5 research outputs found
Dalyvaujamojo muziejaus paradigma virtualioje Lietuvos muziejų komunikacijoje
No full textStraipsnyje aptariamas 2013 m. pabaigoje autoriaus atliktas Lietuvos muziejų interneto svetainių, paskyrų socialinėje „Facebook“ medijoje turinio ir apsilankymų charakteristikų tyrimas. Juo buvo siekiama įvertinti muziejų ir jų lankytojų pasirengimą virtualioje erdvėje įgyvendinti dalyvaujamojo muziejaus paradigmą. Tyrimo metu surinktų duomenų apie socialinę tinklaveiką skatinančių įrankių kiekį interneto svetainėse, virtualių apsilankymų charakteristikas analizė parodė, jog dauguma Lietuvos muziejų virtualią komunikaciją suvokia ir vykdo pagal industrinės, o ne tinklaveikos visuomenės logiką. Augantis paskyrų ir sąveikų su lankytojais skaičius „Facebook“ socialinėje medijoje liudija lėtus abiejų muziejų lauko veikėjų žingsnius link dalyvaujamojo muziejaus paradigmos įgyvendinimo virtualioje erdvėje.
Pagrindiniai žodžiai: dalyvaujamasis muziejus, skaitmeninės medijos, interaktyvumas, tinklaveika, antros kartos saitynas, interneto svetainės, virtualūs lankytojai, „Facebook“.
The participatory museum paradigm in virtual communication of Lithuanian museums
Ignas Kapleris
Summary
The article presents a research of Lithuanian museums’ websites and profiles in the social Facebook media content and visits’ characteristics, done by the author in the end of 2013. The aim of the research was to assess the preparation of museums and their visitors for implementing the participatory museum paradigm. The information of social interaction encouraging tools in museum websites and virtual visits’ characteristics gathered in the analysis has shown that most of Lithuanian museums understand virtual communication in the logic inherent to industrial rather than network society. The growing number of museums’ profiles and theis visitors’ interaction in Facebook digital media show that both actors of the museums’ field slowly move towards the realization of the participatory museums’ paradigm in the virtual space.
Keywords: participatory museum, digital media, interactivity, Web 2.0, website, virtual visitors, Faceboo
Skaitmeninių technologijų taikymas Lietuvos muziejuose 1990–2011 metais
No full text...XX a. vid. Vakarų šalyse prasidėjusi sparti skaitmeniniu dvinariu kodavimu pagrįstų technologijų raida lėmė daug didelių pokyčių visose žmonių veiklos sferose. Dalis mokslininkų tokias permainas lygina su informacijos revoliucija ir naujos, žinių gamyba paremtos tinklaveikos visuomenės formavimosi pradžia (Castells, 2005). Skaitmeninių technologijų poveikio neišvengė ir su kultūra glaudžiai susijusi atminties institucija – muziejus. [...
Participatory museum paradigm in virtual communication of Lithuanian museums
No full textStraipsnyje aptariamas 2013 m. pabaigoje autoriaus atliktas Lietuvos muziejų interneto svetainių, paskyrų socialinėje „Facebook“ medijoje turinio ir apsilankymų charakteristikų tyrimas. Juo buvo siekiama įvertinti muziejų ir jų lankytojų pasirengimą virtualioje erdvėje įgyvendinti dalyvaujamojo muziejaus paradigmą. Tyrimo metu surinktų duomenų apie socialinę tinklaveiką skatinančių įrankių kiekį interneto svetainėse, virtualių apsilankymų charakteristikas analizė parodė, jog dauguma Lietuvos muziejų virtualią komunikaciją suvokia ir vykdo pagal industrinės, o ne tinklaveikos visuomenės logiką. Augantis paskyrų ir sąveikų su lankytojais skaičius „Facebook“ socialinėje medijoje liudija lėtus abiejų muziejų lauko veikėjų žingsnius link dalyvaujamojo muziejaus paradigmos įgyvendinimo virtualioje erdvėje. Reikšminiai žodžiai: Antros kartos saitynas; Dalyvaujamasis muziejus; Facebook; Interaktyvumas; Interneto svetainės; Komunikacijų priemonės; Muzeologija; Muziejų interaktyvumas; Muziejų interneto svetainės; Skaitmeninės medijos; Tinklaveika; Virtualūs lankytojai; „Facebook“; Communication tools; Digital media; Facebook; Interactivity; Museology; Museum's interactivity; Museum's website; Parcipatory museum; Participatory museum; Virtual visitors; Web 2.0; WebsitesThe article presents a research of Lithuanian museums’ websites and profiles in the social Facebook media content and visits’ characteristics, done by the author in the end of 2013. The aim of the research was to assess the preparation of museums and their visitors for implementing the participatory museum paradigm. The information of social interaction encouraging tools in museum websites and virtual visits’ characteristics gathered in the analysis has shown that most of Lithuanian museums understand virtual communication in the logic inherent to industrial rather than network society. The growing number of museums’ profiles and theis visitors’ interaction in Facebook digital media show that both actors of the museums’ field slowly move towards the realization of the participatory museums’ paradigm in the virtual space
