Acta Museologica Lithuanica
Not a member yet
43 research outputs found
Sort by
Santrauka anglų k.
No full text his is the first book to analyze and evaluate the development of Lithuanian museology (museum studies) from the latter half of the 18th century into the 21st century. It is based on the extensive research materials, many of them archival, gathered by the author Dr. Nastazija Keršytė during 2012–2014 while doing the research project “Development of Lithuanian Museology in 1752–2012”, sponsored by the Research Council of Lithuania (contract LIT-5-16). A stimulus for the writing of this monograph was the opportunity afforded by the government program Lithuanian Museums in 1812–2012 (Lietuvos muziejų kelias 1812–2012 m.), one of the initiatives undertaken in the Year of the Museum in 2012. Unfortunately, Dr. Keršytė died before completing this monograph on 18 May 2016, International Museum Day. As a long-time friend and colleague, I had promised to write an English-language summary of her book.More in PDF...
Įvadas
Get PDFŠi monografija pateikia būdingus Lietuvos muzeologijos raidos bruožus XVIII a. antrojoje pusėje–XXI a. Autorė Lietuvos muzeologijos raidos objektą analizuoja remdamasi šiuolaikinio austrų muzeologo Friedricho Waidacherio istorinės muzeologijos samprata, t. y. muzeologijos bei muzealumo raiškos istoriją: muzeologijos istorija priklauso mokslo istorijai, muzealumo istorija – idėjų istorijai (Waidacher, 2007, 53‒117). Pagal tokią sampratą ir sudaryta šios knygos turinio dviejų skyrių struktūra, atskleidžianti muzeologijos bei muzealumo istorijos charakteringus aspektus, bruožus, raišką. Knygos pirmas skyrius ir jo dalys skirtos charakterizuoti pagrindiniams muzeologijos formavimo Lietuvoje aspektams: muzeologijos terminijos, mokslo objekto, tarpdiscipliniškumo ir statuso mokslų struktūroje, tyrimų, publikacijų ir studijų pobūdžių, – taip pat šio mokslo ištakoms, raidos periodizavimui, svarbiems formavimo faktoriams. Čia pabrėžiamas muzeologijos ir muziejininkystės sampratų diskursas, kuris padeda suvokti muzeologijos ir muziejininkystės istorijų laukus – pasak F. Waidacherio, muziejininkystės istorija – institucijų istorija (F. Waidacher, 2007, 100). Antrame monografijos skyriuje siekiama atskleisti muzealumo raiškos Lietuvoje istorijos esmines tendencijas, apibrėžti svarbius tikrovės, tapatumo muzealizacijos ir muziejų poreikio bruožus. Manoma, kad tikrovės, tapatumo muzealizacijos pagrindinės linkmės: muziejinių Lietuvos istorijos, etninės kultūros, nacionalinio ir kito tapatumo įprasminimų bei reiškimosi muziejinimų tarp mokslo ir ideologijos, – atspindi bendrąsias muzealumo raiškos turinio tendencijas. Jas papildo ir muziejų misijų, pasiūlos ir poreikio, veiklos rėmimo, prieinamumo ir pasaulinės integracijos, tipų, tinklo valdymo pobūdžių atsklaidos. Muzealizacijos ir muziejų poreikio vertinimai paaiškina, kodėl ir kokių muziejų norima, kaip muziejai organizuoja tapatumo reprezentacijas savo kraštui ir pasauliui bei kaip dalyvauja kultūrų mainų procesuose.Išsamiau PDF rinkmenoje
Muzeologijos sampratos
Get PDFMuzeologijos samprata Lietuvoje aprėpia muzeologijos ištakas, terminijos situaciją, šio mokslo objekto, tarpdiscipliniškumo ir vietos mokslų struktūroje traktavimą, raidos periodizavimą, muzeologijos formuotojų apibūdinimą. Muzeologijos sampratos, kaip ir kiti pagrindiniai Lietuvos muzeologijos raidos XVIII a. antrojoje pusėje–XXI a. bruožai, charakterizuojami atsižvelgus į taikomas būdingas nuostatas mokslo istorijai (Voverienė) ir bendrajai muzeologijos raidai (Waidacher, 2007) atskleisti. Muzeologijos sampratoms galima priskirti ir tyrimų, publikacijų bei studijų pobūdžius. Tačiau jie apibūdinami atskirai, pirmo šio monografijos skyriaus antroje ir trečioje dalyse, norint plačiau juos atskleisti, pabrėžti jų svarbą formuojant šį mokslą bei jo taikymą praktikoje.Išsamiau PDF rinkmenoje
