Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Krizių įveikimas: humoro taikymo reklamose per COVID-19 Maroke tyrimas
Full text linkIntroduction. The emergence of COVID-19 prompted diverse advertising strategies globally, with humor appeal being one of the notable approaches. Method. Thus, the aim of this research is to examine and analyze the utilization of humor appeal in Moroccan advertising during the pandemic, employing a semiotic perspective. Analysis. The study adopts a qualitative approach and employs Barthes’ model of denotative and connotative meanings for analysis. Results. The findings indicate that when humor is employed contextually, it significantly enhances the impact of the advertisements. The study reveals the creativity and adaptability of Moroccan advertising agencies in utilizing humor appeal to engage audiences during the crisis. Conclusion. This research highlights the effectiveness of humor appeal in advertising during unprecedented times, providing insights into adaptive advertising strategies through a semiotic analysis of the Moroccan context.Įvadas. COVID-19 pandemija paskatino įvairias reklamos strategijas visame pasaulyje, o humoro taikymas buvo vienas iš dažniau taikytų metodų. Tyrimo metodas. Šio tyrimo tikslas – ištirti humoro panaudojimą reklamose Maroke pandemijos metu taikant semiotinę perspektyvą. Analizė. Tyrime taikomas kokybinis metodas, o analizei pasitelkiamas Barthes’o denotacinių ir konotacinių reikšmių modelis. Rezultatai. Tyrimo rezultatai rodo, kad, kai humoras naudojamas kontekstualiai, jis gerokai sustiprina reklamos poveikį. Tyrimas atskleidžia Maroko reklamos agentūrų kūrybiškumą ir gebėjimą prisitaikyti naudojant humorą, kad pritrauktų auditoriją krizės metu. Išvados. Šis tyrimas išryškina humoro taikymo veiksmingumą reklamoje precedento neturinčiais laikais ir, atlikus semiotinę Maroko konteksto analizę, pateikia įžvalgų apie adaptyvias reklamos strategijas
Between a Burden and Green Technology: Rishi Sunak’s Framing of Climate Change Discourse on Facebook and X (Twitter)
Full text linkThe issue of climate change has been one of the critical foci of political discourse worldwide (Wagner, 2023). Given that political debates and political discourse are quite often communicated on Social Networking Sites (SNSs), for instance, Facebook and X (Araújo & Prior, 2021), it appears highly relevant to tap into political actors’ discourse on SNSs that addresses the issue of climate change. Guided by the importance of SNSs in political discourse on climate change, the present article introduces and discusses a study on how Rishi Sunak, the current prime minister of the United Kingdom (the UK), frames the issue of climate change on his official Facebook and X accounts. Specifically, the aim of the study was to identify the types of frames used in Sunak’s climate change discourse in a corpus of his posts on Facebook and X. The corpus was collected and analysed in accordance with the methodology proposed and developed by Entman (2007). The results of the analysis revealed that Sunak’s framing of climate change involved a pragmatic economy-oriented aspect, which was presented discursively by imparting it a personalised dimension that involved multimodality. In particular, it was discovered that Sunak frequently framed the issue of climate change via the frames Burden and Green Technology. The findings were discussed in conjunction with the prior research on framing in climate change discourse
Lyčių lygybė atsakingųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų kontekste: bibliometrinė analizė
Full text linkIntroduction. Responsible Research and Innovation (RRI) is increasingly crucial for addressing societal challenges and promoting sustainable economic growth. While RRI principles have been institutionalized in Europe, gender equality (GE) within this framework remains underexplored. GE policy in the European Union (EU), rooted in gender mainstreaming since 1999, addresses socially constructed roles shaped by intersecting factors like race and class. Recognized as a human right and vital for sustainable development, GE enhances participation, eliminates barriers, and integrates gender perspectives into research. This study examines the integration of GE within the RRI framework to address this gap.
