Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Why does the Media Disregard Internal Fact-Checking? The Fact-Checking Logic Determination in the Case of Ukrainian Media
Full text linkIn this article, fact-checking logic is introduced as part of general media logic. This system is responsible for news editors’ decisions on whether to believe a fact or check it before publishing the news. Through the qualitative research applying semi-structured interviews with seven news editors of the leading Ukrainian online media, we have revealed that their fact-checking logic is built on the efforts for reconciliation between accuracy and other factors like speed, social media algorithms, audience metrics, virality, and the management style of editors-in-chief. We have discovered that publishing news without 100% confidence is common. The participants justified the absence of fact-checking with the publishing pressure, bad mood, the author’s or boss’s assurance, and many other excuses. They confess that news publications often appear to be inaccurate or even fake. We discuss incentives, drivers, and decision-making processes for fact-checking in the Ukrainian media and observe that mostly the inaccurate information published by the Ukrainian media can be attributed to cases when news editors were not completely confident in their decision to publish some fact, but not to the situations when they wrongly have 100% confidence. We suggest a way to solve this problem through the public declaration of fact-checking media logic principles
Nuo pasitikėjimo iki ignoravimo: kokią prasmę jaunuoliai suteikia žurnalistikai socialinių medijų aplinkoje?
Full text linkIn recent years, the rapid development of digital technologies and the challenges it poses have led to a surge in research on youth experiences in the media environment. The changing media environment and the new content creators emerging in it challenge professional journalism and blur the boundaries between professional and non-professional content. Young people growing up in such an information environment develop news-related practices and attitudes that are significantly different from the practices and attitudes of previous generations, which determines how young people receive, consume and share information. Therefore, the aim of this article is to reveal what meaning young people give to journalism in the social media environment. The article presents a study which included 13 focus group interviews with 63 senior students from different Lithuanian high schools. Reflective thematic analysis of the data revealed that distrust of journalism (or even condemnation of it) stems from an emotionally based relationship between journalism and young people, determined by a lack of knowledge. This indicates the need to develop and implement journalistic tools, strategies and practices that, by taking into account the growing influence of social media and the changing behavior of young people, could reach the young audiences on social media platforms.Pastaraisiais metais dėl sparčios skaitmeninių technologijų plėtros ir jos keliamų iššūkių išaugo poreikis atlikti vis daugiau jaunimo patirties medijų aplinkoje tyrimų. Besikeičianti medijų aplinka ir joje iškylantys nauji turinio kūrėjai meta iššūkį profesionaliai žurnalistikai bei trina ribas tarp profesionalaus ir neprofesionalaus turinio. Tokioje informacinėje aplinkoje augantys jaunuoliai išsiugdo su naujienomis susijusias praktikas ir požiūrius, kurie smarkiai skiriasi nuo ankstesnių kartų praktikų ir požiūrių, lemiančių, kaip jaunimas gauna, vartoja ir dalijasi informacija. Todėl šio straipsnio tikslas – atskleisti, kokią prasmę jaunuoliai suteikia žurnalistikai socialinių medijų aplinkoje. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio metu atlikta 13 fokus grupių interviu su 63 aukštesniųjų klasių moksleiviais iš skirtingų Lietuvos mokyklų. Reflektyvi teminė duomenų analizė atskleidė, kad nepasitikėjimas žurnalistika (ar netgi jos smerkimas) kyla iš emocijomis paremto žurnalistikos ir jaunuolių santykio, nulemto žinių trūkumo. Tai rodo poreikį kurti ir įgyvendinti žurnalistikos priemones, strategijas ir praktikas, kuriomis, atsižvelgiant į didėjančią socialinių medijų įtaką ir besikeičiančią jaunuolių elgseną, būtų galima pasiekti jaunąją auditoriją socialinių medijų platformose
Vizualioji komunikacija apie klimato kaitą internetinėje Lietuvos žiniasklaidoje
