Politologija
Not a member yet
726 research outputs found
Sort by
Ar už politikos mokslo ir ideologijos galima rasti determinizmo ir laisvės antinomiją?
Full text linkThe aim of the article is the attempt to prove that in empirical political science and political ideologies there is no Kantian antinomy of determinism and freedom. The analysis is based on Kant’s conception of transcendental ideas. His understanding of ideas shows why political science cannot be called empirical. Politics is unimaginable without reasons ability to transcend the world of sense and to think in terms of principles that are independent of it. Political judgements correspond to the requirements of reflexive judgement and not to those of determining judgement. Because of the reflexive nature of political judgement, antinomy is solved to the benefit of freedom. Free choice is the basis of science and ideology.Straipsnio tikslas – įrodyti, kad už empirinio politikos mokslo ir politinių ideologijų nėra Kanto determinizmo ir laisvės antinomijos. Analizė grindžiama Kanto transcendentalinių idėjų samprata. Šio autoriaus požiūris į idėjas neleidžia politikos mokslo vadinti empiriniu. Politika neįsivaizduojama be proto sugebėjimo peržengti juslių pasaulį ir mąstyti nuo jo nepriklausančiais principais. Politiniai sprendiniai atitinka refleksyvaus, o ne determinuojančio sprendinio reikalavimus. Dėl refleksyvaus politinio sprendinio pobūdžio antinomija išsprendžiama laisvės naudai. Laisvas pasirinkimas yra ir mokslo, ir ideologijos pagrindas
Pereinamojo laikotarpio teisingumo studijos: raida, sunkumai ir ateities perspektyvos
Full text linkIn an era marked by numerous conflicts and human rights violations, this article provides a comprehensive review of transitional justice studies, assessing the evolution of the field and exploring potential future directions. It addresses several critical questions: How has the field of transitional justice developed, and what factors have influenced its changes over time? What tools and techniques have been employed, and what challenges and achievements have they revealed? What significant lessons and recommendations have emerged from existing studies, and why are they important? Finally, the article also considers normative aspirations for future cases of transitional justice, particularly in the context of Russia’s war against Ukraine. This analysis underscores the belief that academic self-reflection is valuable not only for students and researchers but also for national and international actors involved in implementing transitional justice strategies.Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiamos pereinamojo laikotarpio teisingumo studijos, įvertinama srities raida ir galimos ateities tyrimų kryptys. Jame nagrinėjami keli esminiai klausimai: Kaip laikui bėgant vystėsi pereinamojo laikotarpio teisingumo sritis ir kokie veiksniai turėjo įtakos jos pokyčiams? Kokios pereinamojo laikotarpio teisingumo priemonės buvo taikytos ir kodėl, su kokiais esminiais sunkumais jos susidūrė ir ko padėjo pasiekti? Kokias svarbias pamokas ir rekomendacijas atskleidė egzistuojantys tyrimai? Galiausiai straipsnyje taip pat aptariami normatyviniai pereinamojo laikotarpio teisingumo siekiai būsimiems teisingumo užtikrinimo atvejams, ypač Rusijos atsakomybei už karą Ukrainoje. Tokia akademinė savirefleksija vertinga ne tik studentams ir tyrėjams, bet ir nacionaliniams bei tarptautiniams veikėjams, dalyvaujantiems įgyvendinant pereinamojo laikotarpio teisingumo strategijas
Politinė sumaištis: ar egzistuoja sensus communis (post)politikoje?
