Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Emocinis reaktyvumas ir proaktyvus veikimas bendruomenių paveldo praktikose Lietuvoje
Full text linkThis article explores the activities and role of heritage communities in Lithuania in shaping collective identity and laying the foundations for civil society. The study is based on two case studies related to cultural heritage preservation practices, each illustrating different types of community mobilization: emotional reactivity to perceived threat, expressed through resistance to the planned logging of the culturally significant Šilavotas Forest, and proactive engagement demonstrated by the community-led initiative to revitalize the abandoned Pumpėnai windmill. Empirical data were collected from the communities’ Facebook pages and analyzed by using content and sentiment analysis, complemented by interviews with community leaders. The analysis reveals how heritage becomes not only a physical entity but also a symbolic resource that strengthens community cohesion and supports civic participation. The examined cases show how heritage preservation efforts are closely linked to community members’ values, worldviews, and emotional attachments to particular sites, expressed through public communication on social media, heritage valuation practices, and cultural memory. The study provides insights into how emotional reactivity and proactive action interact within communities, how collective experiences are given meaning, and how these processes encourage community activities and grassroots civic engagement grounded in the principles of participatory heritage. Moreover, it enhances understanding of the role which heritage communities play in shaping resilient, inclusive, and culturally robust societies in Lithuania.Straipsnyje analizuojama Lietuvoje veikiančių paveldo bendruomenių veikla ir vaidmuo, formuojant kolektyvinę tapatybę ir kuriant pilietinės visuomenės pagrindus. Tyrimo pagrindą sudaro dvi atvejo studijos, susijusios su kultūrinio paveldo išsaugojimo praktikomis, kurios iliustruoja skirtingus bendruomenių mobilizacijos tipus, t. y. emocinę reakciją į grėsmę, veikiančią kaip pasipriešinimas svarbaus miško (Šilavoto Trakelio) kirtimui, ir proaktyvų veikimą, kai bendruomenė yra telkiama, inicijuojant apleisto Pumpėnų malūno revitalizaciją. Empiriniai duomenys surinkti iš bendruomenių „Facebook“ puslapių ir analizuoti pasitelkiant turinio ir sentimentų analizę, taip pat atliekant interviu su bendruomenės lyderiais. Analizė atskleidė, kaip paveldas tampa ne tik fiziniu, bet ir simboliniu ištekliumi, stiprinančiu bendruomenės sanglaudą ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje, o paveldo išsaugojimo atvejai yra glaudžiai susiję su bendruomenių narių vertybėmis, pasaulėžiūra ir emociniu prisirišimu prie konkrečių objektų, atsiskleidžiančiu per viešąją komunikaciją socialinėse medijose, paveldo vertinimus ir kultūrinę atmintį. Tyrimas leidžia geriau suprasti, kaip emocinis reaktyvumas ir proaktyvus veikimas sąveikauja bendruomenėse, kaip bendruomenės įprasmina kolektyvinius išgyvenimus ir kaip tai skatina bendruomenines veiklas bei pilietinio aktyvumo apraiškas „iš apačios į viršų“ bei „dalyvaujamojo paveldo“ principais grindžiamoje žmonių paveldosauginėje veikloje. Be to, jis padeda aiškiau suvokti paveldo bendruomenių vaidmenį formuojant atsparias, įtraukias ir kultūriškai tvirtas visuomenes Lietuvoje
Lyties ir galios reprezentacijos žurnalo “Time” viršeliuose
Full text linkGender representations in the media and their relationship with signs of power remain a relevant topic in academic discourse. Power representations in the media play a significant role in shaping and reinforcing social norms, values, and attitudes, making the covers of prominent international magazines effective ideological tools. The study aimed to semantically analyze visual and textual signs of power on the covers of the Time magazine with the objective to reveal their connections with gender representations. Issues of the magazine from 2002, 2012, and 2022 were selected for analysis to identify ideological trends and potential changes in attitudes. A qualitative analysis of