Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Tapatybės raiška skirtingų kultūrų simbolių tatuiruotėse
Full text linkThe construction and expression of identity in the context of globalization and digitalisation is a problematic task in the modern world, where the processes of identity self-creation allow oneself to choose from many different options. The problem of this work is the communication of identity of tattooed people through tattoos of symbols of different cultures. The aim of the work is to examine the aspects of the identity communication of tattooed persons. Semi-structured interview and qualitative analysis methods are used to implement the aim and objectives of the work.
The obtained results reveal that the processes of identity construction and expression use the methods of creation and interpretation of semantic connections, reflexive individualization, multi-layered coding of symbols, incorporating elements of different cultures into the identity project, which include symbolic, philosophical, spiritual, aesthetic and mythological assimilation prisms. The intervention of the Other in projecting personal identity becomes the identity insertion, and tactile senses, sight and hearing help to assimilate different cultures through different existing life articulations. In the context of social interaction, virtual identity is transferred into material forms of expression of identity and, with the help of the body as a media, extends identity beyond technology and deletes boundaries between it.Tapatybės konstravimas ir raiška šiuolaikinės ideologijos, globalizacijos, skaitmenizacijos bei socialinės tikrovės kontekste yra probleminė užduotis moderniame pasaulyje, kuriame tapatybės kūrimo procesai leidžia susikurti save iš daugybės skirtingų būdų. Šio darbo problema – kokios tatuiruotų asmenų tapatybės sąsajos su skirtingų kultūrų simboliais tatuiruotėse? Darbo tikslas – išnagrinėti tatuiruotų asmenų tapatumo aspektus, atsiskleidžiančius įprasminant skirtingų kultūrų simbolius. Darbo uždaviniais siekiama išryškinti būdus, kuriais skirtingų kultūrų simboliai tatuiruotėse yra įtraukiami į tapatybės projektą, remiantis simbolinio kūrybiškumo teorinėmis perspektyvomis. Metodai. Darbo tikslui įgyvendinti pasitelkiamas pusiau struktūruoto interviu ir kokybinės analizės metodai. Rezultatai. Gauti rezultatai atskleidžia, jog socialinės tapatybės konstravimo ir raiškos procesuose pasitelkiama prasminių ryšių kūryba ir interpretacija, refleksinė individualizacija, daugiasluoksnis simbolių kodavimas, įtraukiant į tapatybės projektą skirtingų kultūrų elementus, kurie apima simbolinę, filosofinę, dvasinę, meninę ir mitologinę įsisavinimo prizmes; Kito įsiterpimas projektuojant asmens tapatybę virsta socialiniu įtapatinimu, o taktiliniai pojūčiai, rega ir klausa padeda įsisavinti skirtingų kultūrų aspektus per įvairias egzistuojančias gyvenimo artikuliacijas. Išvados. Socialinės sąveikos ir socialinės tikrovės skaitmenizacijos kontekste virtuali tapatybė perkeliama į materialias socialinės tapatybės raiškos formas ir per kūną kaip mediją pratęsia asmenų tapatybę už technologijų ribų bei jas ištrina
Komunikacijos apie tvarią madą ypatumai Instagram platformoje: grotažymės #tvarimada naudojimas
Full text linkScientific research indicates that perceptions of sustainable fashion are diverse and influenced by regional, cultural, and industry-specific attitudes and behaviours. Recent studies highlight the growing impact of social media on individual knowledge, attitudes, and behaviours, particularly Instagram’s role in promoting sustainable fashion values and encouraging appropriate consumer behaviour. The article presents a study aimed at identifying the contexts of sustainable fashion communication on Instagram in Lithuania, highlighting the key actors of the sustainable fashion ecosystem, the subject matter of the communication and the specifics of its presentation. The study found that Instagram in Lithuania is dominated by the concept of sustainable fashion, and the majority of accounts communicating sustainable fashion are commercial entities. The study also revealed that opinion leaders are not actively involved in the communication of sustainable fashion, most accounts using the hashtag have a small number of followers, and the