Method. A two level bibliometric analysis was conducted using Scopus and Web of Science (WoS) databases, focusing on English-language, open-access articles published between 1985 and 2024. Following the application of exclusion criteria, a total of 2134 documents were analyzed, comprising 2045 in Phase 1 and 89 in Phase 2.
Analysis. The analysis revealed a significant underrepresentation of GE within the RRI discourse. Despite a growing interest in RRI, there is a lack of meta-analytical studies focusing on GE, with research predominantly addressing broader aspects of RRI.
Results. From the 2134 documents analyzed, only 89 explicitly addressed GE within the RRI context. Co-occurrence networks identified four primary RRI clusters emphasizing sustainability, governance, education and ethics. GE related keywords formed smaller, peripheral clusters, indicating marginal representation. The findings underscore a lack of systemic integration of GE into the broader RRI framework.
Conclusions. The study highlights the critical need to prioritize GE within the RRI agenda by embedding it across all its dimensions. Addressing this gap will enhance the inclusivity, societal relevance, and ethical alignment of RRI initiatives. Policymakers and institutional leaders must champion GE as a foundational element of RRI to advance sustainable and equitable innovation.Įvadas. Atsakingieji moksliniai tyrimai ir inovacijos (AMTI) įgauna vis didesnę reikšmę sprendžiant šiuolaikinius visuomenės iššūkius ir siekiant tvaraus ekonomikos augimo. Nors AMTI principai Europoje jau yra institucionalizuoti, lyčių lygybės integracija į šią sistemą išlieka nepakankamai ištirta. Nuo 1999 m. Europos Sąjungoje (ES) yra vykdoma lyčių lygybės politika, kurios pagrindas – lyties aspekto integravimas, siekiant įveikti socialiai suformuotus vaidmenis, formuojamus tokių susikertančių veiksnių kaip rasė ir klasė. Lyčių lygybė, pripažinta pagrindine žmogaus teise ir būtina tvaraus vystymosi sąlyga, skatina dalyvavimą, šalina kliūtis bei integruoja lyties aspektą į mokslinius tyrimus. Šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti lyčių lygybės konceptualizaciją AMTI kontekste, pasitelkiant mokslinės literatūros bibliometrinę analizę.
Metodas. Tyrimas atliktas pasitelkiant dviejų lygių bibliometrinę analizę, pagrįstą Scopus ir Web of Science (WoS) duomenų bazėmis. Analizuoti 1985–2024 m. anglų kalba publikuoti atvirosios prieigos straipsniai. Pritaikius pašalinimo kriterijus, į analizę įtraukti 2 134 dokumentai, iš kurių 2 045 buvo išanalizuoti 1 etape, o 89 – 2 etape.
Analizė. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad lyčių lygybės tema AMTI diskurse yra nepakankamai reprezentuojama. Nepaisant didėjančio susidomėjimo AMTI, trūksta metaanalitinių tyrimų, skirtų lyčių lygybės klausimams. Moksliniai darbai dažniausiai orientuojasi į bendruosius AMTI aspektus, o lyties perspektyva lieka marginalizuota.
Rezultatai. Iš 2 134 dokumentų tik 89 aiškiai nagrinėjo lyčių lygybės temą AMTI kontekste. Bendro pasireiškimo tinklų analizė išskyrė keturias pagrindines AMTI grupes – tvarumo, valdymo, švietimo ir etikos. Lyčių lygybės tema sudarė nedidelius periferinius klasterius, atspindinčius ribotą šios temos integraciją. Rezultatai parodė, kad lyčių lygybė nėra nuosekliai integruota į AMTI sistemą, o jos reprezentacija dažnai apsiriboja siauru požiūriu.
