Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Lyčių lygybės komunikacija savivaldybėse Lietuvoje
Full text linkLegal documents in Lithuania – the Law on Equal Opportunities, the Law on Equal Opportunities for Women and Men, the Law on Local Self-Government, the Labor Code – establish the obligation to implement gender equality policy at the level of self-government. Municipalities, as providers of services to residents, must integrate the gender aspect into local self-government documents and ensure the implementation of gender equality principles in daily practices. However, as the results of previous studies show, these processes in municipalities take place slowly (if at all).
Striving to contribute to the accumulation of knowledge about the situation of gender equality in municipalities in Lithuania and to take a deeper look at the communication processes within the municipality, the purpose of this paper is to describe the peculiarities of the gender equality communication in Lithuanian municipalities. Empirically, the paper is based on the analysis of the semistructured interview data collected in ten Lithuanian municipalities in 2019 by employing the discourse analysis approach.
The analysis of the selected interview material showed that the discourse of gender equality in municipalities is developed by different “speakers” on the overlapping dimensions such as: organizational and individual communication, both of which can take formal as well as informal forms; information transfer vs. exchange of information; information as ground for action and ignorance information; etc. The results of the analysis prove that “talking” can both enable and block the action, and the fact that positions of authoritative power remain in the formal hierarchies of the institution in this communication indicates the need to look for additional measures for the effective implementation of gender equality.Lietuvoje teisiniai dokumentai – Lygių galimybių įstatymas, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas, Darbo kodeksas – įtvirtina pareigą vykdyti lyčių lygybės politiką savivaldos lygmeniu. Savivaldybės, kaip paslaugų gyventojoms (-ams) teikėjos, privalo integruoti lyties aspektą į vietos savivaldos dokumentus bei užtikrinti lyčių lygybės principų įgyvendinimą kasdienėse praktikose. Tačiau, kaip rodo ankstesnių tyrimų rezultatai, šie procesai savivaldybėse vyksta (jei apskritai vyksta) vangiai.
Siekiant prisidėti prie žinių apie lyčių lygybės situaciją savivaldybėse Lietuvoje kaupimo ir pažvelgti giliau į komunikacinius procesus savivaldybės viduje, šio straipsnio tikslas – pasinaudojant 2019 m. dešimtyje Lietuvos savivaldybių atliktais pusiau struktūruotais interviu duomenimis ir pasitelkiant diskurso analizės prieigą aprašyti lyčių lygybės komunikacijos ypatumus Lietuvos savivaldybėse.
Atlikta atrinktos interviu medžiagos analizė parodė, kad lyčių lygybės diskursas savivaldybėse plėtojamas skirtingų „kalbančiųjų“ persidengiančiomis dimensijomis: ir organizacinė, ir individuali komunikacija, iš kurių abi reiškiasi tiek formaliai, tiek neformaliai; ir tik perdavimas informacijos, ir pasikeitimas ja; ir pasinaudojimas informacija organizuojant veiksmus, ir informacijos ignoravimas. Atliktos analizės rezultatai įrodo, kad „kalbėjimas“ gali tiek įgalinti, tiek užblokuoti veiksmą, o tai, kad šioje komunikacijoje autoritetinės galios pozicijos išlieka formaliose institucijos hierarchijose, rodo poreikį ieškoti papildomų priemonių efektyviam lyčių lygybės įgyvendinimui
Asmeninės mokymosi aplinkos kūrimas dėstytojo teikiamo grįžtamojo ryšio inspiruojama informacine elgsena
Full text linkTeacher’s feedback, accompanied by student self-reflection, promotes the integration of learning environments and the creation of a personal learning environment for students. The analysis of both pedagogical and technological discourses of personal learning environments draws attention to the importance of the student’s information behavior in the creation of a personal learning environment.
