Acta Museologica Lithuanica
Not a member yet
43 research outputs found
Sort by
Turinys
No full text You can purchase a printed book:www.patogupirkti.ltwww.knygos.ltSpausdintą knygą galite įsigyti:www.patogupirkti.ltwww.knygos.l
Naudotos literatūros sąrašas
Get PDFYou can purchase a printed book:www.patogupirkti.ltwww.knygos.ltSpausdintą knygą galite įsigyti:www.patogupirkti.ltwww.knygos.l
Išvados
Get PDFYou can purchase a printed book:www.patogupirkti.ltwww.knygos.ltNors regioninės etnokultūros tyrimų yra daug, labai skiriasi etnokultūrinių regionų tyrimo aspektai ir ištirtumas. Tyrimų gausos netolygumas apsunkina regioninių bruožų palyginimo galimybę ir kartu įrodo, kad kompleksinė etnokultūrinio regiono samprata dar nėra vyraujanti. Jai plėtoti reikalingi tarpdiscipliniai tyrimai ir kompleksinių etnokultūrinių regionų metodikos taikymas.Lietuvos etnokultūrinis regionavimas remiasi istoriškumo, kompleksiškumo ir reprezentatyvumo principais ir segregacijos, persidengimo, istorinio suderinamumo, istorinės reikšmės, regiono funkcionavimo ir kompozicinio vieningumo kriterijais. Jų derinimas leidžia nustatyti šiuo metu egzistuojančią ir kartu istoriškai pagrįstą Lietuvos etnokultūrinių regionų teritorinę sąrangą.Išsamiau PDF rinkmenoje.
Spausdintą knygą galite įsigyti:www.patogupirkti.ltwww.knygos.l
Ethnocultural regionalization of Lithuania or all the truth about our regions
Get PDFIn a broad sense the subject of this research is the territorial organization of Lithuania’s ethnocultural regions. In a narrow sense it focuses on Lithuania’s ethnocultural regions. This research aims to carry out ethnocultural regionalization of Lithuania.More in PDF.
You can purchase a printed book:www.patogupirkti.ltwww.knygos.ltSpausdintą knygą galite įsigyti:www.patogupirkti.ltwww.knygos.l
Įvadas
Get PDFYou can purchase a printed book:www.patogupirkti.ltwww.knygos.ltEtnokultūrinio regionavimo metodinė analizė ir pagrindimas, bandymas išsiaiškinti Lietuvos etnokultūrinių regionų sąrangą formuoja sudėtingą ir dar menkai ištirtą mokslinę problemą. Ji artimai susijusi su Europoje vyraujančia regionalizmo tendencija. Daugelis Europos valstybių stengiasi išsaugoti senąją, per ilgą laiką natūraliai susiformavusią teritorinės organizacijos erdvinę struktūrą, ieškoti autentiškų tradicijų sąsajų su dabartimi, palaikyti regioninės kultūros raišką. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir įstojus į Europos Sąjungą, apie šalies vidaus regioninę sąrangą dažnai ir karštai diskutuojama. Susidomėjimas Lietuvos etnokultūriniais regionais itin išaugo, kai 2001 m. pradėta svarstyti etnografinių regionų pagrindu paremta Apskričių valdymo reformos koncepcija. Suprasta, kad reikalingas tarpdisciplinis požiūris į Lietuvos regioninę sąrangą, o etnografinis jos pagrindimas gali būti neberibojamas mokslinės, kultūrinės veiklos rėmais ir tapti dabartinės administracinės struktūros pagrindu. Šiai iniciatyvai įgyvendinti suorganizuota mokslininkų grupė, ir atskiri mokslininkai pateikė pasiūlymų iš savo srities (Astrauskas, 2001; Kalnius, 2001; Kondratienė, 2001; Purvinas, Purvinienė, 2001; Šaknys, 2001; Šimėnas, 2001; Tumėnas, 2001; Tyla, 2001; Tyla, Milius ir kt., 2001; Vasiliauskaitė, 2001; Vyšniauskaitė, 2001; Zinkevičius, 2001). Remiantis etnografinių tyrimų duomenimis, sudarytas Danieliaus Pivoriūno ir Žilvyčio Bernardo Šaknio Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis (Pivoriūnas, Šaknys, 2003). Dėl regionų ribų kylantys ginčai ir diskusijos rodo, kad iki šiol nėra vienos etnokultūrinių regionų skyrimo metodikos, nors tema labai aktuali ir susijusi su keletu svarbių problemų.Išsamiau PDF rinkmenoje.
Spausdintą knygą galite įsigyti:www.patogupirkti.ltwww.knygos.l
Muzeologijos studijos
Get PDFMuzeologijos studijų Lietuvoje raida periodizuojama chronologiškai, atsižvelgus į vykusius pokyčius, kurie ir leidžia brėžti pateikiamas ribas:iki 2001 m.,2001–2011 m.,nuo 2012 m.Išsamiau PDF rinkmenoje
Pratarmė
Get PDFIn Memoriam - Nastazija KeršytėAssociate Professor in the Faculty of Communication at Vilnius University Nastazija Keršytė (b. 1948-09-22) died suddenly on 18 May 2016 – International Museum Day. She began work in the Communication Faculty’s Institute of Library and Information Sciences in 1996, after completing her doctoral dissertation “On the Development of Museums and Museum Practice in Lithuania during 1918–1940” (1994) at Vilnius University’s Faculty of History.More in PDF.Jūsų rankose – didelės apimties ir išsamiausia doc. dr. Nastazijos Keršytės monografija muzeologijos tema, kurios autorė baigti nebespėjo. 2016 metų gegužę, Tarptautinės muziejų dienos rytą, sužinojau, kad mūsų Kolegės nebėra...Išsamiau PDF rinkmenoje
Muzealizacijos linkmės
Get PDFSvarbiausias muziejinių istorijos kontekstų formavimo XIX–XXI a. Lietuvoje problematikos objektas yra muziejų ekspozicijose perteikiamo Lietuvos istorijos pobūdžio sampratos ir praktikos. Kiti šios problematikos aspektai, pavyzdžiui, Lietuvos istorijos tekstai muziejų parodose, edukacijose, leidiniuose, nesureikšminami, nes jie iš esmės nekeičia ekspozicijomis išreikštų muziejų koncepcijų. Pasitelkiant minėtas istoriografijos apžvalgoje pozicijas bei naujus šaltinius, interaktyvią informaciją apie muziejų ekspozicijose atspindimą Lietuvos Išsamiau PDF rinkmenoje
Muzeologijos tyrinėjimai, publikacijos
Get PDFMuzeologijos tyrinėjimai, publikacijos sąlygiškai periodizuojami:XVIII a. 2-osios pusės–XIX a. pirmosios pusės,XIX a. 2-osios pusės–XX a. pradžios,1918–1940 m.,sovietmečio,nuo 1990 m.Muzeologijos publikacijos skirstomos į populiarias publicistines bei profesines. Pastarosios – būdingi muziejams leidiniai: vadovai po muziejų, rinkinių, parodų katalogai, muziejų metraščiai, profesiniai žurnalai, monografijos ir kiti panašūs (Waidacher, 133). Manoma, kad naudinga laikytis ir standartizuotos leidinių klasifikacijos: neperiodiniai ir periodiniai, tęstiniai leidiniai. Pabrėžiama, kad nėra skelbtų apibendrinančių Lietuvos muzeologijos tyrinėjimų ir publikacijų vertinimų.Išsamiau PDF rinkmenoje