vertingos medžiagos šiai analizei ir padėjo pateikti galimus atsakymus į tyrimo klausimą
