Politologija
Not a member yet
726 research outputs found
Sort by
Sumanaus valdymo teoriniai modeliai: taikymas vietos savivaldos analizei
Full text linkThis article presents the theoretical model of smart governance in local government. It discusses academical discurse of theme and problems related with the fragmentation and over elaborative concentration to technologies of topic. Article analysis the complexity of the term smart and what does smart social system means. It also covers the complexity of the concept smart governance together with its dimensions and posibilities to aquire them to research smart governance in local government. This allows better to understand the term smart governance. Afterwards, a critical view towards national smart governance model is presented and new theoretical framework for research of smart local governance together with its dimensions and attributes in academical discurse are presented. It enables the research smart local governance in Lithuania and abroad.Šiame straipsnyje pristatomas sumanaus valdymo vietos savivaldoje teorinis modelis, aptariamas temos aktualumas, ištirtumas ir problematika, susijusi su temos fragmentiškumu ir pernelyg dideliu koncentravimusi į technologinį veiksnį. Tekste analizuojamas sumanumo termino daugiareikšmiškumas ir iš jo kylanti sumanios socialinės sistemos apibrėžimo problematika. Plačiau aptariama sumanaus valdymo koncepcija ir dimensijos bei galimybės jas pritaikyti vietos savivaldos sumanaus valdymo analizei. Straipsnio pabaigoje kritiškai įvertinamas esamas sumanaus valdymo nacionalinis modelis ir formuojamas naujas sumanaus valdymo vietos savivaldoje teorinis modelis, padedantis geriau atskleisti pačią sumanaus valdymo sąvoką. Kitaip sakant, straipsnio pabaigoje plačiau pristatomi siūlomų dimensijų implikuojami klausimai ir uždaviniai praktinei analizei. Tai potencialiai leidžia tyrinėti sumanaus valdymo raišką vietos savivaldoje tiek Lietuvoje, tiek užsienyje
Marilena Koppa. The Evolution of the Common Security and Defence Policy: Critical Junctures and the Quest for EU Strategic Autonomy
Full text linkMarilena Koppa. The Evolution of the Common Security and Defence Policy: Critical Junctures and the Quest for EU Strategic Autonomy. St Antony’s Series. Cham: Springer International Publishing, 2022 // https://doi.org/10.1007/978-3-030-99158-6.
Strateginės dezinformacijos modelio rekonstrukcija remiantis intencijų analize Rusijos karo Ukrainoje kontekste
Full text link Disinformation is a powerful means of manipulation in times of conflicts and war and fake news is a disinformation tool. The Russian Federation disseminates disinformation to support its military and foreign political goals. This article offers a theoretical contribution to exploring the role of intentions in disinformation strategies. In this research, we developed a FIRS model for detecting hidden disinformation strategies in fake news and attempted to identify the Russian disinformation strategy regarding Ukraine during the first year of the RF’s full-scale invasion of Ukraine. The article addresses the question of whether it is possible to comprehend the overall strategy of disinformation influence by reconstructing the intentions of fake news. Relying on intent analysis, intentions correlations analysis and intentions clustering method, the article highlights the RF’s manipulative intentions, namely, discrediting Ukraine, discrediting the West, justification of the RF’s actions, the RF’s positive image and criticism of opponents, demonstration of the RF’s power and intimidation of the opponents, accusing Ukraine and the West of nazism. The results demonstrate the systemic nature of the RF’s disinformation strategies and their adaptation to the course of the war.Konfliktų ir karo metu dezinformacija yra įtakinga manipuliacinė priemonė, o iškreiptos naujienos yra dezinformacijos įrankis. Rusijos Federacija (RF) naudoja dezinformaciją siekdama paremti savo karinius ir užsienio politikos tikslus. Šiuo straipsniu siekiama teorinės refleksijos apie dezinformacijos strategijų intencijų vaidmenį. Tyrime plėtojame FIRD