Full text linkClimate change has multiple long-term and diverse effects but is usually not experienced directly. Therefore, the role of the media is particularly important to understand climate change. It is possible to communicate not only with text, but also with images, which can provide an additional dimension of perception to the analyzed phenomenon. Visualization can help the audience understand complex phenomena, especially related to the topic of climate change. This article presents an analysis of visual communication of climate change in online Lithuanian media. The analysis uses the database of online media collected during the project “Public Perceptions of Climate Change: Lithuanian Case in a European Comparative Perspective”. Based on the selected criteria, 78 illustrations from 49 articles in which climate change is the main topic were included in the analysis. The selected visualizations were analyzed thematically; as also, the concreteness and abstractness level, based on the construal level theory, was explored. The results of the study reveal the general trends in visual climate change communication in popular Lithuanian online media, the recurring themes, and the orientation towards the depiction of the effects of climate change rather than solutions. This study can be considered an initial step towards a deeper understanding of visual communication of climate change.Klimato kaita lemia ilgalaikius ir įvairialypius padarinius, tačiau dažniausiai jie nepatiriami tiesiogiai. Todėl klimato kaitai suvokti ypač svarbus žiniasklaidos vaidmuo. Komunikuoti galima ne tik tekstu, bet ir vaizdais, kurie suteikia papildomą analizuojamo reiškinio suvokimo dimensiją. Vizualizacija gali padėti lengviau suvokti kompleksiškus reiškinius, ypač susijusius su klimato kaitos tematika. Šiame straipsnyje pristatoma vizualiosios komunikacijos apie klimato kaitą internetinėje Lietuvos žiniasklaidoje analizė. Joje naudojama internetinės žiniasklaidos duomenų bazė, sukaupta įgyvendinant projektą „Socialinis klimato kaitos suvokimas: Lietuvos atvejis tarptautinėje Europos lyginamojoje perspektyvoje“. Pagal pasirinktus kriterijus į analizę įtrauktos 78 iliustracijos iš 49 straipsnių, kurių pagrindinė tema yra klimato kaita. Atrinktos vizualizacijos analizuotos pagal tematiką bei konkretumą ir abstraktumą, remiantis konstruojamojo lygio teorija. Tyrimo rezultatai atskleidžia bendras vizualiosios komunikacijos apie klimato kaitą Lietuvos populiariojoje internetinėje žiniasklaidoje tendencijas, pasikartojančias temas bei orientaciją į klimato kaitos poveikio, o ne sprendimų vaizdavimą. Šis tyrimas gali būti laikomas pradiniu žingsniu, atveriančiu kelią į gilesnį vizualiosios klimato kaitos komunikacijos supratimą
Nusileidimo-pakilimo principu pagrįsto euristinio algoritmo empiriniai rezultatai ir svarba informacijos tvarkyboje
Full text linkRationale. Solving combinatorial optimization problems by means of heuristic optimization algorithms is a highly important area of computational intelligence as well as artificial intelligence. Methodology. This paper presents empirical (computational) results obtained through experiments with a descent-ascent (D-A) principle-based heuristic optimization algorithm, primarily designed for solving combinatorial optimization problems. The descent-ascent algorithm—referred to briefly in this way—has its origins in the local search paradigm. A distinctive feature is that the minimization of the objective function of an optimization problem (i.e., descent) is combined with certain perturbations of solutions (i.e., ascents) to avoid a greedy/deterministic search behavior and, at the same time, premature convergence to suboptimal local optima. Results. The experiments conducted with this algorithm and the results obtained demonstrate a relatively high level of algorithmic efficiency in solving the well-known combinatorial problem—the quadratic assignment problem. Practical relevance of the research. The problem is well relevant in such areas as the the green economy, next-generation industry, digital transformation, renewable energy, sustainable logistics systems, and other socio-technical and information management contexts.Pagrindimas. Kombinatorinio optimizavimo uždavinių sprendimas euristinių optimizavimo algoritmų pagalba yra labai aktuali skaitmeninės intelektikos, taip pat dirbtinio intelekto sritis. Metodas. Šiame straipsnyje pristatomi empiriniai (kompiuteriniai) rezultatai, kurie yra gauti eksperimentuojant su nusileidimo-pakilimo principu pagrįstu euristiniu optimizavimo algoritmu (NPA), skirtu, visų pirma, kombinatorinio optimizavimo uždavinių sprendimui. Savo ruožtu, nusileidimo-pakilimo algoritmas—taip trumpai jį įvardijant—savo ištakas turi vadinamosios lokaliosios paieškos (angl. local search) paradigmoje. Ypatybė yra ta, jog sprendžiamo uždavinio tikslo funkcijos minimumo paieška (t.y., nusileidimas) yra kombinuojama su tam tikromis sprendinių perturbacijomis (t.y., pakilimais), siekiant išvengti godaus (ir determinuoto) paieškos pobūdžio ir tuo pačiu priešlaikinės stagnacijos nebūtinai aukštos kokybės lokaliuosiuose optimumuose. Rezultatai. Atlikti eksperimentai su šiuo algoritmu ir gauti rezultatai liudija algoritmo santykinai aukštą efektyvumo laipsnį sprendžiant gerai žinomą kvadratinio paskirstymo (KP) uždavinį (angl. quadratic assignment problem). Tyrimo praktinė reikšmė. KP uždavinys yra svarbus žaliosios ekonomikos, naujos kartos industrijos, skaitmeninės transformacijos, atsinaujinančiosios energetikos, tvariųjų logistikos sistemų ir kituose socialinės-techninės sferos bei informatikos tvarkybos kontekstuose.