content they publish does not expand on the topic of sustainability, but only mentions it. The posts that do dive deeper into the topic of sustainability show a multifaceted perception of the phenomenon of sustainable fashion and the issues surrounding it, determined by the different perspectives of the actors involved in the communication.Tyrinėdami tvarią madą mokslininkai pastebi, jog jos suvokimas yra nevienalytis ir nulemiamas skirtingų kontekstų (Henninger et al., 2016), mados industrijos dalyvių požiūrio ir elgsenos (Thomas, 2020, Gwilt et al., 2019), šalių ir regionų vietos ekonomikos, kultūros, aplinkos kontekstų, mados industrijos tikslų ir mados verslo etikos (Gwilt et al., 2019). Naujausi socialinių tinklų tyrimai atskleidžia vis labiau augančią socialinių tinklų reikšmę individų žinojimui, požiūriui ir elgsenai. Socialinių tinklų reikšmė yra pripažįstama ir tvarios mados formavime ir reiškinio plitime. Instagram socialinis tinklas yra identifikuojamas kaip pagrindinė vartotojų pasirenkama priemonė mados industrijos turiniui gauti ir įrankis egzistuojančių kliūčių šalinimui (Kong et al., 2021; Nash, 2019). Tai lemia, jog Instagram platformoje įvairių dalyvių skelbiamos žinutės ne tik formuoja unikalų supratimą apie tvarią madą, bet ir skatina atitinkamą vartotojų elgseną bei nuostatas. Straipsnyje pristatomas atliktas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti tvarios mados komunikacijos Instagram socialiniame tinkle diskursą Lietuvos kontekste. Tyrimo metu nustatyti į komunikaciją apie tvarią madą įsitraukę dalyviai ir jų veiklos, bei komunikacijos ypatumai – paskyrų tipai, sekėjų skaičiaus pasiskirstymas, sąsajos su tvarumu. Pristatomos paskyrų kuriamos komunikacijos sąsajos su tvarumu – vyraujančios temos ir skelbiamos informacijos ypatumai.
 
Profesionalios mokslinių žurnalų leidybos programinės įrangos naudojimo Lietuvoje žvalgomasis tyrimas
Full text linkIntroduction. This study investigates the adoption of professional scholarly journal publishing software in Lithuania, with a focus on the trends and patterns of its use in 2020. It underscores the limited research on proprietary software and the absence of comprehensive country-specific case studies.
Method. We compiled a list of sources by manually reviewing all journal websites and independently verified the collected data against other databases. Additionally, we contacted publishers individually via email to clarify the data.
Analysis. Data were analysed using descriptive analysis with the help of SPSS statistical package.
Results. The analysis reveals that the second or third-generation Open Journal Systems (OJS) software is the most popular open-source publishing solution, utilized by nearly half of the Lithuanian journals. The Social sciences and Technology sciences are the most frequent users of OJS, both in Lithuania and abroad. The use of OJS in Lithuania gradually decreases to 24% as one moves from publication towards production management, with a significant reduction in the use of OJS for manuscript delivery. The increased use of proprietary software for manuscripts may be related to pricing and the composition of the journal\u27s authors.
Conclusions. The ecosystem of scholarly journals in Lithuania has not yet reached the minimum level of technological advancement where all journals use professional software for publishing.Įvadas. Šiame tekste aptariamas profesionalios mokslinių žurnalų leidybos programinės įrangos naudojimo tendencijos ir dėsningumai 2020 m. Uždarojo kodo programinės įrangos leidyboje tyrimai yra riboti, o tyrimų, kuriuose būtų išsamiai analizuojamas konkrečios šalies atvejis, trūksta. Metodas. Sudarėme žurnalų sąrašą rankiniu būdu patikrinę visų žurnalų interneto svetaines, o surinktus duomenis papildomai patikrinome kitose duomenų bazėse. Be to, elektroniniu paštu individualiai susisiekėme su leidėjais, kad patikslintume duomenis.Analizė. Duomenys buvo analizuojami taikant aprašomąją analizę, naudotas SPSS statistikos paketas. Rezultatai. Atlikus analizę nustatyta, kad populiariausias atvirojo kodo sprendimas leidybai yra antrosios arba trečiosios kartos OJS programinė įranga, kurią naudoja beveik pusė žurnalų Lietuvoje. Dažniausiai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje OJS naudojasi socialinių ir technologijos mokslų atstovai. Pereinant nuo leidybos prie gamybos valdymo, OJS naudojimas Lietuvoje palaipsniui mažėja iki 24 proc. Dažnesnis nuosavybinės programinės įrangos naudojimas rankraščiams gauti gali būti susijęs su programinės įrangos kainodara ir žurnalo autorių sudėtimi. Išvados. Išsamesnė analizė galėtų padėti praturtinti išvadas apie veiksnius, lemiančius profesionalios leidybos programinės įrangos naudojimo situaciją Lietuvoje