This study examines students’ information behavior, initiated by the teacher’s feedback. An exploratory study (survey, n=111) showed that the teacher’s feedback stimulates self-reflection among the participants and is associated with a clear personalization of some of the study participants’ learning needs. Teacher’s feedback stimulates information seeking. Information behavior inspired by teacher’s feedback builds their personalized learning environment through information seeking and creation of information/learning products. It has been pointed out that consistency of teacher’s feedback is important for information seeking and for making sense of and using information. Teacher’s feedback inspires cooperative information behavior. This demonstrates the importance of students’ social self-reliance, both in the sharing of feedback information and in learning, searching, selecting information resources, and creating information/learning products. At the same time, it demonstrates the objectives, the means of the social dimension of the participants’ personal learning environment. The study of the technological aspects of information behavior showed that technology is most often used for information seeking, information organization and social interaction. The study showed the interactive use of university and external technological platforms.Dėstytojo teikiamas grįžtamasis ryšys, lydimas studentų savirefleksijos, skatina mokymosi aplinkų integraciją ir kartu studentų asmeninės mokymosi aplinkos kūrimą. Analizuojant tiek pedagoginį, tiek technologinį asmeninės mokymosi aplinkos diskursus atkreipiamas dėmesys į studento informacinės elgsenos svarbą asmeninės mokymosi aplinkos kūrimui.
Šiame tyrime nagrinėjama studentų informacinė elgsena, inicijuojama dėstytojo teikiamo grįžtamojo ryšio. Atliktas žvalgomasis tyrimas (apklausa, n = 111) parodė, kad dėstytojo teikiamas grįžtamasis ryšys skatina tyrimo dalyvių savirefleksiją, jis susijęs su aiškiu dalies tyrimo dalyvių mokymosi poreikių suasmeninimu. Dėstytojo teikiamo grįžtamojo ryšio inspiruojama tyrimo dalyvių informacinė elgsena jų asmeninę mokymosi aplinką kuria per informacijos iešką ir informacinių (mokymosi) produktų kūrimą. Dėstytojo teikiamas grįžtamasis ryšys skatina gilesnę ir platesnę informacijos iešką. Atkreiptas dėmesys, kad informacijos ieškai ir informacijos įprasminimui bei naudojimui yra svarbus dėstytojo teikiamo grįžtamojo ryšio nuoseklumas. Nustatyta, kad dėstytojo teikiamas grįžtamasis ryšys skatina ir tyrimo dalyvių bendradarbiaujamąją informacinę elgseną. Tai rodo socialinės sąveikos svarbą dalinantis dėstytojo teikiamo grįžtamojo ryšio informacija, mokantis, ieškant, atrenkant informacijos išteklius, kuriant informacinius (mokymosi) produktus. Kartu tai parodo tyrimo dalyvių asmeninės mokymosi aplinkos socialinės dimensijos tikslus. Technologinių informacinės elgsenos aspektų tyrimas atskleidė, kad technologijos dažniausiai naudojamos informacijos ieškai, informacijos organizavimui ir socialinei sąveikai. Tyrimas parodė sąveikaujamąjį universiteto ir išorės technologinių platformų naudojimą
Subjektų nuotaikų, susijusių su kuro kainų padidėjimu, analizė Indonezijos internetinėje žiniasklaidoje, naudojant „Netray“ stebėjimo įrankį
Full text linkIntroduction. This study aims to find the sentiment in Indonesian online news media surrounding the government’s decision to increase fuel prices on September 3rd, 2022. Additionally, this study investigates the discourses of situational crisis communication strategies (SCCT) around the critical entities in each positive and negative sentiment. Method. The researchers conduct entity sentiment analysis by collecting news data, identifying the primary entities, and analyzing the sentiment using the Netray monitoring tool. The researchers employ critical discourse analysis to find how the media portrays the SCCT strategies surrounding the key entities in positive and negative sentiment news. Analysis. The dominant strategies for positive sentiment are rebuild and bolstering strategies, whereas for negative sentiment, diminish strategies prevail. Results. At the outset, the