Muziejų misija
Get PDFMuziejų Lietuvoje XVIII a. antroje pusėje–XXI a. misijos istorinė akcentų pokyčių, sampratų muziejaus kaip vertybių tezauro, švietimo, kultūrinių industrijų centro trajektorija apibrėžiama, vertinant istoriografijos pateiktas sampratas (ypač minėtas šioje knygoje) bei naujų šaltinių patvirtintą informaciją apie muziejų veiklos reglamentavimą, pasiekimus, rezultatus, veiklos pobūdžio ir poreikio tyrimus. Sureikšminamas dėmesys siūlomoms muzeologijos bendrosioms muziejų misijos apibrėžtims bei dabar Lietuvoje praktikuojamoms muziejų veiklos planavimo strategijoms dokumentuose. istorijos pobūdį, siekiama pateikti Lietuvos istorijos raiškų perteikimo muziejų ekspozicijose esmines tendencijas ir jas suponuojančias tematikas: Lietuvos proistorė, praeities šlovė, valstybingumas, asmenybės istorijoje.Išsamiau PDF rinkmenoje
Tyrimo šaltiniai ir istoriografija
Get PDFSvarbiausi Lietuvos muzeologijos raidos XVIII a. antrojoje pusėje – XXI a. bruožams apibrėžti šaltiniai yra valstybiniuose, žinybiniuose, muziejų veiklą prižiūrinčių institucijų bei muziejų archyvuose. Akcentuojami šaltiniai, naudingi šios istorijos 1940–2012 m. periodui apibūdinti, nes ankstesnio laikotarpio panaudotieji pateikti N. Keršytės monografijoje apie Lietuvos muziejus iki 1940 metų.Išsamiau PDF rinkmenoje
PRATARMĖ
Get PDF...SUNKUSIS PAVELDAS IŠŠŪKIŲ KANKINAMAME PASAULYJEŠi tekstą rašau tuo metu, kai karas vyksta Ukrainoje, Sirijoje, Irake ir daugelyje kitų šalių, kai taip vadinamosios Islamo Valstybės kovotojai grobia ir naikina ne tik kultūros paveldą, bet iš greta gyvenančius žmones, kai tiek mažoje Eritrėjoje, tiek didžiulėje Rusijoje klesti diktatūra, o daugelyje Afrikos šalių siaučia nekontroliuojamos, sukarintos plėšikų gaujos. Į Europos Sąjungos šalis plūstantys karo pabėgėliai savo širdyse nešasi šiuos žiaurius išgyvenimus. Mokslininkai vadina juos „trauminėmis patirtimis“. Praeities trauminės patirtys mokslininkų vadinamos dar vienu reikšminiu žodžiu – „sunkusis paveldas“. Kai kurie tyrėjai kelia hipotezes, kad šios patirtys (o kartu ir sunkusis paveldas) yra paveldimi, perduodami iš tėvų vaikams. Tai yra vienas paaiškinimų, kodėl tragiškus sukrėtimus pergyvenę visuomenės atsigauna lėtai, neretai tam reikia dešimtmečių. [...
MIGRUOJANTIS PAVELDAS: KULTŪRINIS DIALOGAS, IDENTITETAS IR PILIETYBĖ EUROPOJE
No full textThis article introduces a wider study of the role of cultural and heritage networks and how they can help institutions and their host societies to manage the tensions and realise the opportunities arising from migration. It also addresses the shifts and continuities, tensions and crisis that characterise the European project and its cultural dimension today. A reflection on cultural heritage networks in an age of migration is followed by a description of the overall research focus and interdisciplinary methodology. An overview of three case studies selected from a larger pool is provided in the article, which is concluded by a coda on cultural networks and policy implications.Tai studija apie kultūros ir paveldo tinklų vaidmenį, apie tai, kaip šie tinklai gali padėti institucijoms ir visuomenėms, kuriose jie veikia, suvaldyti migracijos keliamą įtampą ir įgyvendinti jos teikiamas galimybes. Straipsnyje taip pat apžvelgiama kaita, tęstinumas, įtampa ir krizė, kurie šiandien geriausiai apibūdina Europeanos projektą ir jo kultūrinę aplinką. Apmąstymus apie kultūros paveldo tinklus migracijos amžiuje papildo bendro tyrimo tikslo ir tarpdalykinės metodologijos aprašymas, pristatomi trys tyrimų atvejai, pabaigoje pateikiamos išvados apie kultūrinius tinklus ir politikos reikšmę