Full text linkThis paper focuses on different concepts of sensus communis and their relationship with the conditions of political reality. An attempt is made to show that Gadamer’s and Arendt’s political conception of sensus communis is too dependent on political conditions and the homogeneity and unity of the community, and thus cannot exist under post-political conditions. The paper seeks to defend Immanuel Kant’s aesthetic conception of sensus communis, demonstrating that the disinterested judgment of beauty exists regardless of political circumstances. Based on this, the paper reviews practices existing in post-politics that attempt to use the aesthetic understanding of sensus communis for the purposes of political unity. It also draws attention to the understanding of sensus communis in different contexts, arguing that the concept and its interpretation often become obscured across various contexts.Šiame straipsnyje atsigręžiama į skirtingas sensus communis sampratas ir jų santykį su šiuolaikine politine tikrove. Bandoma parodyti, kad Gadamerio ir Arendt politinė sensus communis samprata yra per daug priklausoma nuo politinių sąlygų ir bendruomenės homogeniškumo bei vienybės, todėl negali egzistuoti postpolitikos sąlygomis. Bandoma apginti Immanuelio Kanto estetinę sensus communis sampratą, parodant, kad nesuinteresuotas grožio sprendinys egzistuoja bet kokiomis politinėmis aplinkybėmis. Tuo remiantis, apžvelgiamos postpolitikoje egzistuojančios praktikos, bandančios estetinį sensus communis supratimą panaudoti politinės vienybės tikslais. Straipsnis taip pat atkreipia dėmesį į sensus communis sampratų suvokimą skirtinguose kontekstuose, argumentuojant, kad dažnai koncepto samprata ir jos suvokimas pasimeta skirtinguose kontekstuose
Nuo akmens iki sėklos: objektai ir kontratminties aktyvizmas Brazilijoje antikolonijinio demonumentalizavimo sąlygomis
Full text linkThis article reflects upon objects and actions of counter-memory activism in Brazil in the wake of anticolonial demonumentalizations. Initially, it focuses on statues symbolizing colonial and traumatic pasts, notably the Borba Gato statue in São Paulo, dedicated to a colonial explorer. The monument was set ablaze in July 2021, sparking widespread debate. The discussion deepens with the commemoration of Marielle Franco, a councilwoman and human rights advocate who was murdered in 2018. The interplay between memory initiatives and political activism is examined, with tributes analyzed as collective authorship by black and feminist movements. Ethnographic data from Rio de Janeiro and digital environments inform this analysis. Events related to monuments and other objects are viewed as political rituals in the struggle against forgetting. Statues, street signs, graffiti, posters, and other forms of counter-memory supports are identified as focal points for understanding the relationship between objects, artistic-political practices, and public life.Šis straipsnis apmąsto kontratminties aktyvizmo Brazilijoje objektus ir veiksmus vykstant antikolonijiniam demonumentalizavimui. Jame nagrinėjami paminklai, simbolizuojantys kolonijinę ir trauminę patirtį, iš kurių daugiausia dėmesio skiriama kolonijinių metų tyrinėtojo Borba Gato paminklui San Paulo mieste. Paminklas buvo padegtas 2021 m. liepą, o tai paskatino intensyvias viešąsias diskusijas. Debatai prasiplėtė siekiant atminti Marielle Franco, politikę ir žmogaus teisių gynėją, kuri buvo nužudyta 2018 m. Nagrinėjamas kintantis santykis tarp atminties iniciatyvų ir politinio aktyvizmo, veiksmus analizuojant kaip turinčius kolektyvinę juodųjų ir feministinių judėjimų autorystę. Analizės pagrindas yra Roi de Žaneire rinkti etnografniai ir skirtingi socialinių tinklų duomenys. Su paminklais ir kitais objektais susiję įvykiai matomi kaip politiniai ritualai, kuriais kovojama su užmarštimi. Paminklai, gatvės ženklai, grafičiai, plakatai ir kitos kontratmintį palaikančios formos pristatomi kaip atramos taškas siekiant suprasti objektus, menines-politines praktikas ir viešąjį gyvenimą
Baltarusijos faktinio suvereniteto vertinimas Rusijos įtakos kontekste