Stebėjimo metodo ypatumai muziejų auditorijos elgsenos tyrimuose
Full text linkAudience behaviour research is one of the most relevant topics in the field of museology, as visitor-oriented modern-museology-based museums inevitably need to understand how visitors learn, explore and understand museum information and communication. The article discusses the specifics of the application of observation as one of the oldest scientific research methods in the study of museum audiences. Even though observation is identified as an essential way of studying audience behaviour in real-time, the application of the method still raises questions about the way it is applied, issues of objectivity and the reliability of data. This paper aims to highlight relevant methodological issues in the application of observation and other qualitative methods of museum visitor research in assessing the relationship between the essential research question and the data needed to answer it. A literature review and the results and experiences of the empirical research conducted for the doctoral thesis are used to answer the questions. The empirical study of visitors’ free choice behaviour in the Lithuanian Museum is used to illustrate the relevant features of the monitoring method, while the detailed results of the visitor behaviour monitoring study are presented in a dedicated paper.Auditorijos elgsenos tyrimai yra viena aktualiausių muziejų srities temų, nes į lankytojus orientuotiems šiuolaikinės muzeologijos pagrindu veikiantiems muziejams neišvengiamai reikia suprasti, kaip lankytojai mokosi, tyrinėja ir supranta muziejaus informaciją bei komunikaciją. Straipsnyje aptariami stebėjimo, kaip vieno seniausių mokslinių tyrimų metodų, taikymo ypatumai tiriant muziejų auditorijas. Nors stebėjimas įvardijamas kaip esminis būdas tirti auditorijos elgseną realiuoju laiku, taikant šį metodą vis dar kyla klausimų dėl jo taikymo būdo, objektyvumo ir duomenų patikimumo problemų. Šiame straipsnyje siekiama išryškinti aktualius metodologinius stebėjimo ir kitų kokybinių muziejų lankytojų tyrimo metodų taikymo klausimus vertinant esminio tyrimo klausimo ir duomenų, reikalingų norint į jį atsakyti, santykį. Atsakant į klausimus remiamasi literatūros apžvalga ir daktaro disertacijos tema atlikto empirinio tyrimo rezultatais bei patirtimi. Empirinis lankytojų laisvai pasirenkamo elgesio Lietuvos muziejuje tyrimas pasitelkiamas svarbiems stebėsenos metodo bruožams iliustruoti, o išsamūs lankytojų elgesio stebėsenos tyrimo rezultatai pateikiami specialiame straipsnyje
Empatija, geranoriškumas ir santūrumas nėra tik formalūs dalykai moksle
Full text linkScience is a systematic approach to building and organizing knowledge through testable explanations and predictions. However, since scientists are human beings, they are fallible and subject to various systematic and random biases. The COVID-19 pandemic has definitively unmasked the humanity of scientists, who committed severe communication mistakes or even adhered to conspiracy hypotheses. Indeed, emotionality and rationality (if not epistemic) can foster intellectual dishonesty and compromise the effectiveness of critical thinking. This highlights the importance of the context in which a scientist works, as politeness and respect are essential to maintain lucidity, credibility, and transparency. However, outside of the academic context, many scientists do not behave with the same level of courtesy and carefulness required in scientific publishing. This happens despite communication – which is crucial for scientific investigation, dissemination, and debunking campaigns – being scientifically based on compassion. Specifically, an effective communication plan should be tailored to a specific audience, taking into account their emotional state, cultural and social background, and cognitive and psychological characteristics. The sole purpose must be to help and not to manipulate. Therefore, empathy, kindness, and moderation are essential tools for the success of science, from research to communication and education, and awareness campaigns and training courses should be instituted to promote such a message.Mokslas yra sistemingas požiūris į žinių kaupimą ir organizavimą, pasitelkiant patikrinamus paaiškinimus ir prognozes. Kadangi mokslininkai yra žmonės, jie klysta ir yra veikiami įvairių sisteminių bei atsitiktinių šališkumų. COVID-19 pandemija galutinai atskleidė mokslininkų žmogiškumą, kurie padarė rimtų komunikacijos klaidų ar net laikėsi konspiracinių hipotezių. Iš tiesų emocionalumas ir racionalumas (jei ne