thematic, compositional, symbolic, and textual codes was conducted on the selected 122 covers featuring images of adults. It was found that the covers published in 2002 and 2012 are distinguished by dominant associations of masculinity and power. Meanwhile, representations of femininity and power on the covers of those years appear only in cases where women with significant symbolic capital are depicted. The covers of 2022 prominently stand out, due to proportionally presenting images of both women and men, as well as one transgender person. However, a deeper analysis of symbolic and compositional codes has revealed that the representation of power is still more closely associated with masculinity, while women’s photographs tend to highlight sexuality, weakness, and vulnerability. It becomes clear that although the portrayal of the relationship between power and gender in the Time magazine has changed over the past decades, the traditional patriarchal ideological tendencies remain.Lyčių reprezentacijos medijose ir jų santykis su galios ženklais tebėra aktuali tema mokslo diskurse. Galios reprezentacijos medijose atlieka reikšmingą vaidmenį keičiant ir įtvirtinant socialines normas, vertybes bei nuostatas, todėl garsių tarptautinių žurnalų viršeliai yra veiksmingos ideologinės priemonės. Tyrime buvo siekta semantiškai išanalizuoti vizualius bei tekstinius galios ženklus ,,Time“ žurnalo viršeliuose, atskleidžiant jų sąsajas su lyčių reprezentacijomis. Analizei buvo pasirinkti 2002 m., 2012 m. ir 2022 m. šio žurnalo leidimai, siekiant identifikuoti ideologines tendencijas bei galimus nuostatų pokyčius. Atrinktiems 122 viršeliams su suaugusių žmonių atvaizdais buvo atlikta kokybinė teminių, kompozicinių, simbolinių ir tekstinių kodų analizė. Nustatyta, kad 2002 m. ir 2012 m. publikuoti viršeliai išsiskiria dominuojančiomis vyriškumo ir galios sąsajomis. Tuo tarpu moteriškumo ir galios reprezentacijos tų metų leidimų viršeliuose atsiranda tik tais atvejais, kai yra vaizduojamos didelį simbolinį kapitalą turinčios moterys. Reikšmingai išsiskiria 2022 m. viršeliai, proporcingai pateikiantys tiek moterų, tiek vyrų ir vieno translyčio asmens atvaizdus, vis dėlto gilesnė simbolinių ir kompozicinių kodų analizė atskleidė, kad galios reprezentavimas vis dar yra labiau siejamas su vyriškumu, o moterų nuotraukose dažniau išryškinamas seksualumas, silpnumas, pažeidžiamumas. Paaiškėjo, kad nors per du dešimtmečius galios ir lyčių santykio vaizdavimas žurnale ,,Time“ pasikeitė, vis dėlto išliko tradicinės patriarchalinės ideologijos tendencijos
Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų naudojimąsi internetu prognozuojantys veiksniai
Full text linkIntroduction. The internet is essential to daily life by virtue of bridging age gaps and enhancing communication, information access, and social participation. Research has linked it to various positive outcomes, such as better psychological well-being. However, internet use among older adults in Lithuania is still below the European average. Therefore, this research examined various predictors of internet use among older Lithuanian adults. Methods. Data from Wave 8 and Wave 9 COVID-19 Survey 2 of the Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe (SHARE) were analyzed. By using probability sampling, the study ensured a representative sample of 626 Lithuanian respondents aged 65 and older. Self-reported internet use for any reason was used in the analysis as the outcome variable. Personality traits were measured using the 10-item Big Five Inventory. Several health indicators, chronological and subjective age discrepancy, and sociodemographic characteristics were also assessed. Results. Logistic regression analysis revealed that age, place of residence, feeling younger than one’s actual age, and agreeableness as a personality trait predicted the likelihood of internet use. The study offers valuable insights into the predictors of internet use among older Lithuanian adults, while emphasizing that not only obvious demographic factors but also individual characteristics may play a crucial role in internet use.