Feministinės dėstymo metodologijos lyčių studijose: kryžminė praktinio taikymo trijuose universitetuose analizė
Full text linkIn this article interpersonal communication in Gender Studies teaching is mapped and compared in feminist pedagogy in three universities: Södertörn University in Sweden, Novgorod State University in Russia and Vilnius University in Lithuania. The aim of this article is, first, to compare the uses of feminist methodologies in teaching during the first semester undergraduate Gender Studies courses in a cross-case comparison. And secondly, to suggest developments needed to pursue teaching in Gender Studies in the three countries. Scholarly discussions about feminist pedagogies are accounted for and characteristics from the field are identified and compared in the three empirical cases. The article further draws on qualitative feminist methodology and concludes that while the contexts investigated are different, the methodologies used have similarities. In all three universities the teaching methods focus on students’ experiences and differences, teacher’s reflexivity, working in smaller groups, highlighting community building and empowerment. In the conclusion these teaching holdings are discussed, and further development of interpersonal communication in Gender Studies teaching is suggested.Straipsnyje aptariama tarpasmeninė komunikacija lyčių studijose, ją lyginant su feministinės pedagogikos principais 3 universitetuose: Siodertiorno universitete Švedijoje, Novgorodo valstybiniame universitete Rusijoje ir Vilniaus universitete Lietuvoje. Straipsnyje siekiama, pirma, palyginti, kaip naudojamos feministinės metodologijos dėstant lyčių studijų kursus pirmos pakopos studentėms (-ams) sukryžminant lyginamus atvejus. Antra, straipsnyje siekiama pateikti siūlymus, kaip toliau plėtoti lyčių studijų dėstymą 3 šalyse. Straipsnyje pristatoma mokslinė diskusija apie feministines pedagogikas, identifikuotos analizuojamo lauko charaktristikos ir trijų empirinių atvejų palyginimas. Remiantis kokybine feministine tyrimo metodologija paremta analize, straipsnyje daroma išvada, kad nors lyginti atvejai veikia skirtinguose kontekstuose, naudojamos dėstymo metodologijos turi panašumų. T. y. visuose 3 universitetuose dėstymo metodai fokusuojami į studenčių (-tų) patirtis ir skirtumus, dėstytojų reflektyvumą, darbą mažomis grupėmis akcentuojant bendruomenės kūrimą ir įgalinimą. Apibendrinant aptariami šie dėstymo ypatumai ir pasiūlomi galimi sprendimai, kaip plėtoti tarpasmeninę komunikaciją lyčių studijų kursuose
Specialiojo leidinio, skirto informacijos ir komunikacijos teorijos ir praktikos raiškoms, įvadas
Full text linkThis paper provides an introduction to the special issue on expressions of information and communication theory and practice. It surveys each paper, identifies commonalities and dissimilarities among them, and suggests the potential readership for the papers based on the problems addressed and the findings.Šiame straipsnyje pristatomas specialusis leidinys, skirtas informacijos ir komunikacijos teorijos ir praktikos raiškoms. Jame apžvelgiami specialiojo numerio straipsniai, nustatomi jų bendrumai ir skirtumai, taip pat pagal nagrinėjamas problemas ir išvadas pasiūloma galima šia tematika besidominti bendruomenė
Vidinės komunikacijos iššūkiai ir jų sprendimas įsigalint hibridiniam darbui viešojo sektoriaus organizacijoje: LR Susisiekimo ministerijos atvejis