modelį, kuris skirtas atpažinti paslėptas dezinformacijos strategijas skelbiant iškreiptas naujienas, taip pat pabandėme identifikuoti Rusijos dezinformacjos strategijas Ukrainos atžvilgiu pirmaisiais visos apimties įsiveržimo į Ukrainą metais. Straipsniu bandoma atsakyti į klausimą, ar įmanoma suvokti bendrąją dezinformacijos strategiją atpažįstant iškreiptų naujienų intencijas. Remiantis siekių analize, intencijų koreliacine analize ir intencijų sugrupavimu, straipsnyje išskiriamos RF manipuliacinės intencijos, pirmiausia, kuriomis diskredituojami Ukraina ir Vakarai, pateisinami Rusijos veiksmai, kuriamas pozityvus Rusijos įvaizdis, kritikuojami oponentai, ir kita. Analizėje parodoma sisteminė Rusijos dezinformacijos strategijos prigimtis ir jos kaita karo metu
Politinio mąstymo metmenys Immanuelio Kanto kritinėje filosofijoje
Full text linkImmanuel Kant’s critical philosophy revolutionised thinking and left unanswered the question of how politics as philosophy and science is possible. Hannah Arendt was right to associate politics with the reflective power of decision, but she left unanswered the questions of what conception of politics is implied by Kant’s critical system and what are the limits of political philosophy and political science. The paper argues that politics is an aesthetic idea and therefore has no objectively universal definition and remains necessarily open to interpretation by various epistemic and political communities. Aesthetic ideas also substantiate the possibility of political science as symbolic cognition and reformulate the challenge of political philosophy to confine politics solely within the judgment.Immanuelio Kanto kritinė filosofija, įvykdžiusi revoliuciją mąstyme, paliko neatsakytą klausimą, kaip įmanoma politika kaip filosofija ir mokslas. Hannah Arendt buvo teisi politiką susiedama su reflektuojančia spendimo galia, tačiau paliko neatsakytus klausimus – kokią politikos sampratą implikuoja Kanto kritinė sistema ir kokios yra politinės filosofijos ir politikos mokslų ribos. Straipsnyje teigiama, kad politika yra estetinė idėja, todėl neturi objektyviai visuotinio apibrėžimo ir išlieka neišvengiamai atvira įvairių episteminių ir politinių bendruomenių interpretacijoms. Estetinės idėjos taip pat pagrindžia politikos mokslų galimybę kaip simbolinį pažinimą ir naujai suformuluoja politinės filosofijos uždavinį apriboti politiką vien tik sprendimo galios ribose
Pagiriamasis žodis skepticizmui: pasitikėjimo ir patikimumo permąstymas šiandieniniame pasaulyje
Full text linkNorris, Pippa. In Praise of Skepticism: Trust but Verify. New York: Oxford University Press, 2022. https://doi.org/10.1093/oso/9780197530108.001.0001.Norris, Pippa. In Praise of Skepticism: Trust but Verify. New York: Oxford University Press, 2022. https://doi.org/10.1093/oso/9780197530108.001.0001
Iššūkiai politinės reprezentacijos raiškai didžiųjų duomenų laikais
Full text linkThis article deals with the problem of the change in the theoretical conception and practical realisation of political representation in the era of big data, i.e. in the 20th and 21st century, when IT data processes have become an almost integral part of the political life of citizens. Based on the concepts of the philosophers F. Ankersmit and J. Baudrillard, the article analyses why, despite the arguments of critical data studies, the forms of political representation affected by big data are still considered objective. After presenting research on the characteristics of political representation in the information technology-dominated public sphere and smart cities, the article identifies signs of the decline of contemporary political representation: the compression of public space and the legitimation processes of datafication facilitated by big data in the smart city. The continuation of the article’s theme and the analysis of the problems are recommended to be pursued in the field of post-political discussions.