Įvadas. Internetas yra labai svarbus kasdieniame gyvenime, nes padeda mažinti atotrūkį tarp skirtingų kartų, palengvina bendravimą, prieigą prie informacijos ir dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, o moksliniai tyrimai rodo, kad jis siejamas su įvairiais palankiais padariniais, pavyzdžiui, geresne psichologine savijauta. Tačiau vyresnio amžiaus suaugusiųjų naudojimasis internetu Lietuvoje vis dar nesiekia Europos vidurkio. Todėl šiame tyrime buvo nagrinėjami įvairūs vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų naudojimąsi internetu prognozuojantys veiksniai. Metodai. Analizėje buvo naudojami Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo 8 bangos ir 9 bangos COVID-19 antro tyrimo duomenys. Taikant tikimybinę atranką, tyrime buvo užtikrinta reprezentatyvi 65 metų ir vyresnių 626 Lietuvos respondentų imtis. Tyrimo metu respondentų buvo prašoma nurodyti, ar pastaruoju metu jie naudojo internetą bet kokiam tikslui. Asmenybės bruožai buvo vertinami naudojant 10 teiginių Didžiojo penketo klausimyną. Taip pat buvo matuojami keli sveikatos rodikliai, chronologinio ir subjektyvaus amžiaus skirtumas bei sociodemografinės charakteristikos. Rezultatai. Logistinė regresinė analizė atskleidė, kad amžius, gyvenamoji vieta, jausmas, kad esi jaunesnis, nei yra iš tikrųjų, ir sutarumo asmenybės bruožas prognozavo naudojimosi internetu tikimybę. Tyrimas suteikia vertingų įžvalgų apie vyresnio amžiaus Lietuvos suaugusiųjų naudojimosi internetu veiksnius, pabrėžiant, kad ne tik akivaizdūs demografiniai veiksniai, bet ir individualios savybės gali turėti didelę reikšmę naudojimuisi internetu
„Telegram“ kanalų vaidmenys naujienų žiniasklaidos ekosistemoje: tarp laisvės ir moderavimo
Full text linkTelegram, an unmoderated digital platform, presents challenges to both democracy and authoritarian systems. The platform attracts activists, journalists, and citizens seeking anonymity to protect themselves from government surveillance or to avoid social media with stricter moderation rules. The aim of this article is to examine Telegram channels and their role in the modern media ecosystem through the normative media roles – monitoring, facilitative, collaborative, and radical – thus drawing attention to the opportunities and threats to democracy that this platform creates. The article summarizes research in an attempt to reveal the multifaceted functionality of Telegram channels. The study reveals that Telegram can successfully perform the function of a watchdog in a monitoring role, create a safe environment for discussion, while empowering unheard and marginalized voices in society, collaborate with government institutions, ensure public safety or promote resistance to the hegemony of power, thereby creating mobilizing communication and operationalizing a resistance movement. However, Telegram’s technical solutions and lack of moderation create sphere for the spread of disinformation and manipulation, as well as set up conditions for extremism, and fail to effectively prevent criminal activity.Nemoderuojama skaitmeninė platforma „Telegram“ kelia iššūkių tiek demokratijai, tiek autoritarinėms sistemoms. Platforma traukia aktyvistus, žurnalistus ir piliečius, siekiančius anonimiškumu apsisaugoti nuo valdžios stebėsenos ar vengiančius socialinių medijų, taikančių griežtesnes moderavimo taisykles. Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti „Telegram“ kanalus, jų vaidmenį ir kuriamą vertę šiuolaikinėje žiniasklaidos ekosistemoje per normatyvinius žiniasklaidos vaidmenis: stebėsenos, įgalinantį, bendradarbiavimo ir radikalųjį, taip atkreipiant dėmesį į šios platformos kuriamas galimybes ir grėsmes demokratijai. Straipsnyje apibendrinami tyrimai, siekiant atskleisti daugiabriaunį „Telegram“ kanalų funkcionalumą. Apžvalga atskleidžia, kad „Telegram“ gali sėkmingai atlikti „sarginio šuns“ (angl. watchdog) funkciją stebėsenos vaidmenyje; sukurti saugią aplinką diskusijai, įgalindama negirdimus ir atstumtus visuomenės balsus; bendradarbiauti su valdžios institucijomis, užtikrindama visuomenės saugumą; arba skatinti pasipriešinimą galios hegemonijai, sukurdama mobilizuojančią komunikaciją ir operacionalizuodama pasipriešinimo judėjimą. Tačiau dėl techninių „Telegram“ sprendimų ir moderavimo trūkumo sukuriama erdvė dezinformacijos ir manipuliacijų sklaidai, sudaromos sąlygos ekstremizmui plisti bei stokojama efektyvaus nusikalstamos veikos užkardymo