Išvados. Tyrimas akcentuoja būtinybę teikti prioritetą lyčių lygybei kaip esminei AMTI darbotvarkei, ją integruojant į visas politikos ir praktikos sritis. Lyčių lygybės integracija turi potencialą reikšmingai sustiprinti AMTI iniciatyvų įtraukumą, padidinti jų visuomeninę reikšmę ir užtikrinti etinį suderinamumą. Politikos formuotojams ir institucijų vadovams rekomenduojama didinti paramą lyčių lygybei kaip pamatiniam AMTI elementui, siekiant skatinti tvarių ir teisingų inovacijų plėtrą
Dirbtinis kvailumas ir užkalbėjimai („jailbreaks“) kaip algoritminio kūrybiškumo forma
Full text linkThe article discusses the practices of creativity, where the aesthetics of conscious error is transferred to the realm of algorithms. Taking the so-called perspective of artificial stupidity as a point of reference, the article analyzes the conditions of creativity in an algorithmic culture where unpredictability has become unlikely. As one of the practices of artificial stupidity, the article discusses so-called jailbreaks, the purpose of which is to deliberately confuse large language models, forcing systems to behave outside the intended purpose defined by the manufacturer. The article puts forward the idea that jailbreaks are a new type of dual-purpose narratives, which, on the one hand, act as a technical tool that “breaks” the limitations of algorithmic media, and on the other hand, they are significant structures, facing the user and performing a certain function of self-reflection. The article formulates the narratological structure of jailbreaks and highlights its similarity to the narrative structure of conspiracy theories.Straipsnyje aptariamos kūrybiškumo praktikos, kai sąmoningos klaidos estetika yra perkeliama į algoritmų sritį. Atskaitos tašku pasirinkus vadinamąjį dirbtinį kvailumą, straipsnyje analizuojamos kūrybiškumo sąlygos algoritminėje kultūroje. Kaip viena iš dirbtinio kvailumo praktikų straipsnyje aptariami vadinamieji užkalbėjimai (angl. „jailbreaks“), kurių paskirtis yra tyčinis didžiųjų kalbos modelių klaidinimas, priverčiant sistemas elgtis ne pagal gamintojo apibrėžtą paskirtį. Straipsnyje keliama idėja, jog užkalbėjimai yra naujo tipo dvejopos paskirties pasakojimai, kurie, viena vertus, veikia kaip techninės prigimties įrankis, „nulaužiantis“ algoritminės medijos apribojimus, kita vertus, jie yra reikšminės struktūros, atgręžtos į patį vartotoją ir atliekančios tam tikrą savirefleksijos funkciją. Straipsnyje suformuluojama naratologinė užkalbėjimo sandara, pastebimas jos panašumas į naratyvinę sąmokslo teorijų struktūrą
Socialinių tinklų tyrimų duomenų archyvo funkciniai reikalavimai, projektavimas ir įgyvendinimas
Full text linkIn the era of digital communication, social networking platforms have become important tools for the creation and dissemination of collective memory and identity. However, the dynamic nature of these platforms, together with their commercial nature and limited archiving capabilities, pose a number of challenges for researchers seeking to research conversations on heritage, history, memory and identity on social networking sites. This article presents a digital research data archive that helps address these challenges, and also shares best practices in creating and practically applying this archive, enabling the semantic and comprehensive collection, storage, visualization, and analysis of social media discussions.Skaitmeninės komunikacijos eroje socialinių tinklų platformos tapo svarbiomis kolektyvinės atminties ir tapatybės kūrimo bei sklaidos priemonėmis. Tačiau dinamiška šių platformų prigimtis kartu su jų komerciniu pobūdžiu ir ribotomis archyvavimo galimybėmis kelia nemažai iššūkių mokslininkams, siekiantiems tyrinėti ir suprasti socialinių tinklų svetainėse vykstančias diskusijas paveldo, istorijos, atminties ir tapatybės tema. Šiame straipsnyje pristatomas skaitmeninių mokslinių tyrimų duomenų archyvas, kuris padeda spręsti šiuos iššūkius, taip pat dalinamasi šio archyvo kūrimo bei praktinio pritaikymo gerąja praktika, kuri įgalina semantiškai ir išsamiai rinkti, saugoti, atvaizduoti ir analizuoti socialinių medijų diskusijas