Šiame straipsnyje keliama politinės reprezentacijos teorinės sampratos ir praktinės realizacijos kaitos problema didžiųjų duomenų laikais, t. y. XX–XXI amžiuje, kai IT duomeninimo procesai tampa beveik neatsiejama piliečių politinio gyvenimo dalimi. Teorines darbo prieigas pagriñdus filosofų F. Ankersmito ir J. Baudrillard’o koncepcijomis, išanalizuota, kodėl, nepaisant kritinių duomenų studijų atstovų argumentų, didžiųjų duomenų įtakos zonoje atsidūrusios politinės reprezentacijos formos tebelaikomos objektyviomis. Pristačius atliktą politinės reprezentacijos raiškos ypatybių tyrimą dabartinėje informacinių technologijų užvaldomoje viešojoje erdvėje ir išmaniajame mieste, konstatuojami šiuolaikinės politinės reprezentacijos nykimo požymiai: viešosios erdvės suspaudimas ir išmaniajame mieste, naudojant didžiuosius duomenis, vykdomo duomeninimo legitimacijos procesai. Perspektyvi straipsnio temos plėtotės ir problemos analizės tąsa rekomenduojama postpolitikos diskusijų erdvėje
Atminties aktyvizmas tarp vertybių ir interesų: paminklai, muziejai ir institucijos
Full text linkSpecialus „Politologijos“ numeris
Kviestiniai redaktoriai
Violeta DavoliūtėVilniaus universitetas
Thomas CauvinLiuksemburgo universitetas
Dovilė BudrytėGeorgia Gwinnett Colleg
Europos mokslinė diplomatija pietinėje kaimynystėje: Maroko ir Tuniso atvejai
Full text linkThe resilience-building in the European Southern Neighbourhood benefits from access to research-intense solutions developed by and in collaboration with centres of competence located across Europe. Data-set observations retrieved from ‘Community Research and Development Information Service’ (CORDIS) indicate that despite the overall propensity towards establishing relational ties with Horizon 2020 project coordinators located in the European Mediterranean littoral countries, Morocco and Tunisia, profited from exposure to the thematically diverse and geographically dispersed expertise hosted by the European Research Area. Practice theory with a focus on the field and process tracing provide a good basis for analysing past research interlinks that offer some limited, yet valuable insights into the implicit European science diplomacy routines, including examples that support the positioning of France, Spain, especially Barcelona, as explicit science diplomacy hubs.Tyrimais grįsti sprendimai, kurie yra priimami Europos pietinėje kaimynystėje bendradarbiaujant su Europos kompetencijų centrais, prisideda prie atsparumo didinimo minėtame regione. Duomenys, gauti iš Bendrijos tyrimų ir plėtros informacijos tarnybos (CORDIS), rodo, kad nepaisant vyraujančio polinkio užmegzti ryšius su programos „Horizon 2020“ projektų dalyviais, esančiais Europos Viduržemio jūros pakrantės šalyse, Marokas ir Tunisas gavo daugiau naudos iš tematiškai įvairiapusės ir geografiškai išsklaidytos ekspertizės, atliktos bendroje Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE). Praktikos teorija, kartu su proceso atsekimo metodu, yra geras pagrindas suprasti ankstesnių tyrimų sąsajas, kurios suteikia vertingų įžvalgų apie Europos mokslo diplomatijos specifiką ir bendradarbiavimą su skirtingais mokslo diplomatijos centrais Prancūzijoje ir Ispanijoje, ypač Barselonoje
Valstybinis ir valstybių remiamas terorizmas: Rusijos atvejo analizė
Full text linkDespite the worldwide condemnation of Russia’s aggressive activities in the war against Ukraine, there is no unified definition of terrorism in relation to Russia. Russia is referred to as a terrorist state as well as a state that supports terrorism, and the conceptions of a terrorist regime or a user of terrorist methods dominate. The answer to whether Russia should be labelled a terrorist state, a state that sponsors terrorism, or possibly not designate Russia’s actions as terrorism depends on the definition of terrorism. Given the complexities of the conception of terrorism, the purpose of this article is to present a possible assessment of Russia’s aggression in Ukraine by exploring the challenge of defining state and state-sponsored terrorism in traditional and critical terrorism studies. The article promotes a wider academic discussion regarding state and state-sponsored terrorism, not only from diverse theoretical perspectives in terrorism studies but also by evaluating the issue of the