„Priversti išvykti“: politinių migrantų iš Baltarusijos po 2020 m. etninio, nacionalinio ir transnacionalinio identiteto aspektai
Full text linkThe aim of this article is to discuss the situation of political migrants from Belarus in Lithuania. The article presents data collected during field research (semi-structured and unstructured life story interviews with migrants) in Vilnius and Kaunas. The article focuses on people persecuted for their political beliefs in Belarus who arrived in Lithuania after 2020 as a result of this persecution. The article provides statistics on the number for arrivals, as well as an overview of the policy exerted by Lithuania towards Belarus and those Belarusians who have arrived in Lithuania. The article analyses their migration history, motives for choosing the country, their future perspectives and plans, while emphasizing their identity (ethnic, national, transnational). The article is written within the framework of the project “Ethnic, National and Transnational Identities and Geopolitical Attitudes of Third-Country Nationals in Lithuania in the Context of the War in Ukraine”, funded by the Research Council of Lithuania, LMTLT (No. S-MIP-23-39). The article reveals that political migrants have a Belarussian national identity that has strengthened after the year 2020 protests. This national identity subsumes features of Belarusian ethnic identity which embraces the common origin of these immigrants – Belarus – along with the Belarusian language which they purposefully speak among themselves and in public. Features of transnational identity are also noticeable, since they closely maintained various social ties in Belarus that strengthen their sense of belonging to the Belarusian community, and their future plans are related to a declared desire to return and contribute to the (re)establishment of a democratic Belarus and its institutions.Šio straipsnio tikslas – aptarti politinių migrantų iš Baltarusijos situaciją Lietuvoje. Straipsnyje pristatomi duomenys surinkti lauko tyrimo metu (pusiau struktūruotų ir nestruktūruotų gyvenimo istorijų interviu su migrantais) Vilniuje ir Kaune. Straipsnio dėmesio centre – žmonės, persekiojami dėl politinių įsitikinimų Baltarusijoje ir dėl šio persekiojimo atvykę į Lietuvą po 2020 m. Straipsnyje pateikiama statistika apie atvykusiųjų skaičius, taip pat apžvelgiama Lietuvos politika Baltarusijos ir atvykusiųjų baltarusių atžvilgiu, analizuojama jų migracijos istorija, šalies pasirinkimo motyvai bei ateities perspektyvos ir planai, akcentuojant jų turimą ar konstruojamą identitetą (etninį, nacionalinį, transnacionalinį). Straipsnis parašytas vykdant projektą „Migrantų iš trečiųjų šalių Lietuvoje etninis, nacionalinis, transnacionalinis identitetai ir geopolitinės nuostatos karo Ukrainoje kontekste“, finansuojamą LMTLT (Nr. S-MIP-23-39). Straipsnis atskleidžia, kad politiniai migrantai turi baltarusių nacionalinį identitetą, sustiprėjusį po 2020 m. protestų, o pagrindiniai baltarusių etninio identiteto aspektai susiję su baltarusių kalba, kuria jie tikslingai kalba tarpusavyje ir viešumoje, ir bendra kilme. Taip pat pastebimi ir transnacionalinio identiteto bruožai, kai ateities planai susiję su deklaruojamu noru grįžti ir prisidėti prie demokratinės Baltarusijos ir jos institucijų (at)kūrimo ir glaudžiai išlaikomais įvairiais socialiniais ryšiais, stiprinančiais jų priklausomybės baltarusių bendruomenei jausmą
Kultūros ir kūrybos sektorių socialinio poveikio matavimas: Lietuvos ekspertų įžvalgos
Full text linkThe article discusses the challenges of social impact assessment in the Cultural and Creative Sectors (CCS) in Lithuania. The varying definitions of key concepts, such as ‘cultural and creative sectors’ and ‘impact’, have led the theoretical part of the paper to focus on the clarification of these concepts, reviewing their development and the practice of application. The importance of assessing the social impact of CCS is emphasized, alongside an exploration of diverse research and measurement practices.