Full text linkEffective internal communication (IC) increases employee productivity, loyalty to the workplace, strengthens organization’s reputation. Due to the pandemic, remote and later hybrid work became popular, though it caused challenges – how to use new technologies, motivate employees and control them as well as how to communicate with team members in new reality. The challenges of IC and its solution in the public sector, which has its own specifics, in the new hybrid work era have been studied fragmentarily. The study seeks to investigate the peculiarities of IC management in a public sector organization—the Ministry of Communications of the Republic of Lithuania—during the period of ongoing uncertainty. The methods of observation as well as semi-structured interviews with IC specialists and heads of the units were chosen for data collection. The results revealed that during the pandemic, prompt solutions, creation of personal connection and team motivation became particularly relevant for organizations. It was important for team leaders to find ways to replace the usual forms of communication to those applicable to the virtual space. New communication channels, such as top management meetings with employees online, helped to solve the problems of IC and to adapt to the new reality.Efektyvi vidinė komunikacija didina darbuotojų produktyvumą, įsitraukimą į organizacijos veiklą, lojalumą darbovietei, gerina vidinį klimatą, stiprina organizacijos reputaciją. Pandemija paskatino organizacijas įžengti į hibridinio darbo erą, tačiau šie pokyčiai sukėlė daug iššūkių – kilo informacinių technologijų, darbo laiko planavimo, darbuotojų motyvavimo bei kontrolės problemų. Vadovams ir komunikacijos specialistams kilo klausimų, kaip organizuoti darbą nuotoliu, įgyvendinti veiklos pokyčius, pasirūpinti darbuotojų motyvacija ir psichine sveikata, tinkamai komunikuoti su darbuotojais. Lietuvoje vidinės komunikacijos trikdžiai naujoje realybėje viešajame sektoriuje tirti fragmentiškai, nėra žinoma, kaip iššūkiai sprendžiami, kokie vidinės komunikacijos kanalai pasiteisina. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas – ištirti vidinės komunikacijos valdymo ypatumus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje hibridinio darbo eroje. Tyrimu buvo siekiama nustatyti, kaip buvo organizuojami vidinės komunikacijos valdymo procesai viešojo sektoriaus organizacijoje besitęsiančio neapibrėžtumo laikotarpiu. Duomenims surinkti buvo pasirinktas pusiau struktūruoto interviu metodas su ministerijos vidinės komunikacijos specialistėmis ir skyrių vadovais, taip pat taikytas stebėjimo metodas. Nustatyta, kad per pandemiją organizacijoms ypač aktualios tapo operatyvaus iššūkių sprendimo, asmeninio ryšio sukūrimo bei komandos motyvavimo problemos. Vadovams buvo aktualu surasti būdus, kuo pakeisti įprastas bendravimo formas, tokias kaip susitikimai, pasitarimai, mokymai, kurie anksčiau vykdavo gyvai. Sudėtingas laikotarpis komunikacijos specialistus paskatino taikyti naują vidinės komunikacijos kanalą – intranetą, pradėti rengti nuotoliniai darbuotojų susitikimai su vadovybe, dalis vadovų pasitelkė papildomus informacijos perdavimo kanalus
Dalijimosi žiniomis raiška virtualiose interesų bendruomenėse: skaitytojų bendruomenės tyrimas
Full text linkMembers of modern society, being active media users, live and carry out professional, social or leisure activities with and on the media, which changes the previously usual ways and forms of how they realize their needs and goals. In the era of digitization, various virtual communities are emerging, whose members focus on the practices of knowledge creation, processing and sharing. Virtual communities of practice have received much attention from researchers, but communities of interest are a less researched phenomenon. In the context of communities of various interests, communities of readers are active, sharing their knowledge and reading experience with each other. The article presents the conducted research, during which the aim was to investigate the expression of knowledge sharing and the factors promoting it in a reading community on the social network Facebook. With the development of social networks, the growth of various virtual communities of interest is noticeable, in which participants operate on a voluntary basis, seek to realize their various needs and participate in collective cooperation processes. Community members have been found to have the knowledge to share. This awareness of the opportunity to benefit others and the resulting feedback empowers actors to create value for the community.