discourses reflect the strategies positively encompassing the primary entity “price” as the representation of government policy. The subsequent discourses depict the strategies negatively, focusing on “Pertamina” as responsible for the policy’s operational aspects. Positive discourses for “Pertamina” are consistently distributed, adeptly constructing a positive image in the news. The discourses highlight the “fishermen” as a prominent group to convey both positive and negative sentiments. Conclusions. The government and PT Pertamina should monitor the narrative surrounding primary entities as it can enhance or harm their reputation.Įvadas. Šio tyrimo tikslas yra nustatyti nuotaikas Indonezijos internetinėje žiniasklaidoje, susijusias su 2022 m. rugsėjo 3 d. vyriausybės sprendimu padidinti kuro kainas. Be to, šis tyrimas nagrinėja situacinės krizių komunikacijos teorijos (SCCT) strategijų diskursus, susijusius su svarbiausiais subjektais, esant visoms teigiamoms ir neigiamoms nuotaikoms. Metodas. Tyrėjai atlieka subjektų nuotaikų analizę, rinkdami skelbiamus duomenis, nustatydami pagrindinius subjektus ir analizuodami nuotaikas, naudodamiesi „Netray“ stebėjimo įrankiu. Jie naudoja kritinės diskurso analizės metodą, siekdami išsiaiškinti, kaip žiniasklaida vaizduoja su pagrindiniais subjektais susijusias SCCT strategijas, pasirodant teigiamas ir neigiamas nuotaikas keliančioms naujienoms. Analizė. Esant teigiamoms nuotaikoms, dominuoja atkūrimo ir stiprinimo strategijos, o pasirodžius neigiamas nuotaikas keliančioms naujienoms vyrauja mažinimo strategijos. Rezultatai. Iš pradžių diskursai teigiamai atspindi strategijas ir pristato pagrindinio subjekto „kainą“ kaip atspindinčią vyriausybės politiką. Tolesniuose diskursuose strategijos vaizduojamos neigiamai, o „Pertamina“ akcentuojama kaip organizacija, atsakinga už politikos operacinius aspektus. Nuosekliai platinami teigiami diskursai „Pertaminos“ atžvilgiu pasirodančiose naujienose sumaniai konstruoja jos teigiamą įvaizdį. Diskursuose išryškinta „žvejų“ grupė, kuri yra skirta ištransliuoti tiek teigiamoms, tiek neigiamoms nuotaikoms. Išvados. Vyriausybė ir PT. „Pertamina“ turėtų stebėti apie pagrindinius subjektus formuojamą naratyvą, nes tai gali padėti ar pakenkti jų reputacijai
Estų kibernetinio raštingumo įgūdžiai. Veikla ir politika, skatinanti žiniomis paremtą požiūrį į kibernetinį saugumą
Full text linkWith the advent of COVID-19, people spent more time at home. Countries, societies, companies and individuals suddenly became dependent on cyberspace overnight. Work, shopping and leisure meant we became more than ever weak to the risks of cyberspace. The human factor makes people the “key” to otherwise technically hardly penetrable systems – criminals play on people’s greed, emotions, happiness, etc.
It is no surprise that Estonians are more active daily internet users compared to the rest of the Europeans. But what is being done in Estonia at the national level, as well as in cyber protection organisational level, to raise the awareness of residents about cyber security? What else should be done to reduce victims among ordinary citizens and how to protect various important public and private organisations from the consequences of the cyber-risky behaviour of their employees? What is the role of libraries in promoting cyber security awareness? A human error is a central target of cyber attacks, phishing scams, and data breaches. Cyber criminals are becoming more and more inventive. It is important to understand that cyber security risks can be managed and mitigated, but not completely eliminated. Increasing security awareness is the only factor that can help limit breaches caused by human frailty.Prasidėjus COVID-19 pandemijai žmonės daugiau laiko leido namie. Staiga, per naktį, šalys, bendruomenės, įmonės ir asmenys tapo priklausomi nuo kibernetinės erdvės. Dirbdami, apsipirkdami ir leisdami laisvalaikį tapome labiau pažeidžiami kibernetinėje erdvėje. Žmonės dėl žmogiškojo veiksnio tampa „raktu“ šiaip jau techniškai sunkiai įveikiamose sistemose – nusikaltėliai naudojasi žmonių godumu, emocijomis, laime ir t. t.