The empirical part of the article discusses the findings of a qualitative research with Lithuanian CCS experts and presents the conclusions drawn from it. The research aimed to explore experts’ views on the challenges of measuring the social impact of CCS. The results facilitated the identification of key factors considered essential for ensuring reliable impact measurement: conceptual clarity, accounting for sub-sectoral diversity, integrating quantitative and qualitative methods, and focusing on causal links and the long-term nature of change.Straipsnis skirtas kultūros ir kūrybos sektorių (KKS) socialinio poveikio vertinimo iššūkiams Lietuvoje aptarti. Dėl įvairuojančių sąvokų, tokių kaip „kultūros ir kūrybos sektoriai“, „poveikis“, interpretacijų straipsnio teorinėje dalyje dėmesys skiriamas pagrindinių sampratų tikslinimui, apžvelgiant jų raidą ir taikymo praktiką. Straipsnyje siekiama išryškinti KKS socialinio poveikio vertinimo svarbą, nagrinėjamos įvairios šio poveikio tyrimo ir matavimo praktikos.
Empirinėje straipsnio dalyje aptariami kokybinio tyrimo su Lietuvos KKS ekspertais rezultatai ir pristatomos iš to išplaukiančios išvados. Tyrimu siekta išsiaiškinti ekspertų požiūrį į KKS socialinio poveikio matavimo iššūkius. Gauti rezultatai leido nustatyti pagrindinius veiksnius, laikomus esminiais siekiant užtikrinti poveikio vertinimo patikimumą: sąvokų aiškumas; atsižvelgimas į subsektorių įvairovę; kiekybinių ir kokybinių metodų derinimas bei dėmesys priežastiniams ryšiams ir ilgalaikiam pokyčių pobūdžiui
The Role of Data Analytic to Enhance Design Thinking Process in Producing Social Media Contents
Full text linkIntroduction. This research explains how the integration of roles and optimization of data analytics within the design thinking process can develop social media accounts organically. Method. This study uses an auto-netnography method that focuses on the process of figuring out the output of the data from content analysis and active participant observation on a YouTube channel. Analysis. The triangulation process is carried out by confirming the data from observations as well as the analytics data provided for users and account managers on YouTube. We carry out the interpretation process reflectively, drawing from personal experiences on social media to enrich the meaning. Results. Data analytics enhances the reliability of data on audience behavior due to its ability to optimally process big data and present the data in visual form, thereby increasing the speed and accuracy of decision-making. Data analytics plays a role in all stages of design thinking from empathizing, ideating, creating, to socializing. Conclusions. This research found the effective role of social media platform data analytics in the account development process through the design thinking process. This finding fills a research gap regarding social media data analytics, which has not been widely linked to the content production process
Patogumas nugali pasitikėjimą: kriptovaliutų vartotojų sprendimų realybė
Full text linkBackground: Despite the financial technology (Fintech) industry being marked as a strategic development direction in many countries, cryptocurrency products show low adoption rates. Purpose: This study investigated factors affecting consumer trust in cryptocurrency products, particularly exchanges and crypto wallets. Methods: A three-stage multi-method approach was adopted: two non-probability convenience surveys and a systematic literature review. The initial survey (N=45) was followed by literature review (N=16) and a follow-up survey (N=95). Qualitative and quantitative analysis techniques were used. Findings: Trust must be understood as a versatile concept, with consumers perceiving different factors differently when choosing cryptocurrency products. Two key findings emerged: convenience, rather than trust, is the biggest factor attributed to cryptocurrency product popularity and adoption. Second, an inverse relationship exists between trustworthiness and popularity of information sources about cryptocurrency products, with less popular sources being more trusted. Consumers rely on convenience-based attributes like the ease of use and accessibility, which indirectly influence trust perception. Conclusions: Trust degree is not bound to specific products or services but depends on consumer intentions