phenomenon’s politicization in the context of international relations.Nors daugybė valstybių pasmerkė Rusijos vykdomus agresyvius veiksmus kare prieš Ukrainą, nėra bendrai taikomos terorizmo sampratos Rusijos atžvilgiu – Rusija įvardijama tiek teroristine valstybe, tiek terorizmą remiančia valstybe, o vyrauja teroristinio režimo ar teroristinių priemonių naudotojos sąvokos. Atsakymas į klausimą, kaip reikėtų vadinti Rusiją – teroristine valstybe, valstybe, remiančia terorizmą, ar Rusijos vykdomų veiksmų nepriskirti terorizmui, priklauso, pirmiausia, nuo to, kas laikytina terorizmu. Atsižvelgiant į terorizmo sampratos kompleksiškumą, šio straipsnio tikslas yra diskutuojant apie teroristinių ir terorizmą remiančių valstybių apibrėžimo problematiką tradicinėse ir kritinėse terorizmo studijose, pateikti galimą Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje vertinimą žvelgiant iš skirtingų terorizmo studijų perspektyvų. Straipsniu skatinama platesnė akademinė diskusija apie valstybinį ir valstybių remiamą terorizmą ne tik iš įvairių terorizmo studijų teorinių perspektyvų, bet ir įvertinant šios koncepcijos politizavimo problematiką
Tylūs protestuotojai ar rėmėjai? Rusakalbių reakcija į sovietinių paminklų pašalinimą Latvijoje ir Estijoje po Rusijos invazijos į Ukrainą
Full text linkFor a long time the approach of the both two Baltic states to the Soviet heritage was formed by: (1) international and bilateral agreements which obliged states to protect monuments and memorial sites of the Soviet Army as well as (2) numerous Russian-speaking community for whom the Soviet statues constitute its cultural identity. The situation has significantly changed due to Russia’s aggressive policy against Ukraine, when the authorities made several attempts to remove the Soviet monuments. This brought some controversies and objections among the Russian-speaking communities in Latvia and Estonia. The paper focuses on the transformation of the national historical narrative toward the Soviet monuments and the processes of the adapting of the Russian-speaking community to the official memory discourse. More specifically, the aim is to explore the ways in which the Russian-speaking residents reacted to the removal of the Soviet monuments. The concept of resistance was applied in order to explore and synthesize the outcomes of the interviews carried out among Russian-speaking communities in Latvia and Estonia. It is argued here that the reconstruction of the public space by shifting the most visual symbol of the victory of the Red Army in the WWII has not induced hot feelings among the Russian-speaking society, and thus, it has not motivated community to take part in the open protest against the removal. Most of the minority representatives stayed passive and silent adapting to the new reality.Ilgą laiką požiūrį į sovietinį paveldą Latvijoje ir Estijoje formavo: 1. tarptautiniai ir dvišaliai susitarimai, įpareigojantys valstybes saugoti sovietų armijos paminklus bei memorialines vietas; 2. gausios rusakalbių bendruomenės, laikančios sovietinius paminklus savo kultūrinės tapatybės dalimi. Situacijos pokytį lėmė agresyvi Rusijos politika Ukrainos atžvilgiu, paskatinusi politinius lyderius pašalinti sovietinius paminklus. Latvijos ir Estijos rusakalbių bendruomenėse tai sukėlė ginčus ir nesutarimus. Straipsnyje aptariamas nacionalinio istorinio naratyvo sovietinių paminklų atžvilgiu transformacijos procesas ir rusakalbių bendruomenės prisitaikymas prie oficialaus atminties diskurso. Kitaip tariant, siekiama išanalizuoti, kaip rusakalbiai gyventojai reagavo į sovietinių paminklų pašalinimą. Analizėje taikyta pasipriešinimo sąvoka siekta ištirti ir apibendrinti interviu su Latvijos ir Estijos rusakalbių bendruomenių atstovais rezultatus. Teigiama, kad viešųjų erdvių rekonstrukcija, pašalinant vizualiuosius Raudonosios armijos pergalės Antrajame pasauliniame kare simbolius, rusakalbių bendruomenėse nesukėlė „karštų“ emocijų, todėl nemotyvavo bendruomenių atvirai protestuoti prieš sovietinių paminklų pašalinimą. Dauguma mažumų atstovų liko pasyvūs ir tylūs bei prisitaikė prie naujos tikrovės