Full text linkThe paper explores state sovereignty by developing a systematic framework for categorising states based on their sovereignty status. At the heart of our analysis lies the distinction between sovereign states and satellite states – a distinction that has significant implications for global security, stability, and the balance of power. While sovereign states exercise full autonomy and control over their affairs, satellite states often find themselves in a subordinate position, heavily influenced or even dominated by external powers. A theoretical framework deconstructs the concept of sovereignty into four crucial elements: authority, legitimacy, independence, and territoriality, which provide a structured assessment of the level of sovereignty in a state and serve as the basis for our analysis. To illustrate the application of our framework, we adopt a case study approach focused on Belarus. As a nation situated at the crossroads of Eastern Europe with a history marked by geopolitical contestation and strategic manoeuvring, Belarus provides a compelling context for examining sovereignty dynamics. Through a systematic analysis of Belarus’ political, economic, and military landscape, we seek to assess its sovereignty status within the framework of our analysis. While the topic of Belarus’ sovereignty and integration within Russia has been extensively explored over the years, the innovative contribution of this paper lies in purposefully designed methodology for sovereignty assessment and the use of the latest empirical data while practically applying the model for the case of Belarus.Straipsnyje nagrinėjami valstybių suvereniteto kausimai, siekiant sukurti sisteminį pagrindą tolesniam ir kitų valstybių skirstymui pagal jų suvereniteto lygį. Tyrimo tikslas – nubrėžti aiškią takoskyrą tarp suverenių, pusiau suverenių ir satelitinių valstybių. Tyrimo svarbą lemia ta aplinkybė, jog skirtingas suvereniteto lygmuo gali turėti didelę reikšmę pasauliniam saugumui, stabilumui ir galios pusiausvyrai tarptautinėje sistemoje. Šiame kontekste suvereniomis valstybėmis tyrime įvardijamos visiškai savarankiškos ir kontroliuojančios savo politinius sprendimus šalys, o satelitinėmis – tos, kurios de facto patiria didelę išorės jėgų įtaką. Teorinėje tyrimo dalyje suvereniteto sąvoka išskaidoma į keturis esminius struktūrinius elementus: valstybės valdymą, teisėtumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Siekiant iliustruoti ir patikrinti kuriamos suvereniteto vertinimo sistemos taikymo efektyvumą yra nagrinėjamas Baltarusijos atvejis. Baltarusija, kaip Rytų Europos kryžkelėje esanti valstybė, kurios istorija nusižymėta geopolitinėmis varžytuvėmis, yra tinkamas pavyzdys suvereniteto dinamikai nagrinėti. Sistemingai analizuojant Baltarusijos politinį, ekonominį ir karinį kontekstą, tyrime nuosekliai vertinamas šalies suvereniteto status quo. Nors Baltarusijos suvereniteto ir integracijos į Rusiją tema jau daugelį metų yra plačiai nagrinėjama, darbo naujumą lemia kuriama suvereniteto vertinimo metodika ir naujausių empirinių duomenų panaudojimas praktiškai taikant modelį Baltarusijos atvejo analizei
Aukštų pareigūnų skyrimas pusiau prezidentiniame modelyje: Lietuvos atvejis*
Full text linkBoth academics who study presidential powers and political practitioners acknowledge that Lithuanian president enjoys the power to appoint high-ranking officials. This article investigates the determinants of success (or failure) of presidential decrees by which nominations of high-ranking public officials are submitted to Seimas. Presented theory and results are also discussed in a wider context of literature on semi-presidentialism: what does this power say about the role of presidents and the functioning of such regimes? Analysis employs an original data set, which consists of 337 decrees by presidents of Lithuania from 1993 to 2023 that were submitted to Seimas for consent regarding the appointment of respective public officials. The statistical analysis is complemented by information from semi-structured interviews with several high-ranking politicians. The study reveals several key points. First, high success rate of decrees (about 92.7 percent) is explained by the incentives of the