Sveikatingumo tematikos nuomonės formuotojų vaidmuo socialinėse medijose ketinant pirkti funkcinius gėrimus: poveikio moderavimas atsižvelgiant į sveikatos sąmoningumą
Full text linkAs consumer interest in wellness and health continues to rise, functional beverages have gained popularity. However, the specific characteristics of social media health influencers (SMHIs) that affect consumers’ willingness to buy these products, particularly in relation to health consciousness, remain relatively unexplored. Motive of the study is to examine the influence of SMHIs on consumers’ intention to purchase functional beverages in the presence of health consciousness. Conceptual framework of the study was built upon the Social Learning Theory and the Theory of Planned Behaviour and the survey conducted in Northern India, involving 360 participants. The structural model analysis reveals noteworthy associations between the attributes of social media health influencers (namely, expertise, attractiveness, and trustworthiness) and consumers’ willingness to buy functional beverages. Moreover, study highlights that the impact of trustworthiness on purchase intention is moderated by the level of health consciousness among consumers. However, it was observed that health consciousness did not significantly moderate the relationship between expertise and attractiveness with purchase intention. Marketers can leverage the finding by strategically choosing influencers who possess desirable qualities, thereby increasing the persuasiveness and effectiveness of their promotional campaigns. Study reinforces the notion that consumers are highly influenced by the content and recommendations presented by influencers.Didėjant susidomėjimui sveikata ir gerove, funkciniai gėrimai tampa vis populiaresni tarp vartotojų. Tuo pat metu socialinės medijos tapo svarbia platforma, kurioje nuomonės formuotojai sveikatingumo tematika reklamuoja šiuos produktus. Vis dėlto socialinių medijų nuomonės formuotojų sveikatingumo tematika įtaką darančių asmeninių savybių, tokių kaip kompetencija, patrauklumas ir patikimumas, poveikis funkcinių gėrimų pirkimo ketinimams yra mažiau ištirtas. Šiame tyrime siekiama užpildyti šią tyrimų spragą, pateikiant įžvalgas apie socialinių medijų nuomonės formuotojų sveikatingumo tematika savybes, kurios lemia funkcinių gėrimų pirkimo norą, ypatingą dėmesį skiriant sveikos gyvensenos sąmoningumo moderuojančiam poveikiui. Tyrimas taip pat padeda įvertinti nuomonės formuotojų rinkodaros veiksmingumą, ypač sveikatingumo produktų kontekste. Jis suteikia įžvalgų apie tai, kaip socialinių medijų nuomonės formuotojai sveikatingumo tematika veikia vartotojų sprendimus ir ar jų įtaka lemia faktinę pirkėjų elgseną. Apklausa buvo atlikta Šiaurės Indijoje, kur 360 respondentų buvo apklausti naudojant asmeniškai pateiktus klausimynus. Tyrimo konceptualus pagrindas buvo sukurtas remiantis socialinio mokymosi teorija ir planuotos elgsenos teorija. Vertinimo modelis ir struktūrinis modelis buvo įvertinti naudojant patvirtinamąją faktorinę analizę ir kelio analizę, taikant SEM metodus. Rezultatai parodė, kad duomenų rinkinys buvo validus ir patikimas. Struktūrinis modelis atskleidė reikšmingus ryšius tarp socialinių medijų nuomonės formuotojų sveikatingumo tematika savybių (kompetencijos, patrauklumo ir patikimumo) ir vartotojų ketinimų pirkti funkcinius gėrimus. Tyrimas taip pat parodė, kad sveikatos sąmoningumas moderuoja ryšį tarp patikimumo ir ketinimo pirkti. Tačiau reikšmingas sveikatos sąmoningumo moderuojantis poveikis ekspertizei ir patrauklumui nenustatytas. Teigiamas ryšys tarp socialinių medijų nuomonės formuotojų sveikatingumo tematika savybių ir ketinimo pirkti patvirtina, kad šios savybės turi įtakos vartotojų ketinimams pirkti funkcinius gėrimus. Rinkodaros specialistai, pasirinkdami šiomis pageidaujamomis savybėmis pasižyminčius nuomonės formuotojus, gali padidinti savo reklamos pastangų įtikinamumą ir veiksmingumą. Tai patvirtina hipotezę, kad, sprendžiant apie pirkimą, vartotojams įtaką daro nuomonės formuotojų pateikiamas turinys ir rekomendacijos