Nenuostabu, kad estai, palyginti su kitais europiečiais, kasdien vis aktyviau naudojasi internetu. Tačiau kaip Estijoje valstybiniu lygmeniu ir kibernetinio saugumo organizacijose lygmeniu yra didinamas gyventojų supratimas apie kibernetinį saugumą? Ką dar reikėtų padaryti, kad sumažėtų nukentėjusiųjų tarp paprastų piliečių, ir kaip apsaugoti įvairias svarbias viešas ir privačias organizacijas nuo jų darbuotojų elgesio, keliančio pavojų kibernetiniam saugumui, pasekmių? Kokį vaidmenį atlieka bibliotekos, skatindamos supratimą apie kibernetinį saugumą? Kibernetinėmis atakomis, duomenų vagystėmis ir duomenų saugumo pažeidimais siekiama žmogaus klaidos. Kibernetiniai nusikaltėliai tampa vis išradingesni. Svarbu suprasti, kad kibernetinio saugumo rizika gali būti valdoma ir švelninama, bet jos visiškai pašalinti negalima. Supratimo apie saugumą didinimas yra vienintelis veiksnys, galintis padėti sumažinti žmogaus pažeidžiamumo sukeltus saugumo pažeidimus
Savęs atstovavimas moterų lyderystėje STEAM srityse Lietuvoje: diskursas, lyties tapatybė ir vaidmenų suderinamumas
Full text linkScience, technology, engineering, arts, and mathematics (STEAM) are fields substantially crucial for innovation and development. Nevertheless, the gender gap in these areas is significant also in European countries. Considering the underrepresentation of STEAM women’s leadership, we provide insight into the common characteristics that led Lithuanian women to become referents in their fields. We identify elements of leadership in discursive social representations, professional ideologies, gender identity and role congruency in connection to power structures from a gender perspective within organisations, considering the mediations of the social context. We conducted the research in two phases: an online questionnaire and in-depth interviews. We performed a critical discourse analysis of Lithuanian Women’s testimonies to understand gender social representations. Parenthood highly influences building leadership and choosing STEAM careers, whereas self-efficacy and creativity are essential elements. High co-responsibility at home confirms that family context is vital. In STEAM careers, a male-centric perspective still constrains female leadership. There is still work to be done regarding active politics, programs, and law enforcement to create equity and social justice relationships between men and females, especially in STEAM areas.Mokslas, technologijos, inžinerija, menai ir matematika (STEAM) – tai sritys, kurios yra labai svarbios naujovėms ir plėtrai, bet taip pat sritys, kuriose labiausiai pasireiškia lygių galimybių spragos, net ir Europos šalyse. Atsižvelgiant į tai, kad STEAM moterų lyderystė yra nepakankama, straipsnyje pateikiamos įžvalgos, kokios yra tos bendrosios charakteristikos, padedančios kai kurioms Lietuvos moterims tapti savo srities atstovėmis. Lyderystės elementai buvo nustatyti diskursyviame savęs reprezentavime, tapatybės vaidmenyse ir profesinėse nuostatose, susijusiose su valdymo struktūromis organizacijose iš lyčių perspektyvos, atsižvelgiant į socialinį kontekstą. Tyrimas buvo atliktas dviem etapais: iš pradžių internetinė apklausa, po to giluminiai interviu ir gyvenimo istorijos metodas, derinant kiekybinius ir kokybinius metodus. Vėliau atlikta apklausų dalyvių atsakymų diskurso analizė, siekiant suprasti lyčių savęs reprezentaciją. Tyrimu išsiaiškinta, kad tėvas daro didelę įtaką ugdant lyderystę ir pasirenkant STEAM karjerą, o savarankiškumas ir kūrybiškumas yra vieni svarbesnių elementų šioje srityje. Didelė bendra atsakomybė, vyraujanti namuose, patvirtina, kad šeimos kontekstas yra gyvybiškai svarbus. Kita vertus, STEAM karjeroje vis dar išlieka į vyrus orientuota perspektyva, kuri riboja moterų lyderystę. Vis dar reikalinga aktyvi veikla politikos, edukacinių programų ir socialinio teisingumo srityse, kad būtų sukurti lygybės ir socialinio teisingumo santykiai tarp vyrų ir moterų, ypač STEAM srityse
Komunikacijos specialistų vaidmens paradoksas: atotrūkis tarp teorinio ir praktinio požiūrių ir jį lemiantys veiksniai