and knowledge, among other factors. Research implications: The authors suggest policy and innovation development directions to increase consumer trust in cryptocurrency products.Pagrindimas: Nepaisant to, kad finansų technologijų (Fintech) sektorius daugelyje šalių yra pripažintas strategine plėtros kryptimi, kriptovaliutų produktų diegimo lygis išlieka žemas. Tikslas: Šiuo tyrimu siekta ištirti veiksnius, darančius poveikį vartotojų pasitikėjimui kriptovaliutų produktais, ypač biržomis ir kriptovaliutų piniginėmis. Metodai: Taikytas trijų etapų mišriųjų metodų tyrimo modelis: du netikimybiniai patogumo imčių apklausos tyrimai ir sisteminė literatūros apžvalga. Po pirminio tyrimo (N = 45) atlikta literatūros apžvalga (N = 16) ir pakartotinis tyrimas (N = 95). Naudoti kokybinio ir kiekybinio tyrimo metodai. Rezultatai: Pasitikėjimo samprata turi būti suprantama kaip daugiareikšmė koncepcija, vartotojai skirtingai suvokia įvairius veiksnius, darančius poveikį jų kriptovaliutų produktų pasirinkimui. Nustatyti du pagrindiniai rezultatai: patogumo, o ne pasitikėjimo veiksnys yra svarbiausias kriptovaliutų produktų populiarumui ir diegimui. Antra, egzistuoja atvirkštinis ryšys tarp informacijos šaltinių apie kriptovaliutų produktus patikimumo ir populiarumo – mažiau populiarūs šaltiniai paprastai yra patikimesni. Vartotojai remiasi patogumo kriterijais, tokiais kaip naudojimo paprastumas ir prieinamumas, kurie netiesiogiai daro poveikį pasitikėjimo suvokimui. Išvados: Pasitikėjimo lygis nėra susijęs su konkrečiais produktais ar paslaugomis, bet priklauso nuo vartotojų ketinimų ir žinių bei kitų veiksnių. Tyrimo praktinės reikšmės: Autoriai siūlo politikos formavimo ir inovacijų plėtros kryptis, skirtas didinti vartotojų pasitikėjimą kriptovaliutų produktais
Kokybinis požiūris siekiant suprasti pagrindinius nepriklausomos kino gamybos kompanijos verslo modelio komponentus Europos kino rinkoje
Full text linkThe purpose of this study is to better understand what components of business models independent film production companies in Europe use to compete in the European film market using empirical data from multiple countries. It provides an analysis of independent film production companies’ business model components which are comprised of the elements ‘Value creation’, ‘Value proposition’, and ‘Value capture’. The empirical study was implemented by using purposive sampling. The participants included 17 experts from 8 European countries with direct links to practical management of a film production company who are denoted by comprehensive experience within the European film industry as well as the business models used by independent film production companies. Thematic analysis of the semi-structured interviews identified 11 categories encompassing 60 sub-categories.
By using the results of the empirical research study, a model has been created to show the relationship of components and sub-constructs that make independent film production companies competitive in the market. Two critical components were identified in the research that independent film production companies need to focus on. They include outstanding talent as one of the key components of the business model and stakeholders/investment partners. The study has also revealed challenges that include slow funding systems based on subsidies. The results of the study thus shed light on the general situation for independent film production companies, and form a foundation for future studies in this area. The article was written based on a dissertation in progress.Tyrimo tikslas – pasitelkiant empirinius duomenis iš įvairių šalių, geriau suprasti, kokie Europos nepriklausomų kino gamybos kompanijų verslo modelio komponentai yra naudojami konkuruojant Europos kino rinkoje. Straipsnyje pateikiami ir analizuojami nepriklausomos kino gamybos kompanijos verslo modelio „Vertės kūrimo“, „Vertės pasiūlymo“ ir „Vertės pagavimo“ elementų komponentai. Empirinis tyrimas atliktas naudojant tikslinę atranką. Tyrime dalyvavo 17 ekspertų iš 8 Europos šalių, visi jie turi glaudžias sąsajas su kino gamybos kompanijų praktiniu valdymu, kompleksiniu išmanymu apie nepriklausomų kino gamybos kompanijų verslo modelius, Europos kino industriją. Iš dalies struktūruoti interviu buvo analizuojami pasitelkiant tematinę analizę, kurios metu identifikuota 11 kategorijų ir 60 subkategorijų.