Dano Browno „Inferno“ piktadarių lyčių stereotipų dekonstravimas
Full text linkThis study intends to contribute to the existing research about modern female villains by delving deeper into the ways that represent the stereotypical pattern in film and literature. This article examines Sienna Brooks, the primary antagonist in Dan Brown’s novel Inferno and its film version. She was Bertrand Zobrist’s lover and resolved to finish his work by unleashing his Inferno virus on humanity. Vis-à-vis, articulating feminist momentum through Sienna’s antagonism to the hero highlights the boundaries of binary oppositions, challenging literary critics and questioning gender bias in literature. Female villains have empowered characters because they are often multidimensional, stronger, and more complex than female heroines, instrumental to the story’s narrative. Brown’s block characterisations make inferences about Sienna Brooks both explicitly and implicitly, replicating Sienna’s thinking style or how she thinks about the world in her mind. The conceptual portrayal of the feminine villain narrative reflects the evolving role of women in plot construction, highlighting the need for nuanced and equitable gender representation in movies.Šiuo tyrimu siekiama prisidėti prie anksčiau atliktų darbų apie šiuolaikines moteris piktadares, giliau analizuojant, kaip jos reprezentuoja stereotipinį modelį kine ir literatūroje. Straipsnyje aptariama Sienna Brooks – pagrindinė antagonistė Dano Browno romane „Inferno“ ir jo ekranizacijoje. Būdama Bertrano Zobristo meilužė, ji pasiryžta užbaigti jo pradėtą veiklą, paleisdama į žmoniją „Inferno“ virusą. Analizuojant feministinį impulsą, atsiskleidžiantį per Siennos antagonizmą herojui, išryškėja binarinių opozicijų ribos, metamas iššūkis literatūros kritikams ir kvestionuojamas lyčių šališkumas. Moterys piktadarės dažnai pasižymi daugialypiu, sudėtingu charakteriu, todėl įgyja daugiau galios nei moterys herojės; tai svariai prisideda prie istorijos pasakojimo. Tiesioginiuose ir netiesioginiuose Browno veikėjos aprašymuose atsiskleidžia Siennos pasaulėžiūra bei mąstysena. Toks moters piktadarės naratyvo vaizdavimas parodo kintantį moterų vaidmenį siužeto konstravime, išryškindamas niuansuoto ir objektyvaus lyčių vaizdavimo kine poreikį
Erotikos ir pornografijos reguliavimas viešojoje sferoje nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje: Vilniaus atvejis (1990–1996)
Full text linkThis article examines the state control of erotica in the public sphere and the activities of regulatory institutions in Lithuania between 1990 and 1996. Based on archival documents, the study reveals the methods used by the Press Control Commission and the Vilnius City Ethics Commission to regulate the distribution of erotica after the restoration of independence, and the criteria used by these institutions to assess sexualized content. A key issue in shaping a coherent legal discourse on the regulation of erotic and pornographic content is the ambiguity and blurring of the terms ‘erotica’ and ‘pornography.’ The study shows that these institutions sought to control erotic content primarily through three argumentative models: 1) the tradition and values model, 2) the “I know it when I see it” model, and 3) the threat of homosexuality model. The findings indicate a strong tendency within the Press Control Commission and the Vilnius City Ethics Commission not only to regulate (e.g., through age limits) but also to eliminate such content. The vague legal rulings and conceptual uncertainties of the 1990s gave these commissions considerable autonomy, allowing them to assume a proactive role that resembles that of an inquisitor or moral policeman.Straipsnyje analizuojama erotikos viešojoje sferoje valstybinė kontrolė ir prižiūrinčių institucijų veikla 1990–1996 metais. Remiantis archyviniais dokumentais atskleidžiama, kokiais būdais Spaudos kontrolės valdybos komisija ir Vilniaus miesto etikos komisija kontroliavo erotikos sklaidą atkūrus nepriklausomybę ir kokiais kriterijais remdamosi šios institucijos vertino seksualizuotą turinį. Kaip viena esminių problemų formuojant nuoseklų erotinio ir pornografinio turinio reguliavimo teisinį diskursą iškyla erotikos ir pornografijos sąvokų neapibrėžtis ir jų niveliacija. Tyrime atskleidžiama, kad šios institucijos erotizuotą turinį dažniausiai siekė kontroliuoti pasitelkdamos tris argumentacinius modelius, kurie, nesant apibrėžtų erotinio pobūdžio medžiagos vertinimo kriterijų, užėmė jų vietą: 1) Tradicijos ir vertybių modelis; 2) Žinau, kai pamatau modelis; 3) Homoseksualumo grėsmės modelis. Tyrimo rezultatai rodo, kad Spaudos kontrolės valdybos ir Vilniaus miesto etikos komisijų darbe matoma ryški erotizuoto turinio kontrolės tendencija – tokį turinį iš esmės siekta ne tik reguliuoti (pavyzdžiui, remiantis nustatytu amžiaus cenzu), o bandyta ir eliminuoti. Laisvai interpretuojami teisiniai nutarimai ir sąvokų neapibrėžtumas XX a. 10 dešimtmetyje šioms komisijoms suteikė plačią autonomiją ir leido proaktyviai imtis savotiškų inkvizitorių ar moralės policininkų vaidmens
Blokų grandinės technologijų kompetencijų modelio, skirto tarpdisciplininėms studijų programoms, sukūrimas
Full text linkContribution. This study identifies blockchain-related competences essential for professionals involved in blockchain projects and develops a blockchain technology competence model for interdisciplinary curricula development. Background. Amidst the surge in blockchain implementations, a gap exists in systematic knowledge about the skills required from blockchain professionals. While the number of new blockchain implementation cases is growing, there are no systematic reviews on the success factors or the skills required from blockchain professionals. Lack of systematic information on blockchain projects and their implementers presents a substantial obstacle to the development of new competence-oriented academic and professional educational programs, as well as for guiding recruitment for blockchain projects. Research Question. This research investigates the necessary knowledge and skills to leverage opportunities and adapt to changing employment trends in blockchain technology. The guiding research question of this study is, what knowledge and skills must be acquired in order to be able to exploit opportunities and to be prepared for changes in employment trends in the context of blockchain innovations? Methodology. The study adopts exploratory multiple case analysis based on qualitative content analysis of job advertisement and expert interviews. Findings. The study develops a blockchain technology competence model for interdisciplinary academic and professional educational programs. The developed model can also be used for guiding the development of professional training, certification, and recruitment strategies and practice for blockchain projects.