Full text linkResearchers emphasize the need for communication to be part of the strategic management of an organization and its importance to the organization is recognized, yet the role of communication as a success and value creator for business organizations is not appreciated. This paper presents a study that aims to explore the perception of the role of communication professionals from the perspective of CEOs of business organizations. Semi-structured individual interviews were used to gather the views of CEOs of business organizations. The results of the research revealed a paradox that has not been explored so far. While CEOs of business organizations do not see top-level communication professionals as technical staff, but rather as having a strategic advisory role, the need of CEOs for the capabilities of communication professionals in the strategy development process is more of a technical operational rather than a strategic nature. CEOs tend to ignore the core mission of strategic communication which is to align the communication strategy with the business organization\u27s strategy. The traditional view of the role of communication professionals leads to the perception that communication professionals are not perceived as important strategists in the development and implementation of the business organization\u27s strategy.Mokslininkai pabrėžia poreikį komunikacijai būti strateginio organizacijos valdymo dalimi ir jos svarba organizacijai yra pripažįstama, vis tik komunikacijos, kaip verslo organizacijų sėkmės ir vertės kūrimo, vaidmuo nėra vertinamas. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas – ištirti verslo organizacijų vadovų požiūrį į komunikacijos specialistų vaidmenį. Verslo organizacijų vadovų požiūriams surinkti taikyti individualūs pusiau struktūruoti interviu. Tyrimo rezultatai atskleidė iki šiol netyrinėtą paradoksą. Nors verslo organizacijų vadovai aukščiausio lygio komunikacijos specialistus įvardija strateginiais konsultantais, vadovų išreiškiamas poreikis komunikacijos specialistų gebėjimams strategijos kūrimo procese yra labiau techninio operatyvinio, o ne strateginio pobūdžio. Vadovai linkę ignoruoti pagrindinę strateginės komunikacijos misiją – suderinti komunikacijos strategiją su verslo organizacijos strategija. Tradicinis požiūris į komunikacijos specialistų vaidmenį lemia, kad jie nėra traktuojami kaip svarbūs strategai kuriant ir įgyvendinant verslo organizacijos strategiją
Socialinių medijų strategijos lyčių lygybės artivizme. Ispanių feminisčių iliustratorių nuomonės formuotojų karta
Full text linkNowadays, social networks play a central role in communication media. In this scenario, analysing the gender awareness fostered by the influencers is crucial.
The research explores the female representation portrayed by eight Spanish influencers who address the gender approach from graphic communication. All of them are women illustrators, cover topics related to gender, and use similar communication strategies.
The methodology includes three complementary techniques: first, desktop study to compare the illustrators’ profiles; second, content analysis to delve into the topics addressed and their artivism; third, a Delphi method to assess their contribution to promoting gender egalitarian values, in which experts specialising in communication, philosophy, sociology, psychology, and politics participate.
The results show that feminism is a prominent topic in their publications, stimulating a feeling of sisterhood among women, their core target. From a generational perspective, the influence of their message is more significant on millennials and centennials. Conclusions confirm that social media characteristics, artivism, content hybridisation and transmediality enhance their feministic discourse. Future lines of research may focus on identifying other channels and communication strategies more influential for broad target groups, especially men and generations older than millennials, since these external audiences seem crucial to spread gender awareness.Mūsų laikais socialiniai tinklai yra svarbi komunikacijos priemonių dalis, todėl yra svarbu nagrinėti, kaip nuomonės formuotojai skatina lyčių lygybę.
Tyrime analizuojama, kaip aštuonios ispanės nuomonės formuotojos, kalbančios apie lyties aspektą grafinėmis komunikacijos priemonėmis, atstovauja moterims. Jos visos yra iliustratorės, kalbančios su lytimi susijusiomis temomis ir naudojančios panašias komunikacijos strategijas.
Taikoma metodika apima tris papildomas technikas: pirma, teorinė analizė, skirta iliustratorių profiliams palyginti; antra, turinio analizė, skirta išnagrinėti aptariamas temas ir jų artivizmą; trečia, Delfi metodas, skirtas įvertinti jų indėlį, skatinant lyčių lygybę; taikant šį metodą dalyvauja komunikacijos, filosofijos, sociologijos, psichologijos ir politikos sričių ekspertai.
Rezultatai rodo, kad jų publikacijose ryški feminizmo tema, skatinanti seserystę tarp moterų, kurios yra jų tikslinė auditorija. Vertinant kartų aspektu, jų skleidžiama žinutė yra svarbesnė Z ir Y kartų atstovėms. Išvados patvirtina, kad socialinės medijos bruožai, artivizmas, turinio hibridizacija ir transmedialumas stiprina jų feministinį diskursą. Būsimos tyrimų kryptis galėtų nustatyti kitus kanalus ir komunikacijos strategijas, turinčias daugiau įtakos plačioms tikslinėms grupėms, ypač vyrams ir ankstesnėms kartoms nei Y karta, nes šios išorės auditorijos yra svarbios skatinant lyčių lygybę