Naudojant empirinio tyrimo gautus rezultatus, sukurtas modelis, kuriame atsiskleidžia nepriklausomų kino gamybos kompanijų komponentų ir subelementų, naudojamų konkuruojant rinkoje, ryšiai. Tyrimo metu identifikuoti du ypač svarbūs komponentai. Vieni iš pagrindinių verslo modelio komponentų yra išskirtinis talentas ir suinteresuotos šalys ir (arba) investiciniai partneriai. Taip pat tyrimas atskleidė iššūkius, su kuriais susiduria kompanijos, pavyzdžiui, lėta finansavimo sistema, paremta subsidijomis. Tyrimo rezultatai atskleidžia nepriklausomų kino gamybos kompanijų bendrą situaciją ir suteikia pagrindą būsimiems šios srities tyrimams. Straipsnis parašytas remiantis rašoma disertacija.
Politinis dalyvavimas platformizacijos kontekste: technologijų kuriamų galimybių perspektyva
Full text linkIntroduction. Social media has become a key space where political participation is shaped and mediated in contemporary societies. Although widely researched over the past decade, practices in the evolving digital sphere still require deeper understanding. The paper explores how technological affordances – visibility, persistence, editability, and association (Treem & Leonardi, 2013) – not only enable but also constrain civic engagement. Methods. By using a qualitative research paradigm (focus groups), the paper examines both technological and subjective aspects of political participation. The research question is: How do social media affordances enable and constrain citizens’ online political participation in Lithuania? Analysis and results. The findings reveal that, although technological affordances expand access to political information and enable expression, this empowerment remains uneven and limited. Participants describe tensions related to algorithmic filtering, self-censorship, and low self-efficacy, which lead to a passive and observational mode of participation. Conclusions. While platforms promise empowerment, political participation remains shaped by algorithmic filtering and social dynamics that often discourage deeper engagement. In this way, technological affordances both enable and constrain participation in an ongoing, dynamic process, where digital tools and citizens’ agency continually interact.Įvadas. Socialinės medijos tampa pagrindine erdve, kurioje formuojamas ir medijuojamas politinis dalyvavimas šiuolaikinėse visuomenėse. Nors pastarąjį dešimtmetį šis reiškinys buvo plačiai tyrinėjamas, piliečių veikimo praktikos kintančioje skaitmeninėje aplinkoje vis dar reikalauja gilesnio žvilgsnio. Straipsnyje analizuojama, kaip technologijų kuriamos galimybės – matomumas, pastovumas, galimybė redaguoti ir galimybė susieti (Treem ir Leonardi, 2013) – įgalina arba riboja politinio dalyvavimo procesus. Metodai. Straipsnis remiasi kokybine tyrimo prieiga (fokus grupės). Ši prieiga leidžia atskleisti tiek technologinius, tiek ir subjektyvius politinio dalyvavimo aspektus. Tyrimo klausimas: ar technologijų kuriamos galimybės socialinių medijų aplinkoje Lietuvoje įgalina piliečius veikti? Analizė ir rezultatai. Tyrimo rezultatai rodo, kad nors technologijų kuriamos galimybės plečia prieigą prie politinės informacijos ir sudaro sąlygas saviraiškai, šis įgalinimas nėra tolygus ir pasižymi ribotumu. Respondentų patirtys atspindi įtampas, susijusias su algoritmų veikimu, savicenzūra ir žemu politiniu veiksmingumu, kas lemia pasyvumą bei stebėtojišką požiūrį į politiką. Išvados. Nors platformos žada įgalinimą, politinis dalyvavimas jose yra formuojamas algoritmų, o susiję socialiniai bei psichologiniai aspektai trukdo gilesniam įsitraukimui. Įsijungimas socialinėse medijose gali padidinti piliečių susidomėjimą politika. Vis dėlto piliečių aktyvumas priklauso ne tik nuo technologinių įrankių, bet ir nuo jų asmeninių patirčių, politinio veiksmingumo bei pasitikėjimo pačia dalyvavimo skaitmeninėje erdvėje prasme