episteminis) gali skatinti intelektinį nesąžiningumą ir pakenkti kritinio mąstymo efektyvumui. Tai išryškina konteksto, kuriame dirba mokslininkas, svarbą, nes mandagumas ir pagarba yra būtini siekiant išlaikyti aiškumą, patikimumą ir skaidrumą. Tačiau už akademinio konteksto ribų daugelis mokslininkų nesielgia taip pat mandagiai ir atsargiai, kaip reikalaujama mokslinėje leidyboje. Taip atsitinka nepaisant to, kad bendravimas, kuris labai svarbus moksliniam tyrimui, sklaidai ir demaskavimo kampanijoms, moksliškai grindžiamas užuojauta. Konkrečiai, veiksmingas komunikacijos planas turėtų būti pritaikytas konkrečiai auditorijai, atsižvelgiant į jos emocinę būseną, kultūrinę ir socialinę aplinką, kognityvines ir psichologines savybes. Vienintelis tikslas turi būti padėti, o ne manipuliuoti. Todėl empatija, geranoriškumas ir santūrumas yra esminiai įrankiai mokslo sėkmei – nuo mokslinių tyrimų iki komunikacijos ir švietimo, tokiai žinutei skleisti turėtų būti rengiamos sąmoningumo didinimo kampanijos ir mokymai
Kino rinkodara ir prekės ženklo tęstinumas: „Redirected/Už Lietuvą!“ atvejo analizė
Full text linkThe analysis of the most successful cases in the Lithuanian film marketing, which has also been related with the use of social media and integrated marketing communication, should undoubtedly emphasise an example of Redirected: it reveals a consistent need to promote films in an innovative way which attracts the audience’s attention and motivates them to watch a film, especially in smaller film industries. As the Lithuanian film industry belongs to the smaller ones, innovative marketing communication strategy alone cannot suffice to motivate the audience to watch the film. Therefore, the film itself has to be either very significant (e.g., a sequel) or, as in the case of Redirected/Už Lietuvą, has to extend the sequel while at the same time be “something new, but still familiar” to the film spectators.Analizuojant sėkmingiausius Lietuvos kino rinkodaros atvejus, kurie susiję su socialinių medijų naudojimu ir integruota rinkodaros komunikacija, neabejotinai verta išskirti „Redirected“ pavyzdį. Šio atvejo analizė atskleidžia nuoseklaus ir novatoriško požiūrio poreikį siekiant pritraukti žiūrovų dėmesį ir motyvuoti žiūrėti filmą, ypač mažesnėse kino industrijose. Kadangi Lietuvos kino industrija priskiriama mažosioms, vien novatoriškos rinkodaros komunikacijos strategijos nepakanka, todėl pats filmas turi būti arba labai reikšmingas (pavyzdžiui, tęsinys) arba, kaip „Redirected/Už Lietuvą“ atveju, turi pratęsti tęsinį ir tuo pat metu kino žiūrovams būti „kažkuo nauju, bet vis tiek pažįstamu“
Politinių įgūdžių vaidmuo „Bigg Boss“ realybės šou: dalyvių išgyvenimo strategija ir elgsena
Full text linkThis study investigates how political skill turns into success on Bigg Boss, an Indian reality TV show. Political skill, involving adaptability and influence, is known to be valuable in organizations, but its reach beyond business is unexplored. This study analyzes Bigg Boss Season 14 to address this gap. A purposive and convenience sampling method was utilized. Housemates’ behaviors were analyzed through content analysis with a summative approach, identifying five key aspects of political skill: influencing, sincerity, deceitfulness, social astuteness, and networking. Housemate statements were translated and analyzed to identify recurring themes and patterns. Correlations between these behaviors and success in the game were examined. Results showed a link between all five behaviors and success, suggesting housemates who exhibited them more often lasted longer. The winner displayed the most social astuteness, followed by sincerity, networking, influencing, and lastly, deceitfulness. These findings highlight that political skill, characterized by a strategic combination of social behaviors, is key to winning Bigg Boss. The study offers a broader understanding of political skill by demonstrating its applicability beyond business and emphasizing the importance of using these behaviors skillfully and adaptively. It also suggests connections to other academic fields, opening doors for future research.