constitutional algorithm and the informal practice of coordinating nominations between the president and the ruling majority before submitting them to Seimas. Second, quantitative analysis and qualitative interviews reveal that the success of decrees increases with the judicial appointments that are advised by a body of experts (Council of Judges) and decreases with appointments to heads of institutions. Third, some cases can also be explained by personal characteristics of nominees: age (result of quantitative analysis) or their self-presentation to Seimas (semi-structured interviews). Fourth, cohabitation – when the president and the parliamentary majority are of different political camps – only partially explains the success of decrees. Some unsuccessful decrees occur because of a short-term drop in the “temperature” of intra-executive relationship. However, this drop usually bounces back to cooperation phase – thus, the power to appoint high-ranking officials contradicts popular paradigm of literature on semi-presidentialism, namely that sees the relationship between president and government as competitive. The president himself together with the system of checks and balances around this power almost ideally embody the moderating power: important condition is that the moderator himself is also constitutionally “moderated”.Aukštų pareigūnų skyrimo galią Lietuvos prezidento institucijai priskiria ir prezidentų galias tyrinėjantys akademikai, ir politikos praktikai. Straipsnyje nagrinėjama, kas lemia prezidento dekretų, kuriais Seimui teikiamos aukštų valstybės pareigūnų nominacijos, sėkmę arba nesėkmę. Kartu tyrimo teorija ir rezultatai yra interpretuojami platesniame pusiau prezidentizmo literatūros kontekste: ką ši galia pasako apie prezidentų vaidmenį ir režimo veikimą? Analizei naudojamas originalus duomenų rinkinys. Jį sudaro 337 Lietuvos prezidentų 1993–2023 m. Seimui teikti dekretai, kuriais buvo skiriami valstybės pareigūnai. Statistinė analizė yra papildoma pusiau struktūruotų interviu su aukšto rango politikais medžiaga. Tyrimas atskleidžia kelis esminius dalykus. Pirma, didelis dekretų sėkmės procentas (apie 92,7) yra paaiškinamas konstitucinio algoritmo paskatų ir neformalios praktikos suderinti nominacijas tarp prezidento ir valdančiosios daugumos prieš jas pateikiant Seimui. Antra, kiekybinė analizė ir kokybiniai interviu rodo, kad dekretų sėkmę didina paskyrimai į teismines institucijas ir kai yra patariamoji institucija (Teisėjų taryba), o mažina – paskyrimai į institucijų vadovų postus. Trečia, kai kuriuos atvejus gali paaiškinti su asmeniu susiję veiksniai – amžius (kiekybinės analizės rezultatas) arba prisistatymas Seime (interviu medžiaga). Galiausiai, sugyventinio režimas – kai prezidentas ir valdančioji parlamento dauguma turi skirtingas politines pažiūras – paaiškina dekretų sėkmę tik iš dalies. Kartais dekretai būna nepriimami dėl santykių „temperatūros“ nukritimo trumpajame laikotarpyje. Tačiau iš to yra sugrįžtama į bendradarbiavimo fazę – taigi aukštų pareigūnų skyrimo galia Lietuvos režime šiuo požiūriu prieštarauja pusiau prezidentizmo tyrimuose populiariai konkurencijos tarp vykdomosios valdžios grandžių paradigmai. Prezidentas ir aplink šią galią sudėliota stabdžių ir atsvarų sistema kone idealiai įkūnija moderatoriaus funkciją, tačiau svarbi sąlyga yra tai, kad pats moderatorius yra konstituciškai „moderuojamas“
Ką reiškia būti moterimi kare šiuolaikiniame kariniame konflikte? Ukrainos atvejo analizė
Full text linkThis paper examines the experiences of Ukrainian women-soldiers during Russia’s full-scale invasion in years 2022–2023. War is often perceived as an exclusively male domain, making women’s experiences invisible or irrelevant. This study seeks to incorporate women’s perspectives into the discourse on war and explore their position in the military, as well as the impact of their participation in military conflicts on broader Ukrainian society.The paper analyzes material from thirteen in-depth semi-structured interviews, presented through several meaningful dimensions: the motivations of women joining the Ukrainian Armed Forces, their tasks and roles in the war, the influence of technology on the positions held by women, the identity and transformation of women-soldiers and the perspectives of the interviewees on how others view women in the military, as well as their impact on the army and broader Ukrainian society. These thematic areas are basis an image of the Ukrainian woman soldier during Russia’s large-scale invasion.