Šiame tyrime buvo nustatytos blokų grandinės technologijų profesionalams reikalingos kompetencijos ir sudarytas blokų grandinės technologijų kompetencijų modelis, skirtas tarpdisciplininėms studijų programoms kurti. Didėjant blokų grandinės technologijų vystymui ir diegimui, vis dar trūksta sisteminių žinių apie įgūdžius, kurių reikia blokų grandinės technologijų profesionalams. Sistemingos informacijos apie blokų grandinės technologijų projektus ir jų vykdytojus trūkumas yra iššūkis kuriant naujas, kompetencijomis pagrįstas akademinio bei profesinio mokymo programas, taip pat atliekant darbuotojų atranką blokų grandinės technologijų projektuose. Šiame tyrime analizuojamos darbuotojams reikalingos tarpdisciplininės žinios ir įgūdžiai, kurie leistų prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos užimtumo tendencijų blokų grandinės technologijų srityje. Pagrindinis tyrimo klausimas – kokių žinių ir įgūdžių reikia įgyti, jog būtų galima pasinaudoti naujomis galimybėmis ir pasiruošti darbo rinkos tendencijų pokyčiams blokų grandinės technologijų inovacijų kontekste? Metodologija. Tyrime pasitelkiama žvalgomoji kelių atvejų analizės strategija, naudojama darbo skelbimų ir ekspertų interviu kokybinė turinio analizė. Rezultatai. Tyrimo metu sudarytas blokų grandinės technologijų kompetencijų modelis, kuris skirtas tarpdisciplininėms studijų programoms. Kompetencijų modelis gali būti naudojamas kuriant profesinio mokymo, sertifikavimo, įdarbinimo bei praktikų strategijas blokų grandinės technologijų projektuose
Internetinės pažinčių programėlės: kaip vyro patrauklumo vertinimas priklauso nuo jo atsiskleidimo ir moterų vienišumo lygio
Full text linkThe link between self-disclosure and attractiveness is well-researched, yet studies often overlook the rater’s loneliness, a potentially vital aspect in this dynamic. The aim of this study is to examine how women evaluate a man’s social and physical attractiveness in dating app profiles based on disclosed personal information. Additionally, it explores the connection between women’s feelings of loneliness and their assessment of social attractiveness in this context. 90 students, aged from 19 to 26, participated in the study. Participants were randomly assigned to three groups. All groups were presented with the same two photographs of a man but differed in the amount and depth of information presented next to each one (high, optimal, and no exposure). The UCLA Loneliness Scale (version 3) was used to measure loneliness, and the Interpersonal Attractiveness Scale was used to measure attractiveness. The study discovered that women rated a man disclosing an optimal amount of information as more physically attractive than one sharing excessive details. There were no between-group differences in ratings of a man’s social attractiveness. Although social attractiveness ratings correlated negatively with women’s loneliness (r = -0.32), loneliness did not significantly influence social attractiveness ratings based on disclosure levels.Jau seniai yra tyrinėjamos savęs atskleidimo ir patrauklumo sąsajos, tačiau tyrimuose dažnai neįtraukiamas vertintojo patiriamas vienišumas, kuris gali būti labai reikšmingas šiame ryšyje. Šio tyrimo tikslas – ištirti, kaip moterys vertina vyro socialinį ir fizinį patrauklumą pagal tai, kiek asmeninės informacijos yra pateikta pažinčių programėlės profilyje, bei atsižvelgti, kaip socialinio patrauklumo vertinimas priklauso nuo moterų vienišumo jausmo. Tyrime dalyvavo 90 studenčių, kurių amžius svyravo nuo 19 iki 26 metų. Tyrimo dalyvės atsitiktinai buvo padalintos į tris grupes. Visoms grupėms buvo pateiktos tos pačios dvi vaikino fotografijos, tačiau skyrėsi šalia pateiktos informacijos kiekis ir gylis (didelis atsiskleidimas, optimalus atsiskleidimas ir jokio atsiskleidimo). Vienišumo jausmui tirti naudota UCLA vienišumo skalė (3 versija), o patrauklumui – Tarpasmeninio patrauklumo matavimo skalė. Tyrime buvo nustatyta, kad moterys vyrą, pateikusį optimalų informacijos apie save kiekį, vertino kaip fiziškai patrauklesnį nei tą, kuris pateikė perteklinį informacijos apie save kiekį. Rezultatai neatskleidė tarpgrupinių skirtumų vertinant socialinį vyro patrauklumą. Nors tyrime socialinio patrauklumo įvertinimai turėjo neigiamą ryšį su moterų vienišumo jausmu (r = –0,32), vienišumas neturėjo didelės reikšmės vertinant vyro socialinį patrauklumą priklausomai nuo jo atsiskleidimo lygio