Šiame tyrime nagrinėjama, kaip politiniai įgūdžiai virsta sėkme dalyvaujant Indijos televizijos realybės šou „Bigg Boss“. Politiniai įgūdžiai, tokie kaip gebėjimas prisitaikyti ir daryti įtaką, yra žinomi kaip vertingi organizacijose, tačiau jų poveikis už verslo ribų nėra ištirtas. Šiame tyrime analizuojamas 14-asis „Bigg Boss“ sezonas. Taikytas tikslinės ir patogiosios atrankos metodas. Būsto draugų elgesys buvo analizuojamas taikant turinio analizę su apibendrinamuoju metodu, nustatant penkis pagrindinius politinių įgūdžių aspektus: įtakos darymą, nuoširdumą, apgaulingumą, socialinį įžvalgumą ir tinklaveiką. Dalyvių pasisakymai buvo išversti ir išanalizuoti siekiant nustatyti pasikartojančias temas ir modelius. Buvo tiriamos šių elgesio būdų ir sėkmės žaidime sąsajos. Rezultatai parodė ryšį tarp visų penkių elgesio būdų ir sėkmės, o tai reiškia, kad dažniau jais pasižymintys kambario draugai šou išsilaikė ilgiau. Nugalėtojas labiausiai pasižymėjo socialiniu įžvalgumu, toliau iš eilės rikiavosi nuoširdumas, ryšių užmezgimas, įtakos darymas ir galiausiai – apgaulė. Šios išvados rodo, kad politiniai įgūdžiai, kuriems būdingas strateginis socialinės elgsenos derinys, yra raktas į pergalę „Bigg Boss“ konkurse. Tyrimas leidžia plačiau suprasti politinius įgūdžius, nes parodo, kad juos galima taikyti ne tik versle, ir pabrėžia, kaip svarbu šias elgsenas naudoti sumaniai ir adaptyviai. Be to, jis siūlo sąsajas su kitomis mokslo sritimis, atverdamas duris ateities tyrimams
Skaitmeninimo pasekmės ir iššūkiai Kosovo žurnalams socialinių medijų eroje
Full text linkThe spread of the Internet has radically affected the world of media. As the main source of information in the 21st century, it inevitably became the new home of the media. This transition was not just a copy-paste of existing content: instead, the media had to change their content during this transformation. This analysis will identify these changes and observe what is being offered to audiences by online magazines. It will explore how the content of online magazines differs from what was offered to an audience in the 20th century. The object of analysis is the Kosovarja magazine, which has been published since 1971. This magazine is now only available online and the package of the Python programming language was used to extract the data necessary for this activity. In addition, the magazine Hylli i Dritës is used as a case study to explore the reasons why some magazines have not managed to be reproduced in the online market. In order to understand the audience’s perception of these changes, a public opinion survey of 1,051 respondents was conducted for this study.Interneto plitimas radikaliai paveikė žiniasklaidą. Būdamas pagrindiniu XXI a. informacijos šaltiniu, internetas neišvengiamai tapo naujaisiais žiniasklaidos namais. Šis perėjimas nebuvo tik esamo turinio kopijavimas ir įklijavimas: atvirkščiai, šios transformacijos metu žiniasklaida turėjo keisti savo turinį. Šioje analizėje bus nustatyti šie pokyčiai ir stebima, ką auditorijai siūlo internetiniai žurnalai. Buvo tiriama, kuo internetinių žurnalų turinys skiriasi nuo to, kas auditorijai buvo siūloma XX a. Analizės objektas – žurnalas „Kosovarja“, leidžiamas nuo 1971 m. Šis žurnalas dabar prieinamas tik internete, o šiai veiklai reikalingiems duomenims išgauti buvo naudojamas Python programavimo kalbos paketas. Be to, žurnalas „Hylli i Dritës“ naudojamas kaip atvejo analizė siekiant išsiaiškinti priežastis, kodėl kai kurių žurnalų nepavyko pradėti leisti internete. Siekiant suprasti, kaip auditorija suvokia šiuos pokyčius, šiam tyrimui buvo atlikta visuomenės nuomonės apklausa, kurioje dalyvavo 1 051 respondentas
The Role of Public Figures amidst Indonesia’s Early Social Restrictions Policy on Twitter (X): A Social Network Analysis
Full text linkThe Government of Indonesia implemented large-scale social restrictions (Indonesian: Pembatasan Sosial Berskala Besar, abbreviated as PSBB) following the first confirmed cases of COVID-19. Due to social media role in information propagation, this decision quickly became a trending topic on Twitter. This study investigates the main actors and the dynamics of these discussions surrounding PSBB. Utilizing RStudio software, tweets containing the keyword „psbb“ and the hashtag #psbb were mined as of May 6, 2020. The data were analyzed and compared with research conducted during May 2020. Key findings include the significant role of the musician Fiersa Besari in shaping discussions about social restrictions, the emergence of seven major opinion leaders, and the prominence of online news outlets like detikcom and CNN Indonesia in the conversation. Additionally, the study highlights critical commentary from actors affiliated with the Democratic Faction of the Indonesian House of Representatives regarding the government‘s social restrictions policies. These findings provide insights into the network dynamics and public opinion on social restrictions during the early social restrictions policy in Indonesia