Šiuolaikinės visuomenės nariai, būdami aktyviais medijų naudotojais, gyvena bei vykdo profesinę, visuomeninę ar laisvalaikio veiklas, pasitelkdami medijas, o tai keičia iki tol įprastus būdus bei formas, kaip jie realizuoja savo poreikius bei tikslus. Skaitmenizacijos eroje iškyla įvairios virtualios bendruomenės, kurių nariai daug dėmesio skiria žinių kūrimo, apdorojimo ir dalijimosi praktikoms. Tyrėjai daug dėmesio skiria virtualioms praktikos bendruomenėms, tačiau mažiau tyrinėtas fenomenas – interesų bendruomenės. Įvairių interesų bendruomenių kontekste aktyviai veikia skaitytojų bendruomenės, besidalijančios savo žiniomis bei skaitymo patirtimi tarpusavyje. Straipsnyje pristatomas atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama ištirti žinių dalijimosi raišką ir ją skatinančius veiksnius skaitytojų kaip bendrų interesų pagrindu besitelkiančioje bendruomenėje socialiniame tinkle Facebook. Tyrimo metu buvo tirta didžiausią narių skaičių turinti lietuviška skaitytojų bendruomenė, pritaikant kokybinės turinio analizės metodą. Su socialinių tinklų plėtra pastebimas įvairių virtualių interesų bendruomenių augimas, kuriose dalyviai veikia savanoriškais pagrindais, siekia realizuoti įvairius savo poreikius ir dalyvauti kolektyvinio bendradarbiavimo procesuose. Galima teigti, kad su socialinių tinklų plėtra pastebimas įvairių interesų pagrindu besitelkiančių virtualių bendruomenių augimas, kuriose dalyviai veikia savanoriškais pagrindais, siekia realizuoti įvairius savo poreikius ir aktyviai dalyvauja kolektyvinio bendradarbiavimo procesuose
Vadovių moterų „Lyderystės 4.0“ gebėjimai „Pramonės 4.0“ kontekste
Full text linkThe article presents the study of Leadership 4.0 skills of female leaders in organizations in context of Industry 4.0. Industry 4.0 and the emergence of new technologies have brought new challenges to organizations. Digital transformation is shaping the need to acquire new skills and competencies to aid in this transition. Presently, possibilities exist to form new insights about the gender leadership, there is a need to identify which Leadership 4.0 skills are important for women in the context of Industry 4.0. The aim of the paper is to reveal the female leaders\u27 Leadership 4.0 skills in organizations in context of Industry 4.0 transformation. In doing this, qualitative data were collected from Lithuanian business organizations using semi-structured interviews with thirteen female managers. The research reveals six groups of Leadership 4.0 skills: visionality, change management, creativity, continuous learning, interpersonal skills, and personal characteristics. Research disclosed that collaboration, educating others, dealing with resistance to change, building relationships, curiosity, communicating change, risk taking, perception of complexity and development is important for female leaders for Leadership 4.0. This study enhances theoretical foundation of the relationship between Leadership 4.0 skills and female leadership, providing empirical evidence on the topic.Straipsnyje pristatomas vadovių moterų „Lyderystės 4.0“ gebėjimų organizacijose, pasižyminčiose „Pramonės 4.0“ požymiais, tyrimas. Pramonės 4.0 revoliucija ir atsiradusios naujos technologijos atnešė naujų iššūkių organizacijoms, o skaitmeninė transformacija formuoja poreikį įgyti naujų įgūdžių ir gebėjimų, kurie skatintų šį pokytį. Tuo pačiu atsiranda galimybės formuoti naujas įžvalgas apie lyčių lyderystę, atskleidžiant, kokie „Lyderystės 4.0” gebėjimai yra svarbūs moterims „Pramonės 4.0“ kontekste. Straipsnio tikslas – atskleisti vadovių moterų „Lyderystės 4.0“ gebėjimus organizacijose „Pramonė 4.0“ pokyčių sąlygomis. Empiriniam tyrimui pasirinktas kokybinis tyrimas, kai tyrimo duomenys gauti atliekant pusiau struktūruotą interviu su 13 vadovių moterų. Tyrimu identifikuotos šešios „Lyderystės 4.0“ gebėjimų grupės: vizionieriškumas, kūrybiškumas, pokyčių valdymas, nuolatinis mokymasis, tarpasmeniniai gebėjimai bei asmeninės charakteristikos. Tyrimas atskleidė, kad vadovėms moterims „Lyderystės 4.0“ atveju svarbūs bendradarbiavimas, kitų ugdymas, pasipriešinimo pokyčiams valdymas, santykių kūrimas, žingeidumas, pokyčių komunikavimas, drąsa rizikuoti, kompleksiškumo suvokimas, tobulėjimas. Atliktas tyrimas suteikia įžvalgų dėl tolesnės teorijos plėtros, atskleidžiant empiriniais įrodymais pagrįstą „Lyderystės 4.0“ gebėjimų ir moterų lyderystės sąsają