Šiame straipsnyje nagrinėjamos Ukrainos moterų karių patirtys 2022–2023 m. Rusijos plataus masto invazijos metu. Karas dažnai suprantamas kaip išskirtinai vyriška sritis, moters patirtys jame tampa nematomos. Šis tyrimas siekia įtraukti moterų patirtis į diskursą apie karą, išnagrinėti moters poziciją kariuomenėje ir jų dalyvavimo karo veiksmuose įtaką plačiojoje Ukrainos visuomenėje. Straipsnyje išanalizuota trylika giluminių pusiau struktūruotų interviu medžiaga pateikiama keliomis prasminėmis dimensijomis – atskleidžiami moterų motyvai prisijungti prie Ukrainos karinių pajėgų, jų kare atliekamos užduotys ir vaidmenys, technologijų įtaka moterų einamoms pareigoms, moters karės tapatybė ir transformacija, pašnekovių reflektuojamas kitų požiūris į moteris kares ir jų įtaka kariuomenei bei Ukrainos plačiajai visuomenei. Pagal šiuos tematinius blokus pateikiamas Ukrainos moters karės Rusijos plataus masto invazijos metu vaizdinys
Atminties aktyvizmas tarp vertybių ir interesų: paminklai, muziejai ir institucijos
Full text linkSpecial Issue of Politologija
Guest-edited by
Violeta DavoliūtėVilnius University
Thomas CauvinUniversity of Luxembourg
Dovilė BudrytėGeorgia Gwinnett CollegeMemory Activism between Values and Interests: Monuments, Museums and Institution
Roberto Spaemanno kontrrevoliucinės politinės teologijos kritika
Full text linkThe aim of the article is to prove that Robert Spaemann’s interpretations of the inversion of teleology, Bonald’s political theology and nihilism of the right can be applied in a critical analysis of Carl Schmitt’s decisionistic counterrevolutionary political theology. Schmitt formed his theoretical positions by developing the insights of the doctrines of Thomas Hobbes and Catholic counterrevolutionary political theorists. Spaemann’s analysis shows that the author of Leviathan presented a political theory based on the inversion of teleology in which self-preservation was understood as the highest aim of politics. Bonald’s political theology radicalizes the Hobbesian tradition, the necessity to preserve social order at any price becomes the absolute goal of politics. In a functionalistic ontology of nihilistic right which is based on the inversion of teleology, Christian belief is functionalised, it becomes a tool which is used in attempts to secure the preservation of society. Spaemann’s critical interpretation of political nihilism shows that Schmitt’s political theology can be understood as a reaction to the nihilism of the left, however, it asserts the position of the nihilism of the right in which the aim of the state is understood by absolutising the principle of in suo esse perseverare.Straipsnio tikslas – įrodyti, kad Roberto Spaemanno pateiktos teleologijos inversijos, Bonaldo politinės teologijos ir nihilistinės dešinės interpretacijos gali būti taikomos kritiškai analizuojant Carlo Schmitto kontrrevoliucinę politinę teologiją. Vokiečių juristas teorines pozicijas formavo remdamasis Thomaso Hobbeso ir katalikų kontrrevoliucionierių politinėmis doktrinomis. Spaemanno analizė rodo, kad Leviatano autorius pateikė teleologijos inversija grindžiamą politinę teoriją, kurioje savisauga pradėta suvokti kaip aukščiausias politikos tikslas. Bonaldo politinėje teologijoje, radikalizuojančioje hobsiškąją tradiciją, absoliučiu politikos tikslu tampa būtinybė bet kokia kaina išsaugoti visuomenę ir jos tvarką. Teleologijos inversija grindžiamoje nihilistinės dešinės ontologijoje krikščioniškas tikėjimas yra funkcionalizuojamas, jis tampa priemone siekiant išsaugoti visuomenę. Spaemanno politinio nihilizmo kritinė interpretacija rodo, kad Schmitto politinė teologija gali būti suprasta kaip reakcija į kairės nihilizmą, tačiau ji žymi nihilistinės dešinės pozicijos teigimą, kai valstybės tikslas apmąstomas suabsoliutinant in suo esse perseverare principą