Information and communication technologies (ICT) transference in Lithuanian museums
No full textV roce 1989 začala litevská muzea na základě metodologie "Hype Cycle" (vyvinuté firmou "Gartner" ve Spojených Státech Amerických) adaptovat digitální média v rámci akce nazvané "Technology Trigger". Inovátorem se stalo Litevské muzeum umění (LDM), které nejprve představilo digitální systém řízení pro sbírková data. V letech 1996–1998 byly zřízeny první nezávislé webové stránky muzeí. Kolem roku 2001 bylo dosaženo vrcholu "přehnaného očekávání", toto je ilustrováno v koncepci jednotného informačního systému litevských muzeí (LIMIS). Nicméně toto realizováno nebylo a díky tomu nastala fáze "skrz deziluzi". Situace se začala měnit v letech 2004 – 2005. Poté byla vytvořena strategie digitalizace národního kulturního dědictví. Využitím finanční podpory Evropské unie a spoluprací s dalšími paměťovými institucemi se litevská muzea dostala do fáze "ustálení produktivity", jejíž svědkem je finální operační systém LIMIS.Under the "Hype Cycle" methodology developed by the United States of America (USA) research company "Gartner", the digital media adaptation called "Technology Trigger" started in Lithuanian museums in 1989. The Innovator was the Lithuanian Art Museum (LDM), who first introduced digital management system of the collection's data. In 1996-1998 first independent museum websites were launched. About the year 2001 the Peak of "Inflated Expectations" was reached which is illustrated by the concept of the unified Lithuanian Museum Information System (LIMIS). However, it was not realized which caused the phase of "Trough of Disillusionment". Changes took place in 2004-2005. Then the digitization strategy of a national cultural heritage was created. By taking advantage of the European Union (EU) financial support and co-operating with other memory institutions, Lithuania museums stepped into the phase of "Slope of Enlightenment". In 2010, Lithuanian museums reached the beginning of the "Plateau of Productivity", which is witnessed by the finally operating system LIMIS
Digital media expression in communication of Lithuanian museums.
No full textThe modern museum field actors – the founders, curators and visitors – their existence environment is influenced by network society and virtuality culture. Digital media expression in the museum is the media interaction, according to which the different concepts of museum 0.0, 1.0 and 2.0 were defined in this research. Museality is effective only when all the elements of the museum are adapted to the appropriate cultural level of the museum and communication happens taking into account the interests of partners. Systemic contradictions which became obvious show that the trends of the expression in the digital media in Lithuanian government institutions, museums and society do not always match. The research revealed that during the Soviet times, the museum 0.0 concept was dominant in Lithuanian museums communication strengthened by the control of communist regime and formed by the traditional media expression, and the needs of the industrial society. After the restoration of independence, the application of digital media in Lithuanian museums corresponded to the prolonged expectations peak of Gartner methodology, which has resulted in late massive stage in the application of digital media – the plateau of productivity. The research concerning characteristics of social networking tools in Lithuanian museum websites, visits to them, and in Facebook social media accounts and museums clustering results show that the majority of Lithuanian museums perform the communication in virtual space not according to the to the participatory museum 2.0 concept, which corresponds to the needs of networking society, but according to museum 1.0 concept, which is characteristic to the transition period from an industrial to networking society. The research showed that digital media expression in Lithuania is influenced by historical, legal - political context, technological possibilities and the appropriate application of digital media in Lithuanian museums and society
